Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant E. K., E. Z., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – V. Š., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovui – J. V. P., išnagrinėjusi V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-01-21 V. Š. buvo įteiktas Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos (toliau LR VDI) reikalavimas Nr. R1 0663-0330, surašytus 2011-01-19, kuriame nurodyta pašalinti rastus pažeidimus ir apie tai pranešti LR VDI iki 2011-02-07. Nustatyta, kad padaryti šie pažeidimai: LR VDI nepranešta apie darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos įsteigimą įmonėje; buvusiems darbuotojams M. A. ir A. K. darbo užmokestis už 2010 m. 10-11 mėnesius, mokamas nesilaikant darbo sutartyse sulygtos tvarkos; buvusiems darbuotojams M. A. ir A. K. nepilnai sumokėjus atlyginimą už 2010 m. 10-11 mėnesius nėra sumokėti delspinigiai; 2011-01-10 nutraukus darbo sutartis su M. A. ir A. K. nebuvo jiems išmokėtos visos priklausančios darbo užmokesčio sumos: A. K. priklausė išmokėti be galutinio atsiskaitymo 1084 Lt, sumokėta - 512 Lt, M. A. atlyginimo už darbą be galutinio atsiskaitymo priklauso išmokėti 833 Lt, sumokėta -104 Lt. Pažeidimų V. Š. nepašalino, todėl jam 2011-02-09 surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas, pažeidus LR Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 str. 6 d., kuriame nurodyta, kad LR VDI reikalavimai yra privalomi. Už šiuos pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos ATPK 41² str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Š. dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo neprisipažino ir paaiškino, kad su A. K. yra visiškai atsiskaityta, tai gali patvirtinti liudytojai. Teigė, kad A. K. piktybiškai nepasirašė kasos išlaidų orderyje dėl jam išmokėtų 712 Lt. Pripažįsta, kad M. A. atlyginimo neišmokėjo, o ant kasos išlaidų orderio už išmokėtus A. K. 112 Lt pasirašė pats, dėl šio poelgio gailisi. Tačiau nori pabrėžti, kad šie du darbuotojai darbe nesirodė visą gruodžio mėnesį ir buvo atleisti už pravaikštas, todėl nebuvo galimybių pilnai atsiskaityti su darbuotojais. Be to M. A. atsiskaitymo negavo, nes atsiskaitymo dieną pasiėmė įmonei priklausančius darbo įrankius ir „dingo kaip į vandenį“. Dėl įrankių pasisavinimo M. A. iškelta baudžiamoji byla. Tiek A. K., tiek M. A. buvo siųsti pranešimai dėl atleidimo iš darbo bei pranešimai atvykti į darbą dėl atsiskaitymo, tačiau jie neatvyko. Minėtų pranešimų kopijas įteikė darbo inspektoriui. Nesupranta kodėl darbuotojams jis turi mokėti delspinigius jeigu jie vengia su juo susitikti, telefonu neatsiliepia.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovas, vyriausiasis inspektorius J.V.P. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius darbuotojams A. K. ir M. A. siuntė pranešimus dėl pasiaiškinimų, dėl darbo drausmės pažeidimo, o ne dėl atlyginimo išmokėjimo. Direktorius darė tai, kas numatyta Lietuvos Respublikos DK 240 straipsnyje. Po darbuotojų atleidimo už pravaikštas, įmonės direktorius nepateikė jokios informacijos LR VDI apie atlyginimų, skirtų išmokėti atleistiems darbuotojams deponavimą bei apie darbuotojams siunčiamus pranešimus apie atsiskaitymą. Darbuotojai skambino į LR VDI ir skundėsi, kad darbdavys su jais neatsiskaito, minėjo, kad su direktoriumi negali susitikti, jis nekelia telefono ragelio. Tai, kad direktorius išmokėjo pinigus darbuotojams be parašo, tai čia jo paties klaida. Paprastai pinigai išmokami, tik gavus darbuotojo parašą. Jeigu darbuotojai pinigus paėmė ir nepasirašė, tai tokiu atveju yra įvykdyta vagystė ir direktorius turėjo kreiptis į policiją. Tačiau to nebuvo padaryta. LR VDI UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. Š. pateikė du banko pavedimus po 200 Lt ir kasos išlaidų orderį su A. K. parašu 112 Lt ir kasos išlaidų orderį su M. A. parašu 104 Lt.

