- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-01
- Bylos Nr.
- 2-1269-901/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00415-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Karmazaitė
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- Daugiabučio
- Kategorijos
- 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Daugiabučio namo Varpo g. 31 savininkų bendrijos l.e. pirmininkės pareigas R. D. ir advokatei V. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui Daugiabučio namo Varpo g. 31 savininkų bendrijai dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Daugiabučio namo Varpo g. 31 savininkų bendrijai (toliau DNSB Varpo g. 31), prašydama pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu neteisėtu; grąžinti ieškovę į pirmesnį darbą bei priteisti ieškovei vidutinį darbo užmokestį (toliau VDU) (135,00 Lt per mėnesį) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio įstatymines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad 2009-11-12 ji darbo sutarties pagrindu buvo priimta dirbti į DNSB Varpo g. 31 valdybos pirmininkės pareigas. Remiantis šios DNSB Varpo g. 31 įstatais (toliau Įstatai) jos pirmininkas yra renkamas 2 metų laikotarpiui, todėl 2011 metų lapkričio mėnesį įvyko DNSB Varpo g. 31 pirmininko rinkimai, kuriuose teisėtai ir laikantis nustatytos tvarkos bendrijos pirmininke vėl buvo išrinkta ieškovė. Šiose pareigose ieškovė dirbo iki 2012-11-12, kuomet 2012-11-08 DNSB Varpo g. 31 visuotinio bendrijos narių susirinkimo neteisėtai buvo atleista iš darbo. Apie 2012-11-08 vykusį bendrijos narių susirinkimą ieškovei nebuvo pranešta, jame ji nedalyvavo, jos nebuvo raštu paprašyta pasiaiškinti dėl jai metamų kaltinimų. Susirinkimo balsavimo rezultatai buvo suklastoti, todėl nebuvo narių kvorumo, kad galėtų priimti nutarimus, į dalyvavusių sąrašą nepagrįstai įrašyti V. B. ir S. J., kurie vėliau 2012-12-15 vykdytoje gyventojų apklausoje ir posėdžio metu patvirtino, kad nebuvo ir būti tame susirinkime būti negalėjo. 2012-11-09 DNSB Varpo g. 31 visuotinio bendrijos narių susirinkimo ieškovė atvykusių narių nebuvo informuota apie tai, kad dieną prieš tai ją nutarta pašalinti iš darbo. Apie tai, kad yra atleista iš darbo ieškovė sužinojo tik 2012-12-20 gavusi iš naujosios DNSB Varpo g. 31 pirmininkės R. D. 2012-12-17 raštą. Šiuo raštu ieškovė nebuvo informuota kokiu pagrindu yra atleista. Siekdama išsiaiškinti visas aplinkybes kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą Šiaulių skyrių (toliau SODRA), kuris 2012-12-27 informavo ieškovę apie tai kada ir kokiu pagrindu su ieškove yra nutraukta darbo sutartis. Atsakovo atstovių ir 2012-11-08 narių protokole nurodyti tariami pažeidimai – nesusikalbėjimas su vyresnio amžiaus namo gyventojais - nėra šiurkštūs, kad galėtų pateisinti griežčiausią sankciją darbuotojui - atleidimą iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu (vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas). Didžioji dalis administruojamo namo gyventojų priešingai patvirtino, kad ieškovė realiai rūpinosi bendrijos reikalais – buvo atlikti remontai, pakeisti laiptinių langai, buvo rūpinamasi vejos nupjovimu, kitais bendrijos reikalais. Pradžiai remontas darytas vienos laiptinės, sekančiu etapu planuota daryti kitos laiptinės remontą, be to, antrosios laiptinės gyventojai patys buvo raštu išreiškę pageidavimą, kad remontai nebūtų atliekami, tik būtiniausi. Ieškovė nesutinka, kad ji neteikdavo bendrijos nariams informacijos, remiantis pačių bendrijos narių 2011-03-28 susirinkime priimtu nutarimu, bendrijos nariams prašomos dokumentų kopijos buvo teikiamos šiems susimokėjus už jas, o bendrijos narių sąrašą ji prašant paskelbdavo per susirinkimus, o duoti prašantiems neprivalėjo pagal Įstatus. Ieškovė nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumą ir stresą, iki šiol ji yra bedarbė, nuolat jaučia nerimą dėl ateities ir galimybės esant galiojančiam tokiam atleidimo pagrindui susirasti kitą darbą, dėl to prašo ją grąžinti į darbą bei priteisti VDU už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinę žalą. Posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė.
