Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-08-27 · Civilinė byla Nr. e2-854-790/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-27
Bylos Nr.
e2-854-790/2020
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00189-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Marius Bajoras (pirm.)
Ieškovas
O. G., I. G.
Atsakovas
Idėjų realizavimo centras, Butvita, Superturas, Optimalus turto valdymas, FIRST partneriai, Kauno apskrities valsybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyrius, Viewside Market Inc.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-854-790/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-000189-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų O. G. ir I. G. (I. G.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų O. G. ir I. G. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Butvita“, A. M., J. A. R., R. M., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, viešajai įstaigai Idėjų realizavimo centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Optimalus turto valdymas“, uždarajai akcinei bendrovei „Superturas“, uždarajai akcinei bendrovei „First partneriai“ ir Britų Mergelių salose registruotai įmonei „Viewside Marcets“ Inc,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai O. G. ir I. G. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) nagrinėti teismine tvarka bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Butvita“ bankroto bylą; 2) įpareigoti BUAB „Butvita“ bankroto administratorę perduoti Kauno apygardos teismui BUAB „Butvita“ dokumentus (neteisminės bankroto procedūros bylą); 3) įtraukti ieškovus į BUAB „Butvita“ kreditorių sąrašą su 406 832,32 Eur kreditoriniu reikalavimu; 4) pripažinti BUAB „Butvita“ bankrotą tyčiniu.

2. Ieškovai nurodė, kad užtikrindami atsakovės BUAB „Butvita“ prievolių, kylančių iš 2012 m. birželio 26 d. ir 2012 m. liepos 20 d. paskolos sutarčių, įvykdymą, 2013 m. vasario 13 d. hipotekos sutartimi įkeitė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „First parneriai“ savo turtą. BUAB „Butvita“, gavusi paskolą, šiuos pinigus faktiškai išvaistė ir jau nuo 2013 metų nevykdė jokios veiklos. 2013 m. rugsėjo 26 d., nesuėjus paskolų grąžinimo terminui, BUAB „Butvita“ direktoriaus iniciatyva buvo pradėta neteisminė BUAB „Butvita“ bankroto procedūra. Dar iki bankroto procedūros pradžios hipotekos kreditorė atsakovė UAB „First parneriai“ inicijavo priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovų turto.

3. Ieškovų teigimu, BUAB „Butvita“ bankroto procedūra yra neteisėta, o BUAB „Butvita“ bankrotas tyčinis. Ieškovai kreipėsi į BUAB „Butvita“ bankroto administratorę UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą ir jos kreditorių susirinkimo pirmininką, prašydami sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiami klausimai dėl bankroto bylos perdavimo nagrinėti teismui ir bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau jie negavo atsakymo iš kreditorių susirinkimo pirmininko, o bankroto administratorė nurodė, kad jie nėra laikomi subjektais, turinčiais teisę inicijuoti bankroto procedūrą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

5. Teismas nurodė, kad ieškinyje išdėstyti reikalavimai gali būti nagrinėjami tik juridinio asmens bankroto byloje. Ieškovai, inicijuodami atskirą bylą, bando ginti savo teises nesilaikydami įstatymų reikalavimų, todėl jų ieškinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

6. Teismas pažymėjo, kad BUAB „Butvita“ bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, todėl ieškovų reikalavimus gali patvirtinti tik kreditorių susirinkimas. Jei ieškovai vertina, kad BUAB „Butvita“ neteisminis bankroto procesas buvo pradėtas neteisėtai, jie gali ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimą, kurio pagrindu buvo pradėta ir vyksta neteisminė bankroto procedūra. Įstatyme nėra nustatyta galimybė ieškovų prašomu būdu pakeisti neteisminį bankroto procesą į teisminį.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovai atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį ir perduoti jį nagrinėti Kauno apygardos teismui. Ieškovai taip pat prašo teismo priėmus ieškinį taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo likviduoti ir išregistruoti iš Juridinių asmenų registro BUAB „Butvita“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ieškovai negali apginti savo teisių kitaip, kaip tik teikdami šį ieškinį. Teismas nurodė, kad ieškovai galėtų ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo pradėtas neteisminis bankroto procesas, tačiau ieškovai nepatenka į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 55 straipsnio 2 dalyje nurodytą asmenų, galinčių skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, ratą ir negali jo apskųsti. JANĮ nurodyta, kad vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka, teismo kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas, todėl ieškovai kreipėsi į kreditorių susirinkimą, prašydami priimti sprendimą pradėti teisminę bankroto procedūrą. Taip pat ieškovai pateikė bankroto administratorei prašymą įtraukti juos į kreditorių sąrašą, o kreditorių susirinkimo pirmininkui – prašymą šaukti kreditorių susirinkimą ir spręsti minėtus klausimus. Tačiau BUAB „Butvita“ kreditorių susirinkimas ir kreditorių susirinkimo pirmininkas nepateikė atsakymų į ieškovų prašymus, o jos bankroto administratorė atsisakė tvirtinti kreditorinį reikalavimą. Bankroto administratorė taip pat nurodė ieškovams, kad jie nėra subjektais, turinčiais teisę inicijuoti BUAB „Butvita“ bankroto bylą. Ieškovai negali sušauti kreditorių susirinkimo, nes šį veiksmą gali atlikti tik JANĮ 46 straipsnyje nurodyti asmenys. Ieškovai taip pat negali skųsti kreditorių susirinkimo nutarimų dėl atsisakymo įtraukti juos į kreditorių sąrašą ir bankroto procedūrų vykdymo teismine tvarka, nes tokie nutarimai, nepaisant jų prašymo, nebuvo priimti.

