- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-07-11
- Bylos Nr.
- 1-1957-119/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-00848-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. G.
- Civilinis ieškovas
- M. Š., G. Š.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
2005-05-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 str. l d., 180 str. l d. (2 veikos) - laisvės atėmimu l m. 6 mėn., bausmė atlikta;2006-08-31 Vilniaus miesto l apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. l d. laisvės atėmimu 3 metams, bausmė atlikta;2010-05-31 Vilniaus miesto l apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (2 veikos) - laisvės atėmimu l m. 4 mėn. su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, bausmė atlikta;2011-11-07 Vilniaus miesto l apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. - areštu 45 paroms, bausmė atlikta;2012-10-04 Vilniaus miesto l apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (2 veikos) – laisvės atėmimu l m. 4 mėn.;2013-02-07 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1d., 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 mėn., LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. pagrindu bausmė subendrinta su 2012-10-04 nuosprendžiu skirta bausme, nustatant galutinę l m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausmę; bausmė atlikta, teistumas neišnykęs;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį;
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. pagrobė svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą, o būtent:
jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitaręs dėl nusikalstamos veikos ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2014-03-23, apie 15.00 val., būdamas laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėjęs prie nukentėjusiojo M. Š. iš nugaros, kartą smogė nukentėjusiajam į veidą, po ko nukentėjusysis atsisuko ir netrukus jis nukentėjusiajam M. Š. smogė dar kartą į galvą, po ko nukentėjusysis M. Š. nukrito, ir nukentėjusįjį toliau mušė kartu su kartu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu į įvairias kūno vietas, tuo sukėlė nukentėjusiajam M. Š. fizinį skausmą ir padarė galvos smegenų sukrėtimą, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei A. G. pagrobė, išėmęs iš nukentėjusiojo M. Š. galinės kelnių kišenės juodos spalvos odinę piniginę, 150 Lt vertės, piniginėje buvusius pinigus - 640 Lt, M. Š. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 12072418, kurios vertės 40 Lt, M. Š. vardu išduotą banko „Swedbank" mokėjimo kortelę Nr. 6763765005714516, kurios vertė 20 Lt, materialinės vertės neturinčias įvairias nuolaidų korteles: „Hesburger“, „Bonus“, „Mano Rimi“, „Iki“, „Maxima ačiū“, degalinės „Neste oil“. Tokiu būdu, panaudojęs fizinį smurtą veikdamas bendrininkų grupėje, jis pagrobė M. Š. priklausantį 850 Lt vertės turtą.
Be to, A. G. sukėlė fizinį skausmą ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:
jis, 2014-03-23 apie 15.00 val. po įvykdyto plėšimo nukentėjusiojo M. Š. atžvilgiu, laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, siekdamas pasišalinti iš įvykio vietos bėgo nuo jį besivejančio G. Š. ir kieme šalia namo Nr. 92, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui, t. y. apdraskė nukentėjusiojo G. Š. dešinės rankos riešą iš vidinės pusės, taip pat mėgindamas priešintis spardėsi, t. y. įspyrė nukentėjusiajam G. Š. į dešinę koją, po ko liko sumušimo žymės žemiau dešinio G. Š. kojos kelio, tokiu būdu jis sukėlė fizinį skausmą G. Š.. Taip pat, priešindamasis sulaikymui, jis suplėšė nukentėjusiojo G. Š. kelnes, 100 Lt vertės, bei nepataisomai sugadino nukentėjusiojo G. Š. batus, 80 Lt vertės, tokiu būdu jis sugadino nedidelės vertės G. Š. priklausantį 180 Lt vertės turtą.
