- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-22
- Bylos Nr.
- 1-327-899/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00465-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.17.13Nusikalstamas bankrotas (BK 209 str.)
- 1.2.18.7Mokesčių nesumokėjimas (BK 219 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str. ir 291 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „T.“, gyvenantis (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r., neteistas, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-11-15 nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 219 straipsnio 2 dalyje, padarymo, vadovaujantis LR BK 40 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutraukta, kaltinamas pagal LR BK 209 straipsnį, 219 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B., tyčia sąmoningai blogai valdydamas įmonę – UAB „B.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, o būtent: V. B., būdamas UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu Š. k., Šiaulių r. sav., direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies nuostatas, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, atlikdamas bendrovės valdymo funkcijas, priėmė bendrovei ir kreditoriams akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingą bei priešingą bendrovės ir kreditorių interesams sprendimą: V. B., turėdamas UAB „B.“ kaip atskaitingam asmeniui išmokėtas ir nepanaudotas pinigines lėšas - 198 110,95 Eur (684 037, 50 Lt), 2013-10-28 priėmė neteisėtą ir nepagrįstą įsakymą dėl 198 110, 95 Eur (684 037, 50 Lt), esančių pas jį kaip atskaitingą asmenį užskaitymo jam kaip darbo užmokesčio po mokesčių, tokiu būdu užskaitant V. B. kaip atskaitingo asmens skolą UAB „B.“, dėl to 2013-10-28 V. B. priskaičiuotas 260 658, 01 Eur (900 000, 00 Lt) darbo užmokestis, kurį 198 110, 95 Eur (684 037, 50 Lt) sudaro išmokama darbo užmokesčio suma, 39 087, 84 Eur (134 962, 50 Lt) sudaro gyventojų pajamų mokestis, 104 211, 08 Eur (359 820, 00 Lt) sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokesčiai, po to sumažinus V. B. kaip atskaitingo asmens skolą UAB „B.“, V. B. pinigų - 198 110, 95 Eur (684 037, 50 Lt) UAB „B.“ negrąžino, padarius V. B. skolos kaip jo darbo užmokesčio užskaitymą, 143 298, 92 Eur (494 782, 50 Lt) sumai padidintas UAB „B.“ kreditorinis įsiskolinimas VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, 260 658, 01 Eur (900 000, 00 Lt) padidintos darbo užmokesčio sąnaudos, todėl UAB „B.“ nebeužteko turto deklaruotų mokesčių sumokėjimui ir atsiskaitymui su kreditoriais, taip V. B. apsunkino atsiskaitymą laiku su kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo ir 2013-12-09 Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „B.“ iškelta bankroto byla, taip laikotarpiu nuo 2013-10-28 iki 2013-12-09 šiais tyčiniais sąmoningais veiksmais V. B. nulėmė UAB „B.“ bankrotą bei padarė didelės 198 110, 95 Eur (684 037, 50 Lt) turtinės žalos kreditoriams.
