Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-414/2008

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2008-11-14
Bylos Nr.: 2A-414/2008
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė
Atsakovas: V. R. N.
Ieškovas: V. B.
Advokatai: Simas Bendoris

Kategorijos

44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
114.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
114.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-414/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.17; 114.8.2; 114.11; (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Danutės Milašienės,

sekretoriaujant Dovilei Gaidelytei,dalyvaujant ieškovo atstovui J. B. ,atsakovei V. R. N. ,atsakovės atstovui advokatui Simui Bendoriui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ir atsakovės V. R. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-866-41/08 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei V. R. N. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 322 927 Lt turtinės ir 170 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 660,52 Lt dokumentų, pateiktų byloje, rengimo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-665/2006 atsakovė V.R. N. buvo pripažinta kalta pagal LR BK 187 str. 2 d., taip pat pripažinta ribotai pakaltinama ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleista, šiuo nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, jam pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutartimi V.R. N. skundai buvo atmesti. Atsakovė 2004 m. lapkričio 17 d. keršydama, visuotinai pavojingu būdu padegė ir sunaikino ieškovui priklausantį turtą – 148,59 kv.m. namą, 29 kv.m. pirtį, namo viduje buvusį turtą (baldus, buitinę techniką, rūbus, patalynę, gumines valtis, įrankius ir kitus daiktus) ir tokiu būdu padarė žalą ieškovui. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų banko 2007-08-13 išrašu, namo statybos vertė yra 170 000 Lt, o atkuriamoji vertė – 57 800 Lt, pirties pastato statybos vertė – 18 300 Lt, o atkuriamoji vertė – 5 480 Lt. Pažymėjo, kad ieškovui padarytos turtinės žalos dydis dėl namo ir pirties pastatų sunaikinimo įrodytas sąmatomis, sudarytomis UAB „Ignalinos statyba“; sunaikintų pastatų atstatymo išlaidas, numatytas sąmatose, ieškovas mažina, taikydamas pastatų nusidėvėjimą – namo pastato ir jo dalių išlaidas mažina 66 procentais, o pirties pastato išlaidas mažina 70 procentų ir bendrai prašo priteisti iš atsakovės 322927 Lt turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro: 1) poilsio namo atstatymo išlaidos – 232 367 Lt; 2) pirties pastato atstatymo išlaidos – 63 967 Lt; 3) gaisro sunaikintų pastatų degėsių ardymo išvežimo ir naikinimo išlaidos – 9 954 Lt; 4) namų turto atstatymo išlaidos – 33 319 Lt. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 170 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi atsakovė savo neteisėtais veiksmais pažeidė ieškovo asmeninius neturtinius interesus, sukėlė psichologinį stresą, didelį pergyvenimą, neigiamas emocijas, pažymėjo, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera, jai nuosavybės teise priklauso vertingas nekilnojamasis turtas. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės ir 660,52 Lt dokumentų, pateiktų byloje, rengimo išlaidas: 566,40 Lt išlaidas už kilnojamojo namų ūkio turto įvertinimą, likutinės vertės nustatymą ir dokumentų parengimą bei 94,12 Lt dokumentų gavimo iš VĮ „Registrų centras“ išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės V. R. N. ieškovo naudai 27 284,52 Lt turtinės žalos ir 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nurodė, kad tiek Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. nuosprendyje, tiek aukštesnės instancijos teismų nutartyse baudžiamojoje byloje buvo konstatuota ir V.R. N. kaltė įvykužius nusikalstamą veiką, o kadangi atsakovės veiksnumas civilinio proceso tvarka neapribotas, buvo padaryta išvada, jog V.R. N. privalo atlyginti nukentėjusiems asmenims nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas sprendė, kad atsakovės atžvilgiu CK 6.268 str. 1 d. norma, šalinanti jos civilinę atsakomybę, negali būti taikoma. Visų pirma, baudžiamojoje byloje atsakovė buvo pripažinta kalta įvykdžius nusikalstamą veiką, o ta aplinkybė, jog veika buvo padaryta riboto nepakaltinamumo būsenoje nesudaro savaiminio pagrindo netaikyti atsakovės atžvilgiu civilinės atsakomybės. CK 6.268 str. 1 d. taikoma tais atvejais, kai asmuo baudžiamojoje byloje pripažintas nepakaltinamu (BK 17 str. 1 d.), t.y. visiškai nesuvokiančiu savo veiksmų ir negalinčių jų valdyti, tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovė buvo pripažinta tik ribotai pakaltinama (BK 18 str.). Tačiau svarbiausia yra tai, jog ieškovo V. B. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ieškovė jau ginčijo tiek apeliaciniu, tiek kasaciniu skundais baudžiamojoje byloje apeliuodama į CK 6.268 str. 1 d., tačiau dėl šios normos taikymo galimybės jau yra pasisakyta tiek Vilniaus apygardos teismo, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse baudžiamojoje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs CK 6.268 str. 1 d. taikymo galimybes, taip pat baudžiamojo proceso metu atliktų psichologinių ir psichiatrinių teismo ekspertizių išvadas, konstatavo, kad aptariama norma V. R. N. negali būti pritaikyta dėl dviejų priežasčių: pirma, jai buvo nustatyta ne trumpalaikė būsena, o lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas; antra, byloje nustatyta, jog V. R. N. veikos padarymo metu galėjo suvokti pavojingą tos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus, tik tą galėjimą suvokti ir valdyti buvo apsunkinęs minėtas psichikos sutrikimas, todėl teismai pagrįstai pripažinto civiliniams ieškovams teisę į ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių dydžių perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu baudžiamojoje byloje konstatavus, jog V.R. N. neteisėtų veiksmų padarymo metu vis dėlto galėjo suvokti ir valdyti savo veiksmus, nors tai ir buvo apsunkinta dėl psichikos sutrikimo, o taip pat atmetus CK 6.268 str. 1 d. taikymo galimybę, šie prejudiciniai faktai ir padarytos išvados negali būti iš naujo įrodinėjamos ir ginčijamos šioje civilinėje byloje. Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 232 367 Lt sudeginto poilsio namo atstatymo išlaidas ir 63 967 Lt sudegintos pirties pastato atstatymo išlaidas teismas atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad UAB „Ignalinos statyba“ sudaryta Objektinė sąmata V. B. gyvenamajam namui bei lokalinės sąmatos negali būti laikomos patirtos turtinės žalos buvimo ir jos dydžio įrodymais. Nėra aišku, kodėl objektu, kuriam sudaromos sąmatos, yra nurodytas „gyvenamasis namas“, o ne „poilsio namas“, nes kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovui priklausantis pastatas yra būtent poilsio namas, o tai savo ruožtu suponuoja skirtingų statybinių ir kitokių darbų, būtinų gyvenamosios paskirties namui ir poilsio paskirties namui atstatyti atlikimą. Ieškovas nepagrindė, kodėl sąmatose buvo numatyta atlikti būtent tokius, o ne kitokius darbus, kokio pobūdžio ir projekto „gyvenamasis namas“ buvo paimtas už pagrindą, teismui nepateikta jokių įrodymų, jog atlikus būtent tokius darbus būtų atkurta būsena, egzistavusi iki nusikalstamos veikos padarymo, ieškovas nepagrindė sąmatose nurodytų skaičiavimų bei sumų, pagaliau, ieškovas nepateikė jokių realios turtinės žalos (realių išlaidų namo atstatymui) buvimo ir patyrimo įrodymų. Pažymėjo ir tai, jog sąmatos sudarytos pagal 2005 m. kainas, tuo tarpu kalbama apie žymiai ankščiau pastatyto ir ankščiau sunaikinto turto atstatymą. Nagrinėjamu atveju ieškovui prašant kompensuoti tiesioginius, t.y. pozityvius nuostolius išlaidų, skirtų pažeistai teisei grąžinti į buvusią iki teisės pažeidimo padėtį pavidalu (o ne prarasto turto vertės pavidalu), tačiau neįrodžius realių turtinių praradimų atstatant sudegintą namą buvimo ir jų dydžio, taip pat nesant duomenų apie ieškovo ketinimą atstatyti namą (pagaliau, įrodymų apie sudeginto namo rinkos vertę), tokios būsimosios, o svarbiausia – nepagrįstos išlaidos, negali būti atlyginamos. Dėl identiškų argumentų teismas atmetė ir ieškovo reikalavimą priteisti 63 967 Lt pirties atstatymo išlaidas. Ieškovo reikalavimą atlyginti 9 954 Lt gaisro sunaikintų pastatų degėsių ardymo išvežimo ir naikinimo išlaidas teismas patenkintino. Nurodė, kad byloje esantis Atliktų darbų aktas ir Lokalinė sąmata patvirtina, jog buvo atlikti namo ir pirties degėsių, išlikusių po atsakovės sukelto gaisro, pašalinimo ir utilizavimo darbai, šiuos darbus, kurių vertė – 9954 Lt, atliko UAB „Ignalinos statyba‘. Tai, kad minėti darbai iš tikrųjų buvo atlikti, patvirtina ir teismui pateiktos nuotraukos. Ieškovo reikalavimą atlyginti 33 319 Lt namų turto atstatymo išlaidų teismas tenkino iš dalies. Teismas kritiškai vertino UAB „Impeksservis“ sudarytą Turto įvertinimo konsultacinį aktą Nr. 352, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų akte paminėtų ir sudegintame poilsio name buvusių namų ūkio daiktų įsigijimo datą, kainą, priklausymą nuosavybės teise būtent ieškovui, taip pat tų daiktų vertę nusikaltimo padarymo dienai, įrodymų, patvirtinančių, jog visi akte išvardinti daiktai ir būtent tokie, iš tikrųjų buvo ieškovui priklausančiame name iki gaisro. Kita vertus, teismas, vadovaujantis teisme apklaustų liudytojų parodymais, teismui pateiktomis nuotraukomis, o taip pat protingumo kriterijumi, padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas išvadai, jog ieškovui priklausančiame poilsio name iš tikrųjų buvo tam tikri baldai, tam tikra buitinė technika, židinys, t.y. poilsiui skirtas namas buvo apstatytas, o tai savo ruožtu reiškia, jog dėl nusikalstamų atsakovės veiksmų sudegus minėtiems daiktams, atsakovas, jų netekęs, patyrė tam tikrą turtinę žalą, lygią prarastų daiktų vertei, tačiau nesant realios bei objektyvios galimybės nustatyti tikslų akivaizdžiai patirtos turtinės žalos dydį, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, o taip pat CK 6.249 str. 1 d., sprendė esant protinga priteisti ieškovui pusę jo pateiktame rekomendaciniame akte numatytos prarastų namų ūkio daiktų vertės, t.y. 16 670 Lt. Reikalavimą priteisti 660,52 Lt dokumentų, pateiktų byloje, rengimo išlaidas teismas tenkintino, nes iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas sumokėjo UAB „Impeksservis“ 566,40 Lt už kilnojamojo (namų ūkio) turto, kuris buvo sudegintas, įvertinimą ir konsultacinio akto parengimą, taip pat sumokėjo 94,12 Lt VĮ „Registrų centras“ už dokumentų, reikalingų šiai bylai nagrinėti, pateikimą. Ieškovo reikalavimą dėl 170 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkino iš dalies. Teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį - atsakovė padarė pakankamai pavojingą nusikalstamą veiką, visuomenei pavojingu būdu (padegant), nukreiptą į turtinius ieškovo interesus – taip pat į tai, jog, kaip konstatuota baudžiamojoje byloje priimtuose teismo procesiniuose sprendimuose, veika buvo padaryta keršijant ieškovui, į skaudžias bei sunkias pasekmes, t.y. pakankamai didelės vertės nekilnojamojo turto – poilsio namo ir pirties netekimą, didelius organizacinius nepatogumus ir papildomus rūpesčius tiek šalinant nusikaltimo pasekmes, tiek siekiant padarytos žalos atlyginimo, kuriuos patyrė ieškovas ir jo atstovas (tėvas), tačiau, kita vertus, atsižvelgė ir į pažeistos vertybės pobūdį ir vietą teisės saugomų vertybių sistemoje (šiuo atveju žala buvo padaryta ne asmens gyvybei ar sveikatai, kaip fundamentalioms asmeninėms neturtinėms vertybėms, bet turtui), taip pat į tai, jog vis dėlto, atsakovės gebėjimas valdyti ir suvokti savo veiksmus buvo apsunkintas psichikos sutrikimo, į atsakovės asmenybės charakteristikas (senyvą amžių, invalidumą ir pan.), į tai, jog dalis ieškovo patirtos turtinės žalos buvo kompensuota jam gavus 16 680 Lt draudimo išmoką, taip pat teismas atsižvelgė į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei teismų praktikos tendencijas kompensuojant neturtinę žalą, padarytą esant turtinių interesų pažeidimui ir priteisė ieškovui 7000 Lt dydžio neturtinės žalos kompensaciją.