Kaltinamasis A. G. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2014-03-23 apie 15 val. stoties rajone sutiko pažįstamą, vardu Romka, su kuriuo buvo susipažinęs naktiniame klube ir nesimatęs nuo 2006 metų. Stoties rajono bare abu išgėrė po bokalą alaus ir nusprendė važiuoti į Kalvarijų turgų. Prie turgaus pamatė vyrą, kuris išsitraukęs piniginę skaičiavo pinigus. Pamatę pinigus, nusprendė iš to vyro juos atimti. Nusekė vyrą iki jo namo (duomenys neskelbtini) gatvėje laiptinės. Užėjo paskui jį į laiptinę, tuomet kaltinamasis vyrą pastūmė ir šis parkrito. Romas pradėjo jį mušti, o kaltinamasis tuo metu iš to vyro galinės kelnių kišenės ištraukė piniginę, kadangi prieš tai matė, kad pastarasis ją ten buvo įsikišęs. Su pinigine išbėgo iš laiptinės. Romka nubėgo į vieną pusę, o jis pats – į kitą. Nespėjo apžiūrėti piniginės turinio, nes buvo sulaikytas jį pasivijusio vyro (kaip vėliau sužinojo – nukentėjusiojo brolio). Jį pavijęs nukentėjusiojo brolis pargriovė kaltinamąjį ant žemės, prispaudė galvą prie žemės ir taip laikė. Kaltinamasis bandė atsikelti, priešinosi, tuo metu ir galėjo suplėšyti G. Š. kelnes ir padaryti jam kūno sužalojimus, nurodytus kaltinime. Sutinka atlyginti visus byloje pareikštus civilinius ieškinius, tačiau mano, kad nukentėjusiųjų pareikšti ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per dideli ir prašo juos sumažinti. Nusikaltimą padarė, nes neturi pragyvenimo šaltinio.
Nukentėjusysis M. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2014-03-23 buvo Kalvarijų turguje. Jam grįžtant namo, užėjus į savo namo laiptinę, paskui jį į laiptinę užėjo du vyrai: kaltinamasis ir dar vienas vyras. Laiptinėje kaltinamasis jį pastūmė , o antrasis sudavė smūgį. Kai nukentėjusysis M. Š. pargriuvo, jie iš kelnių kišenės ištraukė jam piniginę ir pabėgo. Nuo pirmojo smūgio buvo trumpam praradęs sąmonę, atsimena, kad jo jaunesnysis brolis ėmė šaukti ir nubėgo paskui užpuolikus, o brolio mergina ėmė jį gaivinti. Pinigus jam grąžino pareigūnai. Po užpuolimo savaitę laiko turėjo nedarbingumą, jam davė galvos tomografiją. Prašo patirtai neturtinei žalai iš kaltinamojo priteisti 5000 Lt, kadangi išgyveno stresą, iki šiol patiria nesaugumo jausmą ir baimę įeidamas į laiptinę, iki šiol jaučia galvos skausmus po patirto galvos sukrėtimo, kurių anksčiau nebuvo.
Nukentėjusysis M. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2014-03-23 atvažiavo pas savo motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyvena ir brolis M. Š.. Būdamas buto virtuvėje pro langą pamatė grįžtantį brolį ir nedideliu atstumu paskui jį einančius vyriškius. Pasirodė įtartina, kad broliui atidarius laiptinės duris, tiedu vyriškiai vos ne bėgte pasileido iš paskos, kad spėtų įeiti kartu su juo į laiptinę. Iš karto išbėgo į laiptinę, ir ten pamatė gulintį brolį, o tuodu vyriškius jį spardančius. Paties užpuolimo momento nematė. Suriko ir tiedu vyrai ėmė bėgti. Kaltinamąjį, kuris dabar yra salėje, jis pasivijo ir sulaikė. Sulaikomas šis priešinosi, bandė spardytis, įvyko grumtynės, jiedu du sykius griuvo, pakilęs kaltinamasis vėl bėgo, tik galutinai pargriuvęs ir prispaustas prie žemės liovėsi priešintis. Kaltinamasis grasino jį susirasti ir nužudyti. Grumtynių metu buvo apdraskytas nukentėjusiojo M. Š. riešas, suplėšytos kelnės ir sugadinti batai. Prašo atlyginti 180 Lt turtinę žalą ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes patyrė stresą, dėl brolio užpuolimo vidury dienos ir kaltinamojo grasinimų tebejaučia nesaugumo jausmą.
