- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-2757-275/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26884-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- A. R.-D., A. D.
- Atsakovas
- S. D., A. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. R.-D. ir A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. R. D. ir A. D. ieškinį atsakovams S. D. ir A. D. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai ieškiniu bei patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą ir nurodė, kad su atsakovais 2010-03-01 sudarė Patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovai sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais išnuomojo atsakovams 104 kv.m. naują butą su naujais baldais, buitine technika, terasa bei požeminiu garažu, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai pažeidė sutarties nutraukimo terminus ir tvarką, t. y. 2012-04-03 vienašališkai nutraukė sutartį ir patalpas perdavė ieškovams pablogintas, dėl ko ieškovai turėjo išlaidų, be to, dėl atsakovų kaltės ieškovai negalėjo nuomoti patalpų tretiesiems asmenims vieną mėnesį, kadangi patalpas buvo būtina remontuoti. Ieškovai nurodė, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų jie patyrė 22355,05 Lt sumai nuostolių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal minėtos sutarties 4.3 p. nuostatas, atsakovai buvo sumokėję 3400,00 Lt sumai garantiją dėl galimų nuomininkų nuostolio patalpoms, tai ieškovai šią sumą įskaitė į atsiradusius nuostolius, ko pasėkoje ieškovų nuostoliai sudaro 18955,05 Lt sumą. Ieškovai nurodė, jog atsakovai nesilaikė minėtos sutarties pasibaigimo ir nuomojamo daikto perdavimo terminų, todėl laikytina, kad minėta sutartis buvo pratęsta neterminuotai, o vėliau nepagrįstai nutraukta, neįspėjus ieškovų per minėtoje sutartyje nustatytą terminą. Ieškovai ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė teismo išieškoti iš atsakovų lygiomis dalimis 24206,29 Lt žalą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas (t. I, b.l. 1-9, 106-110, 117-125).
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškovų reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad nei nuomojamas butas, nei jame esantys baldai ir technika nebuvo nauji. Nesutiko su ieškovų argumentais apie tai, jog atsakovai pažeidė minėtos sutarties nutraukimo terminus bei tvarką, nutraukdami vienašališkai sutartį 2012-04-03 (imtinai), kadangi pagal minėtos sutarties 3.1 p. nuostatas, šalys susitarė, kad patalpos yra išnuomojamos 24 mėnesių terminui, kuris yra skaičiuojamas nuo 2010-03-01 iki 2012-03-01 (imtinai), t. y. ginčo buto nuomos terminas baigėsi 2012-03-01 (imtinai), be to, šalys nesitarė dėl ginčo buto nuomos termino pratęsimo, todėl ieškovų reikalavimas dėl minėtos sutarties nutraukimo prieš terminą pripažinimo yra neteisėtas. Atsakovai nurodė, jog 2012-04-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole visi užfiksuoti buto patalpų trūkumai yra susiję su normaliu patalpų dėvėjimusi. Įvykus patalpų perdavimui, ieškovai įgijo pareigą pagal minėtos nuomos sutarties 11.2 p. nuostatas pareikšti pretenziją dėl žalos atlyginimo per dešimt dienų, tačiau to nepadarė, be to, po patalpų perdavimo – priėmimo praėjus 13 dienų, ieškovai su antstoliu M. D. dar kartą nuvyko į jau 13 dienų ieškovų valdomą butą ir nustatė dar visiškai naujų buto ir įrangos sugadinimo atvejų, kurių nebuvo pirmojo faktinių aplinkybių