Teismas atmetė ieškovo prašymą priteisti 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų, nes ieškovas nepateikė nei atstovavimo sutarties su advokate, nei kokių nors kitų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie minėtų išlaidų patyrimą būtent šioje civilinėje byloje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys dėl 322 927 Lt žalos atlyginimo priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą 232 367 Lt už poilsio namą ir 63 967 Lt už pirties pastatą; sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeisti ir papildomai priteisti iš atsakovės 163 000 Lt neturtinės žalos; taip pat priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas atmesto ieškinio dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo už sunaikintą nekilnojamąjį turtą (namą ir pirtį) yra nepagrįstas. Teismas nepagrįstai atmetė rašytinius įrodymus – sąmatas, kuriose apskaičiuotos sunaikinto turto atstatymo išlaidos. Sąmatos nenuginčytos konkrečiais leistinais įrodymais, kurie galėtų paneigti sąmatose nurodytų reikalingų pastatų atstatymo išlaidų būtinumą ar sąmatų neobjektyvumą. Sąmatos parengtos kvalifikuoto specialisto, todėl tikėtina, kad jos yra objektyvios. Ieškovas neturi pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius statybinių medžiagų įsigijimą, apmokėjimą už atliktus darbus. Žalos padarymo faktą įrodo pastatų fizinis sunaikinimas, o ne statybinių medžiagų įsigijimas. Taip pat nepagrįstas vertinimas, kad 2005 m. galiojusiomis kainomis parengtomis sąmatomis negalima vadovautis. Dėl išaugusio nekilnojamojo turto kainų lygio, sąmatos, sudarytos 2005 m. kainomis, realiau atitinka ieškovui padarytus nuostolius. CK 6.249 str. 5 d. nustato, kad žala apskaičiuojama pagal kainas teismo sprendimo priėmimo dieną. Be to, teismas pažeidė CK 6.251 str. 1 d., nustatančią, kad padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti. Taip pat teismas objektyviai neįvertino Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo. Tai oficialus dokumentas, visi registro duomenys apie įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir daiktines teises į jį pripažįstami teisingais, kol jie nėra nuginčyti į statymų nustatyta tvarka. Inventorizacinės bylos dokumentai suteikia papildomos informacijos, reikalingos pastatų įvertinimui. Taip pat pateiktos pastatų nuotraukos yra įrodymai, turintys reikšmės sprendžiant dėl žalos atlyginimo priteisimo.

2. Teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos atlyginimą, neteisingai aiškino ir taikė CK 1.5 str. 3 d., 6.250 str. 2 d., 6.263 str. 2 d. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sunaikintas didelės vertės nekilnojamasis turtas, į atsakovės kaltus veiksmus, pasireiškusius turto sunaikinimu iš keršto, visuotinai pavojingu būdu – padegant. Priteista neturtinė žala yra neadekvati ieškovui padarytai turtinei žalai ir tuo pagrindu sukeltiems dvasiniams išgyvenimams. Be to, nebuvo pagrindo mažinti neturtinę žalą, nes atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos blogą materialinę padėtį.

3. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl advokato išlaidų priteisimo, tuo pažeisdamas CPK 98 str. 1 d., 2 d. Sprendimas šioje dalyje turėtų būti panaikintas ir priimtas sprendimas dėl 1 000 Lt priteisimo už advokato pagalbą. Be to, patenkinus apeliacinį skundą, priteistinos ir 1 000 Lt dydžio išlaidos už apeliacinio skundo parengimą.

Apeliaciniu skundu atsakovė V. R. N. prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti, panaikinti sprendimo dalį dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Ieškovas nepateikė teismui kilnojamojo turto įsigijimo dokumentų, kitų rašytinių įrodymų, leidžiančių nustatyti koks turtas buvo jo poilsio name ir pirtyje bei kokia šio turto vertė. Teismui nepateikti jokie įrodymai, kad ieškinyje nurodytas turtas priklausė ieškovui nuosavybės teise. Ieškovas savo teiginius grindė tik liudytojų parodymais ir konsultaciniu aktu. Šie įrodymai nėra pagrindas patirtiems nuostoliams priteisti. Liudytojų parodymais nebuvo įrodytas daiktų įsigijimo, jų vertės, jų buvimo gaisro metu name bei žuvimo, jų priklausymo ieškovui nuosavybės teise faktas, be to, liudytojų parodymais negali būti nustatyta nuosavybės teisių apimtis ir faktas. Kita bylos medžiaga - įvykio vietos apžiūros protokolas, įvykio vietos nuotraukos, ieškovo pateiktos nuotraukos ir kiti rašytiniai dokumentai taip pat neįrodo ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Ieškovas nurodė, kad gaisro metu buvo sunaikinti metaliniai daiktai - elektrinė viryklė, židinys, dviratis ir kt., tačiau šių daiktų nedegių liekanų nematyti įvykio vietos nuotraukose, jos neužfiksuotos įvykio vietos apžiūros protokole. Tai rodo, kad ieškovas teismui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Be to, konsultaciniame akte nurodytas tam tikras kilnojamasis turtas - židinys, kriauklės ir kt., kuris nurodytas ir gyvenamojo namo sąmatose, kaip nekilnojamasis turtas. Taigi, ieškovas reikalauja du kartus atlyginti už tą pati turtą. Ieškovas nepateikė dokumentų, įrodančių antikvarinės spintos įsigijimą, be to spintos aprašymas, užfiksuotas konsultaciniame turto vertinimo akte, neatitinka pateiktos nuotraukos. Be to, pateiktos nuotraukos neįrodo, kad juose esantys daiktai gaisro metu buvo poilsio name ir sudegė. Įvykio vietos apžiūros protokole, kuriuo privalu vadovautis, nenurodyta, kad rasti sudegę namų apyvokos daiktai, baldai ar jų liekanos, tai įrodo, kad jų nebuvo. Teismas, priteisdamas žalos už kilnojamojo turto sunaikinimą, atlyginimą, neteisingai taikė įstatymą. CK 6.249 str. 1 d. numato, kad teismui suteikiama teisė nustatyti nuostolių - piniginės žalos išraiškos - dydį, jei jį sunku nustatyti dėl objektyvių priežasčių. Tačiau ši teisės norma nesuteikia teismui teisės savo nuožiūra nustatyti žalos padarymo fakto, jei to leistinomis priemonėmis neįrodo ieškovas. Kitaip tariant, tik nustačius, kad žala buvo padaryta, ir nesant galimybės nustatyti žalos padarymo pasėkoje kilusių nuostolių dydžio, teismas gali nuostolių dydį nustatyti pats. Byloje neįrodytas pats kilnojamojo turto žuvimo faktas, todėl teismas negali nustatyti nuostolių dydžio. Be to, teismas nustatė per didelį žalos dydį, nes poilsio namo rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ pažymą yra žymiai mažesnė nei priteisė teismas. Atsakovė nesutinka ir su priteistomis aplinkos sutvarkymo išlaidomis – 9 954 Lt. Ieškovas nepateikė teismui dokumentų - mokėjimo