Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos skundą pareiškėjui Jonavos rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui dėl ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

6. Atsakovo nuomone, 2020 m. lapkričio 18 d. raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Iš rašto turinio matyti, jog juo tik pateikiama informacija (atsakymas) pareiškėjui į jo 2020 m. spalio 15 d, 16 d. ir 19 d. raštus (atitinkamai, Nr. 13, Nr. 14 ir Nr. 15). Minėtame Administracijos rašte nurodyta, kad, pasibaigus tyrimams Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje bei Jonavos rajono savivaldybės Etikos komisijoje, prašomi dokumentai bus pateikti. 2020 m. lapkričio 18 d. raštas nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

II.

12. Komiteto pirmininkas G. J. 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. 10 kreipėsi į Administracijos direktorių, nurodė teisinį prašymo pagrindą ir pakartotinai prašė pateikti automobilyje (duomenys neskelbtini) įrengtos GPS programos duomenis. Administracija 2020 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. 6B-21-4593 nurodė pareiškėjui, jog negalima pateikti prašomų dokumentų, kadangi Kaišiadorių RPK pradėtas tyrimas dėl galbūt neteisėtų G. J. veiksmų, o dokumentų pateikimas galbūt apsunkintų tyrimo eigą.

13. G. J. 2020 m. spalio 15 d. raštu Nr. 13 kreipėsi į Administracijos direktorių, nurodydamas, kad Komiteto nariai 2020 m. liepos 3 d. raštu Nr. 4 kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti dokumentus, reikalingus pranešimui ištirti. Administracija jau kelis mėnesius atsirašinėja, piktybiškai neteikia Komitetui prašomų dokumentų, šiais veiksmais sąmoningai trukdo Komiteto nariams vykdyti savo funkcijas, numatytas įstatyme. Atsižvelgiant į tai, pakartotinai prašoma nedelsiant pateikti prašomus dokumentus.

14. G. J. 2020 m. spalio 16 d. raštu Nr. 14 kreipėsi į Administracijos direktorių, nurodydamas, kad Komiteto nariai 2020 m. liepos 7 d. raštu Nr. 5 kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti dokumentus, reikalingus pranešimui ištirti. Administracija jau kelis mėnesius atsirašinėja, piktybiškai neteikia Komitetui prašomų dokumentų, šiais veiksmais sąmoningai trukdo Komiteto nariams vykdyti savo funkcijas, numatytas įstatyme. Atsižvelgiant į tai, pakartotinai prašoma nedelsiant pateikti prašomus dokumentus. Be to, pažymėta, kad buvo gautas pranešimas dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės tikėtino piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi naudojant tarnybos (darbo) laiką kitiems tikslams.

15. G. J. 2020 m. spalio 19 d. raštu Nr. 15 kreipėsi į Administracijos direktorių, nurodydamas, kad Komiteto nariai 2020 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 12 kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą. Atsakovas nevykdo įstatyme nustatytos pareigos informuoti pareiškėją apie administracinės procedūros pasibaigimą.

16. Administracija 2020 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. 6B-21-5662 nurodė, jog buvo gauti papildomi prašymai pateikti informaciją. Pažymėta, kad Kaišiadorių RPK buvo pradėtas tyrimas dėl galbūt neteisėtų G. J. veiksmų: prisijungimo prie Administracijai priklausančios Xirgo Global programos (neturint tam leidimo bei teisinio pagrindo) bei tikėtino (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės V. A. K. sekimo. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, Kaišiadorių RPK viršininkas konstatavo, jog, gavus V. A. K. skundą, buvo atliekamas aplinkybių patikslinimas. Nustatyta, kad, vertinant G. J. veiksmus pagal jų objektyvių ir subjektyvių požymių turinį ir jų pasireiškimą, jie nėra pasiekę tokio pavojingumo laipsnio, kad, vadovaujantis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis, būtų tikslinga traukti kaltininką baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. G. J. veikoje galima įžvelgti tik formalų veikos priešingumą baudžiamiesiems įstatymams. Įvertinus surinktą informaciją, priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nutarta pavesti Jonavos rajono savivaldybei spręsti klausimą dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario, Komiteto pirmininko G. J. veiksmų, t. y. jungimosi prie „Xirgo Global transport“ programos laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki 2020 m. liepos 7 d., ir spręsti dėl administracinių ir / ar drausminių poveikio priemonių taikymo. Taigi, Kaišiadorių RPK tyrėjai nustatė G. J. priešingus teisei veiksmus, neteisėtai jungiantis prie „Xirgo Global transport“ programos bei galbūt sekant V. A. K., tačiau konstatavo, jog baudžiamoji atsakomybė už šį priešingą teisei veiksmą yra per griežta, todėl Administracija, vykdydama Kaišiadorių RPK rekomendacijas, persiuntė gautą informaciją ištirti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai bei Jonavos rajono savivaldybės Etikos komisijai.

