Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Solveigai Tamulei, nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovui M. K., jo atstovei advokatei Kristinai Grigaliūnienei, atsakovų D. D. ir A. D. atstovui advokatui A. U., teismo patalpose dalyvaujant atsakovui A. D. ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės atstovei V. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovams: A. D., D. D., I. S., (duomenys neskelbtini) savivaldybei, tretiesiems asmenims: Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, R. B., A. L., E. N. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas M. K. pareiškė ieškinį atsakovams, kurį vėliau keletą kartų tikslino ir 2025-10-10 pareiškė galutinius, bet alternatyvius reikalavimus ir prašo teismo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal bet kurį iš pateikiamų alternatyvių Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planų ir nustatyti tokią žemės sklypo - 0.1276 ha ploto, unikalus (duomenys neskelbtini) - naudojimosi tvarką:

1.1. Pirmoji alternatyvi naudojimosi žemės sklypu tvarka: pagal Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtą 2025-05-22 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, yra patikslintas 2025-10-07, jame pažymint bendro naudojimo praėjimo tako aplink gyvenamąjį namą:

ieškovo M. K. atskiram naudojimui skirti indeksu „a“ pažymėtą 111 kv. m žemės sklypo dalį (posūkio taškai 15, 16, 17, 18, 19, 20);

atsakovės I. S. atskiram naudojimui skirti indeksu „c“ pažymėtą 111 kv. m žemės sklypo dalį (posūkio taškai 6, 21, 22, 27);

Lietuvos Respublikos, kuriai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį patikėjimo teise valdo (duomenys neskelbtini) savivaldybė, naudojimui skirti indeksu „d“ pažymėtą 111 kv. m žemės sklypo dalį (posūkio taškai 6, 7, 8, 24, 25, 26, 27);

atsakovų D. D. ir A. D. atskiram naudojimui skirti indeksu „b“ pažymėtas žemės sklypo dalis – 111 kv. m (posūkio taškai 15, 20, 21, 22 ir 9, 10, 11, 12, 13, 14);

bendram bendraturčių naudojimui skirti indeksu „abcd“ pažymėtą 832 kv. m žemės sklypo dalį, posūkio taškai 1, 2, 3, 4, 19, 18, 17, 16, 15, 22, 27, 26, 25, 24, išskyrus atsakovų D. D. ir A. D. atskiram naudojimui perduodamą žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „b“ posūkio taškai 9, 10, 11, 12, 13, 14.

1.2. Antroji alternatyvi naudojimosi žemės sklypu tvarka: pagal Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtą 2025-10-07 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą:

ieškovo M. K. atskiram naudojimui skirti indeksu „a“ pažymėtą 101 kv. m žemės sklypo dalį (posūkio taškai 9, 10, 11, 12, 13, 5, 14);

atsakovės I. S. atskiram naudojimui skirti indeksu „c“ pažymėtą 101 kv. m žemės sklypo dalį (posūkio taškai 6, 15, 16, 20);

Lietuvos Respublikos, kuriai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį patikėjimo teise valdo (duomenys neskelbtini) savivaldybė, naudojimui skirti indeksu „d“ pažymėtą 101 kv. m žemės sklypo dalį (posūkio taškai 6, 7, 8, 18, 19, 20);

atsakovų D. D. ir A. D. atskiram naudojimui skirti indeksu „b“ pažymėtą 101 kv. m žemės sklypo dalį (posūkio taškai 9, 14, 15, 16);

bendram bendraturčių naudojimui skirti indeksu „abcd“ pažymėtą 872 kv. m žemės sklypo dalį (posūkio taškai 1, 2, 3, 4, 13, 12,11, 10, 9, 16, 20, 19, 18, 17, 1).

Priteisti ieškovui iš atsakovų visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas M. K. teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko antrąjį ieškinio reikalavimą, t. y. 2025-10-07 parengtą žemės naudojimo planą, nors jam palankesnis būtų pirmas reikalavimas. Nurodo, kad yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, tačiau bute gyvena jo motina, todėl ji kreipėsi į D. ir A. D., norėdama susitarti dėl žemės naudojimosi tvarkos, pateikė jiems 2024-11-05 parengtą planą, klausė ar neprieštarauja tokiai tvarkai. Negavę jokio atsakymo dėl pasiūlytos žemės naudojimo tvarkos, kreipėsi į teismą. I. S. tiko 2024-11-05 plane nurodyta žemės naudojimo tvarka. Iki teismo į savivaldybę, nesikreipė. Į trečiuosius asmenis, gyvenančius (duomenys neskelbtini), iki teismo taip pat nesikreipė, neteikė jiems pasiūlymo dėl 2024-11-05 parengto plano, o su pakoreguotu 2025-05-22 parengtu planu, jie nesutiko. Nusistatyti žemės naudojimosi tvarką norėjo, nes nežinojo, kuri dalis jiems priklauso. Pirkimo metu pardavėjai nurodė, kad jiems priklauso žemės sklypas, esantis po jų buto langais, tačiau atsakovai D. ir A. D. nurodė, kad jiems priklauso kitas sklypas, ne po jų buto langais. Situacija buvo neaiški, raštu kaimynai nesutiko atsakyti, pateiktą planą ignoravo. Savivaldybė taip pat nepateikė jokios informacijos. Atsakovams D. ir A. D. žemės naudojimosi tvarką pagal 2024-11-05 parengtą planą pasiūlė todėl, nes jie toje sklypo vietoje buvo pasisodinę augalus. Tik teismo posėdžių metu sužinojo, kad tokia tvarka jiems netinka. Su jais bendravo ieškovo motina. Nežino, ar pokalbio metu jie sutiko ar nesutiko su jų pateiktu planu. Pateikė atsakovams 2024-11-05 parengtą planą, tokį, kokį pats gavo iš geodezijos skyriaus. Prašo patvirtinti tvarką pagal 2025-10-07 parengtą žemės naudojimosi planą. Į teismą kreipėsi tik dėl atsakovų D. ir A. D. netinkamo elgesio.