Atsakovas DNSB Varpo g. 31 atsiliepimo į ieškinį nustatytu laiku nepateikė, per teismo posėdį atsakovo atstovės su ieškiniu nesutiko. Nors pripažįsta, kad DNSB Varpo g. 31 dėl bendrijos narių teisinio neišprusimo galimai padarė formalius pažeidimus atleidžiant ieškovę iš darbo - nepareikalavo pasiaiškinti ieškovė dėl pažeidimų, tačiau atsakovo atstovių teigimu tai buvo vienintelė išeitis baigti ieškovės savivaliavimą bendrijoje - nesiskaitymą su namo gyventojais, neįtraukimą į susirinkimų darbotvarkę naujų narių prašymų, informacijos nariams neteikimo. Bendrijos nariai jau anksčiau kėlė klausimą dėl D. Š. pakeitimo, buvo kreipęsi tiek į ieškovę, tiek į DNSB Varpo g. 31 valdybą su pretenzijomis, taip pat buvo kreipęsi į savivaldybę, kad ji pasiaiškintų, kodėl namo gyventojams neteikia informacijos. Ieškovė sprendimus priimdavo vienašališkai, valdybos nariams tik po to pateikdavo pasirašyti priimtus nutarimus. Ieškovė užsakė daryt remontus tik vienoje laiptinėje, kur gyvena jos motina, tuo ignoruodama kitos laiptinės gyventojų interesus, galimai kartu su buvusia buhaltere Bendrijos lėšas naudojo ne pagal paskirtį (nuimdavo pinigus Akropolyje, per daug autobuso talonėlių pirko), dėl ko dabar atliekamas tyrimas. DNSB Varpo g. 31 l.e. pirmininkės pareigas R. D. teigimu Sodros darbuotojai jai papasakojus situaciją kai ieškovė tariamai kumščiavo buvusią buhalterę (tą matė Š.), ieškovės atleidimo pagrindu nurodytas DK 136 str. 3 d. 2 p. R. D. bendrijos nare buvo prie ankstesnio bendrijos pirmininko, ji bendrijos nare nėra nuo tada kai D. Š. tapo pirmininke, buvo pateikus prašymą ją priimti į Bendriją, tačiau į narius jos nepriėmė, dalyvaudavo bendrijos susirinkimuose, nes turėjo dalį buto tame name. R. D. sutiko laikinai eiti pirmininkės pareigas, kad D. Š. nenaudotų bendrijos lėšų. Jeigu ieškovė būtų grąžinta į darbą, bendrijos nariai vėl ją nušalintų, be to, nutarta bendriją naikinti ir perduoti namo administravimą „Mūsų būstas“.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė D. Š. 2009-11-12 darbo sutarties pagrindu buvo priimta dirbti į DNSB Varpo g. 31 valdybos pirmininkės pareigas (6-8 b.l.). Remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau DNSB įstatymas) 14 straipsnio 2 dalimi bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui; bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas. Pagal DNSB Varpo g. 31 įstatus (toliau Bendrijos įstatai) šios bendrijjos pirmininkas yra renkamas 2 metų laikotarpiui. Nėra draudžiama bendrijų įstatuose numatyti trumpesnį bendrijos primininko kadencijos laikotarpį nei DNSB įstatyme. 2011-10-24 įvyko DNSB Varpo g. 31 pirmininko rinkimai, kuriuose bendrijos pirmininke vėl buvo išrinkta ieškovė (31-34 b.l.). Šiose pareigose ieškovė dirbo iki 2012-11-12, kuomet 2012-11-08 DNSB Varpo g. 31 visuotinio bendrijos narių susirinkimo buvo „vienbalsiai nuo 2012-11-12 nušalinta nuo bendrijos valdybos pirmininkės pareigų ir valdybos narių“, kaip paaiškino l.e. pirmininkės pareigas R. D. - atleista iš darbo (17-21 b.l.). Byloje iš esmės nekyla ginčas ar ieškovė buvo teisėtai perrinkta pirmininke, nes byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ji ne pati sau prasitęsė kadenciją, o už tai 2011-10-24 balsavo Bendrijos nariai, buvo reikiama balsų dauguma, laikytasi procedūros, atitinkamai papildyta ieškovės darbo sutartis (8, 31 b.l.), be to, atsakovo atstovės nei reiškė kažkokių priešieškininių reikalavimų pripažint negaliojančiu šį pirmininkės perrrinkimą, nei įrodė, kad buvo priešingai. Byloje kyla ginčas, ar teisėtai ieškovė DNSB Varpo g. 31 buvo atleista iš darbo, ar laikytąsi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) normų, taip pat DNSB įstatymo nuostatų ir Bendrijos įstatų.