Be to, V. B., laikotarpiu nuo 2008-05-06 iki 2010-04-27 vykdydamas V. B. ūkininko ūkio bei individualią veiklą ir pagal 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. DC-2112 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojo pareigos“ nuostatas-mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, pagal 81 straipsnio 1 dalį - mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu, po to, kai Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010-04-27 priminimu Nr. 6306-07-5193/8125 priminė apie pareigą sumokėti mokesčius bei nustatė 20-ties dienų terminą jų sumokėjimui, nesumokėjo 266 025,57 Lt mokesčių, t. y. 204 001,29 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 61 402,00 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų ir nuo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje priskaičiuotų pajamų, 622,28 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, apskaičiuotų pagal šias Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai pateiktas deklaracijas:
- 2009-02-18 pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją 2008 m. I pusmetis, nesumokėta – 72794,00 Lt;
- 2009-02-18 pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją 2008 m. II pusmetis, nesumokėta - 38 601,29 Lt;
- 2010-06-07 pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją 2009 m. I pusmetis, nesumokėta – 34995,00 Lt;
- 2010-06-07 pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją 2009 m. II pusmetis, nesumokėta - 57611,00 Lt;
- 2008-05-06 gyventojų pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų ir nuo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje priskaičiuotų pajamų 2007 m., nesumokėta – 12 958,00 Lt,
- 2009-08-09 gyventojų pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų ir nuo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje priskaičiuotų pajamų 2008 m., nesumokėta – 48 444,00 Lt,
- 2010-02-17 gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų 2009 m. birželio mėn., nesumokėta - 87,28 Lt,
- 2010-02-17 gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų 2009 m. liepos mėn., nesumokėta - 130,00 Lt,
- 2010-02-17 gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų 2009 m. rugpjūčio mėn., nesumokėta - 50,00 Lt,
- 2010-02-17 gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų 2009 m. rugsėjo mėn., nesumokėta - 50,00 Lt,
- 2010-02-17 gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų 2009 m. spalio mėn., nesumokėta - 50,00 Lt, 2010-02-17 gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų 2009 m. lapkričio mėn., nesumokėta - 50,00 Lt,
- 2010-02-17 gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų 2009 m. gruodžio mėn., nesumokėta - 44,00 Lt,
- 2010-02-17 gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų 2010 m. sausio mėn., nesumokėta - 50,00 Lt,
- 2010-03-10 gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų 2010 m. vasario mėn., nesumokėta - 50,00 Lt,
- 2010-04-15 gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų 2010 m. kovo mėn., nesumokėta - 61,00 Lt.
Kaltinamasis V. B. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pagal LR BK 219 straipsnį po truputį moka padarytą žalą. Dėl veikos, numatytos LR BK 209 str., teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Neturi tinkamo išsilavinimo, nes turi nepilną vidurinį, todėl taip ir gavosi. Nuo 2011 m. vasario mėnesio buvo įmonės „B.“ direktorius, iki to laiko juo buvo brolis A.. Įmonės „B.“ akcininkas – brolis A. B.. Įmonė registruota 2010 metais. Jos veikla veršelių supirkimas – pardavimas, didmeninė prekyba. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė G. D. remiantis įstatymais, vedė kasos knygas ir taip toliau. 2013 m. bankroto byla buvo iškelta, nes buvo nesumokėti mokesčiai VMI, Sodrai, kasoje nebebuvo pinigų. Veikla vyko po truputį. Pinigai – jo darbo užmokestis per visą laikotarpį, tiksliai nepamena sumos, buvo apie 190 000 Eur. Kaip reikia sutvarkyti buhalterinę apskaitą, pačiam taip patarė. 