konstatavimo metu ir kurių kilmė bei priežastys atsakovams yra nežinomos. Atsižvelgiant į ieškovų nurodytą išlaidų 6023,05 Lt sumą, atsakovai sutiko su 220,01 Lt suma lempučių keitimui, 910,00 Lt suma patalpų valymui ir plovimui, 18,37 Lt suma stalčiaus amortizatoriaus keitimui, iš viso - 1148,38 Lt suma, tačiau kadangi ieškovai savo žinioje turi 3400,00 Lt sumą priklausančią atsakovams, tai minėta suma yra įskaitytina, o kitoje dalyje ieškovų ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Išieškojo lygiomis dalimis iš ieškovų A. R. – D. ir A. D. atsakovų S. D. ir A. D. naudai 180,00 EUR turėtų išlaidų bei 1100,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o valstybės naudai - 12,70 EUR pašto išlaidų. Teismas darė išvadą, kad ieškovai neįrodė visų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima tenkinti ieškovų ieškininius reikalavimus dėl padarytos žalos atlyginimo, t. y. ieškovai neįrodė tiek padarytos žalos dydžio, tiek atsakovų kaltės klausimo, tiek priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų bei padarytos žalos. Sprendė, kad civilinėje byloje yra atsakovų pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad parkete atsiradusius subraižymus pilnai galima sutvarkyti kitokiu būdu, nei keičiant visą grindų dangą (t. y. ją restauruojant, lakuojant ar pan.), taip pat sutvarkyti ir sienas bei kitus nurodytus defektus ir sugadinimus, ir šiais tinkamais įrodymais yra laikytini ekspertės R. J. M. parodymai bei jos sudaryta sąmata. Pažymėjo, kad ekspertės R. J. M. parodymai bei jos sudaryta sąmata yra laikytini tinkamais įrodymais šioje civilinėje byloje, kadangi ši ekspertė yra licenzijuota ir atestuota statybos inžinierė, turinti du atestatus ir jai yra suteikta teisė tokia veikla užsiimti bei teikti tokio pobūdžio sąmatas, kai tuo tarpu turto vertintojos E. C. parodymai bei ginčo buto įvertinimo ataskaita vertintina kritiškai, kadangi ji pati teismo posėdžio metu nurodė tą aplinkybę, jog neturi kvalifikacinio pažymėjimo sudaryti tokio pobūdžio sąmatas ir jas vertinti, be to, ji įvertino tik buto natūralų nusidėvėjimą. Pažymėjo ir tai, kad ieškovai nuo 2012-05-14 ginčo butą išnuomojo tretiesiems asmenims už 1800,00 Lt sumą per mėnesį, t. y. ši nuomos sutartis buvo sudaryta iš karto pasibaigus šalių sudarytai nuomos sutarčiai ir ji buvo sudaryta net su didesne nuomos kaina, t. y. 1800,00 Lt sumai, negu prieš du metus buvo ginčo butas išnuomotas atsakovams, t. y. už 1700,00 Lt sumą, todėl darė išvadą, kad nors ieškovai ginčo patalpų ir neremontavo, tačiau jų būklė tikrai nepablogėjo tokiu būdu bei mąstais, kokius nurodė ieškovai, be to, toks kitos nuomos sutarties sudarymas patvirtina tą aplinkybę, kad patys ieškovai pripažino tai, jog visgi ginčo butas yra tikrai geros būklės, todėl ir šioje dalyje ieškovų argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti. Teismas taip pat pilnai sutiko su atsakovų argumentais apie tai, kad 2012-04-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole visi užfiksuoti buto patalpų trūkumai yra susiję su normaliu patalpų dėvėjimusi, kadangi tiek sienų ir dangų paviršiai, tiek baldų ir įrangos paviršiai dėvisi nuolatos su jais kontaktuojant, be to, po patalpų perdavimo – priėmimo praėjus net 13 dienų, ieškovai su antstoliu M. D., t. y. nekviečiant atsakovų, dar kartą nuvyko į jau 13 dienų ieškovų valdomą butą ir nustatė dar visiškai naujų buto ir įrangos sugadinimo