Liudytojas A. R. paaiškino, kad pas V. Š. jis ateina dažnai, nes jis yra jo geras draugas. Apie gruodžio vidurį, kai dėl atlyginimų į įmonę atėjo A. K. ir M. A., jis tuo metu buvo pas V. Š.. Su V. Š. kalbėjo A. K., o kitas stovėjo šalia ir nieko nesakė. V. Š. A. K. davė pasirašyti kasos išlaidų orderį dėl išmokėto darbo užmokesčio. Orderis buvo išrašytas gruodžio mėnesio data, todėl A. K. jo nepasirašė. Kiek jam žinoma atlyginimai mokami ne tą patį mėnesį, o sekantį mėnesį už praeitą mėnesį. V. Š. A. K. pažadėjo perrašyti orderį ir nurodyti, kad atlyginimą gavo lapkričio mėnesį, o pasirašė gruodžio mėnesį. A. K. sutiko pasirašyti ant tokio orderio, tačiau išvyko į Darbo biržą ir daugiau įmonėje nepasirodė. Vėliau A. K. V. Š. skambino, tačiau A. K. sakė, kad nieko nepasirašinės. Kiek žinau su A. K. buvo atsiskaityta dalimis. Iš V. Š. yra girdėjęs, kad A. K. yra paėmęs ir negrąžinęs darbo įrankių.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad pažįsta V. Š.. Pagal skelbimą susirado darbą V. Š. vadovaujamoje UAB (duomenys neskelbtini). Dvi savaites važinėjo pas V. Š., kol jį oficialiai įdarbino. Darbo sutartyje aptarė, kad bus mokamas 800 Lt atlyginimas. Su V. Š. buvo sutaręs, kad jam iš tiesų bus mokamas 1500 Lt darbo užmokestis, dalis oficialiai, dalis vokelyje. Taip pat sutarė, kad bus papildomai mokama ir už kurą. Pirmą mėnesį už kurą jam buvo išmokėti 1500 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo iki lapkričio mėnesio. Jo darbas - lipti ant stogų, nugriauti senus kaminus ir pastatyti naujus. Dirbo kol leido oro sąlygos, o vėliau direktorių įspėjo, kad nebedirbs dėl sudėtingų oro sąlygų. Atvykti į darbą ir sėdėti direktoriaus kabinete, kai už tai nėra mokama - nebuvo prasmės. Į darbą (duomenys neskelbtini) buvo priimtas pagal Darbo biržos subsidijų programą, todėl susidarius tokiai situacijai, nuvyko į Darbo biržą, paaiškinti susidariusią padėtį. Paprašė grąžinti atgal į Darbo biržą, nepasibaigus subsidijų programai. Tačiau iš darbo biržos gavo atsakymą, kad nutraukus subsidijų programą, negalės gauti bedarbio pašalpos pusę metų. V. Š. atleisdamas iš darbo su juo neatsiskaitė, išmokėti atlyginimą prašė susitikęs su direktoriumi tiesiogiai ir telefonu. Atlyginimą pažadėjo išmokėti iki Kalėdų, tačiau iki šios dienos pilnai neatsiskaitė. Įmonė jam liko skolinga minimalų 800 Lt atlyginimą. Jam į sąskaitą pervedė tik 400 Lt, o ant žiniaraščio, kuriame nurodyta išmokėta 112 Lt suma yra ne jo parašas, šiuos pinigus gavo į vokelį, tačiau tikrai nėra už juos pasirašęs. V. Š. jam buvo išrašęs pažymą, reikalingą pateikti ligoninei, kurioje buvo nurodyta, kad gautos pajamos yra 112 Lt, ant šios pažymos jis pasirašė, tačiau ant orderio tikrai nėra pasirašęs. Pripažįsta, kad darbo įrankius jis pasiėmė per nesusipratimą, nes tie įrankiai visada buvo jo automobilyje, juos veždavosi į objektą darbui. Pareiškime policijai V. Š. juos įvertino 2000 Lt, nors jų reali vertė 200 Lt. Gavęs pranešimą iš policijos, nuvyko ir įrankius, buvusius jo automobilyje, perdavė policijai bei nurodė kur yra kiti įrankiai.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. Š. LR VDI reikalavimu Nr. R1 0663-0330 nurodyta, kad padaryti šie pažeidimai:

- vadovaujantis Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų 27 p. Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo biržai (toliau LR VDI) nepranešta apie darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos įsteigimą įmonėje,

- buvusiems darbuotojams M. A. ir A. K. darbo užmokestis už 2010 m. 10-11 mėnesius, mokamas nesilaikant sutartyje sulygtos tvarkos, t.y. pažeidžiant Lietuvos Respublikos DK 201 str.,

- buvusiems darbuotojams M. A. ir A. K. nepilnai sumokėjus atlyginimą už 2010 m. 10-11 mėnesius nėra sumokėti delspinigiai ( t.y. 0,07 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose, kolektyvinėje ar darbo sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną), taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos DK 207 str. 1 d., nuostatas bei LR Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, įstatymą.