Dėl ieškovės atleidimo pagrįstumo.
Remiantis DNSB įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių, susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše (DNSB įstatymo 4 d., 5 d., Bendrijos įstatų 31.3 p.). Prie 2012-11-08 vykusio DNSB Varpo g. 31 visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo pridėtame sąraše nurodyta 15 dalyvavusių Bendrijos narių (A. Ž., R. D., D. Š., R. P., Z. S., K. K., E. B., S. N., S. J., V. B., J. R., O. R., K. Š., V. L. Ž. ir A. Š.). Iš ieškovės iniciatyva 2012-12-15 atliktos Bendrijos narių apklausos, ar nariams buvo raštu pranešta apie 2012-11-08 susirinkimą ir ar jie prieštarauja pirmininkės D. Š., valdybos narių ir L. J. atleidimui, rašto matyti, kad 2012-11-08 įvykusio susirinkimo balsavime dalyvavo ir su priimtu nutarimu nušalinti pirmininkę nuo pareigų sutinka ne visi 2012-11-08 pridėtame sąraše nurodyti asmenys: S. J. nežinojo, kad pirmininkę paliosavo, V. B. buvo ligoninėje, nieko nežinojo apie susirinkimą, O. R. nebuvo pranešta, nežinojo apie susirinkimą (28-30 b.l.). Kad nedalyvavo 2012-11-08 susirinkime patvirtino atvykęs liudyti S. J., kuris nurodė, kad jis nedalyvavo jokiame balsavime dėl pirmininkės nušalinimo ir nieko apie tai nežino (114 b.l.). V. L. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012-11-08 susirinkime nedalyvavo, vėliau pasirašė ant protokolo, kurį jam atnešė R. D., kad pritaria D. Š. nušalinimui, apie susirinkimą jam pranešta telefonu (115 b.l.). Viso Bendrijoje ieškovės nušalinimo metu buvo 25 Bendrijos nariai (27 b.l.). Kaip teismo posėdžio metu paaiškėjo šiuo metu laikinai einanti Bendrijos pirmininkės pareigas R. D. nuo tada, kai ieškovė pradėjo pirmininkauti Bendrijai, ji nėra Bendrijos narė, kadangi nebuvo priimta į nares, nes nepateikė pirmininkei nuosavybės teises į Bendrijos administruojame name turimą butą po jos vyro mirties, nėra duomenų, kad ji būtų įgaliota Bendrijos narių juos atstovauti (Bendrijos įstatų 15-17 p., 27 b.l.). Taigi ji neturėjo teisės balsuot, nes balsavimo teisę turi tik Bendrijos nariai (DNSB įstatymo 9 d., Bendrijos įstatų 31.6 p.). Neturėjo teisės balsuoti ir A. Ž., nes nėra Bendrijos narys, neturi nuosavybės teise buto Bendrijos administruojame name, kuris su R. D. agitavo nušalinti pirmininkę nuo pareigų (115 b.l.). Nėra duomenų, kad 2012-11-08 pridėtame sąraše nurodyti asmenys K. K. (iš 28 buto) J. R. (iš 4 buto) būtų Bendrijos narės ar narių įgaliotos atstovauti Bendrijos susirinkimuose, nes 2012-11-09 nurodytame Bendrijos narių sąraše jų nėra. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad 2012-11-08 susirinkime nedalyvavo reikiamas kiekis Bendrijos narių, kad galėtų nutarti nušalinti (atleisti iš darbo) D. Š., abejonių dėl 2012-11-08 sąraše nurodytų asmenų dalyvavimo, galimumo jiems balsuoti ir parašų tikrumo nekelia tik 7 sąraše pasirašę asmenys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185 str.). Kadangi R. D. pati pripažino, kad ji 2012-11-08 susirinkimo metu ir iki dabar nėra DNSB Varpo g. 31 narė, abejonių kelia ir jos laikino pirmininkavimo Bendrijai pagrįstumas ir galimumas, nes tiek Bendrijos valdybos nariu tiek jos pirmininku gali būti tik Bendrijos narys (Bendrijos įstatų 32 p.). Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu (DNSB įstatymo 11 str. 2 d.). Minėtoje 2012-12-15 atliktoje apklausoje be minėtų trijų dešimt susirinkime nedalyvavusių asmenų (S. C., S. N., E. Š., G. S., V. Ž., T. J., V. M., R. V.,, R. S., T. G.) nurodė, kad jiems apie 2012-11-08 susirinkimą nebuvo pranešta raštu ir kad jie prieštarauja pirmininkės nušalinimui (28-30 b.l.). Atvykę liudyti atsakovo liudytojai K. Š., A. Ž., D. Š. ir L. Ž. taip pat nepatvirtino, kad apie 2012-11-08 susirinkimą jiems buvo pranešta raštu (114-115 b.l.). Pažymėtina, kad 2012-11-08 susirinkimui pirmininkavo ir sekretoriavo ne Bendrijos nariai (susirinkimo pirmininkas A. Ž., sekretorė – R. D.).
