Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 27 d. nutarties, kuria buvo išspręstas ieškovės I. Ž. ieškinio atsakovui antstoliui G. J. dėl žalos priteisimo priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovo 468 Eur turtinę žalą, 20 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų metines palūkanas. Kartu su ieškiniu pateikė prašymą atleisti ją visiškai nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Paaiškino, kad jos turtinė padėtis sunki ir bylose dėl antstolio kaltės padarytos neturtinės žalos atlyginimo žyminis mokestis nemokamas.

2. Teismas 2019 m. kovo 8 d. nutartimi įpareigojo ieškovę iki 2019 m. kovo 21 d. (įskaitytinai) pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

3. Ieškovė 2019 m. kovo 15 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus.

3.1. Nurodė, kad jos finansinė padėtis sunki, todėl teismas ją turi visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prie ieškinio pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, jog ji niekur nedirba, gauna tik valstybės skirtą neįgalumo išmoką, iš kurios dar vykdomi išskaitymai pagal vykdomuosius raštus. Gaunamų 95 Eur neužtenka net minimaliems poreikiams tenkinti. Teismai jau vertino jos galimybes sumokėti žyminį mokestį, tad būtina vadovautis jau priimtais teismo sprendimais, nes iš esmės niekas nepasikeitė. Atsisakius priimti ieškinį dėl žyminio mokesčio nesumokėjimo, būtų pažeistos jos teisės ir teisėti interesai.

3.2. Nurodė, kad antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudimo bendrovė ieškovei nėra žinoma, todėl šių duomenų negali pateikti. Prašo patraukti antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudimo bendrovę subsidiariai atsakingu asmeniu, išreikalauti antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudimo polisą, priimti ieškinį ir bylą perduoti teismo mediatoriams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. kovo 27 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

4.1. Ieškovė per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė duomenų, jog sumokėjo 465 Eur žyminio mokesčio ar yra priimtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl teisinės pagalbos teikimo būtent šioje civilinėje byloje. Proceso teisės normos nenumato galimybės atleisti asmenį visiškai nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tad toks prašymas negali būti tenkinamas.

4.2. Nurodė, kad ieškovė neištaisė kitų ieškinio trūkumų, t. y. nenurodė antstolio G. J. profesinės civilinės atsakomybės draudimo bendrovės bei jos byloje procesinės padėties (atsakovas ar trečiasis asmuo).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė I. Ž. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti 100 procentų nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, priimti jos ieškinį ir ginčo sprendimą perduoti spręsti mediatoriams. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Jis surašytas pagal nustatytą formą, atitinka visus reikalavimus, prie jo pateikti įrodymai. Sumokėti žyminio mokesčio ji negali dėl sunkios finansinės padėties. Teismas turėjo vadovautis teismų praktika, kurioje jau ne kartą buvo pasisakyta apie jos sunkią turtinę padėtį. Iš esmės niekas nepasikeitė, nes yra tas pats asmuo, tas pats turtas, pajamos, tas pats laikotarpis. Be to, pateikė prašymą suteikti galimybę pasinaudoti nemokama teismine mediacija.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, nes asmuo per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

8. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

9. Apeliantė 2019 m. birželio 10 d. teismui pateikė prašymą prie bylos pridėti naujus įrodymus, t. y. skundą dėl vykdymo išlaidų, patvarkymą areštuoti lėšas, patvarkymą dėl skolininkės pateiktų dokumentų, 2019 m. gegužės 2 d. skundą dėl antstolio veiksmų, patvarkymą dėl skolininkės skundo, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. PE-SP10-3144 „Dėl valstybės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokėjimo I. T.“, 2019 m. gegužės 10 d. pažymą „Dėl kreditoriaus kreditorinio reikalavimo tenkinimui skiriamų lėšų“. Nurodė, kad šie dokumentai pagrindžia, jog atsakovas sąmoningai, tyčia piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, nurašinėja pinigines lėšas, iš kurių įskaitymas negalimas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako šiuos dokumentus pridėti prie bylos, nes jie nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Dėl atskirojo skundo argumentų

10. Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje 2019 m. kovo 8 d. nutartimi nustatė ieškovei I. Ž. terminą iki 2019 m. kovo 21 d. įskaitytinai pašalinti ieškinio trūkumus: 1) sumokėti 465 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus arba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl teisinės pagalbos teikimo šioje byloje, t. y. pagal I. Ž. ieškinį atsakovui antstoliui G. J. dėl žalos priteisimo, iš kurio matytųsi, kad ieškovė yra atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo; 2) pateikti teismui prie ieškinio pridėto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. spalio 5 d. sprendimo pasirašytą kopiją; 3) suformuluoti aiškų ir konkretų reikalavimą atsakovui dėl turtinės žalos priteisimo; 4) pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo; 5) ieškinyje nurodyti dalyvaujančiu byloje asmeniu antstolio G. J. profesinės civilinės atsakomybės draudimo bendrovę; 6) nurodyti antstolio G. J. profesinės civilinės atsakomybės draudimo bendrovės byloje procesinę padėtį (atsakovas ar trečiasis asmuo). Šios teismo nutarties kopija ieškovei įteikta 2019 kovo 13 d. per EPP sistemą. Apeliantė šios nutarties įstatymo nustatyta tvarka neskundė (CPK 187 straipsnio 1 dalis).

11. Ieškovė 2019 m. kovo 15 d. teismui pateikė prašymą atleisti ją visiškai nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino ir laikė, jog ji per teismo nustatytą terminą procesinio dokumento trūkumų nepašalino, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ji negali sumokėti žyminio mokesčio. Yra keletas teismo sprendimų, kuriuose buvo vertinama jos finansinė padėtis, ir teismas turėjo jais vadovautis. Be to, pateikė prašymą ginčo nagrinėjimą perduoti mediatoriams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.

12. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).

13. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, CPK įtvirtino atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.

14. Šiuo atveju ieškovė pateikė prašymą ją visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 3 dalis numato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Taigi pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui.

15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010). Taip pat teigiama, jog tokiu atveju turi būti vertinami ne tik asmens sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, taip pat į ginamą teisinį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-551/2007). Pažymėtina, kad teismų praktikoje vadovaujamasi ir taisykle, jog atleisti asmenį beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-245-258/2018).

16. CPK nenumato galimybės atleisti nuo viso mokėtino žyminio mokesčio mokėjimo, todėl toks ieškovės prašymas negalėjo būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 8 d. nutartimi ieškovei aiškiai ir smulkiai buvo išaiškinęs, kaip apskaičiuojamas šioje civilinėje byloje mokėtinas žyminis mokestis, kokius dokumentus reikia pridėti prie prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, kad reikia sumokėti dalį žyminio mokesčio. Iš bylos duomenų ir atskirojo skundo argumentų matyti, jog ieškovė teismui nepateikė mokėjimo nurodymo, iš kurio matytųsi, kad ji sumokėjo dalį žyminio mokesčio (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Taip pat nepateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl teisinės pagalbos teikimo būtent šioje civilinėje byloje. Ieškovės atskirojo skundo argumentas, jog teismai yra pasisakę dėl jos finansinės padėties ir jų sprendimais turėjo būti vadovaujamasi, teisiškai nepagrįstas. Asmens turto ir pajamų lygis gali nuolat keistis, tad tik konkrečioje byloje teismas sprendžia dėl galimybės atleisti nuo dalies žyminio mokesčio.

17. Pažymėtina, kad klausimas dėl ginčo perdavimo spręsti teisminės mediacijos būdu yra sprendžiamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimo teisme etape (CPK 231¹ straipsnio 1 dalis). Ieškovės pateiktas prašymas dėl mediacijos skyrimo ieškinio teismui pateikimo momentu nesudaro savarankiško pagrindo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 – 16 punktai).

18. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino, todėl pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Taigi nebuvo apribota ieškovės galimybė tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

19. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

20. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.