Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas Z. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. birželio 10 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti jam 2023 m. rugpjūčio 31 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760283091, pasibaigus leidimo galiojimo laikui (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėjas kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Tigruva“ (toliau – ir Bendrovė, ir Darbdavys), norėdamas legaliai pradėti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje. Darbdavys iš esmės sutiko spręsti pareiškėjo įdarbinimo klausimus ir pateikė tarpininkavimo raštą Nr. 20230505-081076 dėl pareiškėjo būsimo įdarbinimo. Pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje Nr. 760283091 (toliau – ir Leidimas), kuris galiojo iki 2025 m. liepos 4 d. imtinai. Nuo 2023 m. lapkričio 30 d. pagal sudarytą darbo sutartį pareiškėjas pradėjo dirbti pas Darbdavį betonuotojo pareigose.

2.2. Siekdamas ir toliau gyventi ir dirbti Lietuvoje pas tą patį Darbdavį, pareiškėjas 2025 m. balandžio 24 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, pateikdamas naują Darbdavio tarpininkavimo raštą Nr. 20250424-063888, tačiau 2025 m. birželio 10 d. atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjui Leidimą. Esmine tokio skundžiamo Sprendimo priėmimo priežastimi atsakovas nurodė faktą, kad Bendrovės, kurioje asmuo ketina ir toliau dirbti betonuotoju, vadovui Ž. G. skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK) už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, nuo kurios įvykdymo dienos turi būti praėję ne mažiau kaip vieneri metai, ir nuobauda nėra įvykdyta. Todėl atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Darbdavio direktoriui Ž. G. 2025 m. gegužės 22 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį (toliau – ir Protokolas) už tai, kad jis nepranešė Migracijos departamentui apie visą eilę užsieniečių, kurie neatvyko pas Darbdavį pasirašyti darbo sutarties nustatytu laiku. Už minėtą nusižengimą Ž. G. buvo pasiūlyta sumokėti 70 Eur dydžio baudą pagal ANK 610 straipsnio reikalavimus. Protokolu baudą nurodyta sumokėti iki 2025 m. birželio 21 d. Ją Ž. G. apmokėjo 2025 m. birželio 10 d. Nuo 2025 m. birželio 16 d. Darbdavio direktoriumi yra paskirtas naujas asmuo – G. K.. Dėl šios priežasties atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjui negali būti keičiamas Leidimas, nes Darbdavys nebetenkina Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų, kas neleidžia pareiškėjui keisti Leidimo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

2.3. Migracijos departamentas neteisingai aiškina teisinį reguliavimą. Nagrinėdamas 2025 m. balandžio 24 d. pareiškėjo prašymą, Migracijos departamentas turėjo pareigą vertinti tik tas sąlygas, kurios lietė išimtinai pareiškėją ir Darbdavį (Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. ir 44 str. 8 d. 2 p.).

2.4. Migracijos departamentas turėjo įsitikinti, kad būtent UAB „Tigruva“ yra nubausta pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, kaip juridinis asmuo, nes tokią išvadą suponuoja Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies nuostatos aiškinimas. UAB „Tigruva“ niekada nėra bausta pagal ANK 542 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Protokolas yra surašytas fiziniam asmeniui – Ž. G., taigi Protokolu nubausta ne UAB „Tigruva“, kaip pareiškėjo Darbdavys, o fizinis asmuo Ž. G., tuo metu ėjęs UAB „Tigruva“ direktoriaus pareigas.

2.5. ANK 542 straipsnio 2 dalis numato, kad už šioje normoje nustatytą administracinį nusižengimą yra baudžiami darbdavys ar jo įgaliotas asmuo ir šios sąvokos nėra tapačios. Įstatymų leidėjas, ANK 542 straipsnio 2 dalyje nustatęs alternatyvias baustinų asmenų grupes, akivaizdžiai suteikė diskrecijos teisę pačiam atsakovui pasirinkti, kam konkrečiai iš sankcijoje numatytų asmenų yra skiriama administracinė nuobauda. Protokolu pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį yra nubaustas ne Darbdavys, kaip juridinis asmuo, o konkretus fizinis asmuo – Ž. G., kaip Darbdavio įgaliotas asmuo. Taigi Migracijos departamentas neturėjo jokio teisinio pagrindo tvirtinti, kad UAB „Tigruva“, kaip pareiškėjo Darbdaviui, Protokolu buvo taikytos ANK 542 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos, kas eliminavo galimybę atsakovui remtis Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatomis, priimant skundžiamą Sprendimą.

2.6. Kai 2025 m. balandžio 24 d. pareiškėjas įteikė atsakovui savo prašymą, nei Darbdavys, nei Darbdavio įgaliotas asmuo nebuvo bausti pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, todėl pareiškėjas turėjo teisėtus lūkesčius, kad jo prašymas pakeisti Leidimą bus patenkintas. Aplinkybės, kurias atsakovas panaudojo prieš pareiškėją, priimdamas skundžiamą Sprendimą, atsirado jau pareiškėjo pateikto prašymo nagrinėjimo eigoje, o skundžiamas Sprendimas priimtas praėjus daugiau nei mėnesiui nuo pareiškėjo kreipimosi į atsakovą dienos. Jeigu atsakovas būtų operatyvesnis, spręsdamas pareiškėjo pateiktą prašymą, iš esmės pareiškėjui nebūtų buvę kliūčių Leidimą pakeisti Įstatymo 44 straipsnio tvarka. Be kita ko, Darbdavys savo iniciatyva ėmėsi operatyvių veiksmų, pakeičiant Darbdavio direktorių Žymantą Grigonį į naują asmenį, kas įrodo, kad Darbdavys siekia būti lojalus Lietuvos Respublikos įstatymams ir toliau tinkamai laikytis Įstatymo nuostatų bei reikalavimų savo veikloje. Be to, pats Ž. G. jau yra sumokėjęs jam paskirtą baudą. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad skundžiamas Sprendimas priimtas formaliai įvertinus susiklosčiusią situaciją, kas prieštarautų bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, o tuo pačiu pažeidžia ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 11 punktą.