3. Ieškovo atstovė advokatė Kristina Grigaliūnienė nurodė, kad pateikė teismui alternatyvius reikalavimus, tačiau ieškovas, atsižvelgdamas į bendraturčių pozicijas, sutinka, kad teismas patvirtintų naudojimosi tvarką pagal antrą reikalavimą, t. y. 2025-10-07 pagal parengtą žemės naudojimosi planą. Su ieškiniu teismui yra pateikę duomenis, kad R. B. pasiūlymas buvo įteiktas 2025-02-07. 2025-02-04 D. ir A. D. buvo pateiktas pasiūlymas, jų atsakymas nebuvo gautas nei žodžiu, nei raštu, buvo konfliktiškas bendravimas, nes atsakovai D. ir A. D. elgėsi netinkamai. Iki kreipimosi į teismą ieškovas negavo jokios informacijos apie šių atsakovų poziciją. I. S. ieškovas informavo, ji sutiko ir yra pasirašiusi ant jų pateikto žemės naudojimosi plano. (duomenys neskelbtini) savivaldybės neinformavo, pranešė tik Nacionalinei žemės tarnybai, kuri sutiko su ieškovo pateiktu žemės naudojimo planu, nenurodė, kad reikia kreiptis į (duomenys neskelbtini) savivaldybę. Savivaldybė nesutiko su pirmu jų siūlymu dėl žemės naudojimo tvarkos, parengtu 2024-11-05, sutiko tik su 2025-10-07 parengtu žemės naudojimo planu. Jei atsakovai D. ir A. D. būtų siūlę kitokią žemės naudojimo tvarką, nei siūlė ieškovas, jie būtų ieškoję abi šalis tenkinančio sprendimo. Į teismą kreipėsi, turėdami Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą jų siūlomam 2024-11-05 parengtam planui, kurio trūkumui paaiškėjo tik teisme, todėl planas buvo tikslinamas. Atsakovai D. ir A. D. galėjo nurodyti, kad pasiūlymas yra neinformatyvus ir negali atsakyti į pateiktą pasiūlymą, bet to nedarė. Pripažino, kad bendraturčiams atsakyti į pateiktą pasiūlymą raštu nėra numatyta, bet yra numatyta pareiga bendradarbiauti. Akcentavo, kad tretiesiems asmenims neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes jie nesutiko nei su pirmuoju, nei su alternatyviu ieškinio reikalavimais. Dėl jų veiksmų ieškovas patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas. Prašo tenkinti ieškinį ir patvirtinti naudojimosi tvarką pagal 2025-10-07 parengtą planą. Prašo priteisti iš atsakovų D. ir A. D. išlaidas už advokato pagalbą ir žyminį mokestį, o iš visų bendraturčių išlaidas už plano parengimą. Pažymėjo, kad tik atsakovų D. ir A. D. elgesys iki kreipimosi į teismą ir teisme lėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.

4. Atsakovų D. D. ir A. D. pateiktuose atsiliepimuose į pradinius ieškinio reikalavimus nurodoma, jog jie nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti. Nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) schemą kiekvienam butui name buvo pažymėtos individualiam ir bendram naudojimui tenkančios žemės sklypo dalys. Ieškovui M. K. įsigijus butą (duomenys neskelbtini) jis ėmėsi veiksmų, kad jo žemės sklypo dalis būtų sukeista su buto (duomenys neskelbtini) savininkų priskirtu naudotis žemės sklypu. Pagal pirminį planą sumažėtų naudojamas žemės sklypo plotas visiems butų bendraturčiams, keistųsi ir jų naudojimosi tvarka, atsakovams D. būtų išskaidyta žemės sklypo dalis į dvi dalis. Tokiu atveju ieškovas siekė savo interesų užtikrinimo, nors visus klausimus turėjo spręsti vadovaudamasis interesų derinimo, proporcingumo principais, turėjo ieškoti priimtiniausio sprendimo būdo visiems bendraturčiams. Dėl paskutinio ieškinio, pareikšto 2025-10-10 su alternatyviais reikalavimais, jie sutinka su antruoju reikalavimu ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.

5. Atsakovas A. D. teismo posėdyje paaiškino, jog sutinka su antru ieškinio reikalavimu pagal 2025-10-07 parengtą planą. Paaiškino, jog ieškovo motina dėl žemės pretenzijų neturėjo. Ji ir I. S. atnešė 2024-11-05 parengtą planą, prašė pasirašyti, kad galėtų pateikti notarui. Atsakovai D. su 2024-11-05 parengtu planu nesutiko, atsisakė pasirašyti, nes netenkino siūloma žemės naudojimosi tvarka, todėl pasakė, kad nori, jog būtų paliktas senasis planas. Jiems nebuvo svarbu, ar ieškovas naudosis sklypu, esančiu po jo buto langais, ar kitu. Konfliktų dėl to nebuvo. Teismo proceso metu jam buvo pateiktas 2025-10-07 parengtas planas, su kuriuo jis ir sutuoktinė sutiko. 2025-01-31 pranešimo, pasirašyto ieškovo advokatės, neatsimena ar gavo. Į gautą pranešimą, kiek pamena, neatsakė, jie žodžiu ieškovo motinai pasakė, kad jiems 2024-11-05 parengtas planas netinka, todėl vėliau nieko nebeatsakė. Jie ir kiti bendraturčiai žemės sklypu naudojasi pagal 1995 m. nustatytą tvarką. Pateiktas 2025-10-07 planas atitinka buvusią, (duomenys neskelbtini) jiems nustatytą tvarką. Jei būtų pateikę antrą pasiūlymą iki teismo, būtų iškart sutikę. Jis prižiūri sklypą, esantį po ieškovo buto langais. Medžius sodino ketvirto buto savininkė. Sutinka, kad visi bendraturčiai naudotųsi ta žemės dalimi. Konfliktų dėl to nebuvo. Sutvarkė žemės sklypą, gavę savivaldybės pranešimą.

