Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamieji S. J. ir V. M., veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu atskirtas, įsibrovę į patalpą, panaudodami fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat jį panaudoti bei panaudodami šaunamąjį ginklą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t.y. 2011m. rugpjūčio 12d. apie 19val. (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami pasidaliję vaidmenimis, turėdami tikslą pagrobti neapibrėžtą kiekį pinigų įsibrovė į nukentėjusiajai S. V. priklausantį gyvenamąjį namą, kur S. J. pargriovė nukentėjusiąją ant žemės ir prispaudęs koja neleido jai atsistoti, įrėmęs į galvą tinkamą šaudymui pramoninės gamybos C kategorijos 9 mm. kalibro „Ekol P29“ dujinį -garsinį pistoletą grasino nušauti ir virve pririšo vieną ranką prie durų staktos, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, o kaltinamasis V. M. ieškojo namo patalpose pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes pinigų nerado ir S. V. pasakius, kad turi atvažiuoti jos sūnus, išsigandę pabėgo.

Kaltinamasis S. J. kaltę pilnai pripažino pilnai ir paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), netoliese gyvena jo giminaitis V. M. ir kaimynas E. S.. 2012m. vasarą, datos ir tikslaus laiko nepamena, po pietų jis su V. M. ir E. S. nuėjo į netoliese esantį mišką grybauti. Grybaudami miške pamatė namą. E. S. pasakė, kad jame gyvena viena serganti senutė, todėl sugalvojo ją apiplėšti. Pirmas apiplėšti senutę draugams pasiūlė jis, šie sutiko. Jiems reikėjo pinigų, todėl turėjo tikslą paimti tik pinigus. Kiek pinigų paims, jie nesitarė, būtų paėmę visus, kiek rastų. Pinigų rasti tikėjosi, nes seni žmonės jų turi; kiek jų galėjo turėti senutė, nežinojo. Grįžę namo visi ruošėsi apiplėšimui – pasidarė tris kaukes / dvi iš pėdkelnių ir vieną iš medžiagos /, pasiėmė reikiamus daiktus, dėl kurių iš anksto susitarė. Jis pasiėmė dujinį pistoletą, kurį buvo senokai gavęs iš draugo, kuprinę, į kurią sudėjo savo ir V. M. mobiliuosius telefonus bei virvę. Pistoletas buvo neužtaisytas, tačiau šoviniai sudėti į dėtuvę. E. S. pasiėmė didelį peilį ir atsuktuvą, V. M. taip pat pasiėmė nedidelį peilį. Susitarimo, kada panaudoti pistoletą tarp jų nebuvo, taip pat nesitarė panaudoti peilius, juos nešėsi tik dėl drąsos. Susitarė, kad jis su E. nustums senutę nuo durų, jis šią saugos, kad neišsikviestų pagalbos, o E. su V. ieškos pinigų. Ką daryti, jei senutė priešinsis, nesitarė.

Atėjus prie namo jis su E. S. nuėjo prie lauko durų, o V. M. liko laukti kieme. Užsidėti kaukių nespėjo. Pasibeldė į duris, E. jas pradarė, o jis nustūmė senutę nuo durų. Senutei pargriuvus ant žemės E. S. surišo rankas. Senutė gulėjo koridoriuje prie lauko durų. Jai smūgių nesudavė, jos nesmaugė ir peiliu negrasino. Jis laikė ją koja prispaudęs prie žemės bei nukreipęs į ją ginklą. Ginklo vamzdį buvo prikišęs prie galvos, tačiau neįrėmęs. Norėdamas pagąsdinti sakė, kad šaus. Senutė gulėjo veidu į žemę, todėl nežino, ar ji matė ginklą. V. M. į namą įėjo vėliau ir kartu su E. S. ieškojo pinigų. Prieš einant ieškoti pinigų, jis paklausė senutės, kur pinigai. Ši pasakė, jog pinigai yra stalčiuje prie lovos ir E. nuėjo į kambarį jų ieškoti. Po to E. pasakė, jog turi. Jis pamanė, kad E. pinigus rado, todėl senutę paleido. Išeidami senutės ranką pririšo prie durų staktos, kad ši neišsikviestų pagalbos. Visi pabėgo senutei pasakius, jog turi atvažiuoti sūnus. Išbėgę į lauką pastebėjo, kad name paliko kuprinę su mobiliaisiais telefonais, todėl dviese su E. grįžo jos paimti, tačiau namo durys jau buvo užrakintos. Išgirdę senutę kalbant telefonu suprato, kad ji iškvietė pagalbą, todėl išsigando ir pabėgo. Einant iš įvykio vietos jį dar vijosi senutės giminaitis, tačiau jis sugebėjo pabėgti.