atvejų, kurių nebuvo pirmojo faktinių aplinkybių konstatavimo metu ir kurių kilmė bei priežastys atsakovams yra nežinomos, darė išvadą, kad nustatyti faktai negali pasikeisti atgaline data, t. y. ko nebuvo 2012-04-03, tai galėjo atsirasti jau 2012-04-16, tačiau ne atvirkščiai, be to, ginčo butas jau nuo 2012-05-14 buvo išnuomotas kitiems nuomininkams, todėl ieškovų argumentai ir šioje dalyje yra atmesti kaip nepagrįsti bei neįrodyti. Teismas taip pat sutiko su atsakovų argumentais apie tai, jog atsakovams perduoto garažo vartai buvo be automatikos, todėl yra visiškai nepagrįstas ieškovų ieškininis reikalavimas atsakovams atlyginti jų pakeistą vartų automatiką, nes ieškovai šiuo atveju turėjo teisę reikalauti iš atsakovų atlyginti tik nuostolius už garažo vartų sugadinimą. Sprendė, kad nustatytas ir pilnai įrodytas sienų, grindų ir baldų remonto dydis, įskaitant medžiagas, mechanizmą bei darbus, sudaro 4897,81 Lt sumą, tačiau įskaičius paliktą atsakovų 3400,00 Lt depozitą, lieka 1497,81 Lt suma, tačiau šią sumą, t. y. 433,80 EUR, atsakovai sumokėjo 2015-03-26, todėl konstatavo, jog atsakovai yra pilnai atlyginę ieškovams padarytą žalą, todėl ieškovų ieškinys atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantai neįrodė visų deliktinės atsakomybės sąlygų, nes šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl teismas iš esmės pažeidė materialinių teisės normų taikymą ir aiškinimą. Apeliantai neturėjo pareigos įrodinėti kaltę, be to, patys atsakovai pripažino, kad patalpos su daiktais po jų naudojimo apgadinti, tik nesutiko su apeliantų prašoma priteisti suma. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į įrodymų visumą, o vienintelį atsakovų pateiktą įrodymą – ekspertės R. J. M. atliktą sąmatą – laikė tinkamu nuginčyti padidintą įrodomąją galią turintį antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su nuotraukomis, taip pat ir apeliantų pateiktas PVM sąskaitas – faktūras, sąmatas.
2. Teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino apeliantų ir atsakovų pasirašytos patalpų nuomos sutarties turinio bei priėmimo – perdavimo akto, nes sutartyje aiškiai nurodyta atsakovų atsakomybė už bet kokį daikto pabloginimą. Kol patalpos nebuvo perduotos apeliantams, tol už patalpų tinkamą eksploatavimą buvo atsakingi atsakovai (galutinis perdavimas įvyko 2012-04-27, kai pasiimta spinta). 2012-04-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu siekta detaliau aprašyti padarytus daikto sugadinimus, o ne įvardyti naujus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad fiksuoti apgadinimai yra natūralus nusidėvėjimas, tačiau padaryti sugadinimai negali būti laikomi natūraliu nusidėvėjimu, nes sugadinti daiktai, kurių negalima naudoti pagal paskirtį, daiktų vertė sumažėjo.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantai neįrodė žalos dydžio dėl atsakovų neteisėtai pragręžtų vartų, nes apeliantai pateikė daug PVM sąskaitų – faktūrų, sąmatą, čekius, kurie pagrindžia žalos dydį, be to, jei teismui nebūtų aiškus žalos dydis, žalos dydį pagal CK 6.249 str. 1 d. nustato teismas. Vien ta aplinkybė, kad patalpos, išsikrausčius atsakovams, po mėnesio buvo išnuomotos tretiesiems asmenims, nepaneigia, kad apeliantai patyrė realią žalą ir patalpas suremontavo savo lėšomis. Patalpos buvo išnuomotos brangiau, nes pasikeitė butų nuomos rinkos kainos Vilniuje, o ne todėl, kad patalpos nebuvo apgadintos ir tinkamos naudotis.
4. Nepagrįsta teismo išvada, kad patalpos ir jose esantys baldai bei technika nebuvo visiškai nauji, nes sutartyje ir patalpų priėmimo – perdavimo akte aiškiai ir detaliai aprašyta perduodamų daiktų būklė, nurodyta, kad perduodamas naujas butas su naujais baldais ir technika.
5. Teismas nevertino apeliantų pateiktos 2012-05-12 nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos turtinio, neatsižvelgė į tai, kad UAB „Daineda“ atlikusi turto vertinimą yra profesionali įmonė, turinti visus reikiamus kvalifikacijos atestatus. Be to, apeliantų ataskaita tikslesnė nei atsakovų sąmata, atlikta praėjus dvejiems metams po patalpų sugadinimo.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad teismas priešingai nei nurodo apeliantai, pagrįstai priėjo prie išvados, kad nei butas, nei jame esantys daiktai nebuvo nauji, o vertino nurodyto turto faktinę būklę pagal skirtingų laikotarpių perdavimo - priėmimo aktų duomenis, juos sulygindamas, taip pat pagal kitus įrodymus pateiktus byloje ir/arba atsižvelgiant į atitinkamų įrodymų byloje nebuvimą. Kadangi patalpų perdavimo priėmimo akte nurodyta informacija („labai geras“, „geras“, „defektai“) paneigia sutartyje naudojamo termino „naujas“ atitikimą faktinei padėčiai, todėl teismas teisingai ir pagrįstai įrodymų visete pranašumą suteikė sutarties daliai, kuri ir buvo skirta aprašyti faktinei turto būklei – Perdavimo – priėmimo aktui. Apeliantai nurodė, kad atsakovai pripažino netinkamo naudojimosi patalpomis ir turto sugadinimo faktą, tačiau nesutiko su žalos dydžiu. Tokie apeliantų teiginiai yra nepagrįsti. Atsakovai sutiko su kai kuriomis pozicijomis (pvz. valymas, lempučių keitimas, virtuvės kriauklės keitimas ir kt.) dar iki ieškinio pareiškimo ir nereikalavo apeliantų grąžinti sumokėto depozito, tačiau tai nereiškia, kad atsakovai sutiko su visais ieškinio argumentais ir reikalavimais. Pirmosios instancijos teismo atlikta civilinės atsakomybės atskirų elementų analizė cituojant Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį buvo nukreipta ne į civilinės atsakomybės rūšį, o į nustatytinų civilinės atsakomybės elementų visumą sprendžiant ar civilinė atsakomybė taikytina apskritai. Atsakovai dar procesiniuose dokumentuose nurodė, kad apeliantų pateikti įrodymai nepatvirtina juose nurodytų medžiagų įsigijimo ar darbų atlikimo fakto, kadangi daugeliu atvejų pateikti įrodymai tebuvo komerciniai pasiūlymai, išankstinės sąskaitos ir pan. Teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad 2012-04-03 apeliantai perėmė visišką patalpų bei jose esančio turto valdymą, o tai, kad patalpose buvo likusi atsakovų spinta, kuri buvo perduota/priimta vėliau (2012-04-27) neturi jokios esminės reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Byloje buvo nustatyta, kad ieškovai įsigijo automatiką buitiniams garažo vartams, tačiau taip pat nustatyta, kad atsakovams perduoto garažo vartai buvo be automatikos. Ieškovai turėtų teisę į kompensaciją atstatant daiktą tik į tokią padėtį, kokioje jis buvo perduodant atsakovams, t.y. vartai varstomi rankiniu būdu. Techninė galimybė atkurti rankinį vartų atidarymą buvo, tačiau apeliantai savo pasirinkimu nusprendė sumontuoti tuose pačiuose vartuose automatinę pavarą vartų nekeičiant ir neremontuojant. Tokiu būdu apeliantai pagerino savo turtą. Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2012-04-03 iki 2012-05-14 apeliantai neatliko jokių remonto/atstatymo darbų, išskyrus lempučių pakeitimą, patalpų išvalymą, spintelės amortizatorių pakeitimą, teismas padarė įrodymais bei logika pagrįstą išvadą, kad po atsakovų naudojimosi patalpomis ir jose esančiu turto, turtas buvo grąžintas tokios pačios būklės bei ekonominės vertės atsižvelgiant į natūralų jo nusidėvėjimą. Iš 2012-04-16 antstolio M. D. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo akivaizdu, kad antstolis atliko naują faktinių aplinkybių nustatymą vietoje ir tai atliko 2012-04-16, tad nėra pagrindo teigti, kad 2012-04-16 protokolu buvo aprašyti duomenys, kurie buvo užfiksuoti 2012-04-03 apžiūros metu. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kurių pagrindu kritiškai vertinta UAB „Daineda“ turto vertinimo ataskaita yra pagrįsta ir motyvuota, apeliantų argumentas dėl patalpų apžiūros nelogiškas, kadangi atsakomybę už išvadų teisingumą bei galėjimą atlikti išvadas iš rašytinių įrodymų prisiėmė ekspertė J. M., kuri atsako už pateiktų išvadų teisingumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas dalinai tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas taikė byloje CK 6.245, 6.246, 6.249 straipsnio normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę. Teismo sprendime perrašomos šių normų nuostatos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę nepagrįstai, nes ieškininis reikalavimas byloje buvo reiškiamas dėl atsakomybės, kylančios iš sutartinių šalių santykių. Sprendime nurodyta kasacinės instancijos teismo 2008-11-14 d. nutartis byloje Nr. 2A-414/2008 m., tačiau tokiais numeriais bylos Aukščiausiajame teisme nėra numeruojamos, nurodytą dieną jokių nutarčių Aukščiausiajame teisme nebuvo priimta. Šioje byloje netaikytina ir teismo sprendime nurodyta LAT nutartis Nr. 3K-3-331/2008m., nes ji buvo priimta nagrinėjant deliktinės atsakomybės klausimus.
Ieškovai nurodo, jog jie neturėjo pareigos pagal pareikštą ieškinį įrodinėti atsakovų kaltės. CK 6.248 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, ši teisės norma ir turėjo būti taikoma byloje, nes reikalavimas buvo grindžiamas remiantis patalpų nuomos sutartimi. Teismo sprendime teigiama, kad ieškovai neįrodė atsakovų kaltės, tačiau ginčo esmę sudaro tai, ar buvo padaryta žala ieškovams, t.y. ar ieškovų turtas, perduotas naudotis nuomotojams, pakito tiek, kad atsakovams atsirado pareiga atlyginti žalą, padarytą nuomojamoms patalpoms ir juose buvusiems daiktams, t.y. atsirado pareiga, numatyta patalpų nuomos sutarties 8.4 punkte – pataisyti ar pakeisti tinkamais visus sugadintus daiktus, esančius patalpose ir priklausančius nuomotojui, išskyrus kai jie sugadinti dėl nuomotojo kaltės, bei atsakyti už žalą, padarytą nuomojamoms patalpoms dėl nuomininko kaltės.
Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo įvertinta, kokius įsipareigojimus pagal patalpų nuomos sutartį prisiėmė nuomininkai - butą prižiūrėti ir remontuoti. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kokiais sutarties punktais, kokius įsipareigojimus prisiėmė nuomininkai - pagal 8.1 p. – tinkamai naudotis patalpomis, laikyti jas geroje būklėje, tvarkingai ir rūpestingai naudoti patalpas pagal sutartyje numatytą paskirtį, pagal 8.3 p. nuostatas - atlikti patalpų einamąjį remontą, pagal 8.4 p. – nuostatas - pataisyti ar pakeisti tinkamais visus sugadintus daiktus, pagal sutarties 8.8 p. ir 11.1 p. - atlyginti padarytą žalą ieškovo turtui. Sprendime nurodyta, kad sutarties 12.5 p. šalys susitarė, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, atsakovai turi palikti patalpas tvarkingas, švarias, tokios būklės, kaip ir perduodant atsakovams. Tuo teismas vertino ir tyrė šalių pasirašytos nuomos sutarties turinį, todėl ieškovai apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog teismas netyrė ir nevertino pasirašytos sutarties.