6. Atsakovė D. D. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, jai atstovauja advokatas.

7. Atsakovų D. ir A. D. atstovas advokatas A. U. nurodo, jog atsakovai D. ir A. D. nesutiko su 2024-11-05 parengtu planu, nes jis neatitiko nusistovėjusios tvarkos, o atsakovams priskirtinas žemės sklypas buvo išskaidytas į dvi dalis. Pas juos buvo atėjusi ieškovo motina ir I. S., kurios jiems pateikė 2024-11-05 parengtą planą, tačiau atsakovai nurodė, jog nesutinka ir nori naudotis sklypu pagal nusistovėjusią tvarką. Atsakovai nesutikimą išsakė žodžiu. 2024-11-05 parengtas planas buvo netinkamas, neatitiko reikalavimų, todėl vėliau buvo pakoreguotas. Pagal tokį planą atsakovai negalėjo įvertinti pateikto pasiūlymo. 2025-10-07 ieškovas pateikė alternatyvų pasiūlymą, kuriam atsakovai D. ir A. D. neprieštarauja. Ikiteismine tvarka planas, tok, koks buvo parengtas 2025-10-07, atsakovams nebuvo pasiūlytas. Bylinėjimosi išlaidos atsirado tik dėl ieškovo kaltės. Prašo tenkinti ieškinį iš dalies ir patvirtinti tvarką pagal 2025-10-07 parengtą planą. Atsakovai nesutiko su ieškiniu iki patikslinto ieškinio gavimo. Atsakovai privalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, teikti procesinius dokumentus, nes ieškovas tris kartus tikslino ieškinį, o 2024-11-05 parengtas planas neatitinko nusistovėjusios tvarkos. Atsakovė (duomenys neskelbtini) savivaldybė taip pat nepritarė ieškovo pateiktam 2024-11-05 planui, nes jis neatitiko reikalavimų. Bendraturčiai sklypu naudojosi pagal nustatytą tvarką ir ginčo dėl to iki ieškovo pateiktų reikalavimų nebuvo. Naudojosi žemės sklypu bendru sutarimu ir nesant ginčo, todėl nusistatyti tvarkos neprivalėjo. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, prašo atsižvelgti ir įvertinti procesinį ieškovo elgesį.

8. Atsakovės (duomenys neskelbtini) savivaldybės atstovė V. Š. paaiškino, kad jie sutinka su 2025-10-07 parengtu planu. Ieškovo pateiktas 2025-10-07 planas yra patvirtintas mero potvarkiu. Ieškovo prašymo patvirtinti kitą - 2024-11-05 parengtą planą Savivaldybė nebuvo gavusi. Su ieškovo pateiktu planu nesutiko ne (duomenys neskelbtini) savivaldybė, o (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, nurodė, kad sprendimas bus priimtas, atsižvelgus į trečiuosius asmenis, jų interesus. 2025-10-07 parengtas planas buvo tinkamesnis, todėl buvo patvirtintas. Į juos iki teismo ieškovas nesikreipė. Pažymėjo, kad 2024-11-05 parengtas planas nebuvo tinkamai paruoštas, bet jei ieškovas būtų jį pateikęs, būtų apsvarstę. Savivaldybė yra tik valstybinės žemės sklypo dalies patikėtinė nuo 2024-01-31. Bylinėjimosi išlaidas lėmė tai, kad ieškinys tikslintas kelis kartus, įtrauktos ne tos šalys, taip pat ir šalių nesutarimas. Prašo patvirtinti žemės naudojimosi tvarką pagal 2025-10-07 parengtą planą. Nesutinka su ieškovo argumentu, kad Savivaldybė keitė savo poziciją. Nurodo, jog Savivaldybė neturėtų mokėti už išlaidas žemės naudojimo plano parengimui, nes nesinaudoja žemės sklypu, neinicijavo ginčo, Savivaldybė elgėsi tinkamai, o bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl kitų šalių procesinio elgesio. Dėl taikos sutarties nesudarymo paaiškino, jog susitarė dėl naudojimosi tvarkos, tačiau nesutiko dėl bylinėjimosi išlaidų, siūlė sąlygą, kad iš Savivaldybės nebūtų reikalaujama bylinėjimosi išlaidų, nes Savivaldybė veikia, kaip patikėtinis.

9. Atsakovė I. S. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai. Ji atsiliepimo nepateikė, bet, dalyvaudama ankstesniuose posėdžiuose, teigė, kad jai naudojimosi tvarka nesikeičia, todėl ją tenkina siūloma naudojimosi tvarka, jos nedetalizuoja.

10. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti be jo. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog (duomenys neskelbtini) bendraturčiai: R. B., A. L., E. N. nėra išsipirkę jų buto dalims eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies. R. B. yra tik pareiškęs valią pirkti sklypo dalį, tačiau nėra pateikęs visų reikalingų įmokų paveldėjimą patvirtinančių dokumentų, o A. L. ir E. N. dar nėra pareiškusios valios Nacionalinei žemės tarnybai pirkti valstybinės žemės sklypo dalį. Atsiliepime prašo atsižvelgti į nusistovėjusią naudojimosi tvarką ir Savivaldybės, kaip patikėtinės, nuomonę. Nurodo, jog tarnybos nuomone, naudojimosi Žemės sklypu tvarka pagal Tvarką Nr.1 ir pagal Tvarką Nr. 2 Teismo sprendimu gali būti nustatoma, nes ir Tvarka Nr. 1, ir Tvarka Nr. 2 užtikrina patekimą į pagrindinį pastatą (keturių butų gyvenamąjį namą), į viešame registre neregistruotus metalinius garažus (kilnojamuosius daiktus), į kiekvienam bendraturčiui individualiam naudojimuisi skirtą Žemės sklypo dalį. Kiekvieno bendraturčio individualiai ir bendrai naudojamų dalių plotų suma atitinka Nekilnojamojo turto registre registruotą nuosavybės teise valdomą plotą. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, mažiau prielaidų konfliktams tarp bendraturčių kilti yra Tvarka Nr. 2, nes kiekvienam bendraturčiui individualiam naudojimui yra numatytas vientisas 101 kv. m Žemės sklypo plotas individualiam naudojimui. Tačiau iš Tvarkos Nr. 2 plano, į bylą pateiktų fotofiksacijų, trečiojo asmens R. B. pateiktų duomenų matyti, kad bendrai naudojamame plote (872 kv. m), pažymėtame indeksu „a, b, c, d“ 5 metaliniai garažai, t. y. kaip yra nurodęs trečiasis asmuo R. B., buto Nr. 4 savininkai visada turėjo 2 metalinius garažus. NŽT nuomone, pagal Tvarką Nr. 2 daugiau nei vieno metalinio garažo laikymas bendrai bendraturčių naudojame plote (872 kv. m), gali sukelti buitinius konfliktus, nes yra neproporcingas kitų bendraturčių atžvilgiu, todėl dėl šios aplinkybės turėtų būti įvertinama valstybei priklausančios žemės sklypo dalies patikėtinės (duomenys neskelbtini) savivaldybės nuomonė, taip pat aptartos ir įvertintos valstybinės žemės sklypo dalies naudotojų galimybės persikelti vieną metalinį garažą į individualiai naudojamą žemės sklypo dalį. Nurodo, jog valstybei parduodant šio žemės sklypo dalis atsakovams D. D., A. D., o taip pat asmeniui, iš kurio atsakovė I. S. įsigijo žemės sklypo dalį (319 kv. m), buvo atsižvelgiama į (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), žemės pasidalinimo schemą, kurioje buvo pažymėtos individualiai ir bendrai kiekvienam butui, esančiam daugiabučiame gyvenamajame name adresu - (duomenys neskelbtini), individualiam ir bendram naudojimui tenkančios žemės sklypo dalys, kurios atitinkamomis dalimis perkamos iš valstybės. Minėtą schemą pasirašiusių valstybinės žemės naudotojų parašų tikrumą (duomenys neskelbtini). patvirtinto notarė. Po Žemės sklypo dalies privatizavimo pagal minėtą schemą naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nebuvo notariniu sandoriu nustatyta ir nebuvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Ar faktiškai žemės sklypo dalių savininkai ir naudotojai naudojosi žemės sklypu, kaip nurodyta (duomenys neskelbtini). schemoje, NŽT neturi duomenų. Kadangi pateiktose Tvarkoje (duomenys neskelbtini) ir Tvarkoje (duomenys neskelbtini) siūloma individualiai naudotis žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „d“, yra kitoje vietoje nei (duomenys neskelbtini). schemoje (buvo prie gyvenamojo namo, pagal Tvarką Nr. 1 ir Tvarką Nr. 2 numatyta žemės sklypo gale), turėtų įvertinti faktinį nusistovėjusį naudojimąsi. Sklype ,,d“ yra nusviręs medis ir tokiu būdu toliau augantis medis užima pakankamai didelę žemės sklypo dalį, todėl nors ieškovo siekis naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „a“ būtų logiškas sprendimas, bet

tokiu atveju teismas turėtų įvertinti ankstesnį faktinį naudojimąsi, todėl išvirtusio ir tinkamai neprižiūrėto medžio šalinimo klausimas neturėtų būti paliekamas spręsti valstybinės žemės naudotojams.

11. Tretieji asmenys E. N., A. L., R. B. ir jų atstovas adv. padėjėjas A. G. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti be jų. Prieš tai buvo pateikę atsiliepimą į ieškovo 2025-10-10 ieškinį, kuriame nurodo, jog pagal pirmąjį variantą Planą 1 sklypas bu?tų atskirtas į keturis asmeniniam naudojimui skirtus 111 m² dydz?io z?emės plotus. Ies?kovui tektų „a“ raide paz?ymėtas plotas, atsakovams D. tenkanti sklypo dalis bu?tų is?skaidyta – jiems tektų vienas 90 m² , „b“ raide paz?ymėtas z?emės plotas ir atskiras 21m² z?emės ruoz?as, einantis palei A. ir D. D. nuosavybės teise priklausanc?io buto langus; „c“ raide paz?ymėta sklypo dalis bu?tų priskirta I. S., o „d“ - Savivaldybei, is? kurios sklypo dalies is?sipirkimo procesą yra pradėję tretieji asmenys. Jeigu bu?tų nustatoma pagal pirmą pasiūlytą variantą, tai sumaz?ėtų bendrai visų bendraturc?ių naudojamas sklypo plotas. Pirmas variantas lemia neracionalų sklypo naudojimą ir z?emės dalių is?kraipymus. Be to, į Savivaldybei tenkantį sklypo plotą įtraukiama dalis sklypo, ant kurios stovi garaz?as, nors s?i sklypo dalis visuomet buvo laikoma bendro naudojimo, visi kiti garaz?ai stovi bendrai naudojamoje sklypo dalyje. Tai lemtų, kad Savivaldybei, o vėliau atitinkamai ir tretiesiems asmenims, faktis?kai tektų maz?esnis nei kitiems bendraturc?iams plotas, todėl nurodo, jog šis planas pries?tarauja sklypo bendraturc?ių interesams ir neuz?tikrina jų pusiausvyros, bendraturc?ių turimų dalių lygybės. Tretieji asmenys nurodo, jog antras variantas – Planas 2 yra vienintelis ir pagrindinis galimas atidalijimo (turbūt norėjo prašyti naudojimosi tvarkos nustatymo) projektas, nes sklypas bu?tų atskirtas į keturis asmeniniam naudojimui skirtus 101 m² dydz?io z?emės plotus, atitinka nusistovėjusias ir daug metų faktis?kai bendraturčių naudojamų dalių ribas, visiems realiai tenka vienodo dydz?io dalys, kas uz?tikrina jų teisių lygybę, tad tokios asmeniniam naudojimui skirtų dalių ribos yra tinkamos ir tretiesiems asmenims priimtinos, nors neatitinka nusistovėjusios tvarkos, nes „d“ raide paz?ymėtas plotas visuomet buvo priskirtas ies?kovui nuosavybės teise priklausanc?io buto savininkams pagal (duomenys neskelbtini) pasidalijimo sklypu schemą. Ies?kovas nepateikia jokių pagrįstų argumentų, kodėl turėtų bu?ti keic?iama nusistovėjusi, bendraturc?iams įprasta tvarka ir bu?tent ies?kovui priskiriamas „a“, o ne „d“ paz?ymėtas sklypo plotas, todėl su tokiu sklypo padalijimu tretieji asmenys nesutinka, ies?kovo reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką pagal Planą 2 negali bu?ti tenkinamas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

12. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ¼ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui M. K.; butas, esantis (duomenys neskelbtini), po ½ dalį, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso bendraturčiams D. D. ir A. D., atsakovams šioje byloje. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei I. S. (atsakovei). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), po 1/3 dalį asmeninės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams E. N., R. B., A. L. pagal Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, šioje byloje tretiesiems asmenims. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys iš valstybės nėra išsipirkę (šios bylos nagrinėjimo metu) ir ¼ žemės sklypo priklauso Lietuvos Respublikai, kurią valstybinės žemės patikėjimo teise valdo (duomenys neskelbtini) savivaldybė (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 32.

13. Šiaulių miesto savivaldybės meras (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. M-1455 „Dėl pritarimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymui“ pritarė 2025 m. spalio 7 d. planui, t. y. ieškinio reikalavimo antram variantui.

14. Iš NŽT pateiktų duomenų nustatyta, kad buto Nr. 4 bendraturčiai: R. B., A. L., E. N. nėra iš valstybės išsipirkę jų buto dalims eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies. R. B. yra tik pareiškęs valią pirkti sklypo dalį, tačiau nėra pateikęs visų reikalingų patvirtinančių dokumentų, o A. L. ir E. N. dar nėra pareiškusios valios Nacionalinei žemės tarnybai pirkti valstybinės žemės sklypo dalį.

15. Tretieji asmenys E. N., A. L., R. B. prašė juos įtraukti trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais. Toks prašymas nebuvo patenkintas, nes jie nėra išsipirkę valstybinės žemės dalies ir dėl to buvo priimta 2025-11-25 teismo nutartis. Įrodymų, kad tretieji asmenys išsipirko žemės sklypo dalį, bylos nagrinėjimo metu nepateikė (CPK 178 str.).

16. Tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal ieškinio reikalavimus, pareikštus iki 2025-10-10. Vėliau tarp šalių neliko ginčo tarp šalių dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal alternatyvų antrą ieškinio reikalavimą, ginčas išliko dėl pirmojo ieškinio reikalavimo, nes ieškovas jo neatsisakė. Kadangi geruoju susitarti šalims nepavyko, nes nesusitarė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl ginčas nagrinėjamas teisme (CK 4.75 str.).

Dėl faktinės naudojimosi tvarkos

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad valstybei parduodant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis atsakovams D. D., A. D., o taip pat asmeniui, iš kurio atsakovė I. S. įsigijo žemės sklypo dalį (319 kv. m), buvo atsižvelgiama į (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), žemės pasidalinimo schemą, kurioje buvo pažymėtos individualiai ir bendrai kiekvienam butui, esančiam daugiabučiame gyvenamajame name adresu - (duomenys neskelbtini), individualiam ir bendram naudojimui tenkančios žemės sklypo dalys. Pagal (duomenys neskelbtini) žemės pasidalijimo schemą buvo pasidalinta naudotis žemės sklypu taip: butui Nr. 1 skiriamas (duomenys neskelbtini)). Pagal minėtą schemą naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nebuvo patvirtinta pas notarą ir nebuvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Keičiantis butų savininkams, naudojimosi žemės sklypu tvarka nesikeitė, bet jos keitimą iniciavo ieškovas M. K., kuris įsigijo butą (duomenys neskelbtini).

18. Pateiktos į bylą ieškovo nuotraukos patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) schemoje sklypo dalis, pažymėta (duomenys neskelbtini) ir 2025-10-10 ieškinio priedo 2025-10-07 plane sklypo dalis pažymėta ,,a“, kuria galėjo naudotis tretieji asmenys: E. N., A. L., R. B., yra neprižiūrėta, ja nebuvo naudojamasi ir buvo apleista. Nuotraukose matyti, jog buvo laikomas metalo laužas, kitos atliekos, neprižiūrėti medžiai, stovi metalinis garažas. Tretieji asmenys: E. N., A. L., R. B. 2025-10-08 pateikė nuotraukas, kad ir ,,d“ raide pažymėtoje žemės sklypo dalyje (pagal (duomenys neskelbtini)) yra fiksuotas didelis nuvirtęs medis, todėl jie nurodo, kad taip ieškovas siekia ,,d“ sklypo dalį nepagrįstai priskirti Savivaldybei, o kartu ir tretiesiems asmenims, kas jiems trukdytų naudotis priskiriama žemės sklypo dalimi. Šie duomenys patvirtina, jog tiek sklypo dalis ,,a“, tiek ir ,,d“ buvo neprižiūrimos, apleistos, todėl, ieškovui M. K. 2024-11-29 įsigijus nuosavybės teise valstybinės žemės sklypo dalį, jis ėmėsi spręsti klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir tuo pačiu žemės sklypo dalies sutvarkymo. Atkreiptinas dėmesys, jog abi apleistas žemės sklypo dalis reikia sutvarkyti, todėl ir jų sutvarkymo išlaidos pagal pateiktus duomenis gali (galėjo) būti panašaus dydžio. Taip pat svarbu paminėti, jog atsakovas A. D. paaiškino, jog medžius sodino ketvirto buto savininkė (trečiųjų asmenų paveldėto buto savininkė), todėl atitinkamai yra pareiga juos prižiūrėti. Ieškovui įsigijus butą (duomenys neskelbtini), jis siekia naudojimosi tvarkos nustatymo, nes po jo buto langais yra apleista žemės sklypo dalis, kurią jis ketina sutvarkyti.

