Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-539-643/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-03-02
Bylos Nr.: eI-539-643/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03320-2017-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų medienos grupė“
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Trečiasis asmuo: Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai: Julija Lisovskaja

Kategorijos

12.2.2Mokesčio apskaičiavimas taikant turinio viršenybės prieš formą principą

Administracinė byla Nr. eI-539-643/2018Proceso Nr. 3-61-3-03320-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.2.; 12.2.7.; 12.14.1.1.; 12.14.1.2.; 12.14.1.3..; 12.14.1.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams A. S., L. L. ir advokatei Julijai Lisovskajai bei atsakovo atstovei J. N.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų medienos grupė“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų medienos grupė“ (toliau – UAB „Vakarų medienos grupė“, Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti: Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Klaipėdos AVMI) 2017-03-06 sprendimą Nr. (6.5)FR0682-85, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) 2017-06-05 sprendimą Nr. 69-60 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (MGK) 2017-09-05 sprendimą Nr. S-194(7-144/2017).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad MGK 2017-09-05 priėmė sprendimą patenkinti pareiškėjo skundą iš dalies – patvirtinti VMI 2017-06-05 sprendimo Nr. 69-60 nurodymus sumokėti 169109,12 Eur pelno mokestį (PM) ir 55519,58 Eur PM delspinigius ir sumažino paskirtos baudos dydį iki 16911 Eur, vietoje nurodytos sumokėti 33821 Eur baudos.

Pareiškėjo manymu MGK, priimdama ginčijamą sprendimą, neįvertino visų mokestiniam ginčui svarbių faktinių aplinkybių, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nesivadovavo aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) jurisprudencija.

Klaipėdos AVMI, atlikusi Bendrovės pelno mokesčio už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31 apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo pakartotinį patikrinimą, nustatė, jog Bendrovė, pažeisdama Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 43 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai sumažino 2009 m. apmokestinamąjį pelną perimtų dviejų bendrovių, t. y. UAB „Alytaus MDF" ir UAB „Jungtinė medienos kompanija", kurios 2009-12-22 reorganizavimo metu buvo prijungtos prie Bendrovės, mokestinių nuostolių suma (2919502 Lt). Klaipėdos AVMI apskaičiavo Bendrovei papildomą 169109,12 Eur PM ir surašė 2017-01-04 Klaipėdos AVMI patikrinimo aktą Nr. (7.8) FR0680-8 (toliau - Patikrinimo aktas).

Klaipėdos AVMI, išnagrinėjusi Bendrovės pastabas dėl Patikrinimo akto, 2017-03-06 sprendimu Nr. (6.5) FR0682-85 (toliau – Klaipėdos AVMI sprendimas) patvirtino Patikrinimo akte nurodytą 169109,12 Eur PM, apskaičiavo 55519,58 Eur PM delspinigius ir skyrė 33821 Eur (20 proc. mokesčio dydžio) baudą.

VMI 2017-06-05 priėmė sprendimą Nr. 69-60 (toliau – VMI sprendimas), kuriuo atmetė pareiškėjo skundą ir patvirtino Klaipėdos AVMI sprendimą.

Nepaisant Bendrovės pateiktų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, MGK 2017-09-05 nusprendė iš dalies patvirtinti VMI sprendimą, sumažindama baudą iki 10 proc.

Šis mokestinis ginčas kilo dėl pareiškėjo persikeltų UAB „Jungtinė medienos kompanija“ ir UAB „Alytaus AMDF“ mokestinių nuostolių. Mokestiniai nuostoliai buvo perkelti laikantis PMĮ 43 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Pagrindiniai mokesčių administratoriaus ir MGK argumentai yra šie: mokesčių administratorius ir MGK atsisakė nagrinėti Bendrovės veiksmų atitiktį PMĮ 43 straipsnio 1 d. reikalavimams. Mokesčių administratorius ir MGK ginčija Bendrovės teisę perimti mokestinius nuostolius remdamiesi UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ patikrinimais, kurių metu buvo pakeistos šių įmonių mokestinės prievolės (mokestinių nuostolių dydis). Mokesčių administratorius ginčija UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ patirtų palūkanų sąnaudų, kurių pagrindu susidarė mokestiniai nuostoliai, pagrįstumą. Mokesčių administratorius teigia, kad AMDF ir JMK paskolų sandoriai turi dirbtinumo požymių, nes jie buvo sudaryti siekiant mokestinės naudos.

Pareiškėjo vertinimu, jis atitiko PMĮ 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus. PMĮ pateikta veiklos sąvoka yra labai plati ir tiek UAB “Jungtinė medienos kompanija”, tiek UAB “Alytaus MDF” vykdyti sandoriai pagrindžia, kad šių įmonių veikla buvo realiai vykdyta, o Bendrovė ją tęsė: sandoriai, kuriuos sudarė reorganizuojant prijungtos įmonės buvo realūs. Tai nustatė pati Klaipėdos AVMI. Šis faktas neleidžia teigti, kad įmonės nevykdė jokios veiklos. Sandoriai buvo įvykdyti ir savo esme atitiko investicinės veiklos apibrėžimą, ką patvirtino ir MGK 2014-09-01 sprendime. VMI nepagrindė pozicijos, kad minėtos įmonės veiklos nevykdė, ar kad Bendrovė jos netęsė.

Tiek UAB “Alytaus MDF” ir UAB “Jungtinė medienos kompanija”, tiek Bendrovė vykdė kontroliuojančių bendrovių investicinę veiklą, siekdamos to paties tikslo - investuoti į medienos sektoriuje veikiančias bendroves ir gauti dividendų pajamas bei uždirbti turto vertės padidėjimo pajamas akcijų pardavimo atveju. Įvykdžius reorganizavimą, Bendrovė tęsia prijungtų bendrovių veiklą, t. y. vykdo analogišką veiklą - valdo medienos pramonės bendroves. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Bendrovė pažeidė PMĮ 43 straipsnio 1 dalies nustatytus reikalavimus.

Mokesčių administratorius, vengdamas pareigos įrodyti, kad pareiškėjas neatitiko PMĮ 43 straipsnio 1 dalies, apskritai atsisakė vertinti šį klausimą. MGK šią VMI poziciją palaikė ir taip pat atsisakė pasisakyti dėl PMĮ 43 straipsnio taikymo. Toks atsisakymas vertinti pareiškėjo veiklą ir aplinkybių atitikimą PMĮ 43 straipsnio 1 daliai pažeidžia VMI bei MGK nustatytas pareigas nešališkai ir visapusiškai išnagrinėti visus faktus ir priimti teisės normų nuostatomis pagrįstus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, mokesčių administratoriaus ir MGK padarytos išvados yra nepagrįstos ir naikintinos. Tiek pirminio, tiek pakartotinai atlikto mokestinio patikrinimo metu Klaipėdos AVMI nustatė pakankamai aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad UAB “Alytaus MDF” ir UAB “Jungtinė medienos kompanija” iki prijungimo prie Bendrovės vykdė veiklą, o Bendrovė ją tęsė.

Mokesčių administratorius pakeitė UAB “Alytaus MDF” ir UAB “Jungtinė medienos grupė” mokestines prievoles. Mokesčių administratoriaus ir MGK pozicija neleisti Bendrovei perimti mokestinių nuostolių yra grindžiama UAB “Alytaus MDF” ir UAB “Jungtinė medienos grupė” mokestiniais patikrinimais, kuriems atlikti mokesčių administratorius neturėjo įgaliojimų. Nepaisant to, mokestiniai patikrinimai buvo atlikti ir buvo pakeistas jų mokestinių prievolių dydis (sumažinant mokestinį nuostolį), o patikrinimo rezultatai nebuvo įforminti teisės aktų nustatyta tvarka. Šių patikrinimų rezultatais, nepaisant esminių procedūrinių pažeidimų, buvo remiamasi pakeičiant pareiškėjo mokestinių prievolių dydį.

MGK 2014-09-01 sprendimu mokesčių administratorius buvo įpareigotas įvertinti pareiškėjo vykdytus veiksmus PMĮ prasme. Nepaisant to, mokesčių administratorius šių įpareigojimų neįvykdė. Pakartotinio patikrinimo metu Klaipėdos AVMI, vietoj to, kad vertintų pareiškėjo veiklą, išeidama už patikrinimo ribų, tikrino UAB “Alytaus MDF” ir UAB “Jungtinė medienos grupė” veiklą.

Pareiškėjas pabrėžė, kad šio mokestinio ginčo objektas yra Bendrovės mokestinės prievolės, t. y. ar yra tenkinami PMĮ 43 straipsnio 1 dalies reikalavimai, o ne UAB “Alytaus MDF” ir UAB “Jungtinė medienos grupė” sąnaudų pripažinimas pagal PMĮ 17 straipsnio 1 dalį. Mokesčių administratorius, atlikęs UAB “Alytaus MDF” ir UAB “Jungtinė medienos grupė” sandorių vertinimą PMĮ kontekste, priėmė sprendimus, kurie pakeitė šių subjektų mokestines prievoles. Remdamasis šių neteisėtų patikrinimų rezultatais mokesčių administratorius pakeitė ir pareiškėjo mokestines prievoles. Tokie mokesčių administratoriaus veiksmai pažeidė MAĮ 120 straipsnyje, 32 straipsnio 3 punkte bei 36 straipsnio 9 punkte įtvirtintas nuostatas.