17. Teismas akcentavo, kad 2020 m. lapkričio 18 d. raštas yra grindžiamas iš esmės tik Kaišiadorių RPK 2020 m. spalio 22 d. pranešimo argumentais. Rašte papildomai nurodyta, kad dokumentų pateikimas Komiteto pirmininkui negalimas, nes tai galbūt apsunkintų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir Jonavos rajono savivaldybės Etikos komisijos tyrimų eigą. Pasibaigus tyrimams, prašomi dokumentai bus pateikti, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas Komiteto funkcijas. Teismui nėra pateikti duomenys, kad prašomi dokumentai buvo įteikti Komitetui, žinant, kad nei Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, nei Jonavos rajono savivaldybės Etikos komisija neatliko jokio tyrimo.

18. Teismas, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Jonavos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 2.10.4 papunkčio nuostatomis, pažymėjo, kad, Komitetui nagrinėjant asmenų gautus prašymus, tarybos narys nėra atleidžiamas nuo savo pareigų viseto esant interesų konfliktui. Be to, kaip nurodyta ir Sprendime, aplinkybė, kad dėl Komiteto pirmininko veiksmų buvo kreiptasi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją bei Jonavos rajono savivaldybės Etikos komisiją, nepaneigia įstatymuose nustatytų Komiteto funkcijų bei teisių, t. y. šiuo atveju – vykdyti Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje 9 numatytą pareigą nagrinėti iš asmenų gaunamus pranešimus ir pareiškimus apie savivaldybės administracijos, įmonių, įstaigų ir jų vadovų veiklą. Tiek Kontrolės komiteto pirmininko 2020 m. spalio 19 d. rašte Nr. 15, tiek 2020 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr. 12 akcentuota, jog dėl duomenų pateikimo kreiptasi siekiant įvertinti V. A. K. veiksmus. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su Komisijos išvada, kad atsakovas turėjo pateikti pareiškėjui informaciją apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi pagal prašymą, apie pradėtus ar nepradėtus tarnybinio nusižengimo tyrimus bei jų rezultatus. Teismas konstatavo, kad 2020 m. lapkričio 18 d. raštu buvo nemotyvuotai atsisakyta pateikti duomenis apie atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatus. Teismas priėjo prie išvados, kad 2020 m. lapkričio 18 d. raštas, kuriuo išnagrinėti Komiteto pirmininko 2020 m. spalio 15 d. raštas Nr. 13, 2020 m. spalio 16 d. raštas Nr. 14 ir 2020 m. spalio 19 d. raštas Nr. 15, buvo priimtas nenurodant teisinio ir faktinio sprendimo pagrindo, t. y. nesilaikant VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų, todėl Komisija pagrįstai nusprendė panaikinti šį raštą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti minėtus pareiškėjo prašymus.

III.

19. Atsakovas Jonavos rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

20. Atsakovas pakartotinai apžvelgia ginčo aplinkybes (Komiteto teiktus prašymus ir Administracijos atsakymus į juos, Kaišiadorių RPK ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pateiktą informaciją, kt.) ir tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į jo argumentus, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir tik formaliai konstatavo, jog 2020 m. lapkričio 18 d. raštas priimtas nesilaikant VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Atsakovas pakartoja savo poziciją, kad prašomų dokumentų pateikimas pareiškėjui galbūt apsunkintų tyrimo eigą Jonavos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijoje, nes prašomi duomenys yra susiję su V. A. K. sekimu, neteisėtai prisijungiant prie „Xirgo Global transport“ programos. Pasibaigus tyrimams Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje bei Jonavos rajono savivaldybės Etikos komisijoje, prašomi duomenys bus pateikti. Atsakovo įsitikinimu, 2020 m. lapkričio 18 d. raštas yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Atsakovas pakartotinai atkreipia dėmesį ir į tai, kad, pagal teisinį reglamentavimą, Komitetas nėra tas subjektas, kuris gali atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir nuspręsti dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (neskyrimo). Be to, atsakovas pakartoja savo abejones dėl 2020 m. lapkričio 18 d. rašto tinkamumo būti administracinės bylos objektu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Rašto, kuriuo atsisakyta pateikti pareiškėjo prašomus dokumentus ir informaciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Nesutikdama su Ginčų komisijos sprendimu Administracija kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama panaikinti dalį Ginčų komisijos sprendimo. Pastarasis atmetė Administracijos skundą, pabrėždamas Vietos savivaldos įstatyme nustatytas Kontrolės komiteto funkcijas ir teises, taip pat teisę būti informuotu apie atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatus.

26. Apeliaciniame skunde Administracija kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą tinkamo aplinkybių vertinimo aspektu bei nesutinka su teismo sprendimo motyvais.

27. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl atsakovo išdėstytų nesutikimo su Ginčų komisijos sprendimu argumentų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad Rašto trūkumai nustatyti pagrįstai. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytą savo poziciją, tvirtindamas, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

29. Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarnybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai. Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta Kontrolės komiteto kompetencija, be kita ko, numatanti, jog Kontrolės komitetas nagrinėja iš asmenų gaunamus pranešimus ir pareiškimus apie savivaldybės administracijos, įmonių, įstaigų ir jų vadovų veiklą ir teikia dėl jų siūlymus savivaldybės administracijai ir savivaldybės tarybai (9 punktas). To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad komiteto posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių, o 9 dalyje numatyta, jog komiteto pirmininkas turi teisę gauti komiteto įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ir valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių.

30. Ginčijamu Raštu Administracija atsisakė pateikti Komiteto pirmininko 2020 m. spalio 15 d., 2020 m. spalio 16 d. ir 2020 m. spalio 19 d. raštuose nurodytus dokumentus ir informaciją, nurodydama, jog jų pateikimas galbūt apsunkintų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir Jonavos rajono savivaldybės Etikos komisijos tyrimų eigą ir pažymėdama, jog prašomi dokumentai bus pateikti pasibaigus tyrimams.

31. Pirmosios instancijos teismas vertino atsakovo skundo argumentus, jog šiai dienai Administracija nėra gavusi duomenų iš Jonavos rajono savivaldybės Etikos komisijos apie Komisijos pirmininko atžvilgiu atlikto tyrimo rezultatus ir akcentavo, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Jonavos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 2.10.4 papunkčio nuostatomis tarybos narys nėra atleidžiamas nuo savo pareigų viseto esant interesų konfliktui, o privalo reglamento nustatyta tvarka informuoti merą ir (ar) tarybos narius arba kitus asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu pareikštas nusišalinimas buvo priimtas, jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog aplinkybė, kad dėl Komiteto pirmininko veiksmų buvo kreiptasi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją bei Jonavos rajono savivaldybės Etikos komisiją, nepaneigia įstatymuose nustatytų kolegialaus savivaldybės Komiteto funkcijų bei teisių, t. y. nagrinėti iš asmenų gaunamus pranešimus ir pareiškimus apie savivaldybės administracijos, įmonių, įstaigų ir jų vadovų veiklą ir kolegialiai priimti sprendimus šiais klausimais (Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 9 punktas).

32. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartotinai atkreipia dėmesį ir į tai, kad, pagal teisinį reglamentavimą, Komitetas nėra tas subjektas, kuris gali atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir nuspręsti dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (neskyrimo). Be to, teigia, kad Raštas negali būti administracinės bylos objektu.

33. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., 2013 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-241/2013, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1111-662/2015). Tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą, paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (žr., pvz., 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013, 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-856-662/2017, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-642-822/2018).

34. Byloje nustatyta, kad Kontrolės komiteto pirmininko 2020 m. spalio 19 d. rašte Nr. 15, tiek 2020 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr. 12 akcentuota, jog į atsakovą kreiptasi prašant įvertinti V. A. K. veiksmus, o atsakovas nevykdo pareigos informuoti pareiškėją apie administracinės procedūros pasibaigimą.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys turi būti informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), jiems pateikiant bendrą informaciją apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes (Nutarties 33 punktas). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Administraciją su prašymu informuoti jį apie tyrimo, jei toks buvo atliktas, rezultatus. Šis pareiškėjo prašymas buvo adresuotas Administracijai – savivaldos institucijai, kuri yra kompetentinga atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą administracijos darbuoto atžvilgiu. Iš Rašto matyti, kad atsakovas nepateikė pareiškėjui jokios informacijos apie tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimą (neatlikimą) ir jo rezultatus. Pažymėtina, kad šiame Rašte nėra pateikta jokios informacijos dėl Administracijos direktoriaus sudarytos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvadų bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. S-2306-(1.5) pateikto savivaldybės priimto sprendimo įvertinimo. Šie atsakovo argumentai (informacija) yra nurodyti tik apeliaciniame skunde, tačiau nebuvo pateikti Rašte. Kadangi atsakovas, priimdamas ginčijamą Raštą, kuriuo buvo atsakoma į Komiteto pirmininko 2020 m. spalio 15 d., 2020 m. spalio 16 d. ir 2020 m. spalio 19 d. raštuose suformuluotus prašymus pateikti dokumentus ir informaciją neištyrė ir nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo pašymais, bei visų prašymų neišsprendė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog Raštas priimtas nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 reikalavimų.

36. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino atsakovo skundo dėl Administracijos 2020 m. lapkričio 18 d. rašto Nr. 6B-21-5662 panaikinimo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti Kontrolės komiteto 2020 m. spalio 15 d. raštą Nr. 13 „Dėl dokumentų pateikimo“, 2020 m. spalio 16 d. raštą Nr. 14 „Dėl dokumentų pateikimo“ ir 2020 m. spalio 19 d. raštą Nr. „Dėl dokumentų pateikimo“. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.