Liudytoja N. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-03-23 apie 15.00 val. ji buvo kartu su G. Š., adresu (duomenys neskelbtini). Tada buvo virtuvėje ir pro langą pamatė ateinantį M. Š. bei pastebėjo, kad jam iš paskos įtartinai arti jo ėjo nepažįstami du asmenys. Pastebėjo, kad minėti asmenys prieš pat namo laiptinės duris, eidami M. iš paskos, paspartino žingsnį. Nematė, kaip M. atidarė laiptinės duris. G. kilo įtarimas ir jis nieko nelaukęs išėjo į laiptinę. Ji liko bute. Išėjęs į laiptinę G. paliko praviras buto duris, ji išgirdo laiptinėje neaiškų triukšmą ir pati išėjo į laiptinę. Pamatė, kad pro laiptinės duris bėga M., ji išbėgo jam iš paskos. Išbėgus į lauką ji matė, kad M. vijosi asmenį, o G. bėgo paskui kitą asmenį, kaip vėliau paaiškėjo A. G.. Ji bėgo paskui M.. Abu asmenys, išbėgę iš laiptinės, bėgo aplink šalia namo esantį negyvenamą pastatą. G. pasivijo asmenį, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo A. G.. O kitas asmuo, kurį vijosi M., per namo „bromą" paspruko. M. buvo sumuštas, todėl jam vytis bėglį buvo labai sudėtinga. Pastebėjo, kad M. susmuko. Tada ji pribėgo prie G. ir pamatė, kad A. G. stipriai priešinosi sulaikymui, todėl G., panaudojęs kovinius imtynių veiksmus, pastarąjį sulaikė. Ji garsiai šaukdama prašė kaimynų iškvieti policijos pareigūnus. Prie jų priėjo jaunas nepažįstamas vaikinas ir pasiteiravęs, kas nutiko, kvietė pagalbą bendruoju pagalbos telefonu. Policija kartu su greitąja pagalba atvyko po maždaug 15 min. Atvykę pareigūnai aiškinosi aplinkybes ir apieškojo sulaikyto A. G. kišenes. Jo kelnių priekinėje kišenėje rado M. piniginę su joje buvusiais pinigais ir dokumentais ir netrukus minėtą piniginę grąžino M.. Atvykę medikai suteikė pirmąją pagalbą sulaikytam A. G., kurio veidas buvo purvinas. Kiek pamena, M. medikai pirmosios pagalbos nesuteikė. M. dešinė akis buvo labai sutinusi, matė prakirstą žaizdą akiduobėje, jo rankos buvo nubrozdintos. Kiek pamena, po minėto įvykio G. ranka, kuri tiksliai nepamena, buvo iš vidinės pusės apdraskyta, (t. l, b. 1. 60-61).
Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-03-23 apie 15.00 val. jis buvo kieme prie savo automobilio. Kieme išgirdo triukšmą ir girdėjo, kad vyras šaukė: „laikykit". Matė, kad nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, link buvusio seniūnijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bėgo jaunuolis. Paskui minėtą bėglį bėgo kitas vyras. Atsimena, kad bėglys užbėgo už (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančio namo ir kas vyko toliau, nematė. Taip pat pastebėjo, kad minėtiems vyrams iš paskos bėgo mergina. Ji irgi kažką šaukė. Tada liudytojas nuėjo už minėto pastato aiškintis situacijos. Bėglį pavijęs jaunuolis jo prašė iškviesti pagalbą. Bėglys gulėjo ant žemės ir jį laikė minėtas jaunuolis, kuris prašė pagalbos. Jam trumpai nupasakojo situaciją, kad minėtas bėglys laiptinėje užpuolė brolį. Policijos pareigūnai atvyko po maždaug 15 min. ir aiškinosi situaciją su jaunuoliais. Jis neliko ir nesikišo. Paties įvykio, t. y. kas vyko laiptinėje, nematė. Jis tik padėjo telefonu iškvieti policijos pareigūnus, (t. l, b. 1. 62-63).