Nepaisant to, kad mokesčių administratorius turėjo pakartotinai tikrinti tik pareiškėjo veiklą (ir ar jį tęsia UAB “Alytaus MDF” ir UAB “Jungtinė medienos grupė” veiklas), peržengiant pavedimo tikrinti ribas, buvo tikrinamos UAB “Alytaus MDF” ir UAB “Jungtinė medienos grupė” patirtos veiklos sąnaudos ir galimybės jas priskirti leidžiamiems atskaitymams, kurių pagrindu sudaromi UAB “Alytaus MDF” ir UAB “Jungtinė medienos grupė” mokestiniai nuostoliai. Tiek mokesčių administratorius, tiek MGK teigia, kad pareiškėjas neturi teisės perimti nuostolių iš UAB “Alytaus MDF” ir UAB “Jungtinė medienos grupė”, kurie susiformavo iš palūkanų sąnaudų, pagal paskolas, kurias suteikė pats pareiškėjas.

Patikrinimo metu Bendrovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad UAB “Alytaus MDF” ir UAB “Jungtinė medienos grupė” palūkanų sąnaudos yra įprastinės veiklos sąnaudos, o iš jų susidaręs mokestinis nuostolis yra įprastinės veiklos nuostolis. Siekdama suderinti savo poziciją su VMI Bendrovė 2014-01-27 pateikė raštišką paklausimą. 2014-02-24 VMI atsakyme Nr. (32.40-PM)-RM nurodė, jog sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomos palūkanos už bet kokios rūšies paskolas. Todėl, jeigu vienetas paėmė paskolą kito vieneto akcijoms įsigyti, tokios paskolos palūkanų sąnaudų priskyrimas paskolą paėmusio vieneto leidžiamiems atskaitymams neprieštarauja PMĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Leidžiamiems atskaitymams priskiriamos sąnaudos nėra siejamos vien su pelno gavimu. Faktinė aplinkybė, jog veikla buvo nuostolinga, savaime nepaneigia galimybės atitinkamas vieneto sąnaudas pripažinti leidžiamais atskaitymais PMĮ 17 straipsnio 1 dalies prasme.

Pareiškėjas pažymėjo, kad mokesčių administratorius paneigė jo teisę taikyti PMĮ 43 straipsnį remdamasis tuo, kad sandoriai buvo fiktyvūs. Mokesčių administratorius vadovavosi MAĮ 69 straipsniu, tačiau neįrodė, kad veikla neturėjo ekonominės ar kitokios logikos ir ja buvo siekiama vienintelio tikslo – išvengti mokėtinų mokesčių. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų mokesčių administratoriaus poziciją, kad: pareiškėjo paskolų suteikimas, UAB “Alytaus MDF” ir UAB “Jungtinė medienos grupė” sprendimai įsigyti akcijas, reorganizavimo įgyvendinimas, neturėjo jokių ekonomine ir valdymo logika pagrįstų priežasčių ir buvo atlikti tik siekiant mokestinės naudos. Pareiškėjo pateikti įrodymai buvo visiškai ignoruoti.

UAB “Jungtinė medienos grupė” iš pareiškėjo gauta paskola buvo panaudota atsiskaityti su UAB koncernu „SBA". UAB “Jungtinė medienos grupė” mokamos palūkanos buvo gerokai mažesnės nei ankstesnės iš koncerno SBA gautos paskolos (JMK palūkanų norma už paskolą, gautą iš UAB koncernas „SBA", siekė 5,46 proc., o refinansavus paskolą, palūkanų norma buvo gerokai mažesnė ir siekė tik 3,563 proc.). Toks didelis skirtumas tarp palūkanų normų akivaizdžiai parodo, kad UAB “Jungtinė medienos grupė” buvo ekonomiškai naudinga refinansuotis. UAB “Jungtinė medienos grupė” palūkanų sąnaudas būtų skaičiavusi ir tuo atveju, jei pareiškėja nebūtų suteikusi refinansavimo, tad nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas paskolą UAB “Jungtinė medienos grupė” suteikė siekdamas mokestinės naudos.

UAB “Alytaus MDF” paskolos buvo gautos iš to paties akcininko kontroliuojamų įmonių (pareiškėjo ir UAB „Inovacinės technologijos") ir buvo reikalingos tam, kad būtų galima įsigyti akcijas. Nors mokesčių administratorius akcentuoja, kad visais šiais sandoriais įmonių akcininkas S. P. siekė mokestinės naudos, akivaizdu, kad jei to paties akcininko kontroliuojama įmonė (pareiškėjas) suteikė paskolą ir skaičiavo palūkanų pajamas, kurias pripažino apmokestinamomis pajamomis, tuo tarpu kita kontroliuojama įmonė (UAB „Alytaus MDF“) skaičiavo palūkanų sąnaudas, kurias pripažino leidžiamais atskaitymais, vertinant bendras abiejų įmonių prievoles neatsiranda jokios mokestinės naudos - nei pareiškėjui, nei akcininkui.

Pareiškėjas pabrėžė, kad sandoriai buvo realiai sudaryti ir vykdomi, tad nebuvo jokių tariamų sandorių ar imituojamos veiklos, kaip teigia mokesčių administratorius ir MGK. Sandorių realumas ir jų pasekmės nebuvo nuginčytos nei įrodymais nei teisės aktų nuostatomis. Sandoriai taip pat nebuvo perkvalifikuoti į kitus, tad MAĮ 69 straipsnio sąlygos nebuvo išpildytos.

Dėl paskolų sandorių susidariusios palūkanos buvo apskaitomos kaip pajamos pas UAB „Inovacinės technologijos" ir pareiškėją bei kaip sąnaudos pas UAB “Alytaus MDF” ir UAB “Jungtinė medienos grupė”. Po reorganizavimo palūkanų pajamos susidengė su perkeltais nuostoliais (jų pagrindu buvo sukauptos palūkanos už tas pačias paskolas), tad jokios mokestinės naudos pareiškėjas nepatyrė.

MGK netinkamai vertino faktus, nes ne kitas mokesčių mokėtojas, o pats pareiškėjas pripažino pajamas už UAB “Alytaus MDF” ir UAB “Jungtinė medienos grupė” suteiktas paskolas. Tad perimtais nuostoliais pareiškėjas iš esmės sumažino savo paties palūkanų pajamas. Mokesčių administratoriaus argumentas, kad paskolos buvo suteiktos ir apmokestinamos pajamos pripažintos dėl to, kad pareiškėjas galėtų vėliau perimti nuostolius ir sumažinti mokėtiną PM, yra nelogiškas ir nepagrįstas. Tai paneigia mokesčių administratoriaus ir MGK poziciją, kad sandoriais buvo siekta mokestinės naudos.

Mokesčių administratorius ir MGK atsisakė nagrinėti Bendrovės veiksmų atitiktį PMĮ 43 straipsnio 1 dalies reikalavimams, nepaisant to, kad šis klausimas yra šio mokestinio ginčo objektas. Tokia mokesčių administratoriaus ir MGK pozicija leidžia abejoti jų vertinimo nešališkumu ir objektyvumu, bei pažeidžia MAĮ 32 straipsnio 3 punkto ir 6 punkto nuostatas. Mokesčių administratorius ir MGK nepateikė nei nuorodų į teisės aktus, nei įrodymų, kuriais pagrįstų savo poziciją, kad UAB “Alytaus MDF” ir UAB “Jungtinė medienos grupė” neturėjo teisės palūkanų sąnaudų pripažinti leidžiamais atskaitymais. Mokesčių administratorius ir MGK grįsdami savo išvadas prielaida, kad sandoriai buvo dirbtini ir jais buvo siekiama mokestinės naudos, nesivadovavo MAĮ 69 straipsniu ir nepateikė jokių įrodymų dėl tariamai kitokių sandorių ar jų sukurtos mokestinės naudos. O pareiškėjo pateikti įrodymai buvo ignoruoti. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, be kita ko, pažeidė ir Viešojo administravimo įstatymo (MAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl jo ir MGK sprendimai turėtų būti panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai skundą palaikė iš esmės jame išdėstytais argumentais. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas VMI atsiliepime nurodė su skundu nesutinkantis ir prašė skundą atmesti. Nurodė, kad

pareiškėjas nuo pat įkūrimo vykdė investicinę veiklą ir investavo į medienos ir susijusios pramonės įmones, veikė kaip kontroliuojanti investicinė bendrovė.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo akcininkų susirinkime, kuriame dalyvavo akcininkai: UAB „Alytaus MDF“, UAB „Jungtinė medienos kompanija“, S. P., V. A., nusprendė reorganizuoti pareiškėją, t.y. pakeisti ir įregistruoti naujus pareiškėjo įstatus bei optimizuoti įmonių valdymo struktūrą, sumažinti valdymo kaštų sąnaudas ir sujungti kelių juridinių asmenų veiklą. Tuo pačiu 2009-12-22 buvo nuspręsta optimizuoti UAB „Alytaus MDF“, UAB “Jungtinė medienos kompanija” ir pareiškėjo valdymo struktūrą bei sumažinti investicinių valdymo įmonių lygių skaičių, todėl buvo atliktas reorganizavimas prijungiant prie pareiškėjo jį valdžiusias UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“. Visų reorganizuojamų (prijungiamų) įmonių akcininkas tiesiogiai bei netiesiogiai 100 proc. akcijų savininkas buvo S. P..

