Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2019-10-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-919-743/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-23
Bylos Nr.
A6.-919-743/2019
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00102-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Pažeidėjas
L. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-919-743/2019
Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00102-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 7.11; 21.9.9; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 23 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukia­mas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižen­gimų kodek­so (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. V., nuo 2006 m. sausio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) vadovu, 2018 m. gegužės 29 d. patvirtindamas UAB (duomenys neskelbtini) finansines ataskaitas už 2017 m., iš jų žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei kitiems kreditoriams, ir turėdamas pareigą kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bei šio pareiškimo nepateikdamas, neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tuo pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus.

L. V. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimą ir procesinius dokumentus atsisakė priimti (b. l. 88), todėl remiantis ANK 573 straipsnio 1 dalimi, šis atsisakymas prilygsta procesinio dokumento įteikimui.

Valstybinei mokesčių inspekcijai apie teismo posėdį pranešta, prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, pareiškimą tenkinti (b. l. 92).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra Valstybinės mokesčių inspekci­jos skolininkė. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 13 d. duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 42 212,73 Eur. Seniausia mokestinė nepriemo­ka susidarė nuo 2016 m. balandžio 25 d., pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo termino, nustatyto Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme. Valstybinė mokesčių inspekcija vykdė priverstinį išieškojimą. Nepavykus mokestinės nepriemokos išieškoti pagal sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų Valstybinė mokesčių inspekcija 2018 m. sausio 4 d. priėmė sprendimą išieškoti 14 821,17 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 2019 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą išieškoti 22 816,59 Eur mokestinę nepriemoką iš turto. Šiuos sprendimus vykdė antstolės, tačiau jie nebuvo įvykdyti. UAB (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką (daugiau nei trejus metus, skaičiuojant nuo mokestinės nepriemokos susidarymo) yra nepajėgi atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias toles­niam mokestinės nepriemokos didėjimui ir Valstybinės mokesčių inspekcijos interesų pažeidimui, bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi iškėlė UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. balanso pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė turi 1 396 363 Eur vertės turto, o jos įsipareigojimai siekia 1 314 519 Eur, tokiu būdu teismas nustatė, kad bendrovės skolos kreditoriams viršija pusę balanse nurodyto turto vertės. Apeliacinis teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog bendrovės materialus turtas sudaro 488 837 Eur, balanse fiksuojama net 574306 Eur finansinio turto suma nepagrįsta jokiais byloje esančiais duomenimis. Bankroto byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra užvesta 20 vykdomųjų bylų pagal įvairių kreditorių reikalavimus, kurių bendra suma sudaro 1 426 694,65 Eur. Apeliacinis teismas pažymėjo, kad net ir laikant, jog bendrovė turi turto 1 396 363 Eur sumai, byloje yra įrodyta, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai, kurių išieškojimas vykdomas antstolių, siekia 1 426 694,65 Eur, taigi UAB (duomenys neskelbtini) atitinka nemokios įmonės apibrėžimą pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas. UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė teismui įrodymų ir duomenų, kokią veiklą vykdo ir kokios yra jos finansinės perspektyvos, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jos finansi­niai sunkumai yra laikini. Pažymi, kad administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasiti­kėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis privalo dirbti rūpes­tingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Pareiškėja daro išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas L. V., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei turimus įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitiems kredito­riams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau neįvykdė Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Pareiškėjos manymu, UAB (duomenys neskelbtini) tapo nemoki po to, kai sudarė ir patvirtino balansą už 2017 metus, t. y. 2017 m. gruodžio 31 d. Nuo minėtos datos bendro­vės vadovui L. V. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. L. V. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu dirbo nuo 2006 m. sausio 6 d. iki teismo nutarties iškelti UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą įsiteisėjimo – 2019 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 1–4).

Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašas patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2006 m. sausio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo L. V. (b. l. 6–17).

Iš išrašų iš integruotos kliento informacijos apie UAB (duomenys neskelbtini) balansą bei turimas mokestines prievoles matyti bendrovės mokestinių prievolių kitimas laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d.; UAB (duomenys neskelbtini) mokestinės prievolės, kurių mokėjimo terminas suėjęs, 2019 m. rugpjūčio 13 d. sudarė 40 015,70 Eur; 2019 m. rugsėjo 26 d. – 42 634,73 Eur (b. l. 21–22, 23–24, 25–49).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimų išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto matyti, kad 2018 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-1438 nuspręsta išieškoti 14 821,17 Eur; 2019 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-21707 – 22 816,59 Eur mokestinę neprie­moką iš UAB (duomenys neskelbtini) turto (b. l. 50–52, 53–56).