Įvykio dienos ryte visi trys buvo išgėrę 4 plastmasinius 2 litrų talpos 5 laipsnių stiprumo alaus butelius. Eidami plėšti alkoholio nebevartojo, tačiau jis jautėsi truputį apsvaigęs nuo alkoholio ir sutinka, kad tai galėjo turėti įtakos padarant nusikaltimą. V. M. eiti apiplėšti senutę pasiūlė jis su E. S.. Šis pradžioje nesutiko, tačiau jį įkalbėjo. Savo mobilaus telefono pavadinimo pasakyti negali, jis buvo juodos spalvos. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė tiksliau.

Gyvena su mama, patėviu ir seserimi, namuose gyvenimo sąlygos geros, pinigų gauna pakankamai. Po įvykio su artimaisiais buvo nuvykęs pas senutę atsiprašyti, tačiau ji jo neįsileido. Savo elgesį vertina blogai; dėl įvykdytos nusikalstamos veikos gailisi ir nukentėjusiosios atsiprašo.

Kaltinamasis V. M. kaltę pilnai pripažino pilnai ir apie įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes paaiškino analogiškai kaip kaltinamasis S. J.. Papildomai jis paaiškino, kad apiplėšti senutę sugalvojo S. J.. Dalyvauti nusikalstamoje veikoje draugai jį įkalbinėjo, tačiau nevertė. Jis sutiko, nes norėjo pinigų. Eidamas jis pasiėmė mažą peilį, medžiaginę kaukę ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia X2“, kurį įdėjo į S. J. maišelį. Buvo sutarę, kad jis lauks sode ir atbėgs parvertus senutę. Į namo vidų užėjo išgirdęs durų trenksmą. Įėjęs į vidų pamatė, kaip S. laikė prispaudęs / nepamena, ranka ar koja / gulinčią ant žemės senutę ir rankoje turėjo pistoletą, kurį laikė senutei prie galvos, bet vamzdžio įrėmęs nebuvo. Nematė, ar senutės rankos buvo surištos. Jis pats senutės tik paklausė, kur pinigai. Pinigų ieškojo E., o jis stovėjo šalia. E. pinigų nerado, surado tik alaus skardinę ir šokoladą. Juos sudėjo į maišelį, kurį jis laikė. Išbėgo iš namo išsigandę senutei pasakius, kad turi atvažiuoti jos sūnus. Išbėgant E. S. sudaužė kambaryje buvusį laidinį telefoną, kad senutė negalėtų išsikviesti pagalbos, tačiau pamiršę paliko kuprinę, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonai, alaus skardinė ir šokoladas.

Tos dienos ryte su draugais buvo išgėręs kelias stiklines alaus, bet įvykio metu nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio. Iš anksto nesitarė ką darys, jei senutė priešinsis; jos mušti ar kitaip smurtauti nesitarė, peilį pasiėmė tik dėl drąsos. Vėliau buvo nuvykęs atsiprašyti, bet senutė jo neįsileido. Dėl savo veiksmų gailisi ir nukentėjusiosios atsiprašo.