pavedimo ar kasos pajamų orderio, kurie įrodytų, kad jis sumokėjo UAB „Ignalinos statyba“ minėtą sumą už aplinkos sutvarkymą. Ši įmonė savo rašte nurodė, kad jokių pajamų iš V. B. už darbus nėra gavusi, sąskaitos nėra išrašiusi. Tik mokėjimo pavedimas arba kasos pajamų orderis yra įstatymo numatyti įrodymai apie atsiskaitymą su įmone, taigi, jokiais kitais įrodymais apmokėjimo už darbus faktas negali būti patvirtintas. Iš ieškovo pateiktų aplinkos nuotraukų negalima spręsti nei apie nuotraukų padarymo vietą, nei laiką, nei, tuo labiau, apie darbų atlikimo faktą, kainą, juos atlikusią įmonę. Liudytojo V. Č. parodymais, nors jie nėra leistini įrodymai, kuriais galėtų būti patvirtintas žalos padarymo ir nuostolių dydžio faktas, nėra įrodytas nei darbų atlikimo faktas, nei darbų kaina, nei patirtų nuostolių dydis. Apeliantė nesutinka ir su sprendimu priteisti 94,12 Lt ieškovo patirtų išlaidų už VĮ „Registrų centras“ išrašą iš nekilnojamojo turto registro bei 566,40 Lt išlaidų už konsultacinio turto vertinimo akto surašymą. Teismas atmetė ieškinio dalį dėl žalos už nekilnojamojo turto žuvimą atlyginimo, o VĮ „Registrų centras“ išrašas būtent patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes apie ieškovo nekilnojamojo turto vertę. Taigi, šios išlaidos negali būti priteistos iš atsakovės. Teismas konsultacinį aktą vertino kritiškai, todėl šio įrodymo rengimo išlaidos taip pat negali būti priteistos. Apeliantė nesutinka ir su sprendimo dalimi, kuria jos priteista 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas privalėjo pateikti teismui objektyvius duomenis, įrodymus, kad patyrė stresą, išgyvenimus, pablogėjo jo reputaciją, galimybės bendrauti ir pan. Tokių įrodymo nepateikta, taigi, neturtinės žalos padarymo faktas neįrodytas. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovas gyvena užsienyje, sudegusiame poilsio name nesilanko jau daug metų, šis poilsio namas nėra ta vieta, kur jis butų praleidęs vaikystę ir pan. Ieškovas nesidomėjo sudegusiu namu, jo neprižiūrėjo, teismo posėdžiuose nedalyvavo, veikė per atstovą, nepasirašė nė vieno procesinio dokumento. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad jei ieškovas ir patyrė neturtinę žalą, tai ji buvo nežymi. Teismas taip pat privalėjo atsižvelgti į atsakovės kaltę (atsakovė žalą padarė būdama riboto pakaltinamumo būklėje, jos veiksmai buvo sąlygoti psichikos sutrikimo), todėl neturtinė žala turi būti mažinama. Be to, būtina atsižvelgti ir į padarytos turtinės žalos dydį. Ieškovo nekilnojamajam turtui padaryta žala atlyginta visiškai, išmokant 16 680 Lt draudimo išmoką. Be to, atsakovė nėra turtinga, žala padaryta ne asmeniui, o turtui, taigi, ji yra ženkliai mažiau pavojinga. Atsakovės nuomone, ieškovui neturtinės žalos atlyginimas negali viršyti 500 Lt, tačiau ši suma apskritai negali būti priteista, nes nėra pateikti įrodymai apie neturtinės žalos padarymą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė V. R. N. nurodo, kad ieškovas neįrodė, jog būtų patyręs žalą dėl nekilnojamojo turto sunaikinimo, žalą jam atlygino draudimo bendrovė. Taip pat ieškovas neįrodė, kad jam turi būti priteista neturtinė žala. Todėl teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Prašo ieškovo apeliacinį skundą atmeti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Atsakovė V. R. N. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta dėl to, kad visuotinai pavojingu būdu (padegant) sunaikino ieškovui V. B. priklausantį namą ir pirtį, tokiu būdu V. B. padarė turtinę žalą. Taigi, tiek minėtame teismo nuosprendyje, tiek aukštesnės instancijos teismų nutartyse baudžiamojoje byloje buvo konstatuotas tiek žalos padarymo faktas, tiek V. R. N. kaltė dėl tos žalos padarymo ir padaryta išvada, kad V. R. N. privalo atlyginti nukentėjusiems asmenims nusikalstama veika padarytą žalą. Remiantis jau minėtu CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktu, šios aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje civilinėje byloje iš naujo negali būti įrodinėjamos ir ginčijamos.