Pareiškėjas 2012-05-08 pateikė patikslintą 2009 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją, kurioje apmokestinamąjį pelną padidino paramos suma 77998 Lt, tačiau prijungtų įmonių atkeltų mokestinių nuostolių 2474551 Lt suma apmokestinamąjį pelną ne padidino, o 709151 Lt sumažino ir mokėtino pelno mokesčio nedeklaravo. Po perkeltų mokestinių nuostolių padidinimo pareiškėjo bendra perkeltų mokestinių nuostolių suma sudarė 4232224 Lt.

Pareiškėjas 2012-03-29 raštu informavo, kad visos reorganizuotos bendrovės vykdė holdingo bendrovių veiklą, t. y. jų tikslas buvo valdyti įmonių akcijas ir su jų įsigijimu susijusius įsipareigojimus, kad prijungta UAB “Inovacinės technologijos” be pagrindinės holdingo veiklos vykdė ir turto (miško medienos perdirbimo įrenginio) nuomos veiklą ir kad turto nuomos veiklą pareiškėjas tęsia.

Pareiškėjas 2009 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apmokestinamąjį pelną mažino reorganizuotų prijungimo būdu bendrovių perkeltų mokestinių nuostolių sumomis 3019920 Lt. Tačiau pareiškėjas 2012-12-28 pateikė patikslintas 2009, 2010 ir 2011 metų Metines pelno mokesčio deklaracijas, kuriose apmokestinamąjį pelną atkeltų UAB “Inovacinės technologijos” mokestinių nuostolių suma padidino 1212304 Lt suma. Mokėtino pelno mokesčio valstybės biudžetui priskaičiavo 190034 Lt. Pareiškėjas 2009 ir 2010 metais nepatikslino Metinių pelno mokesčio deklaracijų ir apmokestinamojo pelno nepadidino atkeltų mokestinių nuostolių sumomis -viso 2 919 502 Lt.

VMI vertinimu, tinkamam ginčo išsprendimui aktualu: 1) UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ sąnaudų priskirtinumas leidžiamiems atskaitymams; 2) pripažinus sąnaudas kaip leidžiamus atskaitymus, būtina pasisakyti dėl jų priskyrimo ribotų dydžių leidžiamiems atskaitymams; 3) pripažinus patirtas sąnaudas leidžiamais atskaitymais bei tuo pačiu riboto dydžio leidžiamais atskaitymais, toliau vertinama nuostolių perkėlimas tarp UAB „Alytaus MDF“, UAB „Jungtinė medienos kompanija“ ir pareiškėjo, t.y. vertinami įstatymų leidėjo PMĮ 43 straipsnyje detalizuoti kriterijai. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, sąnaudos gali būti pripažįstamos leidžiamais atskaitymais tik tada, kai jos pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais, yra įprastos ir būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti bei kai jos tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms. Apibendrinant PMĮ nuostatas ir teismų praktiką, išskiriami trys kriterijai sąnaudų (išlaidų) pripažinimui: 1) jos realiai buvo patirtos; 2) pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais; 3) buvo susijusios su pajamų uždirbimu. Vėliau LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 16 d. nutartyje Nr. eA-1409-602/2015 akcentavo, jog leidžiamais atskaitymais, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis (atskirus atvejus), pripažįstamos tik tokios vieneto sąnaudos, kurios atitinka šias turinčias egzistuoti kartu (kumuliatyvias) sąlygas: (1) vieneto sąnaudos turi būti faktiškai patirtos; (2) sąnaudos patirtos vienetui vykdant komercinę ar gamybinę savo veiklą; (3) komercine ar gamybine veikla, kurią vykdant patiriamos sąnaudos, vienetas siekia gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos; (4) sąnaudos turi būti įprastinės veiklai, kurią vykdant vienetas jas patiria; (5) sąnaudos turi būti būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti.

VMI akcentuoja, jog PMĮ riboja tam tikrų įmonės patirtų sąnaudų, nors jos ir skirtos apmokestinamosioms pajamoms uždirbti, pripažinimą leidžiamais atskaitymais. Tokios sąnaudos vadinamos ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais, o mokestinio nuostolio perkėlimas yra priskiriamos minėtiems ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams (PMĮ 17 str. 2 d. 12 p.). PMĮ 30 straipsnyje nustatyti tam tikri ribojimai siekiant mokestinio nuostolio perkėlimą pripažinti ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Pagal PMĮ 30 straipsnį iki 2008 m. nuostoliams iš įprastinės veiklos perkelti buvo taikomas 5 metų terminas be jokių papildomų apribojimų. Nuo 2008 m. nuostoliai dėl įprastinės įmonės veiklos gali būti perkeliami neribotą laiką, tačiau nuostolių perkėlimas yra nutraukiamas, jeigu įmonė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus, kai įmonė nebetęsia veiklos dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Apskaičiuojant 2014 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį, nuostolio perkėlimui įvedami papildomi kriterijai. Be to, be PMĮ 30 straipsnio, dar reikia pažymėti PMĮ IX skyrių reglamentuojantį reorganizavimo, perleidimo, likvidavimo paskirų atvejų apmokestinimą, turto vertės pajamų bei nuostolių pripažinimą tam tikrais reorganizavimo, likvidavimo, perleidimo atvejais.

VMI pažymėjo, jog MGK 2014-09-01 sprendimu Nr. S-175(7-128/2014) panaikino centrinio mokesčių administratoriaus 2014-06-02 sprendimą Nr. 69-56 ir perdavė pareiškėjos skundą iš naujo nagrinėti centriniam mokesčių administratoriui. VMI 2016-10-11 sprendimu Nr. 69-104 panaikino Klaipėdos AVMI 2014-02-25 sprendimą Nr. FR0682-89 ir pavedė teritoriniam mokesčių administratoriui atlikti pareiškėjo pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo mokestinės prievolės buvo vertinamos iš naujo. Įpareigojimas atlikti pakartotinį patikrinimą nėra saistomas tik būtinybe surinkti papildomus faktinius duomenis. Pakartotinis patikrinimas siejamas ir su būtinybe teisingai teisiškai įvertinti ir pagrįsti jau surinktus įrodymus.

Atlikus pakartotinį patikrinimą, Klaipėdos AVMI nepripažino UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ patirtų sąnaudų leidžiamais atskaitymais, tuo pačiu neleido minėtų aplinkybių pagrindu perkelti apskaičiuoto pelno mokesčio nuostolio.

VMI nuomone, nepagrįsta laikytina pareiškėjo pozicija, jog mokesčių administratorius pakartotinio patikrinimo metu turėjo nustatyti, ar pareiškėjas tęsia UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ veiklą, tačiau negalėjo vertinti, ar šių įmonių sąnaudos galėjo būti pripažintos leidžiamais atskaitymais pagal PMĮ nuostatas. VMI pažymi, kad jau inicijuodamas ginčą dėl MGK 2014-09-01 sprendimo Nr. S-175 (7-128/2014), pareiškėjas rėmėsi motyvu, jog MGK peržengė mokestinio ginčo ribas, tačiau šio motyvo LVAT nepripažino pagrįstu. Ginčo atveju matyti, kad pagal 2012-03-26 pavedimą tikrinti Nr. A1-7 buvo atliktas pirminis pareiškėjo PM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimas už 2009 metus (kitoje patikrinimo dalyje dėl gyventojų pajamų mokesčio už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 mokesčių administratorius pažeidimų nenustatė). Pareiškėjui dėl pelno mokesčio apskaičiavimo pažeidimų patikrinimo metu buvo apskaičiuotas 583900 Lt pelno mokestis, dėl kurio apskaičiavimo pagrįstumo pareiškėja inicijavo mokestinį ginčą, kurio eigoje mokestinio ginčo byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti mokesčių administratoriui. Ginčo atveju patikrinimo procedūra VMI spendimu buvo sugrąžinta į pirminę mokesčių administratoriaus kontrolės stadiją, todėl atlikdamas pakartotinį to paties mokesčio už tą patį laikotarpį apskaičiavimo patikrinimą, mokesčių administratorius iš naujo atlieka jo kompetencijai priskirtus veiksmus: atlieka duomenų rinkimą, jų vertinimą, savo ruožtu ir mokėtojas pakartotinio patikrinimo metu taip pat gali teikti papildomus duomenis, įrodymus ir poziciją, susijusius su tikrinamu mokesčiu ir konkrečiu laikotarpiu. Pagal MAĮ nuostatas, reglamentuojančias patikrinimų atlikimą, teismų praktikos nuostatas, nėra teisinio pagrindo teigti, kad mokesčių administratoriaus tikrinimo veiksmai buvo atlikti netinkamai. Mokesčių administratorius, atliekantis pakartotinį tikrinimą, kai pavedimas atlikti tokį tikrinimą yra duotas ikiteisminį ginčą nagrinėjančios institucijos, yra apribotas tikrintinu laikotarpiu ir tikrintinais mokesčiais. Mokesčių administratoriaus pagrindinė veiklos funkcija – užtikrinti teisingą mokesčių apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą, kuriai įgyvendinti jis turi imtis visų jam teisės aktų suteiktų priemonių, todėl tai, kad mokesčių administratorius, atlikdamas pakartotinį tikrinimą, nepažeisdamas tikrinamojo dalyko ir tikrinamojo laikotarpio, pasirenka kitus mokesčių apskaičiavimo metodus, ar savo poziciją paremia kita informacija ar kitu vertinimu (MAĮ neapibrėžia kokia tikrinimo metodika turi remtis mokesčių administratorius, tai yra sprendžiama konkrečiu atveju individualiai), o ne tuo, kurie buvo taikomi pirminio tikrinimo metu, nesudaro pagrindo administratoriaus veiksmų vertinti kaip atliktų netinkamai. Atsižvelgiant į tai, aplinkybės, jog pakartotinio patikrinimo metu mokesčių administratorius savo poziciją grindė papildoma informacija, atlikdamas naują teisinį vertinimą, savaime nesudaro pagrindo šių veiksmų pripažinti nepagrįstais ar atliktais, pažeidžiant ginčo / skundo ribas.