2013 m. įmonė buvo nemoki. Už apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą atsakingas direktorius. Priteistą sumą po truputį grąžina, o šią sumą pats gavo realiai į rankas. Mokesčius mokėti planavo, bet paskelbė bankrotą. Įmonės kreditoriniai reikalavimai buvo VMI, Sodrai, pinigų jiems sumokėti neužteko. Kiek tuo metu pinigų buvo įmonės sąskaitoje, pasakyti negali. Spalio mėnesį į kasą grąžino 117 000 Lt sumą. Sutinka, kad jo veiksmai nulėmė įmonės bankrotą. Supranta, kad būdamas direktoriumi turėjo rūpestingiau elgtis. Įmonės kasoje tuo metu realiai buvo tokia suma, kurią išsimokėjo. Pinigai kurį laiką buvo nepanaudoti. Pats imdavo grynus pinigus iš bendrovės kasos pirkti veršelius. Pas patį buvo susikaupę nepanaudoti bendrovės pinigai. Nepamena, ar iš bendrovės kreditorių buvo gavęs įspėjimą, kad reikia susimokėti mokesčius. Įmonės įsiskolinimo taip pat nepamena. Žino, kad nemokumas yra skola. Kokio dydžio ji turi būti, kad įmonė turi būti pripažinta nemokia, nežino. Žinojo, kad turi sumokėti mokesčius ir juos grąžinti į kasą. Pinigų nesumokėjo, nes taip patarė ir taip pasielgė, nes pilnai neįvertino situacijos. Kaltinimą pripažįsta pilnai, gailisi, padarė didelę klaidą.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes kaltinamasis V. B. nėra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. B. visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius nusikalstamas veikas patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai, o būtent:
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 209 straipsnyje
- liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis buvo UAB „B.“ direktorius, tačiau nuo kada iki kada buvo šios bendrovės direktoriumi, pasakyti negali, nes nepamena. UAB „B.“ direktoriumi galėjo būti nuo 2010 metų iki 2011 metų pradžios. Vėliau po jo UAB „B.“ direktoriumi tapo jo brolis V. B.. Kiek pamena, jis taip pat buvo UAB „B.“ akcininkas. UAB „B.“ pagrindinė veikla buvo veršelių pirkimas (supirkimas) bei pardavimas. Kuomet išėjo iš direktoriaus pareigų, bendrovės veikloje nedalyvavo, ir kokia buvo vykdoma veikla vadovaujant jo broliui praktiškai nesidomėjo, tai yra nesidomėjo, ar bendrovės veikla buvo pelninga ar nuostolinga. Taip pat negali atsakyti, ar jam būnant UAB „B.“ direktoriumi bendrovė buvo pelninga ar nuostolinga. Apie tai gali atsakyti tuo metu bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi buhalterė, kuri sudarinėjo metinius finansinius dokumentus, tačiau realiai į jos sudarytus dokumentus nesigilino. Buhalterinę apskaitą kiek pamena tvarkė G. D.. Gali parodyti, jog 2013-10-27 buvo surengtas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu jis kaip akcininkas nusprendė 2012-12-31 esantį nepaskirstytą pelną skirti dividendų išmokėjimui, tačiau kokiai dividendų sumai, negali atsakyti, maždaug apie 140 000, 00 Lt. Apie tai, kad minėtai dienai buvo pelnas jį informavo buhalterė. Remiantis akcininko susirinkimo metu priimtu protokolu, pagal kasos išlaidų orderį jam buvo išmokėti dividendai. Jo apklausos metu jam pateiktame 2013-10-28 kasos išlaidų orderyje Nr. 039 yra jo parašas, tai yra būtent šiuo parašu jis patvirtino jog gavo 145 224, 84 Lt dividendų sumą. Pinigai jam buvo realiai išmokėti. Negali atsakyti, ar išsimokėdamas jam priklausančius pinigus jis pažeidė kokius nors su pinigų išmokėjimu susijusius ir tuo metu galiojusius įstatymus, tačiau mano, kad ne, kadangi mano, jog kaip bendrovės akcininkas turi teisę išsimokėti dividendus. Ar išmokant pinigus bendrovė dirbo nuostolingai, atsakyti negali, nes nesigilino. Negali atsakyti, ar dividendų išmokėjimas turėjo kokios nors įtakos bendrovės veiklai (3 t., 84-85 b. l.);
- liudytojos G. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji pagal 2010-05-10 darbo sutartį Nr. 2 tvarkė UAB „B.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) buhalterinę apskaitą. Ji žino, jog pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. (2003-12-18, Nr. IX-1914 redakcija) kaip UAB „B.“ buhalterė buvo atsakinga už įrašų teisingumą. Jai yra žinoma, jog UAB „B.“ steigėjas ir vienintelis akcininkas buvo A. B.. A. B. kiek pamena iki 2011 metų pradžios buvo UAB „B.“ direktoriumi. Vėliau UAB „B.“ direktoriumi buvo paskirtas A. B. brolis V. B.. UAB „B.“ buhalterinę apskaitą tvarkė iš UAB „B.“ direktoriaus V. B. (iki tol iš A. B.) jai pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų. UAB „B.“ buhalterinę apskaitą tvarkė savo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Šiuo adresu V. B. pristatydavo pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus pristatydavo įvairiai, būdavo jog dokumentus pateikdavo ir kas antrą dieną, per savaitę kartą, per mėnesį kartą, tai yra įvairiai, konkreti data nebuvo nustatyta. Ji nedisponavo UAB „B.“ grynais pinigais. Grynais pinigais disponavo ir už kasą atsakingas buvo V. B.. UAB „B.“ veikloje tiesiogiai nedalyvavo, išskyrus buhalterinės apskaitos tvarkymą. UAB „B.“ vykdė veršelių pirkimą – pardavimą. UAB „B.“ dirbo iki bankroto iškėlimo. UAB „B.“ bankrotas buvo iškeltas 2013 metų gale, tačiau kada tiksliai negali atsakyti, nes nepamena. Ji parengė ir atspausdino 2013-10-27 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 002, bei pasirašė šiame dokumente kaip susirinkimo sekretorė. Šiame dokumente taip pat pasirašė susirinkimo pirmininkas A. B.. Šiuo dokumentu buvo nuspręsta 2012-12-31 esantį nepaskirstytą pelną 181 531, 05 Lt skirti dividendų išmokėjimui A. B.. Šį sprendimą priėmė UAB „B.“ akcininkas A. B.. Dėl kokių priežasčių jis priėmė minėtą sprendimą ji negali pasakyti, nes nesigilino, tiesiog kaip buhalterė ji nurodė pagal prašymą koks yra bendrovės nepaskirstytas pelnas. Ar šis sprendimas buvo neteisėtas, ji negali atsakyti, nes tuo nesidomėjo, tiesiog įvykdė nurodymą parengti aukščiau minėtą dokumentą. Remiantis šiuo aukščiau minėtu dokumentu ji parengė ir atspausdino 2013-10-28 kasos išlaidų orderį Nr. 039, kuriame užfiksuota, jog A. B. išmokama 145 224, 84 Lt suma, pagrindas – išmokėti dividendai. Šiame dokumente taip pat pasirašė kaip vyriausioji buhalterė, tačiau kadangi kaip jau minėjo, UAB „B.“ grynais pinigais nedisponavo, negali atsakyti kas, kaip ir prie kokių aplinkybių išmokėjo aukščiau minėtą pinigų sumą A. B.. Taip pat ji parengė ir atspausdino 2013-10-28 įsakymą dėl pinigų užskaitymo. Šį įsakymą parengė V. B. nurodymu. Šiame dokumente nepasirašė, o pasirašė direktorius V. B.. Šiuo įsakymu direktorius V. B. įsakė užskaityti 684 037, 50 Lt iš jo avansinės apyskaitos, kaip darbo užmokestį po mokesčių direktoriui. Dėl kokių priežasčių V. B. jai davė nurodymą parengti šį įsakymą, ji nežino ir į tai nesigilino. Šį dokumentą parengė, kadangi kaip buhalterė, iš pirminių UAB „B.“ apskaitos dokumentų jai buvo žinoma, kiek pas V. B., kaip atskaitingą asmenį, tai dienai buvo pinigų. Vėliau remiantis šiuo dokumentu ji parengė buhalterinę pažymą dėl darbo užmokesčio užskaitymo V. B. iš avansinės apyskaitos. Mano, kad aukščiau minėti V. B. kaip UAB „B.“ direktoriaus sprendimai buhalteriškai buvo teisėti, tačiau kaip bendrovei nenaudingi, tačiau toks buvo V. B. sprendimas, o ji buvo šio sprendimo vykdytoja. Atlikus aukščiau minėtus veiksmus, remiantis šiais dokumentais ji 2013-11-26 elektroniniu būdu pateikė 2013 metų spalio mėnesio mėnesinę pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaraciją. Ji kaip buhalterė UAB „B.“ buhalterinę apskaitą tvarkė nepažeisdama teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, ir nevertina, ar akcininko A. B. ir direktoriaus V. B. priimti aukščiau minėti sprendimai buvo teisėti, tačiau mano, kad jie tikrai ekonomiškai nebuvo naudingi bendrovei, nes padidėjo kreditoriniai reikalavimai, ir galimai tai nulėmė bendrovės nemokumą ir bankrotą. Ar aukščiau minėti asmenys šiuos sprendimus priėmė siekdami, kad bendrovė subankrutuotu, atsakyti negali, kadangi tai jos nedomino, kadangi ji dirbo pagal darbo sutartį, kurioje buvo užfiksuota, jog ji yra atsakinga už apskaitos tvarkymą (3 t., 88-90 b. l.);
