- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-28
- Bylos Nr.
- e2S-500-425/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04323-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Naideka“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Naideka“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 16 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas ir ieškovei akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ išduotas vykdomasis raštas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naideka“ nevykdant taikos sutarties sąlygų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Naideka“ 4356,70 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 6 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2021 m. gruodžio 15 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla Nr. e2-196-1137/2021 nutraukta.
3. 2022 m. gegužės 26 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą, nes atsakovė UAB „Naideka“ nevykdo taikos sutarties. Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Naideka“ nesumokėjo 1000 Eur įmokos 2021-12-27, iš 3086,98 Eur likusios skolos dalies, atliko tik po 385,87 Eur įmokas du kartus - 2022-02-07 ir 2022-05-05.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Naideka“ pateikė atsiliepimą, kuriame nesutiko su ieškovės prašymu dėl vykdomojo dokumento išdavimo, kadangi nėra suėjęs skolos sumokėjimo terminas (2022 m. rugsėjo 1 d.). Nurodo, kad atliko tris 385,87 Eur mokėjimus 2022-02-04, 2022-05-04, 2022-06-07. Taip pat pažymi, kad turėjo privalomus antstolio nurodymus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. birželio 16 d. nutartimi tenkino ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą, atsakovei UAB „Naideka“ nevykdant Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-196-1137/2021 patvirtintos taikos sutarties 1 ir 2 punktų sąlygų.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-196-1137/2021, yra įsiteisėjusi. Taikos sutarties 1.1 p. šalys susitarė jog atsakovė įsipareigoja iki 2021-12-27 sumokėti ieškovei 1 000,00 Eur įmoką, o likusią sumą, t. y. 3 086,98 Eur, sumokėti per 8 mėnesius, septynis mėnesius mokant lygiomis dalimis po 385,87 Eur/mėn., o paskutinį mėnesį sumokant 385,89 Eur. Pati atsakovė pripažįsta, jog kiekvieną mėnesį neatliko mokėjimų kaip kad buvo susitarę su ieškove, nurodydama, jog atliko tris 385,87 Eur mokėjimus 2022-02-04, 2022-05-04, 2022-06-07, t. y. atsakovė mokėjimų neatliko 2022 m. kovo ir balandžio mėnesiais.
7. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog šalys atskirai sutarties 2 p. susitarė būtent dėl tokios situacijos kuri dabar ir nutiko, t. y. tarpinių mokėjimų praleidimo. Taigi, konstatavus, jog atsakovė tinkamai nevykdo šalių sudarytos taikos sutarties, kurią patvirtino teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ prašymas yra pagrįstas, jai išduotinas vykdomasis raštas dėl 2021 m. gruodžio 15 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 ir 2 punktų sąlygų nevykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atsakovė UAB „Naideka“ pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo atmesti.
8.1. Nurodo, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui paaiškino, jog dėl susiklosčiusių finansinių aplinkybių vykdė taikos sutartį pagal turimas finansines galimybes, o šalių susitarimu skola padengta turėjo būti iki 2022 m. rugpjūčio 20 d. Taigi ieškovė kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo net nesuėjus patvirtintoje taikos sutartyje nustatytam galutiniam atsiskaitymo terminui, o pateiktas prašymas nebuvo išsamus, kadangi nebuvo nurodyta, dėl kokios sumos prašoma išduoti vykdomąjį dokumentą.
8.2. Pabrėžia, jog iš teismo nutarties rezoliucinės dalies neaišku, kokiai daliai teismas nutarė išduoti vykdomąjį raštą, t.y. 4 086,98 Eur sumai, ar kokiai nors kitai sumai, nors pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys, kad atsakovė UAB „Naideka“ ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo 2 157,61 Eur pagal taikos sutartį, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
8.3. Apibendrindama apeliantė pažymi, jog atsakovė UAB „Naideka“ praleido tik du mokėjimus pagal taikos sutartį ir tai padarė dėl objektyvių priežasčių, o likęs įsiskolinimas yra 1 929,37 Eur, kuriuos padengs iki taikos sutarties mokėjimo termino pabaigos, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą, kadangi atsakovė nesilaikė taikos sutarties sąlygų ir neatliko 3 įmokų nustatytu laiku, nors priminimas ir raginimas atsakovei buvo išsiųstas. Be to, teismo patvirtintos taikos sutarties 2 punkte yra įtvirtina, kad atsakovei praleidus bent vieną įmoką arba sumokėjus mažesnę eilinę įmoką nei numatyta Sutarties 1.1 ir 1.2 punktuose, sutarties sąlygos dėl mokėjimo išdėstymo negalioja ir ieškovė įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visos sumos išieškojimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių pagrindų nenustatyta, todėl civilinė byla nagrinėjama pareikšto atskirojo skundo ribose.
11. Vertinant kilusį ginčą pirmiausia pažymėtina tai, kad taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 17 punktas).
12. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
13. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje esančias aplinkybes bei apeliantės išdėstytus duomenis, galima spręsti, kad nėra ginčo, jog atsakovė nesilaikė taikos sutartimi nustatyto mokėjimo grafiko, ir ieškovei kreipiantis į teismą buvo atlikusi tik dvi kasmėnesines įmokas ir praleidusi tris. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant civilinę bylą atsakovė nurodė atlikusi dar vieną įmoką, tačiau vis tiek buvo likusios praleistos 2 mėnesinės įmokos. Ieškovei kreipusis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo atsakovė tvirtino, kad toks ieškovės prašymas yra nepagrįstas, kadangi nėra suėjęs galutinis skolos sumokėjimo terminas. Analogiškus argumentus atsakovė nurodo ir atskirajame skunde. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija ar vertinti, kad pirmosios instancijos teismas taikos sutarties nuostatų nevykdymą konstatavo nepagrįstai.
14. Iš teismo patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties nuostatų matyti, kad šalys susitarė, jog atsakovė įsipareigojo iki 2021-12-27 sumokėti ieškovei 1 000,00 Eur įmoką, o likusią sumą, t. y. 3 086,98 Eur, sumokėti per 8 mėnesius, septynis mėnesius mokant lygiomis dalimis po 385,87 Eur/ mėn., o paskutinį mėnesį sumokant 385,89 Eur. Šalys susitarė, kad Sutarties 1.1 punkte aptartos kasmėnesinės įmokos turi būti atliekamos iki einamojo mėnesio 20 d., o atsakovei praleidus bent vieną įmoką arba sumokėjus mažesnę eilinę įmoką nei numatyta Sutarties 1.1 ir 1.2 punktuose, sutarties sąlygos dėl mokėjimo išdėstymo negalioja ir ieškovė įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visos sumos išieškojimui.
15. Taigi, tarp šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos, apibrėžiančios atitinkamas įmokų sumas bei jų mokėjimo terminą yra konkrečios ir aiškios, jos nesiejamos su jokiomis papildomomis aplinkybėmis; taip pat yra aiškios ir konkrečios sąlygos dėl taikos sutarties nevykdymo padarinių. Atsakovės teiginiai apie kilusius finansinius sunkumus nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, sudarydama taikos sutartį, privalėjo įvertinti savo galimybes ją vykdyti. Taikos sutartį sudarę asmenys privalo ją vykdyti, griežtai laikydamiesi sutartyje nustatytų ir jų pačių laisva valia prisiimtų įsipareigojimų. Byloje atsakovė neteikė prašymo pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką, nepateikė teismui įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti, jog atsakovė savalaikiai ir geranoriškai bendradarbiavo su ieškove dėl taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ar kreipėsi ir sudarė susitarimą su ieškove dėl galimai kilusių problemų vykdant taikos sutartį išsprendimo. Aplinkybė, kad atsakovė yra atlikusi dalį mokėjimų nepaneigia nustatytų aplinkybių, jog atsakovė nevykdo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, bei nesudaro pagrindo iš atsakovės išieškoti didesnių sumų, nei priteista ir likusi nesumokėta piniginių lėšų dalis.
16. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šalių taikos sutarties sąlygomis, pagrįstai nusprendė, kad atsakovei tinkamai nevykdžius taikos sutarties sąlygų, kreditorė turėjo teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties 2 punktą (CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatos), o vykdomojo rašto neišdavimas, šiuo atveju reikštų šalių interesų pusiausvyros pažeidimą. Ginčo byloje pagal 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi patvirtintas taikos sutarties sąlygas, galutinis skolos sumokėjimo terminas 2022 m. rugpjūčio 20 d., t. y. skolos sumokėjimo terminas yra pasibaigęs, tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismui nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė apeliantė yra pilnai atsiskaičiusi su ieškove.
17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria išduotas vykdomasis raštas pagal taikos sutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 646 straipsnio 3 dalyje be kitų nuostatų imperatyviai įtvirtina, kad teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Taigi proceso įstatymo nuostatos konkrečiai įtvirtina nuostatą, jog vykdomasis raštas yra išduodamas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies. Atsižvelgiant į tai, skundžiamos pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis tikslinama, nurodant, jog ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ išduodamas vykdomasis raštas atsakovei UAB „Naideka“ dėl neįvykdytos Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-196-1137/2021 patvirtintos taikos sutarties 1 ir 2 punktų sąlygų dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 16 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 16 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl vykdomojo rašto išdavimo ir ją išdėstyti taip: „Išduoti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į. k. (duomenys neskelbtini), vykdomąjį raštą dėl atsakovės UAB „Naideka“, į. k. (duomenys neskelbtini), nevykdytos Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-196-1137/2021 patvirtintos taikos sutarties 1 ir 2 punktų sąlygų dalies“.
Likusią nutarties dalį palikti nepatikslintą.