Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Savinijaus Katausko ir Arvydo Daugėlos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal išteisintojo V. K. ir jo gynėjo V. Žarkovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 178 str. 2 d. (3 epizodai) neįrodžius, kad jis dalyvavo šių nusikaltimų padaryme.

Nuosprendžiu išteisinti ir L. J., A. V., Ž. K. bei A. V., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Nuosprendžiu civilinio ieškovo AB „(Duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys 10888,11 Lt (3153,41 Eur) turtinei žalai atlyginti atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. V. ir Ž. K., pagrobė svetimą turtą įsibraudami į saugyklą bei iš saugomos teritorijos, o būtent: 2012 metais, laikotarpiu nuo vasario 1 d. iki vasario 27 d., 15.31 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdami bendrai su AB „(Duomenys neskelbtini)“ kelte dirbančiais nenustatytais įgulos nariais, linijinio kelto „O. S.“ reiso Baltijos jūra metu, iš kelto kuro saugyklos bocmanas V. K. kartu su nenustatytais įgulos nariais pagrobė Danijos Karalystės kompanijai „(Duomenys neskelbtini)“ priklausančius 80 litrų dyzelinio kuro, 204,56 Lt vertės. 2012 m. vasario 29 d. keltui prisišvartavus Tarptautinės jūrų perkėlos terminalo teritorijoje, (Duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (Duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 10.15 val. iki 13.41 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vadybininkas A. V. automobiliu Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš kelto išvežė V. K. ir kitų nenustatytų įgulos narių pagrobtą dyzelinį kurą, o UAB „(Duomenys neskelbtini)“ darbuotojas Ž. K. laikė kurą UAB „(Duomenys neskelbtini)“ teritorijoje bei saugyklose, esančiose Tarptautinės jūrų perkėlos terminalo teritorijoje, (Duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., kol 2012 m., laikotarpiu nuo kovo 1 d. 14.00 val. iki kovo 2 d. 12.44 val., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, perpylus kurą į A. V. vairuojamo automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) negamyklinį perdirbtą 200 l talpos kuro baką, išvežė iš saugomos Tarptautinės jūrų perkėlos terminalo teritorijos.

Be to, V. K. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. V. ir Ž. K., pagrobė svetimą turtą įsibraudami į saugyklą bei iš saugomos teritorijos, o būtent: 2012 metais, laikotarpiu nuo kovo 28 d. iki balandžio 20 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdami bendrai su AB „(Duomenys neskelbtini)“ kelte dirbančiais nenustatytais įgulos nariais, linijinio kelto „O. S.“ reiso Baltijos jūra metu, iš kelto kuro saugyklos bocmanas V. K. kartu su nenustatytais įgulos nariais pagrobė Danijos Karalystės kompanijai „(Duomenys neskelbtini)“ priklausančio ne mažiau kaip 60 litrų dyzelinio kuro, 162,78 Lt vertės. Keltui „O. S.“ prisišvartavus Tarptautinės jūrų perkėlos terminalo teritorijoje krantinėse (Duomenys neskelbtini), (Duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2012 m. balandžio 24 d., 11.42 val., UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vadybininkas A. V. automobiliu Mercedes Benz, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) iš kelto išvežė V. K. ir kitų nenustatytų įgulos narių pagrobtą, į ne mažiau kaip 6 talpas supilstytą, ne mažiau kaip 60 l dyzelinį kurą, ir UAB „(Duomenys neskelbtini)“ darbuotojas Ž. K. laikė UAB „(Duomenys neskelbtini)“ teritorijoje bei saugyklose, esančiose Tarptautinės jūrų perkėlos terminalo teritorijoje, (Duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, kol perpylus į A. V. vairuojamo automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) negamyklinį perdirbtą 200 l talpos kuro baką, 2012 metais, laikotarpiu nuo balandžio 30 d. 14.18 val. iki gegužės 8 d. 16.06 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta data ir laiku, išvežė iš saugomos Tarptautinės Jūrų perkėlos terminalo teritorijos.