Nepagrįsta pareiškėjo pozicija, jog darydamas atitinkamas išvadas dėl UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ susidariusių nuostolių (patirtų išlaidų atitikimo PMĮ nuostatoms), mokesčių administratorius turėjo šiuos veiksmus įforminti kaip šių įmonių atžvilgiu atliktus kontrolės veiksmus. Ginčo atveju Klaipėdos AVMI, atlikdama pareiškėjo (ūkio subjekto, perėmusio UAB „Alytaus MDF“, UAB „Jungtinė medienos kompanija“ nuostolius) patikrinimą, įvertino šių ūkio subjektų mokestinių nuostolių susidarymą, atlikdama šių aplinkybių vertinimą ir šiomis aplinkybėmis grindė savo poziciją, todėl pareiškėjo pozicija, kad buvo atliktas šių mokėtojų mokestinis patikrinimas ar perskaičiuoti mokesčiai šiems mokesčių mokėtojams, negali būti vertinama kaip pagrįsta.

Ginčo atveju pakartotinio pareiškėjo skundo nagrinėjimo būtinybė buvo grindžiama nevisapusišku su apmokestinimu susijusių aplinkybių nustatymu, įvertinimu, poreikiu atlikti pakartotinį, galimai papildomą / naują ginčo vertinimą, siekiant išsiaiškinti, ar ūkio subjektų, kurie buvo prijungti prie pareiškėjo, atlikti veiksmai, nors ir atitinkantys formaliuosius investicinės veiklos požymius, gali būti pripažinti realia investicine veikla, siekiant šiai veiklai būdingų tikslų. Klaipėdos AVMI, atlikusi pakartotinį pareiškėjo patikrinimą, savo poziciją dėl pareiškėjo negalėjimo perimti UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ nuostolius, grindė pozicija, kad investicinė veikla buvo tik imituojama (vykdytomis ūkinėmis operacijomis, dėl kurių susidarė palūkanų sąnaudos, buvo perskirstomi pinigų srautai, finansinis turtas tarp susijusių ūkio subjektų); UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ deklaruotos sąnaudos negali būti pripažintos leidžiamais atskaitymais pagal PMĮ nuostatas (vykdytos operacijos nebuvo susiję su įmonių ūkine veikla, jomis buvo siekiama išimtinai akcininko interesų). Mokesčių administratorius, atlikdamas ginčo situacijos vertinimą, pirmiausia sprendė, ar UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ deklaruotos sąnaudos gali būti pripažintos leidžiamais atskaitymais pagal PMĮ nuostatas, o konstatavęs aplinkybes, jog tai nebuvo įprastinės šių įmonių veiklos sąnaudos, nevertino, ar pareiškėjas atitikties PMĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Mokesčių administratorius, nenustatė jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad atliktais veiksmais būtų realiai siekta iš investicinės veiklos įprastai gautinos naudos. Nors laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki reorganizacijos buvo vykdyta visa eilė operacijų, pavyzdžiui, S. P. dalį savo valdytų akcijų perleido UAB “Alytaus MDF”, tačiau po reorganizavimo šiuos ūkio subjektus prijungus prie pareiškėjo, jų turėtos pareiškėjo akcijos buvo nurašytos, o S. P. (kaip visų prijungtų įmonių: UAB “Alytaus MDF”, UAB “Jungtinės medienos kompanija”, UAB ,,Inovacinės technologijos” akcininkui) proporcingai buvo suteiktos pareiškėjo akcijos: už UAB “Alytaus MDF” – 502 vnt. akcijų, už UAB “Jungtinė medienos kompanija” – 134 581 vnt. akcijų, už UAB ,,Inovacinės technologijos” – 30 000 vnt. akcijų, tai yra iš viso po reorganizacijos S. P. gavo 165 083 vnt. akcijų, o iš viso jam priklausė 188 249 vnt. (165 083 + 23166) pareiškėjo akcijų (20 917 vnt. akcijų priklausė kitam akcininkui). Taigi, S. P. valdė praktiškai tiek pat pareiškėjos akcijų, kiek turėjo 2009-01-01, kai 20 917 vnt. valdė tiesiogiai, o 104 583 vnt. per UAB “Jungtinė medienos kompanija”. Nors pareiškėjas akcentuoja vykdytų ūkinių operacijų, taip pat reorganizavimo tikslą – valdymo supaprastinimą, tačiau taip ir liko nepaaiškinta situacija dėl kokių priežasčių, pavyzdžiui, S. P., po 2009-06-29 (po įstatinio kapitalo padidinimo) valdęs tiesiogiai 127 666 vnt. pareiškėjo akcijų (dalį akcijų jis valdo tiesiogiai ir po reorganizavimo), 2009-08-20 (likus maždaug mėnesiui iki reorganizavimo sąlygų parengimo; reorganizavimo sąlygų bendrosiose nuostatose nurodyta, kad sąlygos parengtos 2009-09-16 vienintelio akcininko sprendimu) 104 500 vnt. pareiškėjo akcijų pardavė UAB “Alytaus MDF” (2009-10-19 pats įsigydamas pastarojo akcijas), nors ši įmonė neturėjo jokių lėšų pareiškėjo akcijoms įsigyti: dalies akcijų įsigijimui finansuoti UAB “Alytaus MDF” lėšas skolino pareiškėjas, už kitą akcijų dalį buvo atsiskaityta perimant įsiskolinimą, tai yra buvo pasirašyta trišalė sutartis tarp S. P. (kuris turėjo prievolę grąžinti UAB „Inovacinės technologijos“ 1 936 491,81 Eur (6 686 318,93 Lt) ir sumokėti 57 850,88 Eur palūkanų (199 747,53 Lt), iš viso 6 886 066,46 Lt, savo ruožtu S. P. perleido UAB ,,Inovacinės technologijos“ reikalavimus į 6 886 066,46 Lt UAB “Alytaus MDF” prievolę jam sumokėti už akcijas pagal 2008-12-15 paskolos sutartį. Šių ūkinių operacijų pasekoje, laikotarpiu nuo pareiškėjo akcijų įsigijimo iki 2009-12-22 įvykdytos reorganizacijos susidarė daugiau kaip 200 tūkst. Lt mokėtinų palūkanų (kurios buvo priskirtos leidžiamiems atskaitymams) pagal UAB “Alytaus MDF” pasirašytą paskolos sutartį ir trišalį susitarimą, todėl, pareiškėjo skunde dėstomi motyvai dėl turimų akcijų vertės didėjimo ir kitos aplinkybės dėl investavimo veiklai būdingų požymių, veiklos trukmės, nesudaro pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, kad vykdytais sandoriais buvo siekta su realia investavimo veikla susijusių tikslų: gauti pajamų iš akcijų vertės padidėjimo, dividendų. Nustatytos aplinkybės patvirtina tai, kad S. P. tiesiogiai arba per kitus vienetus buvo visų prie pareiškėjo prijungiamų įmonių dalyvis, todėl jis disponavo informacija apie šių įmonių veiklos perspektyvas, turimus resursus, jam buvo žinomi tolesni su šių įmonių valdomu turtu (taip pat finansiniu) numatomi atlikti veiksmai, atsižvelgiant į tai, ginčo situacijoje akcijų turėjimas, o UAB “Alytaus MDF” atveju jų turėjimas ypač trumpą laiką, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad UAB “Alytaus MDF” ir UAB “Jungtinė medienos kompanija” vykdytais veiksmais buvo siekiama realių su investicine veikla susijusių tikslų.

