- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-29
- Bylos Nr.
- 1A-721-562-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-00848-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė (pirm.), Stasys Punys, Virginija Švedienė
- Nuteistasis
- A. G.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos, G. Š., M. Š.
- Advokatai
- Viktoras Rutkauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 180 str. 1 d. 4 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 140 str. 1 d. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 str. 3 d. 40 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. a) pp., bausmės, paskirtos už BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas, subendrintos apėmimo būdu, nustatant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, prie griežtesnės 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės – 6 mėnesius laisvės atėmimo, ir galutinė bausmė nustatyta 4 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
BK 64¹ str. pagrindu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta 3 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2014-07-11). Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-03-23 iki 2014-07-10.
Nuspręsta kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nuspręsta civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai: priteisti iš A. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 231,68 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nuspręsta nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Š. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies: priteisti iš A. G. G. Š. naudai 180 Lt turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nuspręsta nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. Š. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies: priteisti iš A. G. M. Š. naudai 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitaręs dėl nusikalstamos veikos ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2014-03-23, apie 15.00 val., būdamas laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėjęs prie nukentėjusiojo M. Š. iš nugaros, kartą smogė nukentėjusiajam į veidą, po ko nukentėjusysis atsisuko ir netrukus jis nukentėjusiajam M. Š. smogė dar kartą į galvą, po ko nukentėjusysis M. Š. nukrito, ir nukentėjusįjį toliau mušė kartu su kartu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu į įvairias kūno vietas, tuo sukėlė nukentėjusiajam M. Š. fizinį skausmą ir padarė galvos smegenų sukrėtimą, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei A. G. pagrobė, išėmęs iš nukentėjusiojo M. Š. galinės kelnių kišenės juodos spalvos odinę piniginę, 150 Lt vertės, piniginėje buvusius pinigus - 640 Lt, M. Š. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertės 40 Lt, M. Š. vardu išduotą banko „Swedbank" mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 20 Lt, materialinės vertės neturinčias įvairias nuolaidų korteles: „Hesburger“, „Bonus“, „Mano Rimi“, „Iki“, „Maxima ačiū“, degalinės „Neste oil“. Tokiu būdu, panaudojęs fizinį smurtą veikdamas bendrininkų grupėje, jis pagrobė M. Š. priklausantį 850 Lt vertės turtą.
A. G. taip pat nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. už tai, kad jis sukėlė fizinį skausmą ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2014-03-23, apie 15.00 val., po įvykdyto plėšimo nukentėjusiojo M. Š. atžvilgiu, laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, siekdamas pasišalinti iš įvykio vietos bėgo nuo jį besivejančio G. Š. ir kieme šalia namo Nr. 92, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui, t. y. apdraskė nukentėjusiojo G. Š. dešinės rankos riešą iš vidinės pusės, taip pat mėgindamas priešintis spardėsi, t. y. įspyrė nukentėjusiajam G. Š. į dešinę koją, po ko liko sumušimo žymės žemiau dešinio G. Š. kojos kelio, tokiu būdu jis sukėlė fizinį skausmą G. Š.. Taip pat, priešindamasis sulaikymui, jis suplėšė nukentėjusiojo G. Š. kelnes, 100 Lt vertės, bei nepataisomai sugadino nukentėjusiojo G. Š. batus, 80 Lt vertės, tokiu būdu jis sugadino nedidelės vertės G. Š. priklausantį 180 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendį ir skirti jam mažesnę bausmę. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir paskyrė apeliantui per griežtą bausmę. Apeliantas pažymi, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apeliantas davė nuoseklius parodymus ir padėjo tyrimui.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. G. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde, neginčydamas veikų kvalifikacijos, apimties bei savo kaltės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendį ir skirti jam mažesnę bausmę. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir paskyrė apeliantui per griežtą bausmę.
BK 180 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 140 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 187 str. 3 d. nustatyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
A. G. padarė tris baigtas nusikalstamas veikas: vieną nesunkų smurtinį tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 str. 1 d.), vieną apysunkį smurtinį tyčinį nusikaltimą nuosavybei (BK 180 str. 1 d.) bei vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei (BK 187 str. 3 d.). Dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiesiems sukelti turtiniai nuostoliai ir padaryti atitinkami sveikatos sužalojimai. Reikia pažymėti, kad A. G. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, A. G. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 6 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei (t. 1, b. l. 160-169), 2014 m. kovo 24 d. duomenimis apeliantas buvo baustas administracine tvarka 34 kartus (t. 2, b. l. 1-16). Nors A. G. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ar Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, tačiau ne kartą buvo užfiksuoti narkotinio apsvaigimo faktai (t. 1, b. l. 145-147). Nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau 2014 m. kovo 24 d. duomenimis apeliantui darbo paieška buvo nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. (t. 1, b. l. 22-23). Pirmosios instancijos teismas nustatė A. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis plėšimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad A. G. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas, ir esant įstatyme nustatytoms sąlygoms pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas bei A. G. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.
Pažymėtina, jog BK 27 str. 1 d. numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. G. skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, todėl jis yra recidyvistas. BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Taigi nusikaltimų recidyvas yra aplinkybė, turinti įtakos asmens pavojingumui ir nulemianti skirtinos bausmės rūšį.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo A. G. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad A. G. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 6 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, kad A. G. buvo 34 kartus baustas administracine tvarka, kad A. G. skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, konstatuotina, kad nuteistasis nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti, todėl švelnesnėmis bausmėmis BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti ir jam pagrįstai skirta griežčiausia įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė – pagal BK 140 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmės, viršijančios sankcijose numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, už baudžiamąjį nusižengimą (BK 187 str. 3 d.) – arešto bausmė, artima už baudžiamuosius nusižengimus nustatytam šios bausmės rūšies maksimumui. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. a) p., bausmės, paskirtos už BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas, pagrįstai subendrintos apėmimo būdu, nustatant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu pagrįstai subendrinta su bausme, paskirta už BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, prie griežtesnės 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės – 6 mėnesius laisvės atėmimo, ir galutinė bausmė nustatyta 4 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. BK 64¹ str. pagrindu bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta 3 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2014-07-11). Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-03-23 iki 2014-07-10. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kad ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus ir padėjo tyrimui, jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo ir nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo švelninti A. G. pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės.
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo A. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.