7.2. Atsisakydamas priimti ieškinį teismas nepagrįstai nurodė, kad įstatyme nėra nustatyta galimybė pakeisti ne teismo tvarka vykstančią bankroto procedūrą į teisminę. Civilinėje teisėje galioja taisyklė, kad asmenys gali ginti visas teises, kurių gynimas nėra uždraustas įstatyme arba nėra nustatytas konkretus subjektas, kuris turi apginti asmens pažeistas teises. JANĮ ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nėra reglamentuota, kokiu būdu turi būti pereinama iš neteisminės bankroto procedūros į teisminę, todėl toks ieškovų reikalavimas gali būti nagrinėjami teisme vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsniu.

7.3. Ieškovai turi teisinį suinteresuotumą pripažinti BUAB „Butvita“ bankrotą tyčiniu, nes ieškovų turtas yra įkeistas užtikrinant BUAB „Butvita“ prievolių įvykdymą. UAB „First partneriai“ kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, todėl iškilo grėsmė, kad ieškovai neteks savo turto.

7.4. Dėl buvusių BUAB „Butvita“ vadovų neteisėtų veiksmų, be kita ko, neteisėtų sandorių su UAB „First partneriai“ vadove sudarymo, BUAB „Butvita“ tapo nemoki, negalėjo vykdyti veiklos ir netrukus jai buvo pradėta neteisminė bankroto procedūra. BUAB „Butvita“ tapus nemokia, UAB „First partneriai“ inicijavo skolos išieškojimą iš ieškovų turto. Tai rodo, kad viena iš didžiausių BUAB „Butvita“ kreditorių UAB „First partneriai“ nėra suinteresuota patvirtinti ieškovų reikalavimą, įtraukti juos į kreditorių sąrašą, svarstyti klausimus dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir dėl bankroto procedūros vykdymo teismine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovų ieškinį, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovų pareikštą ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas nurodė, kad ieškinyje išdėstyti reikalavimai gali būti nagrinėjami tik juridinio asmens bankroto byloje, o ne atskiroje civilinėje byloje. Teismas vertino, kad ieškovai, inicijuodami savarankišką civilinę bylą, siekia apginti savo teises nesilaikydami įstatymų reikalavimų. Ieškovai, nesutikdami su skundžiama teismo nutartimi, nagrinėjamoje byloje remiasi Konstitucijos 30 straipsniu, garantuojančiu kiekvienam asmeniui teisę į teisminę jo pažeistų teisių gynybą. Ieškovai nurodo, kad savo reikalavimus jie gali patenkinti tik pareikšdami šį ieškinį, kadangi kiti jų teisių gynimo būdai nebuvo veiksmingi arba nėra jiems prieinami dėl to, kad ieškovai nepatenka į įstatymuose nustatytą asmenų, galinčių pareikšti atitinkamus reikalavimus bankroto byloje, ratą. Taigi, byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar ieškovai tinkamai realizuoja savo teisę į teisminę gynybą.

10. Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą – tai viena iš pagrindinių asmens teisių, kurią garantuoja svarbiausi nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai. Antai, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

12. Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar kad asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti šią teisę savo nuožiūra. Konstitucijos 30 straipsnyje garantuojamos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose; tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, yra būtina laikytis nurodytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Tuo atveju, jei asmuo nesilaiko įstatymuose nustatytų kreipimosi į teismą reikalavimų, jo galimai pažeistos teisės negali būti veiksmingai apgintos.

13. Nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad ieškovų reikalavimai yra susiję su kito asmens atžvilgiu vykdomu bankroto procesu. Bankroto teisiniams santykiams reglamentuoti yra skirtas specialus teisės aktas – iki 2020 m. sausio 1 d. juridinių asmenų bankroto teisinius santykius reglamentavo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), po 2020 m. sausio 1 d. – JANĮ. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurios yra nustatytos kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Tai reiškia, kad vykdant juridinių asmenų bankroto procedūras yra vadovaujamasis ne tik minėtuose specialiuose įstatymuose išdėstytu reglamentavimu, tačiau tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja specialūs įstatymai, yra taikomos ir bendrosios CPK nuostatos.

14. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įmonės bankroto procedūrų teisinis nagrinėjimas, jų kontrolė ir tvirtinimas teismų procesiniais sprendimais atliekamas, visų pirma, taikant ĮBĮ nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Todėl asmenys, siekiantys, kad būtų patenkinti jų reikalavimai, nukreipti bankrutuojančio juridinio asmens atžvilgiu, ir būtų tinkamai apginti jų interesai kito asmens bankroto procese savo teises turi įgyvendinti laikydamiesi specialiame įstatyme (JANĮ ar ĮBĮ) nustatytos tvarkos ir sąlygų.

15. Kaip buvo minėta pirmiau, nagrinėjamoje byloje ieškovai reiškia reikalavimus, kad ne teismo tvarka vykdoma BUAB „Butvita“ bankroto procedūra būtų perduota nagrinėti teismine tvarka, kad teismas patvirtintų jų kreditorinį reikalavimą, kad BUAB „Butvita“ bankrotas būtų pripažintas tyčiniu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, visi šie ieškovų reikalavimai yra tiesiogiai susiję su BUAB „Butvita“ atžvilgiu vykdomu bankroto procesu. Iš specialių bankroto teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, pavyzdžiui, JANĮ 41–42 straipsnių, reglamentuojančių kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarką, 70–71 straipsnių, reglamentuojančių bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindus ir tvarką, 55 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių sprendimų apskundimo tvarką, matyti, kad visi ieškovų keliami klausimai turi būti sprendžiami vykdant juridinio asmens bankroto procedūras. Nei anksčiau galiojusiame ĮBĮ, nei aktualiame JANĮ nėra numatyta galimybė ieškovų nurodytus klausimus spręsti atskiroje, ne juridinio asmens, kurio atžvilgiu yra reiškiami reikalavimai, bankroto byloje. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai, reikšdami minėtus reikalavimus atskiroje byloje, siekia ginti savo teises nesilaikydami įstatymuose išdėstyto reglamentavimo.

16. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jie pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, ieškovai nurodo, kad reikšdami ieškinyje išdėstytus reikalavimus jie remiasi Konstitucijos 30 straipsniu, garantuojančiu kiekvienam asmeniui teisę į teisminę gynybą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Konstitucijos normos tiesiogiai gali būti taikomos tik tuo atveju, kai ginčo santykio nedetalizuoja kiti norminiai aktai – įstatymai ar poįstatyminiai aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/1999). Bankroto teisinius santykius, kaip minėta, reglamentuoja specialus įstatymas, kuriame yra aiškiai reglamentuotos bankroto procedūros, be kita ko, kreditorinių reikalavimų pareiškimo ir tvirtinimo tvarka, atskirų subjektų priimtų sprendimų apskundimo tvarka ir pan. Dėl šios priežasties ieškovų teisės, kylančios iš BUAB „Butvita“ atžvilgiu vykdomų bankroto procedūrų, turi būti įgyvendinamos būtent bankroto teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovai, siekdami savo reikalavimų patenkinimo, turėtų ne inicijuoti atskirą bylą, bet JANĮ ar atitinkamuose ginčo santykiams taikomose ĮBĮ normose (žr. JANĮ 155 straipsnyje išdėstytas pereinamąsias nuostatas dėl JANĮ taikymo) nustatyta tvarka reikšti kreditorinius reikalavimus BUAB „Butvita“ bankroto procese, ginčyti kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimus ir (ar) veiksmus (neveikimą) (JANĮ 31 straipsnio 1 dalis), atlikti kitus veiksmus, kuriuos atlikti jiems leidžia ginčo santykiams taikytinų teisės aktų nuostatos.

17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakęs priimti ieškovų pateiktą ieškinį, tinkamai įvertino ginčo aplinkybes ir taikė proceso teisės normas. Ieškovų atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Bajoras