Dėl ieškinio reikalavimų

19. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise turima žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), žemės sklypo naudojimosi tvarka taip pat nustatoma bendraturčių tarpusavio susitarimu. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos: a) teisėtumo kriterijus, - prašoma nustatyti naudojimosi tvarka turi būti teisėta, t. y. nepažeidžianti nei įstatymo imperatyvų, nei trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų, b) adekvatumo kriterijus, - prašomos nustatyti kiekvieno asmeniniam naudojimui realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje, c) proporcingumo ir socialinės taikos kriterijus, - siūlomoje tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginus su kitais, apribotos, vieno interesas iškeliamas aukščiau kito, teismo pareiga - siekti nustatymo tokios tvarkos, kad kuo mažiau ateičiai liktų prielaidų naujiems panašiems bendraturčių konfliktams, d) naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus, - naudojimosi daiktu tvarka turi užtikrinti kuo racionalesnį, efektyvesnį jo teikiamų galimybių išnaudojimą bendraturčių interesams tenkinti, e) faktinių teisinių santykių stabilumo kriterijus.

21. Ieškovas 2025-10-10 galutinai suformulavo ieškinio reikalavimus ir pateikė teismui, prašydamas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal du alternatyvius variantus. Atsakovai prašė atmesti ieškinio reikalavimą pagal pirmą naudojimosi tvarkos variantą, parengtą pagal 2025-05-22 planą: ieškovo M. K. atskiram naudojimui skirti indeksu „a“ pažymėtą 111 kv. m žemės sklypo dalį (posūkio taškai 15, 16, 17, 18, 19, 20);

atsakovės I. S. atskiram naudojimui skirti indeksu „c“ pažymėtą 111 kv. m žemės sklypo dalį (posūkio taškai 6, 21, 22, 27);

Lietuvos Respublikos, kuriai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį patikėjimo teise valdo (duomenys neskelbtini) savivaldybė, naudojimui skirti indeksu „d“ pažymėtą 111 kv. m žemės sklypo dalį (posūkio taškai 6, 7, 8, 24, 25, 26, 27);

atsakovų D. D. ir A. D. atskiram naudojimui skirti indeksu „b“ pažymėtas žemės sklypo dalis – 111 kv. m (posūkio taškai 15, 20, 21, 22 ir 9, 10, 11, 12, 13, 14);

bendram bendraturčių naudojimui skirti indeksu „abcd“ pažymėtą 832 kv. m žemės sklypo dalį, posūkio taškai 1, 2, 3, 4, 19, 18, 17, 16, 15, 22, 27, 26, 25, 24, išskyrus atsakovų D. D. ir A. D. atskiram naudojimui perduodamą žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „b“ posūkio taškai 9, 10, 11, 12, 13, 14.

22. Atsakovai sutiko su alternatyviu antruoju siūlomu naudojimosi tvarkos variantu, parengtu pagal 2025-10-07 planą, kad:

ieškovo M. K. atskiram naudojimui skirti indeksu „a“ pažymėtą 101 kv. m žemės sklypo dalį (posūkio taškai 9, 10, 11, 12, 13, 5, 14);

atsakovės I. S. atskiram naudojimui skirti indeksu „c“ pažymėtą 101 kv. m žemės sklypo dalį (posūkio taškai 6, 15, 16, 20);

Lietuvos Respublikos, kuriai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį patikėjimo teise valdo (duomenys neskelbtini) savivaldybė, naudojimui skirti indeksu „d“ pažymėtą 101 kv. m žemės sklypo dalį (posūkio taškai 6, 7, 8, 18, 19, 20);

atsakovų D. D. ir A. D. atskiram naudojimui skirti indeksu „b“ pažymėtą 101 kv. m žemės sklypo dalį (posūkio taškai 9, 14, 15, 16);

bendram bendraturčių naudojimui skirti indeksu „abcd“ pažymėtą 872 kv. m žemės sklypo dalį (posūkio taškai 1, 2, 3, 4, 13, 12,11, 10, 9, 16, 20, 19, 18, 17, 1).

23. Tretieji asmenys E. N., A. L., R. B. nesutiko su abiem ieškinio reikalavimais, nurodydami laikytis faktinės nusistovėjusios tvarkos. NŽT pateikė poziciją, jog ieškovo reikalavimas logiškas, bet siūlė spręsti naudojimosi tvarkos klausimą, įvertinus faktinį naudojimąsi.

24. Atkreiptinas dėmesys, jog Savivaldybė, kaip valstybinės žemės sklypo dalies patikėtinė, užtikrina įstatymais ginamas valstybinės žemės naudotojų teises, kurie yra suinteresuoti, kad nustatomos daiktinės teisės, naudojamame sklype atitiktų jų, kaip žemės naudotojų, teisėtus interesus. Prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka turi būti patogi ne tik ieškovams, bet ir valstybinės žemės naudotojams ir užtikrinti jiems galimybę naudoti daiktą pagal paskirtį ir gauti naudą. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane turi būti atsižvelgta tiek į šalių, tiek į sklypo naudotojų interesų pusiausvyrą, kad sklypo naudotojų teisės, nustatant tvarką, nebus pažeistos.

25. Po ieškinio pateikimo teisme (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras (duomenys neskelbtini), kuriuo pritarė 1276 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tarp bendraturčių, M. K. (319 m² dalis plane pažymėta simboliais a (101 m²), abcd (218 m²), D. D. ir A. D. (319 m² dalis plane pažymėta simboliais b (101 m²), abcd (218 m²), I. S. (319 m² dalis plane pažymėta simboliais c (101 m²), abcd (218 m²), Lietuvos Respublikos (319 m² dalis plane pažymėta simboliais d (101 m²), abcd (218 m²), tvarkai pagal VĮ Žemės ūkio duomenų centro matininkės R. V. 2025 m. spalio 7 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:500, kuris yra neatskiriama šio potvarkio dalis. Šis potvarkis galėjo būti skundžiamas, bet į bylą nebuvo pateikta duomenų, jog šis potvarkis buvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 178, 185 str.).

26. Atsakovė Savivaldybė, kuri yra ir valstybinės žemės patikėtinė, atsižvelgdama ir į naudotojų – trečiųjų asmenų interesus, įvertino ir pritarė pateiktai naudojimosi žemės sklypu tvarkai pagal 2025-10-07 planą, kas laikytina, jog siūlomoje tvarkoje išlaikyta ne tik visų bendraturčių interesų pusiausvyra, bet atsižvelgta ir į naudotojų interesus, į naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijų.

27. Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas sprendžia, jog ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka pagal 2025-10-07 planą racionali, su ja sutinka visi atsakovai – bendraturčiai. Nors ji neatitinka faktinės nusistovėjusios tvarkos, kuri buvo nuo (duomenys neskelbtini)., bet, tikslinant ieškinio reikalavimus, buvo atsižvelgta į kitų bendraturčių interesus, ši tvarka tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, įvertinus ieškovo nurodomą argumentą, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka būtų prie jo nuosavybės teise valdomo buto, visiems bendraturčiams ir valstybinės žemės naudotojams padidėtų naudojamo sklypo dydis nuo 93 kv. m iki 101 kv. m, naudojama dalis nebūtų skaidoma atsakovams D. ir A. D., pasikeistų tik ,,a“ ir ,,d“ dalių naudotojai ir bendraturčiai, bet sklypo dalys išliktų vientisos ir lygiavertės (CPK 178, 185 straipsniai).

28. Nesant ginčo tarp bendraturčių dėl naudojimosi tvarkos ieškinio antro varianto pagal 2025-10-07 planą, naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatytina pagal šį planą (CPK 178, 185 straipsniai).

29. Teismų praktikoje nurodyta, kad jeigu bendraturčio teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ar neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai yra pagrindas tokį ieškinį atmesti, todėl, įvertinus bendraturčių interesus, tai, kad ieškovo pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal pirmą variantą ir 2025-05-22 planą yra neracionali, pažeidžianti kitų bendraturčių interesus, suskaidant dalies atsakovų sklypo dalį į du sklypus ir ginčo tarp bendraturčių neišspręstų, todėl ši ieškinio dalis atmestina (CPK 178, 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Šalys patyrė bylinėjimosi išlaidas: ieškovas 2008,60 Eur atstovavimo išlaidos, 111 Eur žyminis mokestis ir už plano parengimą, už kurį prašo priteisti iš visų bendraturčių lygiomis dalimis; atsakovo A. D. išlaidos už atstovavimą yra 2976,60 Eur. Trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidos 2904,00 Eur, jas sumokėjo E. N..

31. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų, prašo įvertinti atsakovų D. ir A. D. elgesį, o pastarieji prašo priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydami, kad jos susidarė dėl ieškovo kaltės. Tretieji asmenys jas prašo priteisti iš ieškovo.

32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

33. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

34. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu, šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (LAT nutartis Nr. 3K-3-518-248/2018 ir kt.). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir ar šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu, pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir stengėsi greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).

35. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovas, pradėdamas procesą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, kreipėsi su pasiūlymu į tris bendraturčius: I. S., D. D. ir A. D.. Atsakovė I. S. sutiko su ieškovo pasiūlymais dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, pasirašydama 2024-11-05 plane. Į (duomenys neskelbtini) savivaldybę, kaip patikėtinę, ieškovas iki teismo nesikreipė, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą. (duomenys neskelbtini) savivaldybės atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog Savivaldybė veikia kaip valstybinės žemės patikėtinė, todėl ji būtų svarsčiusi visus iki teismo ieškovo pateiktus prašymus, bet apie ieškinį teisme dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo ji sužinojo tik tada, kai ieškovas kreipėsi į teismą, todėl nurodo, jog neprivalo atlyginti bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs atsakovių I. S. ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės procesinį elgesį, sprendžia, jog šių atsakovių elgesys buvo tinkamas, todėl jos neprivalo atlyginti ieškovo patirtų išlaidų, todėl iš jų bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteistinos (CPK 93, 178, 185 straipsniai).

36. Kitokia situacija yra susiklosčiusi dėl atsakovų D. ir A. D. elgesio, nes ieškovas (jo atstovė pagal pavedimą) ne tik kreipėsi į juos žodžiu, bet jiems yra išsiuntęs 2025-01-31 pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir raštu, kuriame prašo iki 2025-03-03 išdėstyti savo poziciją dėl pateikto pasiūlymo, o negavęs, ieškovas laikys, kad jie nesutinka notarine tvarka nusistatyti naudojimosi tvarkos ir tada ieškovas kreipsis į teismą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas A. D. žodžiu ieškovui (jo atstovei) nurodė, jog 2024-11-05 planas netinka, tačiau raštu į ieškovo 2025-01-31 pranešimą/pasiūlymą neatsakė. Ieškovas, nesulaukęs atsakymo į raštišką pasiūlymą, pasielgė taip, kaip buvo nurodyta pasiūlyme: laikė, kad atsakovai D. ir A. D. nesutinka notarine tvarka nusistatyti naudojimosi tvarkos, todėl 2025-03-26 ieškovas kreipėsi į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovo atstovė nurodo, jog šių atsakovų elgesys buvo netinkamas, nes jie nebendradarbiavo, todėl buvo pagrindas ieškovui kreiptis į teismą. Ieškovas keletą kartų tikslino ieškinį dėl šalių, dėl trečiųjų asmenų įtraukimo, dėl pačių ieškinio reikalavimų, atsižvelgdamas į bendraturčių pateiktus atsikirtimus, ieškodama tinkamų variantų, bet iki teismo kreipėsi ne į visus bendraturčius. Atsakovai D. ir A. D. su ieškovu tinkamai nebendradarbiavo, iki nustatyto termino neišreiškė savo pozicijos, kurios ieškovas prašė raštu, o apie kreipimąsi į teismą atsakovai buvo įspėti. Tokia nustatyta įvykių seka leidžia teismui spręsti, jog ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nes laikė, kad yra kilęs ginčas tarp bendraturčių, kas ir lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

37. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas patyrė ir atsakovai D. ir A. D., prašydami jas priteisti iš ieškovo. Didesnes bylinėjimosi išlaidas lėmė ir ieškovo veiksmai: ieškovas keletą kartų tikslino ieškinio reikalavimus, sprendė dėl šalių, dėl trečiųjų asmenų įtraukimo, nors teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, sukliudžiusių ieškovui reikalavimus suformuluoti pradiniame ieškinyje, nurodyti šalis, trečiuosius asmenis, tačiau tokius ieškovo veiksmus lėmė ir tinkamų variantų bendraturčiams reiškimas. Atsakovai sutiko su pateiktu ieškinio antru variantu, nurodydami, kad jei būtų pateiktas toks variantas iki kreipimosi į teismą, jie būtų sutikę.

38. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų praktiška ir veiksminga, jeigu bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstomos mechaniškai, atsižvelgiant tik į pareikštų ir tenkintų bei atmestų reikalavimų kiekį. Bylose turi būti atsižvelgiama į bylos esmę apskritai ir ne tik į pareikštų ir tenkintų reikalavimų kiekį, bet ir į tai, kiek asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, pavyko kokybiškai laimėti ginčą. Teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet konkrečiu atveju įvertinti ir tai, kokie reikalavimai iš esmės buvo tenkinti, o kurie atmesti, taip pat vertinti, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas.

39. Pagal civilinio proceso kodekso nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra nustatyta, kad jas moka pralaimėjusi šalis. Šioje byloje ieškinį tenkinus iš dalies, byloje nėra pralaimėjusios šalies, nes ieškovas teismo posėdyje nurodė, jog jam priimtinesnis būtų pirmasis variantas, bet palaiko ir antrąjį naudojimosi tvarkos variantą. Atsakovai – bendraturčiai ir Savivaldybė, kaip patikėtinė, sutiko su antruoju variantu, prašydami atmesti pirmą ieškinio reikalavimą. Tiek ieškovas, tiek atsakovai iš šio ginčo gauna naudos, nes nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka. Todėl nesant pralaimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidos nei ieškovui, nei atsakovams D. ir A. D. neatlygintinos.

40. Dėl sklypo plano parengimo išlaidų, kurias prašo ieškovas priteisti lygiomis dalimis iš bendraturčių atsakovų, spręstina, jog atsakovams tiko ir ankstesnė faktinė nuo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarka, todėl ne jie iniciavo procesą, jį pareiškė ieškovas, todėl nors rezultatas ir tenkina šalis, bet atsakovams nekyla pareiga atlyginti ieškovui plano rengimo išlaidų (CPK 93, 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnis).

41. Tretieji asmenys 2904,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš ieškovo M. K.. Atkreiptinas dėmesys, jog procesiniuose dokumentuose tretieji asmenys yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai R. B., A. L., E. N., valstybinės žemės naudotojai, nesutiko su ieškovo pareikštais reikalavimais, nurodydami, jog jų netenkina siūlomi variantai. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, atsakovams sutikus ir teismui nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškinio antrąjį variantą, tretiesiems asmenims bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos, nes ieškinio reikalavimai išpręsti trečiųjų asmenų nenaudai (CPK 93 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

42. Valstybė už procesinių dokumentų įteikimą patyrė bylinėjimosi išlaidas. Teismui suteikta teisė nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovų elgesį proceso metu, sprendžia, jog šalys siekė taikaus ginčo sprendimo, ir nors ieškovas keletą kartų tikslino ieškinį, bet tokiu būdu siekė visų bendraturčių interesų pusiausvyros, teikė alternatyvų ieškinio reikalavimą, su kuriuo atsakovai sutiko, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos (CPK 88, 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio plotas - 0.1276 ha, unikalus (duomenys neskelbtini), tvarką pagal Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtą 2025-10-07 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą:

ieškovo M. K. atskiram naudojimui skirti indeksu „a“ pažymėtą 101 kv. m žemės sklypo dalį (posūkio taškai 9, 10, 11, 12, 13, 5, 14);

atsakovės I. S. atskiram naudojimui skirti indeksu „c“ pažymėtą 101 kv. m žemės sklypo dalį (posūkio taškai 6, 15, 16, 20);

Lietuvos Respublikos, kuriai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį patikėjimo teise valdo (duomenys neskelbtini) savivaldybė, naudojimui skirti indeksu „d“ pažymėtą 101 kv. m žemės sklypo dalį (posūkio taškai 6, 7, 8, 18, 19, 20);

atsakovų D. D. ir A. D. atskiram naudojimui skirti indeksu „b“ pažymėtą 101 kv. m žemės sklypo dalį (posūkio taškai 9, 14, 15, 16);

bendram bendraturčių naudojimui skirti indeksu „abcd“ pažymėtą 872 kv. m žemės sklypo dalį (posūkio taškai 1, 2, 3, 4, 13, 12,11, 10, 9, 16, 20, 19, 18, 17, 1).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.