Liudytoja R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-03-23 apie 15.00 val. ji buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ji gyvena antrame aukšte ir pro virtuvės langą matė, kaip nuo „Šaltinėlio Iki" ateina kaimynas M.. Atkreipė dėmesį, kad jis ėjo negreitu žingsniu, tarsi užsisvajojęs. Maždaug 10 m. atstumu nuo M. ėjo jai nepažįstami vyrai. Atkreipė dėmesį, kad minėti vyriškiai sekė M. iš paskos ir paspartino žingsnį, kai M. artėjo link savo laiptinės lauko durų. Netrukus išgirdo kieme triukšmą, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo N. balsas. N. yra M. brolio G. mergina. Ji tada paprašė savo draugo M. V., kad jis išeitų į kiemą pasižiūrėti, kas nutiko M., kurį matė bėgantį paskui asmenį. Pastebėjo, kad iš už namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, greitai bėgo nepažįstamas vyras, paskui, kaip suprato, stipriai sumuštas bėgo ir mėgino bėglį vytis M.. Minėtas bėglys buvo vienas iš prieš tai M. sekusių asmenų. Girdėjo, kaip kieme kažkas šaukė: „laikykit vagį!". Susirinko kieme nemažai kaimynų ir prašalaičių, kurie stebėjo įvykius. Matė, kad G. tarp medžių ant žolės prispaudęs laikė pusiau pasisukusį šonu kitą M. prieš tai sekusį asmenį. Ji taip pat nusileido į kiemą. Prie jos pagalbos telefonu skambino N. ir kvietė pagalbą. Kol laukė atvykstančių policijos pareigūnų, sulaikytas asmuo, kurį laikė G., mėgino atkreipti visų dėmesį sakydamas, kad neva jis nuskriaustas ir piniginę jam įkišo į kelnių kišenę N.. Asmuo grasino G.. G. jai trumpai paaiškino, kad minėtas sulaikytas asmuo su bendru laiptinėje sumušė ir atėmė iš M. piniginę. Maždaug po 10 min. į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Vienas iš pareigūnų apieškojo sulaikytą asmenį ir iš kišenės ištraukė tamsios spalvos vyrišką piniginę, kuri buvo stipriai išsipūtusi. Atsimena, kad pareigūnas visų akivaizdoje atidarė piniginę, apžiūrėjo piniginės turinį ir garsiai nusistebėjo, kad tiek pinigų nukentėjęs nešiojosi su savimi ir piniginę grąžino M.. M. dešinysis skruostikaulis buvo stipriai sumuštas ir patinęs, net matėsi bekylanti mėlynė, nubrozdinimas. Jai pasirodė, kad galėjo būti stipriai sutrenktos M. smegenys, nes kai vijosi bėglį, M. judesiai jai pasirodė nekoordinuoti. M. jai pasirodė tarsi apdujęs. Kai jis stovėjo, matė, kad M. buvo ištiktas šoko, nes drebėjo jo rankos ir jo kalba buvo nerišli, (t. l, b. 1. 64-65).
2014-04-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis M. Š. kaip reikšmingą tyrimui pateikė piniginę su joje buvusias daiktas, dokumentais, kurie buvo nufotografuoti ir apžiūrėti, o po to grąžinti nukentėjusiajam, (t. l, b. 1. 28-40).