Be to, V. K. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. V. ir Ž. K., pagrobė svetimą turtą įsibraudami į saugyklą bei iš saugomos teritorijos, o būtent: 2012 metais, laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki birželio 19 d., 10.34 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdami bendrai su AB „(Duomenys neskelbtini)“ kelte dirbančiais nenustatytais įgulos nariais, linijinio kelto „O. S.“ reiso Baltijos jūra metu, iš kelto kuro saugyklos per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus kartus bocmanas V. K. kartu su nenustatytais įgulos nariais pagrobė Danijos Karalystės kompanijai „(Duomenys neskelbtini)“ priklausančius ne mažiau kaip 190 l dyzelinio kuro, 510,34 Lt vertės. Keltui „O. S.“ prisišvartavus Tarptautinės jūrų perkėlos terminalo teritorijoje (Duomenys neskelbtini), (Duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, 2012 m. birželio 19 d., po 10.34 val., tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(Duomenys neskelbtini)“ darbuotojas Ž. K. pakrautuvu iš kelto išvežė V. K. ir kitų nenustatytų įgulos narių pagrobtą ne mažiau kaip 190 l dyzelinį kurą, ir Ž. K. laikė UAB „(Duomenys neskelbtini)“ teritorijoje bei saugyklose, esančiose Tarptautinės jūrų perkėlos terminalo teritorijoje, (Duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, kol, perpylus į UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vadybininko A. V. vairuojamo automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) negamyklinį perdirbtą 200 l talpos kuro baką, 2012 m. birželio 26 d., iki 19.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, išvežė iš saugomos Tarptautinės Jūrų perkėlos terminalo teritorijos.

Apylinkės teismas, išteisindamas V. K. pagal BK 178 str. 2 d. konstatavo, kad neįrodyta, jog V. K. kartu su A. V. ir Ž. K. dalyvavo nusikaltimų, numatytų BK 178 str. 2 d. padaryme. Motyvavo, jog byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis V. K. 2012 m. birželio 27 d. patikrinimo metu garaže ir automobilyje rastą kurą pagrobė iš AB „(Duomenys neskelbtini)“ keltų, tiesiogiai atlikdamas BK 178 str. 2 d. dispozicijoje aprašyto nusikaltimo objektyviosios pusės veiksmus, ir kad prie šio nusikaltimo betarpiškai prisidėjo kaltinamieji A. V. ir Ž. K.,

Apeliaciniu skundu išteisintasis V. K. ir jo gynėjas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-29 nuosprendį pakeisti ir V. K. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžiu dalyje dėl išteisinimo pagrindo. Apeliantų manymu, byloje nėra jokių įrodymų, kad buvo nusikaltimo įvykis, o taip pat nėra jokių įrodymų, kad V. K. veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusikaltimo požymių. BK 2 str. 4 d. nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Todėl siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, būtina nustatyti nusikaltimo objektyviąją ir subjektyviąją puses, nusikaltimo objektą bei subjektą. BK 178 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas inter alia pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Vagystė priskirtina nusikaltimui nuosavybei. Šio nusikaltimo objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas yra svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Nors veikos kvalifikavimui neturi reikšmės nei pagrobto turto vertė, nei nukentėjusiojo asmens skundo buvimas, tačiau svetimo turto pagrobimo faktas turi būti nustatytas. Tai pat turi būti nustatytas turto savininkas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ikiteisminio tyrimo įstaigos - Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų iniciatyva, kurių manymu, išteisintieji pagrobė iš AB „(Duomenys neskelbtini)“ keltų įmonės turtą – laivams skirtą kurą. Kadangi turto savininkui nebuvo žinoma apie turto pagrobimo faktą, ikiteisminio tyrimo pareigūnai 2013-05-27 raštu kreipėsi į turto savininką Danijos Karalystes kompaniją (Duomenys neskelbtini) raštu informuodami, kad iš Lietuvos bendrovės AB „(Duomenys neskelbtini)“ keltų „V.“ ir „O.“ buvo pagrobta 2063 l ir 4970 1 dyzelino kuro ir pasiūlyta nuspręsti dėl civilinio ieškinio pateikimo. Turto savininkas (Duomenys neskelbtini), remdamasis pateiktais duomenimis apie pagrobto turto kiekį, pateikė civilinį ieškinį 10 888,11 Lt sumai.