Kaltinamųjų S. J. ir V. M. kaltė įrodyta jų prisipažinimais, nukentėjusiosios S. V., liudytojų R. J., R. J. ir V. G. parodymais, baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji S. V. parodė, kad gyvena viena (duomenys neskelbtini) vienkiemyje, sodybą iš visų pusių supa miškas, iki artimiausių kaimynų yra apie 0,5 km. atstumas. 2012m. vasarą, tikslaus laiko nepamena, apie 19val. kažkas pabeldė į duris. Ji pagalvojo, kad tai grybautojai ir ėjo atidaryti durų, kurios buvo užkabintos iš vidaus kabliuku. Ar spėjo duris atidaryti, neprisimena, tačiau staiga ją kažkas iš nugaros stvėrė už plaukų, pagriovė ant žemės ir kojomis prispaudė nugarą prie grindų, kad neatsikeltų. Nugriuvo prie koridoriaus durų slenksčio ir visą laiką gulėjo veidu į žemę, todėl užpuolikų nematė. Pagal balsus ir matydama jų kojas suprato, kad buvo trys užpuolikai. Vienas ją visą laiką laikė primynęs koja, o du vaikščiojo po kambarius ieškodami pinigų. Daugiau jokio smurto prieš ją nenaudojo, tik pririšo vieną ranką prie durų vyrio. Ginklo ji nematė, tačiau ją laikęs asmuo grasino nušauti bei klausė, kur pinigai. Ji pasakė, kad pinigai yra spintelėje prie lovos. Toje spintelėje laikomoje piniginėje buvo 300 litų, tačiau kaltinamieji jų nepaėmė. Jai pasakius, kad netrukus turi atvažiuoti vaikai, užpuolikai išsigando ir pabėgo. Jiems pabėgus ji išsilaisvino / atsirišo pririštą ranką /, paskambino giminaičiui ir apžiūrėdama namus rado krepšį su mobiliaisiais telefonais. Taip pat krepšyje buvo alaus skardinė ir šokoladas, kurie yra ne jos. Alaus namie ji tikrai neturėjo, o šokoladas gal ir buvo jos, bet jis bevertis, dėl jo jokių pretenzijų neturi. Skambindama telefonu per langą matė, kad užpuolikai buvo grįžę į kiemą, bet lauko duris ji jau buvo užkabinusi ir į namą jie nebeįėjo. Užpuolikai iš jos nieko nepaėmė, tik sudaužė laidinį telefoną. Jo vertės ji nežino, atlyginti žalą neprašo ir civilinio ieškinio nereiškia.

Įvykio metu užpuolikai jos nemušė, tik vienas jų laikė koja prispaudęs per nugarą prie žemės ir grasino nušauti. Jokio šautuvo, peilių ar kitų daiktų pas užpuolikus ji nematė. Jokių sužalojimų ji nepatyrė, bet išsigando, po įvykio jai pablogėjo sveikata, dažnai skauda galvą. Užpuolimo metu suprato, kad kaltinamieji yra jauno amžiaus. Vėliau pas ją atsiprašyti buvo atvažiavęs tik S., kiti kaltinamieji atvykę nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė / 42-45 l. /, kad už kaltinamųjų sugadintą telefoną seniai buvo mokėjusi apie 100 litų.

Liudytoja R. J. parodė, kad V. M. yra jos sūnus, o S. J. – jos sesers sūnus. Tą dieną ji su seserimi buvo išvykusios į Radviliškį, namuose su vaikais liko S. patėvis. Po pietų paskambinusi sūnui pasakė, kad grįš namo vėliau nei planavo. Antrą kartą paskambinus vakare atsiliepė policijos pareigūnas ir pasakė, kad telefoną rado Žalpiuose prie tvenkinio. Išsigandusi skambino dukrai, kad ši nuvažiuotų pažiūrėti, kas atsitiko ir tik grįžusi į namus sužinojo apie įvykį. Sūnus V. grįžo į namus naktį, dėl savo poelgio pergyveno, verkė ir negalėjo paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Vėliau buvo nuvykę pas nukentėjusiąją atsiprašyti, bet ji jų neįsileido.