2014-04-29 M. Š. medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota,
kad M. Š. 2014-03-25 VšĮ Antakalnio poliklinikoje gydytojo neurologo buvo nustatyta
galvos smegenų sukrėtimas ir poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, tai padaryta smūginiu
kieto buko daikto poveikiu prieš kreipiantis medicinos pagalbos galimai 2014-03-23 įvykio metu
sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, nes duomenų, jog sveikata buvo
sutrikdyta ilgam, nėra. (t. l b. 1. 46).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
Iš baudžiamojoje byloje surinktų, teisminio nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis A. G. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Jis pats savo kaltę prisipažino visiškai, papasakojo, kaip jam ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui Romkai kilo spontaniškas sumanymas apiplėšti nukentėjusįjį M. Š., pamačius šį skaičiuojant viešoje vietoje pinigus. Jis buvo sekamas, įėjęs į laiptinę pargriautas smūgiais į nugarą ir galvą, po to abiejų bendrininkų mušamas pargriuvęs, kaltinamasis ištraukė iš jo kelnių kišenės piniginę su pinigais. Kaltinamasis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, siekiant pagrobti nukentėjusiojo pinigus pastarasis buvo tikslingai sekamas iki laiptinės, prieš jį abiejų bendrininkų pavartotas fizinis smurtas, padaryti kūno sužalojimai, kurie specialisto buvo įvertinti kaip nežymūs, todėl jų padarymas nukentėjusiajam kaip atskira nusikalstama veika nekvalifikuotinas. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą be jo paties parodymų, patvirtina nukentėjusiųjų M. Š. ir G. Š. parodymai, kad prieš M. Š. buvo vartojamas smurtas. Nukentėjusysis G. Š. patvirtino, kad išbėgęs į laiptinę pats matė dviejų vyrų spardomą gulintį brolį. Liudytojos N. Š., R. Ž. patvirtino aplinkybes, kad nukentėjusysis M. Š. buvo sekamas dviejų vyrų, paskubomis paskui jį įėjusių į laiptinę, abi patvirtino mačiusios, kad po įvykio M. Š. buvo sumuštu veidu, sunkiai orientavosi, o policijos pareigūnai apieškoję sulaikyto A. G. kišenes, rado nukentėjusiojo M. Š. piniginę su pinigais. Smurtas buvo pavartotas tikslu atimti nukentėjusiajam galimybę priešintis, jo pasekoje pagrobtas M. Š. turtas, A. G. veika kvalifikuojama pagal LR BK 180 str. 1 d.
Be to byloje surinktų įrodymų visuma: paties kaltinamojo A. G. parodymais, nukentėjusiojo G. Š. parodymais, iš dalies ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų N. Š., D. K., R. Ž. parodymais, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolu įrodyta, kad A. G. siekdamas išvengti sulaikymo grūmėsi su jį pasivijusiu nukentėjusiuoju G. Š., grumtynių metu panaudodamas prieš pastarąjį fizinį smurtą: jį spardydamas ir apdraskydamas riešo vidinę pusę ir tokiu būdu nuketėjusiajam G. Š. sukeldamas fizinį skausmą (tikslus kūno sužalojimų pobūdis ir mastas įvertinti nebuvo nukentėjusiajam nesikreipus į medicinos įstaigas), be to sugadino nukentėjusiojo G. Š. turtą: kelnes ir batus, kurių vertė nesiekia 3 MGL dydžio sumos. A. G. veika kvalifikuojama pagal LR BK 140 str. 1 d., 187 str. 3 d.
Bausmės skyrimas
A. G. padarė vieną nesunkų smurtinį tyčinį nusikaltimą, vieną apysunkį smurtinį tyčinį nusikaltimą bei vieną baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3-4 d., 12 str.). Lengvina jo atsakomybę tai, kad pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkina jo atsakomybę tai, kad plėšimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).
A. G. anksčiau teistas 6 kartus, visi teistumai už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, nors bausmės atliktos, teistumas neišnykęs, naujus tyčinius nusikaltimus padarė tebesant neišnykusiam teistumui už kitą tyčinį nusikaltimą, kas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Turi galiojančių nuobaudų už įvairių rūšių administracinius teisės pažeidimus. Nedirba, registruotas darbo biržoje. Nors buvo užfiksuoti narkotinio apsvaigimo faktai, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ar Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – įvykdytas ciniškas ir brutalus plėšimas, pasekus nukentėjusįjį iki jo paties namų, aukščiau aptartą kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, A. G. už padarytus nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės, viršijančios sankcijose numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmė, artima už baudžiamuosius nusižengimus nustatytam šios bausmės rūšies maksimumui. Taikytini LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p. dėl bausmių subendrinimo apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu. Į galutinę bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas.