Skunde pažymima, Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“, kurios yra privalomos visiems Lietuvos Respublikoje veikiantiems ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims, 5 p. nurodyta „Nustačius plėšimo, pagrobimo (vagystės), piktnaudžiavimo faktus arba vertybių gedimą (pagal nustatymo dienos būklę), po gaisro arba stichinių nelaimių (pagal gaisro arba stichinės nelaimės pasibaigimo dienos būklę) inventorizuojama turto dalis, likusi po gaisro, stichinės nelaimės, plėšimo, pagrobimo (vagystės), piktnaudžiavimo fakto arba vertybių gedimo nustatymo. Įmonės vadovas gali pavesti atlikti inventorizaciją ir dėl kitų priežasčių“. Tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad nei Danijos Karalystes kompanija „(Duomenys neskelbtini)“, nei AB „(Duomenys neskelbtini)“ jokios revizijos neatliko, jokių kuro trūkumų nenustatinėjo ir neturėjo. Taip pat bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai - kelto „S.“ įgulos nariai, mašinų skyriaus darbuotojai parodė, kad kelte „S.“ yra kelios kuro saugyklos, tačiau tik iš mašinų skyriaus yra galimybė išleisti kurą iš kuro saugyklos – separatorinės. Liudytojas P. S. (antrasis mechanikas), R. S. (vyriausiasis mechanikas), J. J. (ketvirtasis mechanikas), K. S. (vyriausiasis mechanikas), A. T. (trečiasis mechanikas), A. M. (vyriausiasis mechanikas) parode, kad separatorinėje yra specialus vamzdis, per kurį nusileidžiamas kuras – jūrinis dyzelinas. Šis vožtuvas rakinamas spynele. Spynelę turi tiktai mašinų skyriaus mechanikas. Šį kurą gali nuleisti tik budintis mašinų skyriuje mechanikas, kuris privalo apie tai informuoti trečiąjį mechaniką. Taip pat jie parodė, kad specialiame žurnale vedama kuro sunaudojimo apskaita. Ataskaita siunčiama superintendantui. Jokių pretenzijų dėl kuro pereikvojimo nebuvo, nes nebuvo kuro trūkumų. Kuro vagystės faktas nebuvo užfiksuotas, revizija atlikta nebuvo. Visi laivo mechanikai paliudijo, kad jūrinio dyzelino naudoti automobilyje negalima. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad nėra jokių duomenų, kad 2012 metais laikotarpiu nuo vasario l d. iki vasario 27 d., nuo kovo 28 d. iki balandžio 20 d., nuo birželio 1 d. iki birželio 19 d. iš linijinio kelto „O. S.“ saugyklos buvo pagrobta dyzelinio kuro. Byloje nėra duomenų, kuo remiantis ikiteisminio tyrimo metu padaryta išvada, kad iš kelto „O. S.“ buvo pagrobtas atitinkamas kuro kiekis.