Nors Bendrijos pirmininko statusą reglamentuoja specialus įstatymas, bet taikomos ir DK nuostatos ir garantijos darbuotojui kaip silpnesniajai darbo šaliai, susijusios su darbuotojo atleidimu. Pagal DK prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 str. 1 d.). Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2006, 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007). Šios garantijos nepaisymas trukdo tinkamai ištirti darbo drausmės pažeidimą ir drausminės nuobaudos skyrimo sąlygas bei parinkti drausminę nuobaudą. Darbdavio rašte turi būti nurodytas protingas terminas darbuotojui pateikti pasiaiškinimą raštu, padaryti darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių darbuotojas turi pateikti pasiaiškinimus, pasiūlymas darbuotojui pasiaiškinime nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės nuobaudos taikymui. Darbuotojo pasiaiškinimai, duoti asmenims, kurie neturi įgalinimų skirti drausminę nuobaudą, negali būti prilyginami darbuotojo pasiaiškinimams darbdaviui, rengiančiam drausminės atsakomybės bylą (DK 240 str. 1 d.). Tokie pasiaiškinimai gali būti vertinami tik kaip rašytiniai įrodymai (CPK 177 str., 197 str. 1 d.). Kaip pripažino atsakovo atstovės apie 2012-11-08 vykusį bendrijos narių susirinkimą ieškovei nebuvo pranešta, jame ji nedalyvavo, jos nebuvo raštu paprašyta pasiaiškinti dėl jai metamų kaltinimų, apie pirmininkės nušalinimą jai nebuvo pranešta ir sekančią dieną vykusiame planuotame susirinkime, kuriam pirmininkavo D. Š.. Apie paskirtą griežčiausią nuobaudą ieškovei turėjo būti apie tai nedelsiant pranešta pasirašytinai (DK 240 str. 3 d.). Jokio raštiško pranešimo ar nutarimo, kuriame būtų nurodytas atleidimo pagrindas ir atleidimo aplinkybės, kur būtų įvardyti šiurkštūs pažeidimai, sudarę pagrindą ją atleisti iš darbo, ieškovė nėra gavusi, byloje yra tik 2012-12-17 R. D. prašymas grąžinti dokumentus ir antspaudą, kadangi yra atleista iš pirmininkės pareigų, kuris ieškovei išsiųstas paštu (25-26 b.l.). Nebuvo sulaukta ieškovės paaiškinimų Šiaulių miesto savivaldybės administracijai į 2012-11-05 šios institucijos raštą Nr. STR-1455, kai ieškovės dalis Varpo g. 31 namo gyventojų kreipėsi su pareiškimu į šią instituciją (DNSB įstatymo 20 str.). Ieškovė minėtu raštu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos buvo įpareigota skubiai sušaukti Bendrijos narių susirinkimą, suteikti gyvenamojo namo Varpo g. 31 patalpų savininkams įstatymų nustatyta tvarka, apimtimi ir terminais juos dominančią informaciją apie Bendrijos veiklą, sudaryti jiems galimybę susipažinti su Bendrijos narių sąrašu. Nenustatyta, kad to ieškovė nebūtų vykdžiusi.
Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 str., ) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2005). Įvertinus byloje esančią medžiagą, šalių paaiškinimus tik nedidelė dalis namo, esančio Varpo g. 31, Šiauliuose, gyventojų buvo nepatenkinti D. Š. pirmininkavimo metu vykdyta veikla. Esminiai nurodyti trūkumai – nesusikalbėjimas su vyresnio amžiaus žmonėmis, informacijos neteikimas. Ieškovė paaiškino, kad anksčiau jos veikla niekas nesiskundė, priešingai dauguma narių buvo patenkinti jos veikla, ji buvo gyventojų perrinkta. Ieškovė nesiekė tenkinti tik vienos namo laiptinės interesus, jas renovavo etapais, atsižvelgiant į gyventojų nuomonę ir į tai, kad vieną laiptinę reikėjo remontuoti skubiau. Priešprieša jos valdymui Bendrijai pradėjo formuotis, kai ji 2010 m. birželio 6 d. vykusio ir kitų susirinkimų metu pagarsino paaiškėjusius Bendrijoje pažeidimus. Ieškovė mano, kad jos atleidimas iš Bendrijos pirmininkės pareigų – tai susidorojimas su R. D. (buvusiai pirmininkei), D. Š. (ne kartą buvo įspėta apie tai, kad atlaisvintų ne jai priklausančius rūsio sandėliukus) ir Z. S. (kuri faktiškai dirbo buhaltere vietoj oficialiai įdarbintos jos dukros K. P., gyvenančios Anglijoje) neįtikusiu darbuotoju, kuris galimai atskleidė šių trijų asmenų neteisėtas veikas. Tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš Bendrijos įstatų matyti, kad pirmininkė Bendrijos lėšas naudoja su jos narių sutikimu, išreikštu per susirinkimus, buhalterinę apskaitą Bendrijoje tvarko buhalterė. Niekur neįrodyta D. Š. Bendrijos lėšų išsvaistymas, pasisavinimas. Atsakovo pareiga įrodinėti, kad ieškovė buvo teisėtai atleista iš darbo. Kaltinimai ieškovei – abstraktaus pobūdžio, neįvardijami konkretūs atvejai, kada Bendrijos konkrečiam nariui ar nariams nebuvo suteikta informacija, kur kokias Bendrijos lėšas D. Š. panaudojo ne Bendrijos tikslais (CPK 178 str.). R. B. narių 2011-03-28 susirinkime priimtu nutarimu, bendrijos nariams prašomos dokumentų kopijos buvo teikiamos šiems susimokėjus už jas. DNSB įstatymas ir Bendrijos įstatai nenumatė ieškovei pareigos teikti Bendrijos narių sąrašo, su šiuo sąrašu ji turėjo pareigą supažindinti jos narius Bendrijos susirinkimų metu. Nenustatyta, kad šios pareigos ji nebūtų vykdžiusi. Atsakovas neįrodė 2012-11-08 išvardintų ir kitų kaltinimų – kad susirinkimus D. Š. vesdavo nesilaikydama Įstatų reikalavimų, kad ieškovė sprendimus priimdavo vienašališkai, kadangi praktiškai visus klausimus (įskaitant ir Bendrijos lėšų panaudojimą, ir Bendrijos narių priėmimą/pašalinimą) ji turėdavo spręsti su valdyba, o svarbesnius – su visuotinio Bendrijos susirinkimo pritarimu. Taip pat nenustatyta, kad D. Š. nebūtų priėmusi gyventojų prašymų, kuriuos šie turėdavo pateikti Bendrijos pirmininkei ar kitiems valdybos nariams iki susirinkimų, kad juos galima būtų įtraukti į darbotvarkę, ar susirinkimų metu. Byloje esantys DNSB Varpo g. 31 dėl bendrijos protokolai patirtina, kad ne visuose susirinkimuose pirmininkaudavo D. Š., o sekretoriaudavo ne jos motina E. Š. (o V. Ž. ir kiti asmenys), kaip kad buvo nurodyta 2012-11-08 protokole, ir kaip nurodė R. D., (17-20, 31, 35-36, 83, 86-87, 89-91 b.l.). Kad Bendrijos abejose laiptinėse buvo pakeisti langai (su didele nuolaida) patvirtino tiek ieškovės tiek atsakovo kviesti liudytojai, kurie taip pat patvirtino, kad Bendrijai pirmininkaujant D. Š. iš esmės Bendrijos administravimo išlaidos nepadidėjo, buvo atliekami remontai ir aplinkos tvarkymo darbai. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad vieną laiptinę reikėjo remontuoti anksčiau nei kitą (2011-06-08 statinio apžiūros aktas, rangos sutartis, sąmatos), o už viską iš karto atsiskaityti lėšų neužteko, be to, antroji laiptinė neremontuota, nes ta dalis namo gyventojų 2012-05-21 raštu patys prašė nevykdyti darbų, išskyrus avarinius. Be to, teismo posėdžio metu R. D. nurodė visai kitas aplinkybes, kodėl nutarta ieškovę atleisti iš darbo nei 2012-11-08 protokole išvardintos – tariamai kartą ieškovė buvo užsipuolusi buvusią buhalterę, kad tą matė D. Š., tačiau nei nurodė tiksliai kada tai įvyko, nei atvykusi į teismo posėdį liudytoja D. Š. tai patvirtino. Remiantis šalių paaiškinimais ir liudytojų L. J. ir V. Ž. parodymais po ieškovės nušalinimo ilgą laiką jai nebuvo sudaryta galimybė laikinai einančiai pirmininkės pareigas R. D. ir naujai buhalterei tinkamai perduoti visą Bendrijos dokumentaciją. Tą patvirtina ir ieškovės 2013-01-21 ir 2013-02-06 raštai R. D., išsiųsti registruotu paštu.
DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad darbdavys neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju gali nutraukti apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.). DK 235 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma: 1) neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; 2) valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei; 3) dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis; 4) pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas; 5) moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų; 6) atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas; 7) veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn; 8) tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai; 9) neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą); 10) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi; 11) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kaip šiurkštaus kvalifikavimą, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2008, kt.). Šiurkščiu pažeidimu laikytinas nusižengimas, kuris pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2010). Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, nenustatė, kad ieškovė sąmoningai veikė prieš Bendrijos interesus, kad aplaidžiai ar neatsakingai tvarkė Bendrijos reikalus, nesirūpino namo gyventojais kad siekė iš Bendrijos pasipelnyti, priešingai – matyti, kad ji ieškojo būdų kaip pigiau gauti paslaugas remontuojant administruojamo namo bendro naudojimo objektus, gavo labai nedidelį atlygi už darbą, ne vienas liudytojas patvirtino, kad būtent ieškovė lyginant su ankstesniais Bendrijos pirmininkais daugiausia nuveikė namo gyventojų labui.
Pažymėtina, kad net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą esant šiurkščiu, tai nereiškia, kad darbuotojui vien dėl to turi būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, nes net esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui darbdavys gali taikyti ir lengvesnes drausmines nuobaudas: pastabą ar papeikimą. Parenkant drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, atsižvelgiant kaip darbuotojas dirbo anksčiau) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2004).
Įvertinus byloje esančią medžiagą, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus nei vieno iš nurodytų pagrindų, sudariusių pagrindą ieškovei taikyti griežčiausią drausminės atsakomybės poveikio priemonę – atleidimą iš darbo – buvimo atsakovas neįrodė. Tai, kad anksčiau buvo svarstyta atleisti ieškovę iš darbo bei kalbos apie atisakymą bendrijos ir namo administravimo perdavimo administruoti bendrojo naudojimo objektų administratoriui, nepateisina padarytų grubių (ne formalių kaip nurodo atsakovo atstovė) pažeidimų, padarytų atleidžiant ieškovę iš darbo. Ieškovė atleista iš darbo be teisėto pagrindo, pažeidžiant DK, DNSB įstatyme ir Bendrijos įstatuose nustatytą tvarką, nesant reikiamo kvorumo, nesilaikant procedūrų, pažeidimai yra esminiai, todėl teismas pripažįsta ieškovės atleidimą iš darbo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu iš DNSB Varpo g. 31 pirmininkės pareigų neteisėtu.
Dėl ieškovės grąžinimo darbą ir VDU priteisimo.
Ieškovė reiškia reikalavimą grąžinti ją į darbą, kadangi ji iki šiol neturi jokio kito darbo, mano, kad dauguma Bendrijos narių buvo patenkinti jos darbu Bendrijoje, o dalies suinteresuotų asmenų nepasitenkinimas neturi pažeisti kitų Bendrijos narių interesų. Be to, grąžinus ją į Bendrijos pirmininkės pareigas, ieškovė ketina artimiausiu metu sušaukti susirinkimą ir leisti patiems Bendrijos nariams nuspręsti, ar Bendrija veiks ir toliau ar jie ketina kreiptis į savivaldybę dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.84 str.). Liudytojai neišreiškė kategoriško prieštaravimo, kad ieškovė būtų grąžinta į darbą, nenurodė aplinkybių, dėl kurių jos grąžinimas į darbą nebūtų galimas.
Pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovės teisės ginamos DK 297 straipsnyje nurodytais būdais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas turi patikrinti ir nustatyti, kuris iš DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas, ir siekti, kad priimtu sprendimu būtų įvykdytas socialinis teisingumas, alternatyvūs darbuotojų teisių gynimo būdai yra skirti pirmiausia darbuotojų interesams ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2005; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2006; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2008; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2011; 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2012; kt.). Be to, bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko. Teismas gali keisti ieškinio dalyką bylose dėl grąžinimo į darbą, jeigu nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (DK 297 str. 4 d.). Aplinkybes, reikšmingas DK 297 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas turi nagrinėti nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.