Kadangi kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, o byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, jo atžvilgiu taikytinos LR BK 64(1) str. nuostatos ir galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – suėmimas – kaltinamajam pratęstina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t.y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Spręsdamas nukentėjusiųjų civilinių ieškinių klausimą teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusiųjų interesus baudžiamajame procese.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 231,68 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl 231,68 Lt turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui, gydant nukentėjusįjį M. Š., kuris buvo sužalotas dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. M. Š. sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų. Išlaidoms pagrįsti pateikė M. Š. gydymo paslaugų apskaitos išrašą su detaliu suteiktų gydymo paslaugų sąrašu ir įkainiais. Civilinis ieškinys dėl 231,68 Lt turtinės žalos visiškai įrodytas ir tenkintinas. Iš kaltinamojo A. G. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistini 231,68 Lt.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. Š. pareiškė 5000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad dėl užpuolimo jis patyrė fizinę ir moralinę žalą: po sumušimo užpuolimo metu jam labai skaudėjo galvą, patyrė kūno sužalojimus ir didžiulį šoką, turėjo savaitės laiko nedarbingumą, iki šiol išliko nemalonūs prisiminimai ir patiria neigiamus išgyvenimus, kai reikia įeiti į savo namo laiptinę dėl po įvykio atsiradusios užpuolimo baimės.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. Š. pareiškė 3180 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad grumtynių su kaltinamuoju metu buvo nepataisomai sugadini jo 100 Lt vertės kelnės ir 80 Lt vertės batai. Be to patyrė neturtinę žalą, kadangi kaltinamasis priešindamasis sulaikymui pavartojo jo atžvilgiu fizinį smurtą ir sukėlė skausmą, grasino jam susidorojimu, po nusikaltimo jis patiria nesaugumo jausmą. Patirtą neturtinę žalą įvertino 3000 Lt.
Kaltinamasis neneigė, kad grumtynių su G. Š. metu jis galėjo sugadinti šio drabužius. Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas, bet ir sužalojimas. Nukentėjusiojo reikalavimas dėl 180 Lt turtinės žalos, patirtos dėl jo sugadintų drabužių, atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. (LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiesiems buvo padaryta neturtinė žala, nes jie abu nukentėjo nuo smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, patyrė stresą ir kūno sužalojimus, tačiau M. Š. kūno sužalojimai vertinami kaip nežymūs, nėra duomenų apie ilgalaikes ar rimtas pasekmes jo sveikatai, G. Š. dėl patirtų kūno sužalojimų į medikus iš viso nesikreipė. Teismo manymu, nukentėjusiųjų prašomos priteisti neturtinės žalos sumos yra per didelės padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsniui ir jų pasekmėms nukentėjusiesiems. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, kuris nedirba ir nuolatinių pajamų neturi. Atitinkamai nukentėjusiajam M. Š. priteistina neturtinės žalos suma mažintina iki 1000 Lt, nukentėjusiajam G. Š. – iki 500 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-
NUSPRENDĖ:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę.
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę.
LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. a)pp. pagrindu apėmimo būdu subendrinti bausmes, paskirtas už LR BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas, nustatant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę LR BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už LR BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, prie griežtesnės 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės – 6 mėnesius laisvės atėmimo, ir galutinę bausmę nustatyti 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
LR BK 64(1) str. pagrindu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę nustatyti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2014 -07-11 d.).
Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014-03-23 iki 2014-07-10.
Kardomąją priemonę – suėmimą – A. G. palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai: priteisti iš kaltinamojo A. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 231,68 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Š. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies: priteisti iš kaltinamojo A. G. G. Š. naudai 180 Lt turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. Š. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies: priteisti iš kaltinamojo A. G. M. Š. naudai 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.