Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-01-17 nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta viena laikino sulaikymo diena (2011-08-13).

Tuo pačiu Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-01-17 nuosprendžiu nuteistas ir V. M., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. M. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu atskirtas, įsibrovęs į patalpą, panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat jį panaudoti bei panaudodamas šaunamąjį ginklą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t.y. 2011 m. rugpjūčio 12 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, iš anksto susitarę ir veikdami pasidaliję vaidmenimis, turėdami tikslą pagrobti neapibrėžtą kiekį pinigų įsibrovė į nukentėjusiajai S. V. priklausantį gyvenamąjį namą, kur S. J. pargriovė nukentėjusiąją ant žemės ir prispaudęs koja neleido jai atsistoti, įrėmęs į galvą tinkamą šaudymui pramoninės gamybos C kategorijos 9 mm. kalibro „(duomenys neskelbtini)“ dujinį -garsinį pistoletą grasino nušauti ir virve pririšo vieną ranką prie durų staktos, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, o kaltinamasis V. M. ieškojo namo patalpose pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes pinigų nerado ir S. V. pasakius, kad turi atvažiuoti jos sūnus, išsigandę pabėgo.

Teismo posėdyje nuteistojo S. J. gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai S. J. pripažino kaltu pasikėsinus apiplėšti panaudojus šaunamąjį ginklą ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 3 d..

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimų aplinkybių, jam inkriminuotų nusikaltimų kvalifikacijos, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam S. J. bausmę už padarytą nusikaltimą, apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistajam S. J. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir stadiją – pasikėsino įvykdyti vieną sunkų nusikaltimą, veika nesukėlė sunkių pasekmių, kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika yra tyčinė, į nustatytas nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į S. J. asmenybę - nusikalto pirmą kartą, būdamas jauno amžiaus, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, mokosi, yra baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai, buvo nusikalstamos veikos iniciatorius ir pagrindinis vykdytojas, įkalbėjo joje dalyvauti žymiai jaunesnį nepilnametį giminaitį, nusikalstamai veikai ruošėsi iš anksto, veikė apgalvotai ir įžūliai, ir paskyrė jam Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę nežymiai viršijančią Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam S. J. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ir švelninti ją remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Nuteistojo skunde minimos aplinkybės, kad nusikaltimo padarymo metu jam buvo 18 metų, jis neturėjo gyvenimiškos patirties ir ruošdamasis padaryti nusikaltimą, nesuvokė, kokią didelę žalą savo veiksmais gali padaryti nukentėjusiajai ir tuo pačiu sau, kritiškai įvertino savo elgesį ir užtikrina teismą, kad ateityje jokių nusikaltimų nebepadarys, norėtų kuo greičiau tęsti mokslus (duomenys neskelbtini) mokymo centre, nuteistąjį S. J. apibūdina teigiamai, tačiau tai nemenkina jo kaltės pasikėsinus padaryti tyčinį sunkų nusikaltimą ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. S. J. asmenį neigiamai apibūdinantys duomenys patvirtina neigiamą S. J. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų.

Nors nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad nuteistasis S. J. vaikystėje dažnai sirgo, jam sulėtėjusi socialinė branda, šiuo metu jis taip pat serga, ir pateikė teismui 2012-02-06 VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad S. J. kūdikystėje ir mokykliniame amžiuje dažnai sirgo, buvo stebimas psichomotorinis atsilikimas, 2000 m. jam diagnozuota bronchinė astma, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymai numato nuteistųjų teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio asmens sveikatos priežiūrą ir gydymą, koks užtikrinamas nekalinamiems asmenims, ir, esant būtinumui, gydymą specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos BVK 174 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo S. J. apeliacinį skundą.