Ginčijamais sprendimais mokesčių administratorius konstatavo, kad UAB “Alytaus MDF” ir UAB “Jungtinė medienos kompanija” vykdytomis ūkinėmis operacijomis buvo siekiama formaliai atitikti investicinės veiklos požymius, o ne realiai ją vykdyti, atliekamais veiksmais buvo paskirstomi pinigų srautai ir finansinis turtas tarp susijusių asmenų. Todėl aplinkybės, susijusios su UAB “Alytaus MDF” ir UAB “Jungtinė medienos kompanija” vykdytomis ūkinės operacijomis, formaliu jų pobūdžiu, vertintinos ir kaip aplinkybės, pagrindžiančios patirtų sąnaudų neatitikimą PMĮ nuostatoms, taip pat neleidžia pripažinti, kad pareiškėjas atitiko PMĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, tai yra, kad pareiškėja perėmė ir vykdo reorganizavimo būdu prie jos prijungtų ūkio subjektų veiklą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-02-17 nutartimi Nr. A-283-556/2016 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-02-23 sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl MGK 2014-09-01 sprendimo Nr. S-175(7-128/2014).

Klaipėdos AVMI 2017-03-06 sprendimu Nr. (6.5)FR0682-85 patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui sumokėti 169 109,12 Eur PM, 55519,58 Eur PM delspinigių ir 33821 Eur PM baudą.

VMI 2017-06-05 sprendimu Nr. 69-60 patvirtino Klaipėdos AVMI 2017-03-06 sprendimą.

MGK 2017-09-05 sprendimu Nr. S-194(7-144/2017 patvirtino VMI 2017-06-05 sprendimo Nr. 69-60 nurodymus pareiškėjui sumokėti 169 109,12 Eur PM ir 55 519,58 Eur PM delspinigių ir pakeitė VMI sprendimą sumažindama mokėtinos PM baudos dydį nuo 33 821 Eur iki 16 911 Eur.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas (MAĮ), kurio 10 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (MAĮ 69 str. 1 d.).

Iš esmės ginčas tarp šalių kilęs dėl MAĮ 43 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, pakartotinio mokestinio patikrinimo procedūrų, UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ iki reorganizavimo vykdytos veiklos ir atliktų ūkinių operacijų vertinimo.

Pareiškėjas skundu teismui teigia, kad mokesčių administratoriaus ir MGK pozicija neleisti pareiškėjui perimti mokestinių nuostolių pagal PMĮ 43 straipsnio nuostatas yra grindžiama UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ mokestiniais patikrinimais, kuriems atlikti mokesčių administratorius neturėjo įgaliojimų. Nepaisant to, šių įmonių mokestiniai patikrinimai buvo atlikti ir buvo pakeistas jų mokestinių prievolių dydis (sumažinant mokestinį nuostolį), o patikrinimo rezultatai nebuvo įforminti teisės aktų nustatyta tvarka. Šių patikrinimų rezultatais, nepaisant esminių procedūrinių pažeidimų, buvo remiamasi pakeičiant ir pareiškėjos mokestinių prievolių dydį.

Vertinant šį pareiškėjo argumentą teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ vykdyta veikla ginčo laikotarpiu buvo tikrinama MGK 2014-09-01 sprendimo Nr. S-175(7-128/2014) pagrindu. LVAT, patvirtindamas šio MGK sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, 2016-02-17 nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad sprendžiant mokestinį ginčą dėl pareiškėjo mokestinio patikrinimo pagrindu priimtų mokesčių administratoriaus sprendimų, MGK padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėtu atveju nebuvo nustatyta, kokios konkrečios pozicijos buvo laikomasi atsisakant pripažinti pareiškėjo teisę perimti mokestinius nuostolius. LVAT nurodė, kad identifikuojant ūkio subjekto veiklą vieninteliu kriterijumi negali būti nurodytas atitinkamas EVRK kodas, tuo tarpu UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ veiksmai, susiję su vertybinių popierių įsigijimu, kaip galbūt atskiros savarankiškos investicinės veiklos, susijusios su finansinio turto (vertybinių popierių) įsigijimu ir turėjimu vykdymas, nebuvo įvertinti, kaip ir nebuvo pagrįsta, kodėl su vertybinių popierių įsigijimu susiję veiksmai nebuvo pripažinti realiai mokėtojų vykdyta veikla.

Vykdant MGK sprendimą (patvirtintą ir teismų), įpareigojantį mokesčių administratorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą, nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo patikrinti, be kita ko, ir UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ ginčo laikotarpiu vykdyta veikla, tame tarpe ir susijusi su finansinio turto įsigijimu ir turėjimu. Svarbu pabrėžti, kad minėtų įmonių veikla buvo tikrinta, vykdytų ūkinių operacijų analizė atlikta ir įvertinta pareiškėjo pakartotinio mokestinio patikrinimo metu (MGK bylos medžiagos tomas I, b.l. 110-132, 133-134, 137, 138). Į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nagrinėjamu atveju būtų buvęs atliktas UAB „Alytaus MDF“ ir/arba UAB „Jungtinė medienos kompanija“ mokestinis patikrinimas, kaip tai yra apibrėžta Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 2 straipsnio 24 dalyje (mokestinis patikrinimas – mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse) ir todėl šiuo atveju pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos MAĮ 6 skyriuje „Mokestinis patikrinimas“ nustatytos procedūros. Vertintinas kaip nepagrįstas fakto ir teisės taikymo prasme ir pareiškėjo argumentas, kad mokesčių administratorius neteisėtai atlikęs UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ sandorių vertinimą PMĮ kontekste priėmė sprendimus, kurie pakeitė šių subjektų mokestines prievoles. Mokesčių administratorius iš naujo atlikdamas jo kompetencijai priskirtus veiksmus: atlieka duomenų rinkimą, jų vertinimą, savo ruožtu ir mokėtojas pakartotinio patikrinimo metu taip pat gali teikti papildomus duomenis, įrodymus ir poziciją, susijusius su tikrinamu mokesčiu ir konkrečiu laikotarpiu. Pareiškėjas nei skundu MGK, nei skundu teismui nepaneigė, jog turėjo galimybę aktyviai dalyvauti pakartotiniame mokestiniame patikrinime ir teikti savo argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus. Mokesčių administratorius, atliekantis pakartotinį tikrinimą, kai pavedimas atlikti tokį tikrinimą yra duotas ikiteisminį ginčą nagrinėjančios institucijos, tėra ribojamas tikrintinu laikotarpiu ir tikrintinais mokesčiais. Byloje nenustatyta, kad mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju būtų peržengęs šias ribas, t.y. atlikdamas pakartotinį mokestinį patikrinimą tikrino tą patį mokestį (PM) ir už tą patį laikotarpį (nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31)(MGK bylos medžiagos tomas I, b.l. 110-132) kaip ir pirminio mokestinio patikrinimo metu 2013 metais (MGK bylos medžiagos tomas I, b.l. 141-157).

Pareiškėjo teiginys, kad mokesčių administratorius MGK įpareigojimų įvertinti pareiškėjo vykdytus veiksmus PMĮ prasme neįvykdė, o pakartotinio patikrinimo metu Klaipėdos AVMI, vietoj to, kad vertintų pareiškėjo veiklą, išeidama už patikrinimo ribų tikrino UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos grupė“ veiklą, prieštarauja anksčiau šiame teismo sprendime aptartai situacijai, kad vertinti šių įmonių veiklą, tikrinant pareiškėjo mokesčių apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą, mokesčių administratorių, be kita ko, įpareigojo ir MGK, turinti tam įgaliojimus MAĮ 154 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu.

Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjo pozicija, jog nagrinėjamu atveju UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ mokestiniai patikrinimai buvo atlikti ir buvo pakeistas jų mokestinių prievolių dydis (sumažinant mokestinį nuostolį), patikrinimo rezultatai nebuvo įforminti teisės aktų nustatyta tvarka, o šių patikrinimų rezultatais, nepaisant esminių procedūrinių pažeidimų, buvo remiamasi pakeičiant ir pareiškėjos mokestinių prievolių dydį, atmestina, kaip nepagrįsta nei fakto, nei teisės taikymo prasme.

Klaipėdos AVMI ginčijamame sprendime, be kita ko, konstatavo, kad UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ finansinės investicinės veiklos nevykdė, todėl palūkanų sąnaudos nepripažintos leidžiamais atskaitymais. Tuo tarpu pareiškėjas teigia, kad minėtos įmonės realiai vykdė veiklą, o jis (pareiškėjas) po reorganizavimo veiklą tęsė, todėl mokesčių administratorius nepagrįstai atsisakė vertinti PMĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo galimybę nagrinėjamu atveju.

PMĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reorganizavimo ar perleidimo atvejais, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, įsigyjamojo ar perleidžiančiojo vieneto ar vienetų mokestinio laikotarpio nuostolius (išskyrus vienetų (ne finansų įstaigų) nuostolius dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo), susidariusius iki reorganizavimo ar perleidimo pabaigos ir šio Įstatymo nustatyta tvarka neperkeltus į kitus metus, tęsiant šių nuostolių perkėlimą, gali perkelti įsigyjantysis vienetas ar vienetai, jei įsigyjantysis vienetas ar vienetai tęsia perimtą veiklą ar veiklos dalį ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį. Įsigyjančiajam vienetui ar vienetams gali būti perduodami tik su įsigyjamojo ar perleidžiančiojo vieneto ar vienetų perleista ir įsigyjančiajame vienete tęsiama veikla ar veiklos dalimi susiję mokestinių laikotarpių nuostoliai.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodomi jos perimtų vienetų (UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“) veiksmai, susiję su vertybinių popierių įsigijimu, gali būti vertinami kaip investicinė veikla, kurios vykdymą perėmė ir vykdo pareiškėjas.

Pareiškėjui PM ir su juo susijusios sumos apskaičiuotos mokesčių administratoriui konstatavus, jog pareiškėjasnepagrįstai 2009 metų apmokestinamąjį pelną sumažino 2 919 502 Lt UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“, kurie vykdant reorganizavimą buvo prijungti prie pareiškėjo ir po reorganizavimo baigė savo veiklą, mokestiniais nuostoliais.

Pakartotinio patikrinimo metu Klaipėdos AVMI konstatavo, jog tiek UAB „Alytaus MDF“, tiek UAB „Jungtinė medienos kompanija“ nuostoliai, kuriuos perėmė pareiškėjas, atsirado ne dėl realios ūkinės šių vienetų veiklos, o dėl ūkinių operacijų, atliktų vykdant akcininkų priimtus sprendimus, susijusius su disponavimu jiems priklausančiu turtu, todėl mokesčių administratorius nusprendė, kad šių vienetų patirtos sąnaudos negali būti pripažintos leidžiamais atskaitymais pagal PMĮ 17 straipsnio nuostatas. Klaipėdos AVMI patikrinimo akte (MGK bylos medžiagos tomas I, b.l. 110-132) konstatavo, kad ūkinės operacijos, dėl kurių prie pareiškėjo prijungti vienetai patyrė sąnaudas (mokestinius nuostolius), buvo atliktos, siekiant formaliai atitikti investicinei veiklai būdingus požymius, tačiau nesiekiant investicinei veiklai būdingų tikslų, taip sudarant pagrindą suformuoti nuostolius, kuriuos perimtų pareiškėjas. Mokesčių administratorius tokią išvadą padarė nustatęs, kad po vykdytų sandorių visas pareiškėjui priklausančias akcijas tiesiogiai arba netiesiogiai valdo S. P., kuris iki ginčo operacijų, taip pat valdė pareiškėjo akcijas.

Mokesčių administratorius teisines išvadas, jog UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ ūkinėmis operacijomis tesiekė formaliai atitikti investicinei veiklai būdingus požymius, tačiau nesiekė investicinei veiklai būdingų tikslų, pagrindė eile objektyviai nustatytų faktinių aplinkybių, dėl kurių, beje, ginčo tarp proceso šalių nėra.

Mokesčių administratorius nustatė, kad UAB „Alytaus MDF“ 2008 – 2009 m. (iki prijungimo datos) buvo įdarbinti du darbuotojai direktorius ir akcininkas V. Z. ir buhalterė L. V.. UAB „Alytaus MDF“ pateiktose pelno mokesčio deklaracijose už 2008 ir 2009 m. deklaravo vykdomas veiklas - kitų medienos gaminių gamyba; dirbinių iš kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba (EVRK kodas 162900) ir faneravimo dangos ir medienos plokščių gamyba (EVRK kodas 162100). Pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „Alytaus MDF“ veiklos nevykdė, pajamų negavo, deklaravo tik nuostolį. 2008-05-22 buvo sudaryta vienintelė žemės nuomos sutartis, pagal kurią buvo išsinuomotas žemės sklypas. UAB „Alytaus MDF“ 2008-05-29 pateikė paraišką VĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ medienos plaušo plokščių gamyklos statybos finansavimui gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšų. VĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ paraišką atmetė, kaip neatitinkančią administracinės atitikties kriterijų. Negavusi finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto minėto projekto įgyvendinimui UAB „Alytaus MDF“ 2008-09-12 papildomu susitarimu prie 2008-05-22 žemės nuomos sutarties ją nutraukė. Kitų šios įmonės veiklos požymių ar aplinkybių 2008 metais nenustatyta. Nurodytiems veiksmams atlikti 2008 metais UAB „Alytaus MDF“ patyrė 18 473,76 Lt sąnaudų (darbuotojų darbo užmokestis, socialinio draudimo įmokos, įmokos į garantinį fondą, žemės nuomos mokestis ir kt.). UAB „Alytaus MDF“ deklaravo 20 477 Lt veiklos nuostolį ir 232 502 Lt finansinės investicinės veiklos nuostolį. Finansinės investicinės veiklos nuostolius 232 502 Lt sudarė: 232 484 Lt - palūkanos už paskolas ir 18 Lt - įmokos už banko paslaugas. Mokestinio patikrinimo metu, pagal mokestiniam patikrinimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus pareiškėjas 2009-12-22 prisijungdama UAB „Alytaus MDF“ perėmė mokestinius 252 979 Lt dydžio nuostolius. Šia suma pareiškėjas sumažino savo 2009 metų apmokestinamąjį pelną.

Nustatant UAB „Alytaus MDF“ apskaičiuotą, deklaruotą ir perkeltą nuostolių sumą, mokesčių administratoriui kilo abejonių dėl vykdomų sandorių pagrįstumo. Klaipėdos AVMI nustatė, kad reorganizavimo (prijungimo) momentui 2009-12-22 UAB „Alytaus MDF“ buvo skolinga pareiškėjui už suteiktą 3,57 mln. Lt dydžio paskolą ir už priskaičiuotas palūkanas 108 039,12 Lt sumoje. UAB „Alytaus MDF“ 2009-08-20 pagal Vertybinių popierių perleidimo sutartį Nr. 2009-124/12 iš sutuoktinių S. P. ir R. P. įsigijo 104 500 vnt. paprastųjų vardinių pareiškėjo akcijų už 10,45 mln. Lt. UAB „Alytaus MDF“ neturėjo piniginių lėšų apmokėti S. P. ir R. P. už akcijas. Be to, 2009-09-07 UAB „Alytaus MDF“ su Pareiškėju sudarė paskolos sutartį Nr. 2009-112/25.3, pagal kurią pareiškėjas suteikė 3,57 mln. Lt paskolą. Pareiškėjas už šią paskolą priskaičiavo UAB „Alytaus MDF“ palūkanų už 108 039,12 Lt. UAB „Alytaus MDF“, apmokėjusi S. P. už akcijas 3563933,20 Lt, dar liko skolinga 6886066,80 Lt. UAB „Alytaus MDF“ 2009-08-21 sudarė trišalę sutartį Nr. 147/25.4 su S. P. ir UAB „Inovacinės technologijos“. Trišale sutartimi UAB „Alytaus MDF“ perėmė S. P. 6886066,46 Lt įsiskolinimą su kintamomis palūkanomis UAB „Inovacinės technologijos“. Tokiu būdu UAB „Alytaus MDF“ atsiskaitė su S. P., o S. P. atsiskaitė su UAB „Inovacinės technologijos“ perleisdamas pastarosios reikalavimus į 6 886 066,46 Lt UAB „Alytaus MDF“ prievolę jam sumokėti už akcijas. Pagal šią sutartį UAB „Inovacinės technologijos“ apskaičiavo UAB „Alytaus MDF“ mokėtinų palūkanų – 123 986,93 Lt. UAB „Alytaus MDF“ 2008-12-15 sudarė paskolos sutartį Nr. IT/UAB AMDF-081215 su UAB „Inovacinės technologijos“, pagal kurią UAB „Inovacinės technologijos“ paskolino UAB „Alytaus MDF“ 4 000 Lt. Sutartyje nurodytas paskolos suteikimo tikslas – reikalingos lėšos vykdomai veiklai vystyti, nors buvo nustatyta, kad ši įmonė paskolos suteikimo laikotarpiu veiklos nevykdė. UAB „Alytaus MDF“ pagal šią sutartį apskaičiavo 462,38 Lt palūkanų.