Dėl sudeginto poilsio namo ir pirties atstatymo išlaidų atlyginimo

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 232 367 Lt sudeginto poilsio namo atstatymo išlaidas ir 63 967 Lt sudegintos pirties atstatymo išlaidas. Teismas nelaikė tinkamais patirtos turtinės žalos įrodymais ieškovo pateiktas objektinę ir lokalines sąmatas. Iš tiesų, iš pateiktų sąmatų matyti, jog ieškovas nori sukurti kitą objektą – ne poilsio namą, o didesnės kvadratūros gyvenamąjį namą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateiktos sąmatos negali būti laikomos tinkamais ieškovo patirtos turtinės žalos įrodymais. Kita vertus, ieškovo pateiktos sąmatos patvirtina, jog ieškovas ketina atstatyti sudegintą turtą. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų atsisakęs teisės naudotis žemės sklypu, ant kurio stovėjo sudegę pastatai. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra duomenų apie ieškovo ketinimą atstatyti namą ir pirtį.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Kad šis principas nebūtų pažeistas, nukentėjusysis privalo tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį. Išimtinais atvejais, kai žalos tiksliai įrodyti objektyviai neįmanoma, teismas turi teisę pats nustatyti galutinį žalos dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Pažymėtina, kad žalos dydis taip pat gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, jei turtas dar neatkurtas po sugadinimo ir ieškovas dar tuo metu neturėjo realių išlaidų. Tokiu atveju neužkertamas kelias reikalauti žalos atlyginimo, tačiau padaryta žala turi būti nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2003). Šia prasme atmestinas atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad už namo atstatymą jis sumokėjo objektinėse sąmatose nurodytas sumas, t. y. neįrodė, kad patyrė nuostolius.

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad tiksliausiai ieškovui priklausiusio poilsio namo ir pirties rinkos vertės nustatytos VĮ Registrų centras išduotoje pažymoje, iš kurios matyti, jog ieškovui priklausiusio poilsio namo vidutinė rinkos vertė 2004 m. lapkričio 17 d. buvo 22 300 Lt, pirties – 719 Lt (t. 1, b. l. 92). Tačiau pažymėtina tai, jog VĮ Registrų centro pateikiamas turto vertinimas yra atliekamas pagal bendrus patvirtintus standartus, tai yra jį atliekant nėra atsižvelgiama į konkretaus turto specifines ypatybes. Dėl to VĮ Registrų centro pažymos turi būti vertinamos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Tuo tarpu byloje nėra pateikta kitų įrodymų, kurie atspindėtų konkrečiai ieškovui priklausiusio namo ir pirties vertę, pavyzdžiui, nepriklausomų turto vertintojų ataskaitų ar pan. (CPK 178 str.). O byloje esanti nekilnojamojo turto draudimo sutartis negali būti laikoma pakankamu įrodymu, nes draudimo sutarties šalys laisva valia gali susitarti dėl draudiminės išmokos dydžio. Be to, kolegijos manymu, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinko vertės pokyčius, minėtoje Registrų centro išduotoje pažymoje nurodytų rinkos verčių dydžio sumų priteisimas neatitiktų teisingumo bei protingumo principų (CK 1.5 str.).

Tuo tarpu iš 2005 m. vasario 23 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovui priklausiusio poilsio namo atkuriamoji vertė yra 50 642 Lt, pirties atkuriamoji vertė – 7 458 Lt (t. 1, b. l. 93). Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintas nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, statinio atkuriamoji vertė apskaičiuojama, iš atkūrimo kaštų (statybinės vertės) atėmus statinio nusidėvėjimo procentą, tačiau ne daugiau kaip 70 procentų, skaičiuojant pagal kasmetinį vertės sumažėjimą arba statinio nusidėvėjimo procentą, nustatytą ekspertiniu metodu pagal atskirų konstrukcinių elementų nusidėvėjimą, išreikštą pinigais (168 p.). Taigi, atkuriamoji vertė – tai apskaičiuota pinigų suma (kaštai), kurių reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui sukurti, pagaminti arba pastatyti. Teisėjų kolegija, nustatydama ieškovo patirtą turtinę žalą už sudegusį poilsio namą ir pirtį, vadovaujasi minėtame nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytomis nekilnojamojo turto atkuriamosiomis vertėmis ir sprendžia, kad teisingas sudegusio poilsio namo ir pirties atstatymo išlaidų atlyginimas ieškovui yra 41 420 Lt (50 642 + 7 458 - 16 680 Lt (išmokėta draudimo išmoka)) (CK 1.5 str., 6.249 str. 1 d.). Todėl kolegija patenkinta iš dalies ieškovo apeliacinį skundą, pakeičia skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisia ieškovui 41 420 Lt sudegusio poilsio namo ir pirties atstatymo išlaidų.