Apeliantai teigia, kad teismo sprendimo išvados dėl apgadintų daiktų nepagrįstos, nes sutartyje numatyta atsakovų atsakomybė už bet kokį daikto pabloginimą, o teismas padarė išvadą, kad Tai, kad atsakovai prisiėmė pareigą grąžinti nuomotojams turtą tokios būklės, kaip ir perduodant atsakovams, vertintina, kad šiuo punktu atsakovai prisėmėm atsakomybę už bet kokį daikto pabloginimą. Tai, kad CK 6.500 straipsnis numato nuomininko atsakomybę už daikto pabloginimą, numato, kad dėl to jis privalo atlyginti nuomotojui nuostolius, todėl teismas turėjo padaryti byloje išvadą, kokie ieškovų daiktai buvo atsakovų pabloginti ir kokie nuostoliai atsirado ieškovams dėl tokių pabloginimų. Teismo išvada, kad fiksuoti apgadinimai yra natūralus nusidėvėjimas, nėra pagrįsta įrodymais, todėl šioje dalyje skundas tenkintinas, padarius išvadą, kad dalis ieškovų nurodytų požymių kaip daiktų pabloginimas, buvo įrodyti, todėl dėl jų atsiradę nuostoliai ieškovams turėjo būti priteisti. Teismo sprendimas keičiamas pirmosios instancijos teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje, CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Teismas padarė byloje išvadą, jog buvo įrodytas sienų, grindų, ir baldų remonto išlaidų dydis, įskaitant medžiagas, mechanizmą ir darbus sumoje 4897,81 Lt, nustatė, kad šią sumą atsakovai yra atlyginę, todėl ieškinį atmetė, tačiau teismo sprendime nėra argumentų, kokių pabloginimų taisymas, kokioje sumoje pripažintinas byloje įrodytu ir dėl to šioje dalyje tenkintinu reikalavimu. Teismas priėmė atsakovų pateiktą įrodymą – remonto darbų, remiantis 2012-04-03 užfiksuotais defektais, lokalinę sąmatą, sudarytą statybos inžinierės R. J. M. ( t. I, b. l. 179-180), kurioje nurodyta buto remonto išlaidos 2399,43 Lt sumai. Teismo posėdyje buvo apklaustos ekspertėmis R. J. M. ir E. C., tačiau byloje nebuvo skiriama teismo ekspertizė, šios specialistės nebuvo paskirtos ekspertėmis, todėl jų paaiškinimai vertintini kaip specialisčių duoti paaiškinimai byloje, o ne kaip ekspertų išvados. Ieškovų užsakymu atlikta buto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad vertinimo tikslas buvo nuostolių, padarytų butui Nr. (duomenys neskelbtini) su terasa, esančiam (duomenys neskelbtini), 2012-05-14 dienai, bei garažo boksui, nustatymas, akte padaryta išvada, kad nuostolis butui dėl būtino remonto sudaro 9884 Lt, garažui - 840 Lt ( t. I, b.l.46-60). Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šį įrodymą, nes išvadą padarė nekilnojamojo turto vertintoja E. C., turinti kvalifikacinį pažymėjimą, tai, kad šiame akte nurodyti kaip remontuotini patalpų kiekiai yra labiau pagrįsti, nei kitos specialistės sudarytoje lokalinėje sąmatoje, leidžia vertinti šią sąmatą kaip nepagrįstą. Tai, kad nuostoliai, apskaičiuoti nurodant kaip remontuotinas tik atskiras sienų, grindų vietas, o ne visas sienas ir grindis, leidžia daryti išvadą, kad toks buto remontas neatstatytas buto į tokią būklę, kokia buvo jį perduodant naudotis atsakovams, todėl specialistės R. J. M. lokalinė sąmata ir apaiškinimai byloje kaip įrodymai atmestini.