Namie sūnus yra geras, padeda dirbti, nėra agresyvus, jos klauso. Mokslai sūnui sekasi vidutiniškai, mokosi pagal adaptuotą programą, baigęs mokyklą norėtų būti staliumi – dailide. Mokytojai sakė, kad sūnus lėtai mąsto ir pasiduoda kitų įtakai, mokykloje dėl jo elgesio nėra buvę jokių problemų. S. J. taip pat geras vaikas, paprašytas padeda, yra nuoširdus, mandagus. E. S. pažįsta apie 12 metų, bet su jo šeima nebendrauja. Kiek žino, jis su mama yra išvykęs į Ispaniją. Sūnaus turėtą mobilųjį telefoną buvo nupirkusi ji, iki šiol moka už jį įmokas.

Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė / 49 l. /, kad mamos paprašyta nuvyko patikrinti, kur yra brolis ir namo virtuvėje ant stalo rado sąsiuvini. Kiek suprato, šiame buvo užrašyta, kad brolis prisidirbo policijai ir išvyko.

Liudytojas V. G. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, nukentėjusioji S. V. yra jo sutuoktinės senėlė. Įvykio vakare paskambinusi S. V. pasakė apie užpuolimą, todėl jis su sutuoktine išvažiavo pas ją. Pakeliui prie miško pamatė stovinčią mašiną. Privažiavęs arčiau sutiko pažįstamą asmenį ir pasiteiravo, ar nematė nubėgančių įtartinų jaunuolių. Šis pasakė, kad matė iš miško išbėgančius jaunuolius. Netrukus jis pamatė lauku bėgančius tris asmenis ir bandė juos automobiliu pasivyti. Privažiavęs arčiau vieną jų – S. J. - pažino. Paprašė ateiti arčiau pasikalbėti, tačiau šis pabėgo. Kadangi S. J. pažino, tai toliau nebesivijo. S. J. matė maždaug 15 metrų atstumu, šis su savimi neturėjo jokių daiktų. Kitus asmenis matė tik iš tolo ir nepažino. Po to nuvažiavo pas S. V.. Name rado kuprinę su šokoladu, skardine alaus ir mobiliaisiais telefonais. Nukentėjusioji teigė, jog visi šie daiktai ne jos. S. V. jam aiškino, kad kažkas pasibeldė į duris ir ji ėjo atidaryti, tačiau nespėjus jų atidaryti jaunuoliai ją parvertė ant žemės, pririšo vieną ranką prie durų staktos ir prispaudę reikalavo pinigų, kurių galimai nerado. Kažkiek pinigų nukentėjusioji turėjo. S. V. atrodė išsigandusi, drebėjo, mikčiojo. Anksčiau jis apie kaltinamuosius nieko blogo nebuvo girdėjęs.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. parodė / 50 l. /, kad yra E. S. tėvas. 2011m. rugpjūčio 12d. buvo darbe, grįžęs apie 18val. sūnaus namie nerado. Apie 19–20val. pamatė sūnų pareinantį nuo miško pusės. Sūnus nešėsi kirvį ir paaiškino, kad buvo miške, kirto malkas. Po policijos apsilankymo sūnus neigė apiplėšęs S. V.. Sakė tik užėjo grybaudamas atsigerti vandens. Su S. J. ir V. M. nurodė kartu nebuvęs.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu atskirtas, E. S. parodė / 62 l. /, kad 2011m. rugpjūčio 12d. grybaujant kartu su V. M. ir S. J. užėjo pas S. V. atsigerti vandens. Grįžtant namo S. J., pakalbėjęs telefonu su mama, pasiūlė vakare nueiti pas nukentėjusiąją pavogti pinigus. Jam su V. M. sutikus, S. J. pasiūlė susitikti vakare. Sutarė, kad jis atidarys duris, S. J. pargriaus nukentėjusiąją ant žemės, o V. M. ieškos namie pinigų. Susitiko kaimo parkelyje apie 19val. S. J. pasakė, kad turi pasiėmęs ginklą ir parodė. Sakė, kad ginklu pagąsdins nukentėjusiąją, kad ši greičiau atiduotų pinigus. Matė, kad tai buvo juodos spalvos pistoletas. Ar jis buvo garsinis, ar skirtas šaudyti kulkomis, nežino. Parodęs ginklą S. J. šį įsidėjo į specialų prie diržo prisegamą dėklą. V. M. pasakė, kad turi pasiėmęs kaukę. Ji buvo padaryta iš medžiagos, iškirptos skylės akims. Jis asmeniškai nieko nesiėmė. Žinojo, kad S. V. gauna pensijos apie 2000 litų, todėl tikėjosi, kad ras kiekvienam bent po 200 – 300 litų. Nuėjus prie S. V. durų jis pabeldė ir atidarė duris. Palaukė, kol nukentėjusioji prieis prie durų. S. V. įėjus į koridorių S. J. įėjo į vidų ir parvertė nukentėjusiąją ant žemės. Parvertęs S. V. S. J. išsitraukė ginklą ir šį įrėmė nukentėjusiajai į galvą klausdamas, kur pinigai. Tuo metu jis buvo prie S. V., o V. M. ieškojo kambariuose pinigų. S. V. visą laiką gulėjo ant žemės, o S. J. laikė įrėmęs jai į galvą ginklą. Nukentėjusioji pradžioje sakė, kad pinigai yra spintelėje, vėliau - kad prie lempos miegamojo spintelėje. Pinigų ieškojo V. M. ir jis. S. J. pasakius, jog turi atvažiuoti nukentėjusiosios sūnus ar brolis, jie dar truputi paieškojo pinigų ir nieko neradę ėjo lauk. Einant lauk S. V. viena ranka jau buvo virve pririšta prie durų staktos. Išbėgus iš namo V. M. pastabėjo, kad pamiršo kuprinę. Paimti jos nebegrįžo. Miške visi išsiskirstė. Kad daro nusikaltimą, jis suvokė.

