Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2017-09-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-22-476/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-22-476/2017Nutartis · 2017-09-28Šiaulių apylinkės teismas
  2. AN2-95-300/2017Nutarimas · 2017-11-30Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-28
Bylos Nr.
II-22-476/2017
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00252-2017-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Pareiškėjas
R. S.
Advokatai
Petras Žekys
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-22-476/2017Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00252-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 21.8.6; 21.10.3.; 21.10.4. (S)
RASEINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 28 d.Raseiniai
Raseinių apylinkės teismo teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,dalyvaujant pareiškėjo R. S. atstovui advokatui Petrui Žekiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2017-08-28 nutarimo administracinėje byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Linos Jonaitienės 2017-08-28 nutarimu už ANK 422 str. 5 d. nusižengimą R. S. nubaustas 300 eurų bauda ir atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių už tai, kad 2017-08-12, 13.42 val., vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,48 promilės neblaivumo laipsnis.

Skunde ir teisme pareiškėjo atstovas Petras Žekas paaiškino, kad dėl padaryto pažeidimo R. S. gailisi, paskirtą baudą sumokėjo, padarė išvadas dėl padaryto nusižengimo. Jis padaryto pažeidimo neginčijo, baudžiamas pirmą kartą. Šalia jo automobilyje sėdėjo blaivus vairuotojas, o neblaivumo nustatymas buvo atsitiktinis. R. S. iš vakaro gėrė. Ryte jautėsi gerai ir tikrai nesitikėjo, kad gali būti tiek alkoholio promilių. K. S. galėjo teigti, kad gėrė lašelius nuo širdies, bandyti į alkotesterį pūsti vėliau. Jis taip nesielgė ir tai rodo jo atsakingą elgesį. R. S. dirba Vokietijoje ir nenori prarasti turimo darbo, jis neturės lėšų nepilnamečių vaikų išlaikymui, todėl prašė teismo panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių ir skirti minimalų 2 mėnesių teisių atėmimo terminą.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai, atsiliepime į skundą nurodė, kad į bylos nagrinėjimą atstovas neatvyks, todėl byla nagrinėjama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato atstovui nedalyvaujant.

2017-09-12 pateiktame atsiliepime į skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatas nurodė, kad R. S. skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis tam, kad būtų pagrindas panaikinti specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą arba sumažinti atėmimo terminą. Atsižvelgiant į tai mano, kad pareiškėjo skundo tenkinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš R. S. skundo matyti, jog ginčo dėl paties pažeidimo padarymo fakto nėra. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Skundu prašoma netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Būtent dėl taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, pagrįstumo teismas ir pasisako.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2017-08-28 nutarimu pažeidėjui paskirta nuobauda už padarytą nusižengimą.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

R. S. taikyta administracinė atsakomybė už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą. Už šį nusižengimą įstatymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Kaip matyti, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Lina Jonaitienė pažeidėjui skyrė minimalią nuobaudą, numatytą už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto nusižengimo padarymą. Pareiškėjas neginčija paskirtos piniginės baudos, tačiau mano, kad jam nepagrįstai paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Mano, kad jo darbinės aplinkybės sudaro pagrindą neskirti jam administracinio poveikio priemonės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 30¹ str. (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) taikymo formuoja praktiką, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tačiau tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju byloje nėra.

R. S.nurodytos aplinkybės, kad paskirta administracinio poveikio priemonė iš esmės keičia jo gyvenimo perspektyvas, kadangi jis kitos specialybės neturi kaip ir neturi kitų pajamų šaltinių, jis nori tęsti darbą pagal turimą specialybę Vokietijoje, o dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jis gali prarasti darbą, negali suteikti jam privilegijų prieš kitus asmenis, sprendžiant dėl jų administracinės atsakomybės už vairavimą neblaiviems. Asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusižengimą. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad sankcijose numatytos minimalios nuobaudos paskyrimas prieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Taigi nei byloje nustatytos atskiros aplinkybės, nei šių aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo spręsti, kad paskirtoji nuobauda būtų neproporcingai griežta ir todėl neteisinga.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Teismas, įvertinęs visas ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su R. S., jog jo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą neskirti jam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės. Svarstant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytos galimybės skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta atitinkamoje ANK straipsnio sankcijoje, ar iš viso jos neskirti, svarbi yra ir pažeidėjo asmenybė, kuri, pažymėtina, turi būti išskirtinai teigiama. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. administracine tvarka iki šio padaryto nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, baustas nebuvo, jis dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Tokie duomenys leistų pažeidėją vertinti kaip teigiamą asmenybę, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį.

Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, teismas, nustatydamas galimybę taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatymo, vertina ne pavienius įrodymus, o jų visumą.

Teismui pareiškėjas pateikė duomenis apie šeiminę padėtį (išsituokęs, teikia išlaikymą dviem savo nepilnametėms dukroms) (b. l. 14-15), duomenis apie savo darbo vietą, charakteristiką (b. l. 16-17). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo. Būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje taip pat išskirtine aplinkybe nelaikytinas. Teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Taip pat pažymėtina, kad R. S., prieš sėsdamas neblaivus prie vairo, turėjo pagalvoti apie galimas pasekmes. Tai, kad nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, jog visos šios aplinkybės (pažeidėjo darbo pobūdis, nepilnamečių vaikų išlaikymas ir kt.) egzistavo iki pažeidimo padarymo ir jos nesukliudė padaryti pažeidimą.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017-08-28 nutarimu už padarytą pažeidimą pareiškėjui paskyrė minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl dar labiau jį trumpinti ar apskritai neskirti administracinio poveikio priemonės, nėra pagrindo. Pagal formuojamą teismų praktiką vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Esant išdėstytiems motyvams, teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei aplinkybes, nemato pagrindo naikinti ar keisti nutarimu paskirtą nuobaudą. R. S. skunde nurodytos aplinkybės nėra ypač jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, todėl neskirti R. S. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nėra jokio pagrindo, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Linos Jonaitienės 2017-08-28 nutarimą palikti nepakeistą ir R. S. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Narbutienė