Byloje nustatyta, kad ieškovės darbo vieta nėra užimta. Be to, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu šiuo metu laikinai eina pirmininkės pareigas R. D., kuri nėra Bendrijos narė, todėl ir pirmininkauti Bendrijai po ieškovės nušalinimo negali pagal DNSB įstatymo nuostatas ir Bendrijos įstatus. Be to, po ieškovės nušalinimo R. D. tinkamai neorganizuoja Bendrijos darbo, nes po ieškovės nušalinimo iki šiol nėra skaičiuojami namo gyventojams mokesčiai Bendrijai, nekaupiamos lėšos namo renovavimui, kas pažeidžia namo gyventojų teises ir interesus. Nors R. D. ir atsakovo atstovė advokatė V. B. nurodė, kad ieškovės nereikia grąžinti į darbą, nes gyventojai ja nepatenkinti ir vis tiek ją susirinkime nušalintų, tačiau šie atsakovo atstovių teiginiai nėra pagrįsti, patys Bendrijos nariai turi nuspręsti dėl tolimesnio Bendrijos likimo ir ieškovės negrąžinimas į darbą ir palikimas laikinai einančia pirmininkės pareigas ne Bendrijos narę R. D. labiau pažeistų jų interesus nei ieškovės grąžinimas į darbą. Teismas nenustatė, kad ieškovė piktybiškai konfliktuotų su atskirais namo gyventojais, kad pažeidinėtų atskirų jos narių interesus.
Teismas atsižvelgia į šioje byloje nustatytas aplinkybes, į ieškovės darbo specifiką, į bylos duomenis apie ieškovės ir Bendrijos narių santykius, net jei šie būtų konfliktiški, – minimalūs, jie iš esmės netrukdo Bendrijos pirmininko darbui, kuris yra griežtai reglamentuotas DNSB įstatymo ir Bendrijos įstatų, kur praktiškai pirmininkė turi nedaug įgalinimų ir dauguma sprendimų priima su valdybos pritarimu ar kur šiuos sprendimus priima Bendrijos visuotinis narių susirinkimas, teismas taip pat atsižvelgia į ieškovės ribotas galimybės įsidarbinti kitur. Nenustatyta, kad realiai egzistuoja aplinkybės, kurios itin suvaržo ar apskritai eliminuoja galimybę neteisėtai atleistam darbuotojui grįžti į darbą ir produktyviai jį tęsti, ieškovė išreiškė pageidavimą sugrįžti į pirmesnį darbą, o atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog tam tikros ieškovės ir kitų Bendrijos narių konfliktinės situacijos trukdytų jai atlikti savo tiesioginį darbą. Todėl darytina išvada, kad neteisėtu atleidimu iš darbo pažeistos teisės geriausiai bus apgintos grąžinant ieškovę į darbą. Įvertinusi šias aplinkybes, teismas nusprendžia taikyti DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodytą jos teisių gynimo būdą ir grąžinti ją į pirmesnį darbą, taip pat priteisti jai VDU už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodytas VDU už priverstinės pravaikštos laiką – tai kompensacinis mechanizmas, kurio pagalba yra kompensuojami darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2006). Ieškovė ieškinyje VDU prašo skaičiuoti po 135,00 Lt kas mėnesį (atskaičius mokesčius), kaip buvo nurodyta jos darbo sutartyje, atsakovas jokių paskaičiavimų apie ieškovės VDU nepateikė. Sodros duomenimis ieškovės trijų paskutinių trijų mėnesių darbo užmokestis buvo po 148,35 Lt kas mėnesį (atskaičius mokesčius) (45-46 b.l.). Skaičiuotinas faktiškai buvęs ieškovės VDU už paskutinius tris mėnesius (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintos vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 6.1 p.), kuris buvo po 148,35 Lt kas mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007, 2006-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523-2006). Ieškovės darbo sutartyje buvo nurodyta, kad ji kas savaitę dirba 2 dienas viso 10 val. (6-8 b.l.). Kadangi ieškovė dirbdavo kas mėnesį po 40 val., todėl VDU už kiekvieną darbo dieną sudarė 3,71 Lt. Teismui pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir nusprendus grąžinti ieškovę į darbą, už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo (faktiškai nemokėta nuo 2012 m. lapkričio 1 d.) iki teismo sprendimo priėmimo (2013 m. liepos 1 d.) ieškovei priteistina 1186,80 Lt (už aštuonis mėnesius, už 320 darbo val.). Ieškovei taip pat priteitina po 3,71 Lt vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Priteisiamos sumos nurodomos neatskaičius privalomų mokėjimų, vykdant teismo sprendimą, gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoja ir išskaito darbdavys. Sprendimas dalyje dėl 148,35 Lt vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ieškovui vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 2 p., LR DK 299 str. 1 d. 1 p.).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