Įvykio vietos apžiūros protokole / 5-10 l. / užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis S. V. priklausantis gyvenamasis namas. Apžiūros metu rasta prie durų staktos pririšta balta virvė, namo prieangyje ant grindų prie dujinės viryklės rastas medžiaginis maišelis su dviem mobiliojo ryšio telefonais „Nokia“, skardine alaus ir šokolado plytele, kurie po apžiūros kartu su nukentėjusiosios pateiktais moteriškais baltiniais paimti. Kambaryje rastas sudaužytas laidinis telefonas.

Daiktų apžiūros protokole / 11-17 l. / užfiksuota įvykio vietos apžiūros metu rastų ir paimtų juodos spalvos medžiaginio maišelio, mobiliojo ryšio telefonų „Nokia 2220s“, IMEI 356239/04/559136/3, su SIM kortele „PILDYK“ ir „Nokia X2“, IMEI 355367/04/942120/3, su SIM kortele „PILDYK“, šokolado plytelės „KARŪNA“, skardinės alaus „BLINDOS EKSTRA“, 6 vnt. baltos spalvos 115-143 cm. ilgio virvės ir moteriškų baltinių apžiūra.

Abu kaltinamieji ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. S. nurodė, jog iš anksto tarėsi grobti tik nukentėjusiosios pinigus; kiek jų turėjo ar galėjo turėti nukentėjusioji, nežinojo, todėl patikslinant kaltinimą nurodoma, kad kaltinamieji pasikėsino pagrobti neapibrėžtą pinigų kiekį, o ne 300 litų / kuriuos vėliau apklausiama nurodė turėjusi nukentėjusioji – 150-151 l., Lietuvos BPK 256str. /.