Civilinio ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad informaciją apie pagrobtą kuro kiekį gavo iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, ir neturėjo pagrindo jais netikėti. Tačiau bendrovės apskaitoje jokių duomenų apie kuro trūkumą nėra. Žalos dydis apskaičiuotas remiantis ikiteisminio tyrimo pareigūnų pateikta informacija apie kuro pagrobimo datą bei kiekį. Tokiu būdu įrodymų visuma duoda pagrindą teigti, kad kuro pagrobimo fakto iš kelto „O.“ nebuvo (nusikaltimo įvykio), kuro savininkas savo turto neprarado. Taip pat nėra nustatyta, kad svetimas turtas buvo neteisėtai užvaldytas. Iš kitos pusės, civilinis ieškovas pateikė kuro įsigijimo dokumentus, tačiau kuras buvo tiekiamas AB „(Duomenys neskelbtini)“, ir galimai būtent ši Lietuvos bendrovė yra kuro savininkas. Tačiau nepaisant to, kieno buvo kuras, tai yra kas galimai turėjo būti civiliniu ieškovu byloje, nenustatyta, kad kuras buvo pagrobtas. Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtinto 12-jo Verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialus turtas“ 80 p. nurodyta, jog jei turtas prarandamas dėl vagystės ar kitų priežasčių, nuostoliai, jei nėra galimybės jų kompensuoti, pripažįstami ataskaitinio laikotarpio nuostoliais dėl turto praradimo. Jei pagrįstai tikimasi, kad nuostoliai bus atlyginti, numatoma atgauti suma registruojama kaip gautina suma. Jei numatoma atgauti suma yra mažesnė už prarasto turto vertę, likusi suma pripažįstama nuostoliais. Taigi civilinis ieškovas turėjo nors pateikti Balanso duomenis, iš kurių būtų matyti, kad pagrobtas turtas yra apskaitytas bendrovės buhalterinės apskaitoje. Tačiau tokių duomenų nepateikė. Taip pat nepateikė jokių kitų duomenų, kad būtų užfiksuoti kuro trūkumai.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išteisino V. K. neįrodžius, kad jis kartu su kitais asmenimis dalyvavo nusikaltime, numatytame BK 178 str. 2 d. Išteisinamasis nuosprendis priimamas: jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą pripažįsta, kad įvykio, dėl kurio buvo atliekamas tyrimas, iš viso nebuvo ar jis nenustatytas, arba įvykis buvo, tačiau nėra visų požymių, kad tą įvykį būtų galima laikyti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu (BPK 303 str. 5 d. 1 p.); jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, jog nusikalstama veika, kuria kaltinamas kaltinamasis, buvo, bet nenustato, kad kaltinamasis toje veikoje dalyvavo. Teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje konstatavo, kad rastas pas kaltinamuosius kuras nebuvo pagrobtas iš AB „(Duomenys neskelbtini)“ keltų ir nuosprendžio rezoliucine dalimi nutarė visą kurą grąžinti išteisintiesiems. Tai rodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pakankamai aiškiai nustatyta, kad jokia nusikalstama veika, susijusi su dyzelinio kuro pagrobimu iš laivo saugyklos, nebuvo įvykdyta. Taigi nebuvo nusikaltimo įvykio, kaip nusikaltimo požymio sudedamosios dalies. Tais atvejais, kai nėra nusikaltimo sudėties, teismas priima išteisinamąjį nuosprendį dėl to, kad teisiamasis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismo posėdyje išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog išteisintasis V. K. ir jo gynėjas apeliacine tvarka ginčija skundžiamame nuosprendyje nurodytą V. K. išteisinimo pagrindą.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad BPK 303 str. 5 d. nustatyti du savarankiški išteisinimo pagrindai. Pagal BPK 303 str. 5 d. nuostatas teismas priima išteisinamąjį nuosprendį: jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 p.); jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (2 p.). Nors bet kuris iš šių išteisinimo pagrindų visiškai reabilituoja kaltinamąjį baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu, tačiau jų teisinė reikšmė nėra visiškai tapati. Pripažinimas, kad asmuo nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), pats savaime dar nereiškia, kad asmens veika, kurioje neįžvelgiami nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai, neužtraukia kitokios rūšies atsakomybės – administracinės, drausminės, civilinės ir pan. Pripažinus neįrodytu, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, eliminuojamos bet kokios asmens sąsajos su inkriminuota veika. Tai vaizdžiai iliustruoja BPK 115 str., reglamentuojančio baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimą, nuostatos. Tuo atveju, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys atmetamas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.). Civilinį ieškinį atmetus nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka. Jei kaltinamasis išteisinamas, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (ko apeliaciniu skundu ir prašoma), civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, paliekant civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Nagrinėjamu atveju V. K. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo inkriminuotų nusikaltimų padaryme (BPK 303 str. 5 d. 2 p.) ir yra visiškai reabilituotas. Vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 1 p., V. K. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys yra atmestas. Taigi, išteisintasis V. K. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu iš esmės prašo pabloginti išteisintojo V. K. padėtį, nes patenkinus apeliacinį skundą, civilinis ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu ir civilinis ieškovas įgautų teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog skundžiamo nuosprendžio išvada, kad rastas pas kaltinamuosius kuras nebuvo pagrobtas iš AB „(Duomenys neskelbtini)“ keltų, pati savaime dar nereiškia, jog joks kuras iš keltų apskritai nebuvo pagrobtas. Papildomas aiškinimasis dėl kuro trūkumo fakto buvimo ir galimo žalos dydžio bei galimai žalą patyrusio subjekto gali sukelti išteisintajam V. K. nepalankias pasekmes civilinės atsakomybės aspektu, kurios skundžiamu nuosprendžiu yra visiškai eliminuotos. BPK 320 str. 4 d. inter alia nustatyta, kad pabloginti išteisintojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliaciniai skundai. Kadangi nagrinėjamoje byloje šių proceso dalyvių apeliacinių skundų nėra, todėl laikantis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, išteisintojo ir jo gynėjo prašymas dėl išteisinimo pagrindo pakeitimo, bloginantis išteisintojo padėtį, negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

išteisintojo V. K. ir jo gynėjo V. Žarkovo apeliacinį skundą atmesti.