DK 250 straipsnis nustato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurią teismas nustato vadovaudamasis CK. Šis savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009). Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pavyzdžiui, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. Teismas pripažino, kad atsakovas ieškovę atleido neteisėtai. Ieškovė nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumą ir stresą, iki šiol ji yra bedarbė, nuolat jaučia nerimą dėl ateities ir galimybės esant galiojančiam tokiam atleidimo pagrindui susirasti kitą darbą, dėl to prašo priteisti neturtinę žalą, kurią ji vertina 10 000 Lt. Ieškovė neturtinės žalos kilimą labiau sieja su neteisėtu atleidimu ir prašymu grąžinti ją darbą, o ne su jos sveikatos, nes po jos nušalinimo ji neturi kito darbo, o pašalinus ją už šiukštų pažeidimą, buvo apribotos galimybės susirasti kitą analogišką darbą. Nors ieškovė nepateikė teismui rašytinių įrodymų, patvirtinančių kad būtent ryšium su jos nušalinimu (atleidimu) nuo Bendrijos pirmininkės pareigų jai pablogėjo sveikata, tačiau akivaizdu, kad dėl šio neteisėtos jos atleidimo ji patyrė neturtinę žalą dėl nepatogumo ir streso, atsiradusio dėl neteisėto atleidimo, nurodytas šiurkštus atleidimo iš darbo pagrindas trukdė jai susirasti kitą darbą, dėl to ji nuolat jautė nerimą dėl ateities ir galimybės susirasti kitą darbą. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad ieškovės teisės yra apgintos pripažįstant jos atleidimą ir darbo neteisėtu, grąžinant ją į darbą ir priteisiant VDU už priverstinės pravaikštos laiką, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kuri teismo vertinimu yra pakankama suma atlyginti ieškovei jos patirtus dvasinius išgyvenimus, susijusius su neteisėtu atleidimu iš darbo (DK 245 str., 250 str., CK 6.250 str., CPK 185 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).
Dėl palūkanų priteisimo.
Ieškovė prašo teismo 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo. Atsakovo atstovės dėl palūkanų nieko nepasisakė. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje numatyti procesinių palūkanų dydžiai. Sutinkamai su formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nutrūkus darbo santykiams ir esant nesumokėtoms išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, taikytinas ne Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas, bet CK 6.210, 6.261 straipsnių normos, reglamentuojančios palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, bei CK 6.37 straipsnio 2 dalies norma, įtvirtinanti procesines palūkanas už priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (3186,80 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai.
Kadangi ieškovės reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir palūkanų priteisimo patenkinti, laikytina, kad sprendimas yra priimtas ieškovės naudai.
Ieškovė buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalbą (40-41 b.l.). Ieškovės atstovė pateikė teismui įrodymus, kad už advokato teisinę pagalbą ir kitas su antstinės teisinės pagalbos teikimo susijusias išlaidas advokatei sumokėta 1207,32 Lt + 1387,32 +1707,32 Lt, viso 4301,96 Lt (74, 81 b.l.). Nors atsakovės atstovės ieškovės turėtų atstovavimo išlaidų dydžio neginčijo, tačiau teismo vertinimu atstovavimo išlaidos viršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius, ieškovės atstovė yra surašius tik vieną procesinį dokumentą (ieškinį), byla iš esmės nagrinėta tik paskutiniuose dvejuose teismo posėdžiuose, be to, ieškovės atstovė be pagrindo ne kartą buvo atsivedus liudytojus jau į pirmus parengiamuosius teismo posėdžius, todėl prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra mažintinos iki 3000,00 Lt, ir valstybės naudai iš atsakovo priteistina 3000 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 83 str., 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas buvo susijęs su neturtiniu reikalavimu, kuris buvo tenkintas, o turtiniai reikalavimai patenkinti iš dalies, iš viso iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 435,00 Lt žyminio mokesčio ir 27,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CKP 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, ieškovės D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu iš Daugiabučio namo Varpo g. 31 savininkų bendrijos, į.k. 145508125, pirmininkės pareigų neteisėtu, grąžinti ieškovę į pirmesnį darbą.
Priteisti ieškovei D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Daugiabučio namo Varpo g. 31 savininkų bendrijos, į.k. 145508125, 1186,80 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis litus, 80 ct) už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2013 m. liepos 1 d.) ir po 3,71 Lt (tris litus, 71 ct) vidutinio vienos darbo dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio įstatymines palūkanas nuo priteistos sumos (3186,80 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti valstybei iš atsakovo Daugiabučio namo Varpo g. 31 savininkų bendrijos, į.k. 145508125, 3000 Lt (tris tūkstančius litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 435,00 Lt (keturis šimtus trisdešimt penkis litus) žyminio mokesčio ir 27,00 Lt (dvidešimt septynis litus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (įmokos kodas 5660).
Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (148,35 Lt) priteisimo, vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.