Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB "Šakių šilumos tinklai" pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys V. E., antstolis Arūnas Balčiūnas, notarė R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 27 d. duomenimis, antstolio Arūno Balčiūno žinioje buvo iš viso 11 vykdomųjų bylų, kurių pagrindu skolininkė skolinga pareiškėjai 10 170,73 Eur sumą. Pareiškėjai tapo žinoma, jog skolininkė (duomenys neskelbtini) d. yra priėmusi palikimą, atsiradusį po jos motinos I. K. mirties, tačiau paveldėjimo liudijimas dar neišduotas. Taip pat patikrinus Nekilnojamojo turto registrą paaiškėjo, kad skolininkės motinai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) , vis dar nuosavybės teise registruotas mirusiosios I. K. vardu. Pareiškėja 2024 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti skolininkę išsiimti paveldėjimo teisės liudijimą bei įregistruoti nuosavybės teisę į paveldėtą butą, o to nepadarius skolininkei - leisti visus būtinus veiksmus turtui įregistruoti atlikti pačiai pareiškėjai. Nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. sausio 28 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-431-630/2025 ieškinį tenkino pilna apimtimi, sprendimas įsiteisėjo 2025 m. vasario 18 d. Atsižvelgiant į tai, jog skolininkė teismo įpareigojimo išsiimti paveldėjimo liudijimą ir turtą įregistruoti per teismo nustatytą terminą neįvykdė, Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. kovo 6 d. išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą, kurio pagrindu pareiškėja įgijo teisę skolininkės vardu atlikti visus būtinus veiksmus tam, kad būtų gautas skolininkės paveldėjimo teisės liudijimas ir įregistruota nuosavybės teisė į turtą, į kurį antstolis galėtų nukreipti skolos išieškojimą. Teismas nusprendė atsakovei V. E., neįgyvendinus teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, suteikti teisę uždarajai akcinei bendrovei „Šakių šilumos tinklai“, atsakovės vardu, be atskiro atsakovės sutikimo, atlikti visus reikiamus veiksmus gaunant paveldėjimo teisės liudijimą ir jos vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teisę į turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) .

Nustatyta, kad pasinaudodama teismo suteiktu įgaliojimu, 2025 m. kovo 12 d. pareiškėja kreipėsi į notarę R. V. su prašymu vykdyti Marijampolės apylinkės teismo sprendimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisės registravimo. Tačiau 2025 m. kovo 13 d. pareiškėja gavo notarės atsakymą, kuriame nurodoma, jog nors mirusios I. K. vardu nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas, tačiau Nekilnojamojo turto registro išraše juridiniuose faktuose nenurodyta nuosavybės forma, ar tai asmeninė mirusiosios nuosavybė, ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka su buvusiu sutuoktiniu A. K. nutraukta (duomenys neskelbtini) d., o turtas pirkimo - pardavimo sutartimi įgytas (duomenys neskelbtini) d., taigi santuokos metu, darytina prielaida, kad santuokos metu įgytas turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise - turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutiktina, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo tiek abiejų sutuoktinių, tiek vieno jų vardu. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Nurodyto pagrindu, tinkamam Marijampolės apylinkės teismo sprendimui įvykdymui notarė pareikalavo pateikti santuokos nutraukimo byloje priimtą teismo sprendimą apie nurodyto turto padalinimą. 2025 m. kovo 31 d. pareiškėja iš Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo gavo (duomenys neskelbtini) d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą dėl I. K. ir A. K. santuokos nutraukimo. Susipažinus su sprendimu paaiškėjo, kad santuokos nutraukimo metu turtas nebuvo padalintas, taip pat nebuvo nustatytos sutuoktiniams priklausančios turto dalys. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Šakių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimo dėl I. K. ir A. K. santuokos nutraukimo pagrindu nustatyta, kad santuokos nutraukimo metu turtas nebuvo padalintas, taip pat nebuvo nustatytos sutuoktiniams priklausančios turto dalys. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja, norėdama užtikrinti savo, kaip kreditorės teises nukreipti išieškojimą į skolininkės paveldėto turto dalį ir tinkamai įvykdyti 2025 m. sausio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu jai suteiktus įgaliojimus, prašo teismo nustatyti, kad mirusiesiems I. K. ir A. K. nuosavybės teise priklauso po 1/2 turto dalį.

CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti (Kauno apygardos teismo 2021 m vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-422-657/2021).

CPK 664 straipsnyje yra nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. CPK 664 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. 3 dalyje nustatyta, kad trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse. 4 dalyje nustatyta, kad ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis. 5 dalyje - kad penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, kai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejai. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Kaip minėta, išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. CK 4.80 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė įsiteisėjus (duomenys neskelbtini) d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimui, kuriuo buvo nutraukta I. K. ir A. K. santuoka, o turtas – butas, įgytas santuokos metu, buvo įgytas iki santuokos nutraukimo dienos, dėl ko laikomas I. K. ir A. K. bendrąja jungtine nuosavybe.

Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, darytina išvada, kad I. K. ir A. K. priklauso po 1/2 dalį arba 50 procentų buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , įgyto iki santuokos nutraukimo dienos, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjos (išieškotojos) prašymą, nustatant, kad I. K. (gimimo data - (duomenys neskelbtini) d., mirties data - (duomenys neskelbtini) d.) ir A. K. (gimimo data - (duomenys neskelbtini) d., mirties data - (duomenys neskelbtini) d.) nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu (duomenys neskelbtini) .

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nesusidarė.

Teismas ėmėsi priemonių, kad suinteresuotas asmuo V. E. būtų tinkamai informuotas apie teisminį procesą, tačiau dėl vykstančio proceso nepateikė jokių paaiškinimų, atsiliepimo ar įrodymų teismui, kurie būtų susiję su pareiškimo esme, teismo procesiniai dokumentai jai įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl teismas, įvertinęs byloje esančią informaciją apie tai, kad procesinių dokumentų suinteresuotam asmeniui įteikimas apsunkintas, konstatuoja, kad vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, suinteresuotam asmeniui priimtas sprendimas įteiktinas taip pat CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismo pranešimai“, paskelbiant pranešimą.

Teismas, priėmęs teismo sprendimą dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį, apie tai praneša viešo registro tvarkytojams, kuriuose įregistruoti daiktai ar daiktinės teisės į juos (CPK 275 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, teismas

nusprendžia:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties data - (duomenys neskelbtini) d., ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties data - (duomenys neskelbtini) d., nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu (duomenys neskelbtini) .

Specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt, skiltyje „Teismų pranešimai“) paskelbti pranešimą:

„Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose 2025 m. birželio 20 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-5217-985/2025 pagal pareiškėjos UAB "Šakių šilumos tinklai" pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys V. E., antstolis Arūnas Balčiūnas, notarė R. V.. Suinteresuoto asmens V. E., gim. (duomenys neskelbtini) d., faktinė gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma, todėl jai sprendimas įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Suinteresuotas asmuo informuojamas, kad sprendimas jai laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Suinteresuotas asmuo per septynias dienas gali skųsti Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolė rūmus. Teismo sudėtis: teisėja Ingrida Navickienė. Informacijos teirautis tel. (8 343) 94093.“

Sprendimo patvirtintas kopijas siųsti pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.