- 2011-01-10 nutraukus darbo sutartis su M. A. ir A. K., jiems nebuvo išmokėtos visos priklausančios darbo užmokesčio sumos, t.y. A. K. priklausė išmokėti be galutinio atsiskaitymo 1084 Lt, sumokėta - 512 Lt, M. A. atlyginimo už darbą be galutinio atsiskaitymo priklauso išmokėti 833 Lt, sumokėti – 104 Lt, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos DK 206 str. 1 d. 2 p., nuostatas.

UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. Š., LR VDI reikalavimu Nr. R1 0663-0330 įpareigotas pašalinus nurodytus pažeidimus, apie reikalavimo įvykdymą pranešti LR VDI iki 2011-02-07. Tačiau V. Š. LR VDI reikalavimų neįvykdė.

Tokiu būdu V. Š. pažeidė LR Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 str. 6 d., kuriame nurodyta, kad LR Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimai yra privalomi. Už šiuos pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 41² str. 1 d.

Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas, aiškindamas ATPK 41² straipsnio 1 dalies normą, yra nustatęs, jog atsakomybė asmeniui atsiranda už valstybinės darbo inspekcijos teisėto reikalavimo nevykdymą. Teisėtumą šiuo atveju reikėtų suprasti pirmiausiai įvertinant reikalavimo pagrįstumą, atitikimą įstatymo nuostatoms ir realumą (2006 m. kovo 10 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N9(62)–334/2006).

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. Š. nepranešė LR VDI apie įmonėje įsteigtą darbuotojų sveikatos ir saugos tarnybą. Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys. Atsižvelgdamas į įmonės dydį, pavojus darbuotojams, darbdavys steigia įmonėje arba samdo darbuotojų saugos ir sveikatos atestuotą tarnybą, arba šias funkcijas atlieka pats. Darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti skirtos prevencinės priemonės, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ( LR DK 259, 260 str.). Įmonės vadovas, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, įmonėje įsteigęs saugos ir sveikatos tarnybą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos praneša Valstybinei darbo inspekcijai (Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ „V.Ž“ 2008 m. Nr.62-2363). Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. Š. su atleistais darbuotojais privalėjo pilnai atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną (LR DK 206 str. 1 d. 1 p.), kai darbo sutartis nutraukiama su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.) per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas darbuotojas pareikalavo atsiskaityti (LR DK 206 str. 1 d. 2 p.). Liudytojų parodymais nustatyta, kad M. A. ir A. K. atleisti už pravaikštas, t.y. atleidimo dieną nebedirbo, tačiau buvo atvykę gruodžio mėnesį pas darbdavį V. Š. prašyti atsiskaitymo, tačiau su darbuotojais atsiskaityta nebuvo. V. Š. teismui nepateikė rašytinių įrodymų patvirtinančių galutinį atsiskaitymą su darbuotojais. V. Š. paaiškinimas, kad su darbuotojais buvo atsiskaityta, tačiau jie nepasirašė kasos išlaidų orderyje, teismo neįtikino. Pažymėtina, kad jei dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai ( LR DK 207 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei delspinigius. Be to, darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas sutikimas, kartą per mėnesį. Konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėje darbo sutartyje arba darbo sutartyje ( LR DK 201 str.). Liudytojų parodymais nustatyta, kad darbuotojams darbo užmokestis buvo mokamas nesilaikant darbo sutartyje sulygtos sąlygos.

Vadovaujantis aukščiau minėtomis teisės normomis, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus pateiktas reikalavimas Nr. R1 0663-0330 pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu, todėl privalomas vykdyti.

Neįvykdymas teisėto Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus pateikto reikalavimo, užtraukia administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41² str. 1 d.).

V. Š. kaltė įrodyta surinkta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3); 2011-01-19 LR VDI reikalavimu Nr. R1 0663-0330 dėl pažeidimų pašalinimo (b.l. 4-5), atsakymu į reikalavimą pašalinti pažeidimus (b.l. 6), kasos išlaidų orderiais Nr. 9 ir Nr. 12 (b.l. 21-22 ), 2010-12-17 ir 2010-10-21 banko mokėjimo nurodymais (b.l. 23-24), todėl teismas pagrįstai mano, kad V. Š. įvykdė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41²str. 1 d. ir jam turi būti skiriama nuobauda.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad V. Š. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo neprisipažino, LR VDI reikalavimų nevykdė, pažeidimų nepašalino, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41² str. 1 d., skirtina nuobauda numatyta straipsnio sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu,

nutaria:

V. Š. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41² str. 1 d., paskirti administracinę nuobaudą - 700 Lt baudą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.