Iš Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal ieškovų Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pareiškimus UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iškelta bankroto byla. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) neat­siskaito su kreditoriais, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, netei­kia finansinės atskaitomybės dokumentų institucijoms, kurioms privalo jas teikti, pagal 2017 metų finansinės atskaitomybės duomenis UAB (duomenys neskelbtini) skolos kreditoriams viršija pusę balanse nuro­dyto turto vertės, įmonės vadovas naujausių duomenų apie įmonės finansinę padėtį neteikia, spren­dė, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki, dėl ko jai keltina bankroto byla Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu (b. l. 58–60). Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugpjū­čio 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teis­mas pažymėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) nemokumas buvo nustatytas pagal 2017 metų balanso duome­nis. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nei Juridinių asmenų registrui, nei bankroto bylą nagrinėjančiam teis­mui nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2018 mokestinius metus; nesudarė ir tarpinių finansinės atskaitomybės dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie realią bendrovės finansinę padėtį, nors Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti įvairius dokumentus, reikalingus įmonės mokumui nustatyti. Pirmosios instancijos teismas iš 2017 metų balanso nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi turto, kurio vertė yra 1 396 363 Eur. Iš UAB (duomenys neskelbtini) balanso matyti, kad materialus turtas sudaro 488 837 Eur, kuris iš esmės yra pagrįstas byloje esančiais dokumentais: UAB (duomenys neskelbtini) su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė pakankamus įrodymus, jog UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto vertė siekia apie 455 880 Eur, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) turimų transporto priemonių vertė gali siekti apie 13 330 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažy­mėjo, kad balanse fiksuojama net 574 306 Eur finansinio turto suma, kuri nepagrįsta jokiais byloje esančiais duomenimis. Nustatyta, kad antstolių kontorose UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu yra užvesta 20 vykdomųjų bylų. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad visų vykdomųjų bylų būsena yra „vykdoma“, o tai bankroto bylos nagrinėjimo kontekste reiškia, kad visos šios skolos yra pradelstos, o kreditorių reikalavimai yra pagrįsti, nenuginčyti ir vykdytini priverstine tvarka. Taigi net ir laikant, jog bendrovė turi turto 1 396 363 Eur sumai, byloje yra įrodyta, kad jos pradelsti įsipareigo­jimai siekia 1 426 694,65 Eur, taigi UAB (duomenys neskelbtini) atitinka nemokios įmonės apibrėžimą Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme. UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė įrodymų ir duomenų, kokią veiklą vykdo ir kokios yra jos finansinės perspektyvos, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jos finansiniai sunkumai yra laikini. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išaiškino ir nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, padarė teisingas išvadas dėl UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo ir pagrindų bankroto bylai iškelti (b. l. 62–71).

Iš Valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansines ataskaitas pateikė tik už 2017 metus; finansinių ataskaitų sudarymo data: 2017 m. gruodžio 31 d., patvirtinimo data: 2018 m. gegužės 29 d. Iš balanso už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo turto už 1 396 363 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1 314 519 Eur (b. l. 80, 81). Iš pelno (nuostolių) ataskaitos už minėtą laikotarpį matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) grynasis pelnas (nuostoliai) sudarė 9 292 Eur (b. l. 82).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta, todėl remiantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vado­vams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavė­luotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Šio straipsnio sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinka­mų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bend­rovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuoti­nio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais; o 37 straipsnio 12 dalis numato, kad bendrovės vadovas, be kita ko, atsako ir už bendro­vės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudary­mą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą; bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridi­nių asmenų registro tvarkytojui; kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepa­teikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nevykdymu. Aktualioje šios straipsnio dalies redakcijoje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemo­ki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, norint įmonės vadovą ar kitus asmenis pagal kompetenciją patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės moku­mui atkurti (Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administra­cinio nusi­žengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-419-626/2019). Įmonių bankroto įstatymo 2 straips­nio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (sko­los, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo L. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Byloje nustatyta, jog pagal UAB (duomenys neskelbtini) finansines ataskaitas už 2017 m., kurios patvirtintos 2018 m. gegužės 29 d., VĮ Registrų centrui pateiktos 2018 m. birželio 5 d. (b. l. 80), jau 2017 metais UAB (duomenys neskelbtini) buvo nemoki, nes jos įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Bendrovės nemokumą, be kita ko, patvirtina įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis, kuria UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Ši nutartis taip pat patvirtina tai, kad ieškinį teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pateikė ne bendrovės vadovas L. V. ar jo įgaliotas asmuo, o Valstybinė mokesčių inspekcija, t. y. bendrovės kreditorė, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija minėtą pareiškimą pateikė teismui jau po to (pareiškimas teisme priimtas 2019 m. gegužės 30 d.), kai bendrovės vadovas nebuvo įvykdęs Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos per nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl bankro­to bylos bendrovei iškėlimo. Teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) duomenimis nustatyta, kad kitas UAB (duomenys neskelbtini) kreditorius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) teismui pateikė 2019 m. birželio 7 d. (Liteko duomenys civilinėje byloje Nr. eB2-1730-230/2019 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00463-2019-1). Byloje taip pat negauta duomenų apie tai, kad bendrovės dalyviai per nustaty­tus terminus būtų ėmęsi priemonių bendrovės mokumui atkurti.

Pareiškėjo manymu, UAB (duomenys neskelbtini) tapo nemoki po to, kai sudarė ir patvirtino balansą už 2017 metus, t. y. 2017 m. gruodžio 31 d., nuo minėtos datos bendrovės vadovui L. V. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip minėta, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinės ataskaitos už 2017 m. patvirtintos 2018 m. gegužės 29 d. (b. l. 80). Teismas sprendžia, jog būtent nuo šios datos – 2018 m. gegužės 29 d., UAB (duomenys neskelbtini) vadovui L. V. ir tapo žinoma, kad bendrovė yra nemoki, nes jos įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, ir jis per įstatyme nurodytus terminus (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis) turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jis šios pareigos nevykdė ir pažeidė kreditorės – Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, adminis­tracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl neda­rytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis.

L. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti ski­riama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specia­liosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudos vidurkį, atsižvel­giant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio teisinio reguliavimo kontekste atsižvel­gus į tai, kad L. V. veiksmai sunkių pasekmių kreditorei nesukėlė, į tai, kad nėra jo atsa­komybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, nusižengimas padarytas tyčia, jam skirtinas sankcijoje nustaty­tas baudos vidurkis, nes įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybės ir padary­to nusižengimo pavojingumo laipsnį spręstina, kad tokia bauda bus pakankama įgyvendinti nuobau­dos paskirtį (ANK 22 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis,

nutaria:

L. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) bauda.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutari­mo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas administracinio nusižengimo bylos numeris A6.-919-743/2019. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėja Asta Vailionienė