Patikrinimo metu nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-22 UAB „Alytaus MDF“ apskaičiavo 232488,43 Lt palūkanų sąnaudų, iš jų: už UAB „Inovacinės technologijos“ suteiktas paskolas – 124 449,31 Lt, už pareiškėjo suteiktą paskolą – 108 039,12 Lt. Taigi, mokesčių administratorius neginčijamai nustatė, kad apmokėjimas už akcijas buvo vykdomas iš pareiškėjo (2009-09-07) skolintų lėšų ir užskaitomis (2009-08-21), kartu iš anksto žinant, kad UAB „Alytaus MDF“ jų negrąžins, nes tam neturi apyvartinių lėšų. Tyrimo metu, be kita ko, nustatyta, kad UAB „Alytaus MDF“ įregistruota 2008-05-10, prie pareiškėjo prijungta 2009-12-22, prijungimo datai valdė 50 proc. pareiškėjo akcijų. Nuo pareiškėjos akcijų įsigijimo (2009-08-20) iki akcininkų sprendimo reorganizuoti pareiškėją prijungiant UAB „Alytaus MDF“ (2009-12-07) buvo praėję mažiau nei keli mėnesiai.

Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis mokesčių administratorius konstatavo, kad UAB „Alytaus MDF“ sudarydamas eilę sandorių (akcijų pirkimo ir paskolų įforminimo sandoriais) siekė naudos išskirtinai pareiškėjo akcininko S. P. interesams ir jo ekonominei naudai gauti, nes UAB „Alytaus MDF“ pardavęs jam ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančias pareiškėjo akcijas, po reorganizavimo, prijungiant UAB „Alytaus MDF“ prie pareiškėjo, jas tiesiogiai atgavo ta pačia verte. Likus dviem mėnesiams iki prijungimo (nuo 2009-10-19 iki 2009-12-22 (prijungimo)) S. P. buvo vieninteliu UAB „Alytaus MDF“ akcininku. Prijungus UAB „Alytaus MDF“ prie pareiškėjo, S. P. perėjo pareiškėjo akcijos, kurias turėjo UAB „Alytaus MDF“ (50 proc.). Po reorganizavimo S. P. priklausė 90 proc. pareiškėjo akcijų. Tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjo akcijų įsigijimo sandoris ir apmokėjimo už jį aplinkybės UAB „Alytaus MDF“ ekonominės naudos nedavė, o tik buvo patirtos palūkanų sąnaudos. Mokesčių administratorius padarė faktinėmis aplinkybėmis ir ekonominiais dėsniais pagrįstą išvadą, kad palūkanų sąnaudos, kurios pareiškėjui perėjo po reorganizavimo, priskaičiuotos pareiškėjui siekiant sumažinti jo apmokestinamąjį pelną ir išvengti didesnio pelno mokesčio mokėjimo.

Be to, mokesčių administratorius nustatė, kad UAB „Jungtinė medienos kompanija“ vienintelis akcininkas buvo UAB koncernas „SBA”. UAB „Jungtinė medienos kompanija“ pagrindinė deklaruota vykdoma veikla - konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla (EVRK kodas 702200) ir kontroliuojančiųjų bendrovių veikla (EVRK kodas 642000), tačiau 2006, 2007, 2008 metais veiklos ši įmonė nevykdė, pajamų neuždirbo. UAB „Jungtinė medienos kompanija“ 2009 metais iš konsultacinės verslo veiklos deklaravo 3 619 Lt pelno. Nuo įsteigimo dienos iki prijungimo prie pareiškėjo dienos, UAB „Jungtinė medienos kompanija“ deklaravo tik nuostolius. Nustatyta, kad UAB „Jungtinė medienos kompanija“ 2006 m. įprastinės veiklos nuostolius sudarė: darbo užmokestis – 5 364 Lt, priskaitymai socialiniam draudimui – 1 592 Lt, įmokos į Garantinį fondą – 11 Lt, bendrovės registravimo išlaidos – 230 Lt, kitos paslaugos (apskaitos vedimo ir kt.) 3 378 Lt, viso 10 575 Lt. Finansinės investicinės veiklos nuostolius sudarė delspinigiai 7 Lt. UAB „Jungtinė medienos kompanija“ 2007 m. įprastinės veiklos nuostolius sudarė: darbo užmokestis – 7 553 Lt, priskaitymai socialiniam draudimui – 2 409 Lt, įmokos į Garantinį fondą – 15 Lt, kitos paslaugos (apskaitos vedimo, palūkanos už paskolas, techninės programinės įrangos mokestis ir kt.) – 15 925 Lt, viso 25 902 Lt. Finansinės investicinės veiklos nuostolius sudarė: paskolos palūkanos pagal 2007-02-14 paskolos sutartį su UAB koncernu „SBA” – 751 Lt ir delspinigiai 5 Lt, viso 756 Lt. UAB „Jungtinė medienos kompanija“ 2008 metais veiklos nevykdė ir pajamų negavo. UAB „Jungtinė medienos kompanija“ 2008 m. įprastinės veiklos nuostolius sudarė 44 040 Lt, iš jų: 10 172 Lt priskaitytas darbuotojų darbo užmokestis; 3 151 Lt priskaitymai socialinio draudimo įmokoms; 14 Lt priskaitymai garantinio fondo įmokoms; 1 245 Lt ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos (buh. apskaitos programa); 14 791 Lt konsultacijų ir audito paslaugos; 5 287 Lt informacinių technologijų paslaugos; 9 380 Lt kitos paslaugos (buhalterinės apskaitos vedimo, mažaverčio inventoriaus, kanceliarinės prekės ir k t.). Finansinės investicinės veiklos nuostolį 2008 metais sudarė 187 173 Lt, iš jų: 187 205 Lt palūkanų sąnaudos už gautas paskolas ir 32 Lt pajamos iš valiutos kursų pasikeitimo. UAB „Jungtinė medienos kompanija“ per 2009 m. gavo 23 419 Lt pajamų už teisines ir konsultacines paslaugas iš dukterinės bendrovės UAB „Sakuona” pagal 2009-01-01 teisinių paslaugų teikimo sutartį (be numerio). Sutartyje numatyta fiksuota mėnesinė suma – 2000 Lt. UAB „Jungtinė medienos kompanija“ 2009 m. įprastinės veiklos nuostolius sudarė 19 800 Lt, iš jų: 14 915 Lt priskaitytas darbuotojų darbo užmokestis; 4 621 Lt priskaitymai socialinio draudimo įmokoms; 15 Lt priskaitymai garantinio fondo įmokoms; 249 Lt kitų įmonių paslaugos (juridinės konsultacijos ir kt.). UAB „Jungtinė medienos kompanija“ iš įprastinės veiklos, t. y. iš konsultacinės veiklos gavo 3 619 Lt (23 419 Lt (pajamos) – 19 800 Lt (sąnaudos)) pelno. Finansinės investicinės veiklos nuostolį sudarė 60 834 371 Lt, iš jų: investicijų vertės sumažėjimo sąnaudos 58 434 076 Lt, palūkanos už gautas paskolas 2 400 292 Lt ir delspinigiai 3 Lt. UAB „Jungtinė medienos kompanija“ nuostolius sudarė 2 587 497,13 Lt palūkanų sąnaudos ir 79 026,36 Lt bendrosios sąnaudos (išmokėtas darbo užmokestis su priskaitymais, buhalterinės apskaitos ir kt. paslaugos).

Tikrindamas UAB „Jungtinė medienos kompanija“ apskaičiuotą, deklaruotą ir perkeltą nuostolių sumą mokesčių administratorius, be kita ko nustatė, kad UAB „Jungtinė medienos kompanija“ iš UAB „SBA Furniture Group“ perėmė finansinė turtą – 104 583 vnt. pareiškėjo paprastųjų vardinių akcijų už 62 834 076 Lt ir 705 686 vnt. AB „Klaipėdos mediena“ paprastųjų vardinių akcijų už 1 090 404 Lt. Kartu su perduotu finansiniu turtu UAB „Jungtinė medienos kompanija“ 2006-04-24 perėmė UAB „SBA Furniture Group“ paskolas ir su jomis susijusius įsipareigojimus UAB „SBA baldų kompanija“ ir UAB koncernui „SBA“ už 63 915 875,38 Lt.