Kolegija daro išvadą, kad teismo sprendimo išvada dėl išlaidų priteisimo remontuoti garažui nėra pagrįsta, todėl šioje dalyje ieškinys atmestas buvo tinkamai įvertinus įrodymus byloje. Ieškovų prašymas priteisti neveikiančių lempučių keitimo išlaidas taip pat atmestas pagrįstai, nes ieškovai nepateikė įrodymų, kad buvo būtina keisti 17 vnt. lempučių, reikalavimas priteisti 270 Lt buitinės technikos pažeidimų nustatymo išlaidų taip pat atmestas pagrįstai, nes tokių smulkių pažeidimų buitinėje technikoje kaip įbrėžimo kaitlentėje, įlinkimo ar šaldymo kameros stalčiaus durų įskilimo nustatymui tokio išlaidos yra nerealios, neprotingos, todėl prašymas atmestas pagrįstai. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad keisti buitinę techniką dėl smulkių pažeidimų jų paviršiuose nėra pagrindo, dėl to ieškinys šioje dalyje atmestinas. Prašymas priteisti už buto valymą 910 Lt, atmestas pagrįstai, nes tokia buto valymo kaina neatitinka tokiam darbui atlikti būtinų išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu kitų ieškovo reikalavimų nepagrįstumo, todėl dalyje palieka teismo sprendimą nepakeistu.
Pripažinus pagrįstu ieškovės pateiktą reikalavimą dalyje dėl 9884 Lt buto remonto išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai buvo sumokėję 3400 Lt avansą, atsakovų padarytų nuostolių dydis byloje yra 6484 Lt arba 1877,90 Eur sumai, todėl ši suma priteistina iš atsakovų. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu 2015-03-26 atsakovai apmokėjo ieškovams 433,80 Eur, šia suma mažintina priteistina iš atsakovų suma, ieškinys tenkinamas 1444,10 Eur sumai. Ieškinio pateikimo metu priteistina suma nustatoma 1877,90 Eur, nuo šios sumos turėjo būti sumokėtas 56,34 Eur žyminis mokestis, todėl jis priteistinas ieškovei iš atsakovų. Apeliacinio skundo pateikimo metu žyminis mokestis patenkintų reikalavimų dalyje sudarė 43,32 Eur, todėl iš viso ieškovei iš atsakovų priteisiama 99,66 Eur išlaidų, turėtų žyminiam mokesčiui sumokėti, atlyginimas. Teismo turėtos išlaidos procesinių dokumentų įteikimui – 12,70 Eur priteisiama valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis. Ieškinys tenkinamas tik ieškovės A. R. D. atžvilgiu, nes iš bylos duomenų matyti, jog buto savininke ir nuomotoja buto tik ieškovė.
Atstovavimo išlaidos bei kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ieškovams nepriteisiamos, kadangi ieškinys tenkinamas tik dalinai, abi šalys turėjo atstovavimo išlaidų. Kitos išlaidos , susijusios su bylos nagrinėjimu nepriteisiamos, nes įrodymai, kuriais remiantis buvo padarytos teismo išvados, buvo pripažinti priimtinais tik dalinai.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti ieškovei A. R. –D. ( a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovų S. D. ( a/k (duomenys neskelbtini) ir A. D. ( a/k (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1444,10 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo šios sumos nuo 2014-08-11 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovei A. R. –D. ( a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovų S. D. ( a/k (duomenys neskelbtini) ir A. D. ( a/k (duomenys neskelbtini) po 49,83 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovų S. D. ( a/k (duomenys neskelbtini) ir A. D. ( a/k (duomenys neskelbtini) po 6,35 Eur valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660. Teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovų reikalavimai, palikti nepakeistą, panaikinus teismo sprendimo dalį, kuria bylinėjimosi išlaidos priteistos iš ieškovų atsakovams bei iš ieškovų valstybei.