Dėl reikalavimo atlyginti 9 954 Lt gaisro sunaikintų pastatų degėsių ardymo išvežimo ir naikinimo išlaidas.

Atsakovė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė 9 954 Lt aplinkos sutvarkymo išlaidas, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų sumokėjęs minėtą sumą pinigų UAB „Ignalinos statyba“, be to, iš byloje esančių įrodymų negalima spręsti apie darbų atlikimo faktą, kainą, juos atlikusią įmonę. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Savaime suprantama, kad po gaisro reikėjo atlikti gaisro sunaikintų pastatų liekanų ardymo bei šiukšlių išvežimo darbus. Byloje esantis atliktų darbų aktas bei lokalinė sąmata patvirtina, kad minėtus darbus ieškovui priklausančiame žemės sklype atliko UAB „Ignalinos statyba“ ir šių atliktų darbų vertė – 9 954 Lt (t. 1, b. l. 43-44). Liudytoju apklaustas UAB „Ignalinos statyba“ atstovas V. Č. patvirtino, kad jeigu atliktų darbų aktas pasirašytas, reiškia darbai buvo atlikti (t. 2, b. l. 21). Tai, kad darbai buvo atlikti patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti, jog žemės sklypas yra apvalytas nuo namo ir pirties liekanų (t. 1, b. l. 180). Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, turėjo pakankamą pagrindą padaryti išvadą, kad namo ir pirties degėsių ardymo ir šiukšlių išvežimo darbai faktiškai buvo atlikti, minėtus darbus atliko UAB „Ignalinos statyba“ ir ieškovas dėl to patyrė 9 954 Lt išlaidų. O tai, kad minėtoje bendrovėje ne visai tvarkingai vedama dokumentacija (nėra apmokėjimą už atliktus darbus patvirtinančių dokumentų) nereiškia, kad minėti darbai nebuvo atlikti.

Dėl reikalavimo atlyginti namų turto atstatymo išlaidas

Pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies ieškovo reikalavimą atlyginti prarasto namų turto atstatymo išlaidas ir priteisė ieškovui 16 670 Lt turtinei žalai atlyginti. Ieškovas šios teismo sprendimo dalies neskundžia. Atsakovė nurodo, kad ieškovas neįrodė daiktų vertės, jų buvimo gaisro metu name bei žuvimo fakto. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą, suteikiančią teisę teismui nustatyti nuostolių dydį, jei jį sunku nustatyti dėl objektyvių priežasčių, nes ieškovas neįrodė kilnojamojo turto žuvimo fakto. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese dažnai vadovaujamasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų, byloje esančių nuotraukų matyti, kad ieškovui priklausiusiame poilsio name buvo poilsiaujama, leidžiamas laisvalaikis. Taip pat matyti, kad poilsiui skirtas namas buvo apstatytas, jame buvo tam tikri baldai (stalas, kėdės, lovos), tam tikra buitinė technika, sutvarkyta vidaus apdaila. Taigi, akivaizdu, kad dėl atsakovės nusikalstamų veiksmų sudegus poilsio namui kartu su jame esančiais daiktais, ieškovas patyrė tam tikrą turtinę žalą. Tačiau, neturėdamas objektyvios galimybės nustatyti tikslų patirtos turtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, suteikiančia teisę tokiu atveju teismui pačiam nustatyti nuostolių dydį ir, remiantis teisingumo bei protingumo principais, pagrįstai priteisė ieškovui 16 670 Lt žalos atlyginimo už prarastus namų ūkio daiktus. Kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad įvykio vietos apžiūros protokole nenurodyta, kad rasti sudegę namų apyvokos daiktai, baldai ar jų liekanos, todėl tai, jos manymu, įrodo, kad šių daiktų ten nebuvo. Baudžiamojoje byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas buvo skirtas ne sudegusių daiktų kiekiui nustatyti, o nusikalstamai veikai ištirti turinčioms reikšmės aplinkybėms užfiksuoti. Taip pat kolegija atmeta kaip neįrodytą apeliantės teiginį, kad pateiktos nuotraukos neįrodo, jog juose užfiksuoti daiktai gaisro metu poilsio name buvo ir sudegė. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad šių daiktų gaisro metu poilsio name nebuvo (CPK 178 str.).

Dėl reikalavimo atlyginti 660,52 Lt dokumentų rengimo išlaidų

Apeliantė nesutinka su teismo priteistomis 660,52 Lt dokumentų, pateiktų byloje, rengimo išlaidomis, nurodydama, kad VĮ „Registrų centras“ išrašas patvirtino aplinkybes apie nekilnojamojo turto vertę, tačiau šioje dalyje teismas ieškinį atmetė, o konsultacinį aktą teismas vertino kritiškai, todėl šios išlaidos negalėjo būti priteistos. Kolegija šiuos argumentus atmeta. Jeigu žalai įvertinti reikia specialių žinių, būtina atlikti tam tikrus skaičiavimus, matavimus ir panašiai, nukentėjusysis, siekdamas įrodyti jos dydį, gali turėti papildomų išlaidų, kurios, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktu, įskaičiuojamos į nuostolius. Nors teismas vertino kritiškai ieškovo pateiktą turto įvertinimo konsultacinį aktą, tačiau, nustatydamas žalos dydį, priteisė pusę minėtame akte nurodytos sumos, todėl negalima teigti, kad teismas į šį aktą visiškai neatsižvelgė.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Tiek ieškovas, tiek atsakovė apeliaciniais skundais ginčija teismo priteistos neturtinė žalos dydį. Ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį, neteisingai aiškino ir taikė CK 1.5 str. 3 d., 6.250 str. 2 d., 6.263 str. 2 d. Atsakovės manymu, neturtinės žalos padarymo fakto ieškovas neįrodė, be to teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į jos kaltę, padarytos turtinės žalos dydį.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį, tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi šio straipsnio pagrindu atsakovei atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Toje pačioje normoje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Atsakovės skunde nurodyti argumentai, kad ieškovas gyvena užsienyje, sudegusiame poilsio name nesilankė jau daugelį metų, jo neprižiūrėjo, teismo posėdžiuose pats asmeniškai nedalyvavo, todėl neturtinės žalos nepatyrė, atmestini. Tiek iš liudytojų parodymų, tie iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad sudegusiame poilsio name buvo poilsiaujama, švenčiamos šventės, leidžiamas laisvalaikis, todėl savaime suprantama, kad poilsio vietos praradimas sukėlė ieškovui neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir papildomus rūpesčius šalinant nusikaltimo pasekmes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu ieškovui neturtinės žalos dydžiu. Ieškovui priteistas 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra realus, pagrįstas CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Priešingai nei nurodo ieškovas, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad atsakovės veika buvo padaryta keršijant ieškovui, į sunkias pasekmes (sunaikintas pakankamai didelės vertės nekilnojamasis turtas). Kita vertus, teismas įvertino tai, kad žala buvo padaryta ne asmens gyvybei ar sveikatai, kaip fundamentalioms asmeninėms neturtinėms vertybėms, bet turtui. Priešingai nei nurodo atsakovė, teismas atsižvelgė į jos kaltę, t. y., kad žalą ji padarė būdama riboto pakaltinamumo būklėje, jos gebėjimas valdyti ir suvokti savo veiksmus buvo apsunkintas psichikos sutrikimo. Teismas įvertino ir padarytos turtinės žalos dydį, taip pat tai, kad dalis turtinės žalos ieškovui buvo kompensuota gavus draudimo išmoką. Taigi, kolegijos manymu, teismas kruopščiai ir visapusiškai įvertino aplinkybes, kurios yra reikšmingos nustatant neturtinės žalos dydį, todėl sprendžia, kad keisti neturtinės žalos dydžio nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą priteisti advokato pagalbos išlaidas, nurodęs, kad byloje nepateikta nei atstovavimo sutartis su advokate, nei kiti įrodymai, kurie leistų daryti išvadą apie išlaidų advokato pagalbai patyrimą būtent šioje civilinėje byloje. Priešingai nei nurodė teismas, byloje yra ieškovo 2007 m. liepos 16 d. su advokate V. Ratkevičiene sudaryta atstovavimo sutartis (t. 1, b. l. 102), taip pat yra 2007 m. rugpjūčio 6 d. pinigų priėmimo kvito šaknelė Nr. 282227, kuri patvirtina, kad ieškovas minėtai advokatei už dokumentų civilinėje byloje parengimą sumokėjo 1 000 Lt (t. 1, b. l. 181). Todėl pirmosios instancijos teismas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, turėjo priteisti ieškovui advokato pagalbos išlaidas iš antrosios šalies (CPK 93, 98 str.). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas ir ieškovui priteistinos žalos dydis didinamas, kolegija sprendžia, kad ieškovui priteistina 600 Lt už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme, o iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis didinama iki 2 317 Lt (2 271 Lt žyminis mokestis + 46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme).

Patenkinus iš dalies ieškovo apeliacinį skundą, nėra pagrindo atlyginti visas ieškovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, todėl jam priteistina 600 Lt advokato pagalbos išlaidoms apmokėti (CPK 93, 98 str.). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, nėra pagrindo priteisti jos turėtų advokato pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Ieškovo V. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, atsakovės V. R. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti.

Padidinti ieškovui V. B. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. R. N. (a/k (duomenys neskelbtini) priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 68 704,52 Lt (šešiasdešimt aštuonių tūkstančių septynių šimtų keturių litų ir penkiasdešimt dviejų centų).

Padidinti iš atsakovės V. R. N. į valstybės biudžetą priteistiną bylinėjimosi išlaidų dalį iki 2 317 Lt (dviejų tūkstančių trijų šimtų septyniolikos litų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. R. N. ieškovo V. B. naudai 600 Lt už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 600 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės V. R. N. į valstybės biudžetą 10,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKonstantinas GurinasDanutė Milašienė