UAB „Jungtinė medienos kompanija“ veiklos nevykdė, pajamų negavo, apyvartinių lėšų neturėjo, todėl UAB koncernas „SBA“ pagal 2007-02-14 paskolos sutartį Nr. 19 suteikė 100 000 Lt paskolą UAB „Jungtinė medienos kompanija“, kuri buvo panaudota darbo užmokesčiui, mokėtiniems mokesčiams ir kt. išlaidoms sumokėti. UAB „Jungtinė medienos kompanija“ praėjus mėnesiui po turto perėmimo, t.y. 2006-05-29, su UAB koncernas „SBA“ pasirašė akcijų sutartį, pagal kurią UAB „Jungtinė medienos kompanija“ padidino įstatinį kapitalą naujai išleisdama 23 430 vnt. akcijų už 2 343 000 Lt. Po įstatinio kapitalo padidinimo UAB „Jungtinė medienos kompanija“ įstatinis kapitalas buvo 2 353 000 Lt. Visos 23 530 vnt. akcijų priklausė UAB koncernui „SBA“. UAB „Jungtinė medienos kompanija“ 2008-11-17 vėl didino įstatinį kapitalą naujai išleisdama 36 551 vnt. akcijų už 3 655 132,25 Lt. Po naujai išleistų akcijų UAB „Jungtinė medienos kompanija“ 2008-12-01 įstatinį kapitalą sudarė 60 081 vnt. akcijų už 6 008 100 Lt. Visos 60 081 vnt. akcijų priklausė UAB koncernui „SBA“. Praėjus 8 dienoms po UAB „Jungtinė medienos kompanija“ įstatinio kapitalo didinimo UAB koncernas „SBA“ 2008-12-08 pardavė 60 081 vnt. akcijų UAB „Inovacinės technologijos“ už 58 000 000 Lt. Už akcijas UAB „Inovacinės technologijos“ atsiskaitė pagal 2008-11-24 Reikalavimo perleidimo sutartį. 2008-11-24 Trišalė reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta tarp UAB „SBA baldų kompanija“, UAB koncerno „SBA“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“. Sutartyje nurodyta, kad pagal 2008-11-24 skolų suderinimo aktą UAB „Jungtinė medienos kompanija“ skolinga UAB „SBA baldų kompanija“ 58 mln. Lt ir kad UAB „SBA baldų kompanija“ skolą 58 mln. Lt perleidžia UAB koncernui „SBA“ ir po skolos perleidimo UAB „Jungtinė medienos kompanija“ yra skolinga UAB koncernui „SBA“ 58 mln. Lt. Atsiskaitymui su UAB koncernu „SBA“, UAB „Jungtinė medienos kompanija“ 2008-12-08 ir 2008-12-11 sudarė paskolos sutartis su pareiškėju, pagal kurias pareiškėjas suteikė UAB „Jungtinė medienos kompanija“ 58 mln. Lt paskolą. Pareiškėjas pinigus pervedė tiesiogiai į UAB koncerno „SBA“ sąskaitas bankuose. Nuo 2008-12-09 iki prijungimo prie pareiškėjo, UAB „Jungtinė medienos kompanija“ vieninteliu akcininku tapo UAB „Inovacinės technologijos“. Pažymėtina, kad UAB „Inovacinės technologijos“ vieninteliu akcininku buvo tas pats fizinis asmuo - S. P.. Klaipėdos AVMI atkreipė dėmesį į tai, jog paskolos (2008-12-08, 2008-12-11) buvo panaudotos UAB „Jungtinė medienos kompanija“ atskyrimo nuo UAB „Furniture Group“ perimtų finansinių įsipareigojimų apmokėjimui ir tiesiogiai pervestos UAB koncernui „SBA“. Mokesčių administratorius nustatė, kad gaunant paskolas buvo žinoma, kad jos nebus panaudotos UAB „Jungtinė medienos kompanija“ investicijoms ar kitiems tikslams, todėl UAB „Jungtinė medienos kompanija“ minėtų sandorių pagrindu ekonominės naudos negavo. Perimtų skolų grąžinimu nebuvo vykdoma finansinė investicinė veikla, o tik formaliai paskirstytas finansinis turtas ir piniginės lėšos. Palūkanos priskaičiuotos tikslu suformuoti mokestinius nuostolius prijungimo momentui.

Visų šių faktinių aplinkybių, dėl kurių, primintina, ginčo tarp proceso šalių nėra, pagrindu mokesčių administratorius padarė išvadą, kad pareiškėjas negalėjo perimti UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ nuostolių, nes šių įmonių investicinė veikla tebuvo imituojama (vykdytomis ūkinėmis operacijomis, dėl kurių susidarė palūkanų sąnaudos, buvo perskirstomi pinigų srautai, finansinis turtas tarp susijusių ūkio subjektų). Mokesčių administratorius nusprendė, kad UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ deklaruotos sąnaudos negali būti pripažintos leidžiamais atskaitymais pagal PMĮ nuostatas (vykdytos operacijos nebuvo susiję su įmonių ūkine veikla, jomis buvo siekiama išimtinai akcininko interesų).

PMĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita.

Mokesčių administratoriaus patikrinimo akte ir sprendimuose (tiek Klaipėdos AVMI, tiek VMI) konstatuotos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ ir pareiškėją kontroliuojantis akcininkas tiesiogiai ir per susijusius asmenis buvo tas pats asmuo (S. P.), todėl patikrinimo akte aptartų sandorių aplinkybės ir tikslai buvo iš anksto žinomi, faktiškai paskolos grąžintos nebuvo, palūkanos nebuvo mokamos, delspinigiai neskaičiuojami. Reorganizacijos metu UAB „Alytaus MDF“ prijungiant prie pareiškėjo įsigytos akcijos buvo anuliuotos (nurašytos į nuostolius), o įsiskolinimai pareiškėjui ir UAB „Inovacinės technologijos“ užskaityti tarpusavyje (sudengti). Prijungiant prie pareiškėjo UAB „Jungtinė medienos kompanija“, įsiskolinimai pareiškėjui už paskolą ir palūkanas užskaityti tarpusavyje (sudengti). Teismas pritaria mokesčių administratoriaus ir MGK pozicijai, kad nustatyti faktiniai duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ investicinės veiklos nevykdė, atlikti aprašyti pavieniai veiksmai su vertybiniais popieriais (akcijomis) neturėjo tęstinumo požymių ir negali būti laikomi investicine veikla. UAB „Alytaus MDF“ paimdamas paskolą ir įsigydamas pareiškėjo akcijų, o UAB „Jungtinė medienos kompanija“ paimdamas paskolas atsiskaitymui su UAB koncernu „SBA“, neveikė kaip vienetai, vykdantys komercinę gamybinę veiklą, kuria siekiama pajamų ar kitos ekonominės naudos (PMĮ 17 str. 1 d.). Minėtais sandoriais tebuvo perskirstytas finansinis turtas ir pinigų srautai tarp akcininkų, kas visiškai atitiko išskirtinai pastarųjų interesus ir teikė jiems ekonominę naudą. Tai, kad UAB „Alytaus MDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ pareiškėjo išlaidas pripažino savo pajamomis, nepaneigia tokių sąnaudų pobūdžio ir nepatvirtina jų atitikimo PMĮ reikalavimams (PMĮ 17 str.).

PMĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reorganizavimo ar perleidimo atvejais, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, įsigyjamojo ar perleidžiančiojo vieneto ar vienetų mokestinio laikotarpio nuostolius (išskyrus vienetų (ne finansų įstaigų) nuostolius dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo), susidariusius iki reorganizavimo ar perleidimo pabaigos ir šio įstatymo nustatyta tvarka neperkeltus į kitus metus, tęsiant šių nuostolių perkėlimą, gali perkelti įsigyjantysis vienetas ar vienetai, jei įsigyjantysis vienetas ar vienetai tęsia perimtą veiklą ar veiklos dalį ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį. Įsigyjančiajam vienetui ar vienetams gali būti perduodami tik su įsigyjamojo ar perleidžiančiojo vieneto ar vienetų perleista ir įsigyjančiajame vienete tęsiama veikla ar veiklos dalimi susiję mokestinių laikotarpių nuostoliai.

Pagal PMĮ 11 straipsnį apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. Pagal PMĮ 17 straipsnio 2 dalį mokestiniai nuostoliai priskiriami ribojamo dydžio leidžiamiems atskaitymams.

Pagrįsta MGK pozicija, kad vadovaujantis PMĮ įtvirtintu teisinį reglamentavimą, prieš sprendžiant klausimą dėl ūkio subjekto galėjimo / negalėjimo perimti mokestinius nuostolius, turi būti įvertintas ir susidariusių nuostolių realumas, jų atitikimas PMĮ reikalavimams. Iš to seka ir pagrįsta išvada, kad mokesčių administratoriui pripažinus, jog UAB „Alytaus AMDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ patirtos sąnaudos neatitiko PMĮ reikalavimų dėl jų pripažinimo leidžiamais atskaitymais, tolesnis pareiškėjo vertinimas, remiantis PMĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nėra tikslingas, kadangi pareiškėjas neturi teisinio pagrindo tokių nuostolių perimti dėl jų kaip ribojamo dydžio leidžiamų atskaitymų neatitikimo bendriems PMĮ reikalavimams.

Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (LVAT 2016-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-384-442/2016). Apsiribojimas vien teiginiais, atsikirtimais, nepagrįstais jokiais įrodymais, negali nulemti sprendimo priėmimo mokesčių mokėtojo naudai Taigi, pagal MAĮ 67 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo taisykles neigiamos pasekmės dėl neįrodytų aplinkybių, paneigiančių mokesčių administratoriaus argumentus, tenka būtent mokesčių mokėtojui (LVAT 2016-11-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3075-575/2016). Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes ir/arba galėjusių nulemti kitokį jų vertinimą, nei tai padarė VMI ir MGK.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis anksčiau nurodytais motyvais darytina išvada, kad mokesčių administratorius ir MGK nagrinėjamu atveju savo sprendimus tinkamai pagrindė tiek nustatytais faktiniais duomenimis, tiek aktualiomis teisės aktų nuostatomis ir naikinti juos nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo UAB „Vakarų medienos grupė“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė