- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- e2YT-17394-429/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09367-2018-63
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Jegorovienė
- Pareiškėjas
- L. P.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto banko
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
- Kategorijos
- 2.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
dalyvaujant pareiškėjai L. P., pareiškėjos atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims VĮ Turto banko atstovui ,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiškai priėmė po savo tėvo A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties palikimą, faktiškai pradėjus valdyti jo turtą.
Pareiškėja ir jos atstovė advokatė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad pareiškėjos tėvas A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties į notarų biurą niekas nesikreipė. A. M. buvo sudaręs testamentą, pagal kurį visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kuris mirties dienai jam priklausys, kur jis bus ir iš ko besusidės, paliko sutuoktinei H. M.. Testamente buvo įrašyta sąlyga - jeigu H. M. mirtų prieš palikimo atsiradimą, palikimo nepriimtų ar nuo jo atsisakytų, tuo atveju visą savo turtą palieka L. P.. Po A. M. mirties visą turtą, namų apyvokos daiktus, knygas, paveikslus, dokumentus, kitą kilnojamąjį turtą, faktiškai pradėdama jį valdyti priėmė L. P.. Pareiškėjos mama H. M. palikimo po savo sutuoktinio mirties nepriėmė, nes sirgo nepagydoma liga, ji buvo slaugoma (duomenys neskelbtini). Kadangi motina H. M. sirgo, 2017-11-13 Kauno apylinkės teismo sprendimu ji buvo pripažinta neveiksnia, o jos duktė - pareiškėja buvusi paskirta jos globėja. Po A. M. mirties pareiškėja rūpinosi visu likusiu kilnojamuoju turtu, išlaikė butą adresu (duomenys neskelbtini), juo naudojosi. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina H. M. mirė. Palikimą po motinos mirties priėmė dukra L. P..
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra, VĮ Turto bankui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. M. , o motina H. M. mirė (duomenys neskelbtini). A. M. 2009-11-11 sudarė testamentą, kuriuo visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, paliko sutuoktinei H. M. a.k. (duomenys neskelbtini). Testamente nurodė sąlygą- jeigu H. M. mirtų prieš palikimo atsiradimą, palikimo nepriimtų arba nuo jo atsisakytų, tuo atveju visą turtą palieka dukrai L. P.. Kauno apylinkės teismas sprendimu civ. byloje Nr. e2YT-15483-435/2017 H. M. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažino neveiksnia turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse neveiksnia, tame tarpe ir paveldėjimo teisinių santykių srityje.
Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-2723-435/2018 nutartimi nustatė H. M. nuolatinę globą ir globėja ir turto administratore paskyrė L. P.. Po pareiškėjos tėvo ir motinos mirties liko turtas gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pareiškėjos nurodytos aplinkybės duotais paaiškinimais teismo posėdyje, apklaustų liudytojų D. D. ir O. K. J. parodymai teismo posėdyje, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog L. P. a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą – juo rūpinosi, tai yra faktiškai priėmė palikimą, mirus A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jį valdyti. Atsižvelgiant į tai ir remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. P. a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 2d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. P. a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.