Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-05-12 · Civilinė byla Nr. e2A-226-544/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-12
Bylos Nr.
e2A-226-544/2021
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06263-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Ieškovas
UAB „Legal Balance“
Atsakovas
L. K.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-226-544/2021

teisėjas Vytautas Kalnius Proceso Nr. 2-08-3-06263-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.8.10.; 2.6.29.3.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 12 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-515-1137/2021 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. K. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo L. K.: 436,26 Eur negrąžinto kredito; 68,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 16,90 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 97,89 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 39 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (436,26 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 30 d.); 39 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (436,26 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. sausio 4 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo L. K. ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai 436,26 Eur negrąžinto kredito, 68,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 1 d.), 16,90 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 1 d.), 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 114,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Atsiliepimas

3. Teismas nurodė, kad atsakovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui pasirašytinai procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. gruodžio 16 d. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, kaip ir prašymas pratęsti nustatytą terminą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei priimti sprendimą už akių.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, todėl ieškovės reikalavimus dėl negrąžinto kredito bei mokėjimo palūkanų ir administravimo mokesčio, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, priteisimo laikė pagrįstais ir tenkino.

5. Dėl negautų pajamų priteisimo teismas sprendė, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 39 procentų dydžio metines mokėjimo (pelno) palūkanas, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.

6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (436,26 Eur + 68,12 Eur + 16,90 = 521,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 4 d. sprendimo už akių dalį ir priteisti iš atsakovo L. K.: 97,89 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 39 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (436,26 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 30 d.); 39 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (436,26 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 136 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; 136 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

8. Nurodo, kad teismas teisingai nurodė, jog pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, tačiau visiškai neatsižvelgė į to paties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuotą praktiką dėl reikalavimų ir jų formulavimo po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai). Sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir sutarties terminą teismas turėjo vertinti kaip kriterijus, pagrindžiančius apeliantės negautas pajamas (nuostolius) ir jų dydį.

9. Teigia, jog pradinė kreditorė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuri jau daugiau nei dešimt metų vykdo vartojimo paskolų/kreditų teikimo veiklą. Pradinė kreditorė pajamas gauna iš kreditų gavėjų pagal iš anksto suderintą grafiką mokamos bendros kredito kainos. Pradinė kreditorė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai visą sutarties laikotarpį ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą.

10. Mano, jog teismui konstatavus, kad pradinė kreditorė (šiuo atveju – pradinės kreditorės teisių perėmėja – apeliantė) negautas pajamas (nuostolius) pagal sutartį turėjo teisę skaičiuoti tik iki sutarties nutraukimo dienos, susidaro absurdiška situacija, kai atsakovui būti nesąžiningam ir nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų naudingiau, nei juos vykdyti. Skundžiamu sprendimu teismas iš atsakovo priteisė tik 68,12 Eur mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų ir 16,90 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos. Visus kitus apeliantės reikalavimus, susijusius su negautų pajamų (nuostolių) priteisimu, teismas atmetė. Tai rodo, kad, jeigu atsakovas tinkamai ir laiku būtų vykdęs sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai per 36 mėnesius jis būtų sumokėjęs penkis kartus didesnę sumą.

11. Pažymi, jog kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

12. Dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo ir termino bei hipotetinio reikalavimo pobūdžio apeliantė nurodo, kad ieškinyje negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą, pirma, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma, antra, nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška, ir, trečia, nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos taip pat procentine išraiška. Tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką apeliantė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju bei trečiuoju atvejais ji neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos.

13. Nurodo, kad atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti apeliantei praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievoles apeliantei, tai nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokius tikslius nuostolius pastaroji patirs ateityje. Apeliantė į visus su ieškiniu reiškiamus negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus, kurie yra išreikšti procentine išraiška, įdeda papildomus saugiklius, jog negautos pajamos (nuostoliai) bet kokiu atveju negali būti skaičiuojamos ilgiau nei iki visiško kredito grąžinimo dienos. Tokiu būdu atsakovas išsaugos galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė įgis teisę gauti negautas pajamas (nuostolius) tik už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi paskolinta vartojimo kredito suma, bei už tą laikotarpį, kuriuo prarandama galimybė vartojimo kredito sumą perskolinti kitiems asmenims bei gauti realias pajamas.

14. Taip pat nurodo, kad nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, kad apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

17. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 97,89 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo, atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 39 procentų dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą 436,26 Eur vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 30 d.), bei atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 39 procentų dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą 436,26 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovas 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 450 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 320,04 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 39 procentai) ir 121,68 Eur administravimo mokesčio iki 2022 m. rugsėjo 30 d. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. gegužės 8 d. bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 4 prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, pradinė kreditorė 2020 m. balandžio 15 d. atsakovui siųstu išankstiniu rašytiniu pranešimu nuo 2020 m. gegužės 1 d. nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.

19. Ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės visas reikalavimo teises, kreipėsi į teismą, prašydama, be kita ko, priteisti iš atsakovo 436,26 Eur negrąžinto kredito, 68,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 16,90 Eur administravimo mokesčio, kuris taip pat paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos. Šiuos ieškovės reikalavimus pirmosios instancijos teismas patenkino.

20. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti 97,89 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (436,26 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 30 d.), bei 39 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (436,26 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šiuos reikalavimus pirmosios instancijos teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino mokėtinas mokėjimo (pelno) palūkanas, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Su šiais teismo argumentais ieškovė nesutinka ir dėl to pateikė apeliacinį skundą, nurodydama, jog ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant mokėjimo (pelno) palūkanas procentine išraiška už visą negrąžintą vartojimo kredito sumą, kadangi sutartis yra nutraukta ir mokėjimų grafikas, sudarytas anuiteto metodu, yra negaliojantis.

21. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovas nevykdė vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl sutartis 2020 m. gegužės 1 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

23. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartyje susitarta dėl atsakovo pradinei kreditorei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 39 procentai), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Pradinė kreditorė, kurios reikalavimo teises perėmė ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikė atsakovui vartojimo kreditą, bet dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukė sutartį. Ieškovė, perėmusi visas reikalavimo teises į atsakovą, iki šiol neatgavo nei kredito davėjo suteikto vartojimo kredito, nei sutartyje sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis pradinė kreditorė tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

24. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovo negautas pajamas, apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, nes ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (kaip negautas pelno palūkanas) faktą.

25. Nors apeliantė teigia, kad ji pagrįstai prašo priteisti negautas pajamas, skaičiuojant 39 procentų palūkanas nuo visos negrąžinto kredito sumos, ir nors tokius savo argumentus grindžia savo geranoriškumu ir kredito gavėjo teisėtų interesų apsauga, kad toks negautų pajamų skaičiavimo metodas yra iš esmės palankesnis atsakovui, nes jis gali bet kada, t. y. anksčiau nei iki kredito grąžinimo termino, grąžinti ieškovei vartojimo kreditą, todėl, priteisiant iš atsakovo konkrečią negautų pajamų sumą, atsakovas nukentėtų, tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad atsakovas šiuo konkrečiu atveju yra pasyvus, toks jis buvo tiek iki sutarties nutraukimo, tiek jau nutraukus sutartį, tiek teisminio proceso metu, todėl teigti, kad yra tikimybė, jog atsakovas grąžins kreditą geranoriškai, nėra pagrindo.

26. Be to, nors Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, o tai padaręs jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, šia teise kredito gavėjas gali pasinaudoti sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. grąžinant kreditą anksčiau termino. Nutraukus sutartį, šios VKĮ nuostatos netaikomos, todėl atsakovui, net ir įvykdžius visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, jis nebeturės teisės reikalauti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo, todėl iš atsakovo priteistina ne procentinė, o konkreti negautų pajamų suma.

27. Tokios formos negautų pajamų priteisimas, kokį nurodo ieškovė, leistų apeliantei nepagrįstai praturtėti ir ji gautų ženkliai didesnę sumą, nei būtų galėjusi pagrįstai tikėtis gauti iš atsakovo pastarajam tinkamai vykdant sutartį, t. y. iki sutarties termino pabaigos sumokant sutartyje numatytas pelno palūkanas. Toks ieškovės pelno palūkanų, kaip negautų pajamų, skaičiavimas yra ydingas, kadangi sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai būtų sumažėjusi, o pasibaigus sutarties terminui nebūtų viršijusi sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (kaip negautos pelno palūkanos) turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip nurodo ieškovė, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos, o visos šios sumos yra aiškiai nurodytos mokėjimo grafike. Todėl šiuo atveju ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39 procentų dydžio pelno palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnes, nei konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, ir ne didesnes, nei nurodyta mokėjimo grafike.

28. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti 39 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už visą negrąžintą vartojimo kredito sumą (436,26 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 30 d.), tokių savo nuostolių realumo neįrodė. Tokios ieškovės prašomos negautos pajamos yra sąlyginės, hipotetinės ir nebūtų realiai gautos tinkamai vykdant sutartį, nes iš į bylą pateiktos 2019 m. rugsėjo 30 d. sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo, jog per visą kredito grąžinimo laikotarpį pradinei kreditorei sumokės 320,04 Eur mokėjimo palūkanų (kredito mokestį), t. y. konkrečią sutartą palūkanų sumą.

29. Nors apeliantė teigia, kad pradinė kreditorė, jeigu atsakovas iki sutarties nutraukimo dienos būtų grąžinęs visą suteiktą vartojimo kredito sumą, būtų lengvai perskolinusi šiuos pinigus kitiems asmenims bei gavusi planuotas pajamas, tokių savo teiginių neįrodinėjo ir neįrodė, kad iš atsakovo negavusi atitinkamų įmokų buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų, juo labiau tokių negautų pajamų negrindė jokiais finansiniais skaičiavimais ir neteikė teismui duomenų, kokias konkrečias pajamas ji būtų gavusi.

30. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo sumokėti iš viso 320,04 Eur mokėjimo palūkanų (ieškovės nurodomų kaip kredito mokestis), ir tai reiškia, kad ieškovei priteistina bendra palūkanų (paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo) ir negautų pajamų (kaip pelno palūkanų iki kredito grąžinimo termino pabaigos) suma negali būti didesnė nei 320,04 Eur. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas pradinei kreditorei sumokėjo tik dvi įmokas. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 68,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautos pelno palūkanos), skaičiuotinos nuo sutarties nutraukimo iki kredito grąžinimo termino pabaigos, yra 251,92 Eur (320,04 Eur – 68,12 Eur). Teismo vertinimu, ieškovė šioje byloje įrodė negautų pajamų faktą, nes, atsakovui tinkamai vykdant sutartį iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 30 d.), ji šią sumą iš tiesų būtų gavusi. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų priteisimo keistina, priteisiant ieškovei iš viso 251,92 Eur negautas pajamas, kurios susidarė ieškovei negavus pelno palūkanų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kredito grąžinimo termino pabaigos.

31. Apeliantė taip pat prašo priteisti jai ir 39 procentus negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (436,26 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teigdama, kad, kol nėra grąžintas kreditas, ji patiria nuostolius, įvardindama tai kaip negautas pajamas. Pažymėtina, jog šios nutarties 22 punkte jau yra pasisakyta apie negautas pajamas. Taigi, ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, paskaičiuotas nuo kredito grąžinimo termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, turėjo pagrįsti ir įrodyti, kad tinkamo sutarties vykdymo atveju ji tokias pajamas būtų gavusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė iš esmės siekia prisiteisti ne, kaip ji įvardija, negautas pajamas (nuostolius), o kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo atžvilgiu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, nepaisant to, kad tokios netesybos numatytos sutartyje. Atsižvelgiant į tai, apeliantės reikalavimas priteisti jai 39 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (436,26 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos laikytinas nepagrįstu, todėl pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai atmestas.

32. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

33. Remiantis aukščiau išdėstytu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Todėl yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl negautų pajamų priteisimo ir priteisti ieškovei 251,92 Eur negautas pajamas (kaip negautas sutartas pelno palūkanas).

34. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju iš esmės patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 97,89 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, keistinas bylinėjimosi išlaidų, priteistų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi patenkinus šį reikalavimą neliko nepatenkintų ieškovės ieškiniu reikštų materialaus pobūdžio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme – 15 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, viso – 136 Eur.

35. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies (apie 80 procentų), ieškovei priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos 108,80 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 4 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.

Priteisti iš atsakovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 251,92 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir 92 euro centus) negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 1 d.) iki kredito grąžinimo termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 30 d.), ir 136,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 4 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 108,80 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus ir 80 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Ramunė Čeknienė