- 2015-04-20 specialisto išvada Nr. 5-4/25 dėl UAB „B.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kurioje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010-05-11 iki 2011-02-02 pagal 2010-05-10 darbo sutartį Nr. 1 bendrovės „B.“ direktoriaus pareigas vykdė A. B., laikotarpiu nuo 2011-02-02 iki 2013-12-09 pagal 2010-05-19 darbo sutartį Nr. 3 – V. B., buhalterinę apskaitą pagal 2010-05-10 darbo sutartį Nr. 2 tvarkė vyriausioji buhalterė G. D.. Pagal 2001-03-20 Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo Nr. IX-216 2 straipsnio 8 dalį (nauja redakcija 2008-05-22 Nr. X-1557) - įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Bendrovėje „B.“ nebuvo vykdoma pradelstų įsiskolinimų apskaita, kuri nėra privaloma, todėl nemokumo ir finansinė (ekonominė) padėtis vertinama remiantis finansinių rodiklių duomenimis. Bendrovės „B.“ nemokumas nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią bendrovės finansinę būklę. Kadangi ūkinės finansinės veiklos tyrimui buvo pateikti bendrovės „B.“ balansai už 2010-2012 metus, bei balansas 2013-12-20, todėl bendrovės „B.“ nemokumo būsena 2010-12-31, 2011-12-31, 2012-12-31 ir 2013-12-20 nustatyta dokumentų nesiejant su įmonės pradelstais įsipareigojimais. Bendrovės „B.“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę bendrovės turto vertės, todėl laikoma, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d. bendrovė „B.“ buvo nemoki. Papildomai apskaičiuojant bendrovės „B.“ mokumą, naudojamas einamasis likvidumo (mokumo) koeficientas, kuris parodo įmonės sugebėjimą savo trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis parodo kiek trumpalaikio greitai realizuojamo turto gali būti pateikta trumpalaikių reikalavimų vykdymui užtikrinti. Koeficiento reikšmė turi būti ne mažesnė nei 1,2, normali koeficiento reikšmė nuo 1,2 iki 2, galimas nemokumas – mažiau nei 1,2. Bendrovė „B.“ laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d. buvo nemoki (4 lentelė). Kritinio likvidumo koeficientas – trumpalaikio turto (atėmus atsargas) ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis. Žemesnė nei 0,5 reikšmė laikoma nepatenkinama, o tarp 1,0 ir 1,5 normali, t. y. rodiklis apibūdina skubų mokumą – sugebėjimą nedelsiant apmokėti įsiskolinimus. Bendrovė „B.“ 2010-2012 metais turėjo sugebėjimą nedelsiant apmokėti įsiskolinimus. Bendrovės „B.“ nemokumui turėjo įtakos išduodami avansai atskaitingiems asmenims A. B. ir V. B., pas kuriuos užfiksuoti dideli nepanaudoto avanso likučiai. Bendrovėje „B.“ nebuvo nustatyta atskaitingų asmenų nepanaudoto avanso grąžinimo tvarka.
- Bendrovės atskaitingas asmuo V. B. 2010-2013 metais gavo piniginių įplaukų iš viso 6 150 120,28 Lt, iš kurių iš:
- bendrovės banko sąskaitos 2 472 070,00 Lt;
- ūkio subjektų už parduotus veršelius 461 372,24 Lt;
iš jų: sumokėjo už įsigytas prekes ir gautas paslaugas 413 428,40 Lt bei įsigytus veršelius 4 868 741,13 Lt, įformintas avanso grąžinimas į bendrovės kasą 150 523,45 Lt bei į banko sąskaitą 15 780,40 Lt ir buvo padaryta užskaita darbo užmokesčiui išmokėti 684 037,50 Lt. Nepanaudoto avanso likutis 2013 m. gruodžio 9 d. – 17 609,40 Lt. Palyginus duomenis apie gautas įplaukas ir pinigų panaudojimą įrašytus į atskaitingų asmenų A. B. ir V. B. avanso apyskaitas su pirminių pinigų gavimo (kasos pajamų orderiai, banko išrašai), sumokėjimo už prekes, veršelius ir paslaugas (pinigų išmokėjimo kvitai, EKA kvitai, kasos pajamų orderių kvitai ir pan.), avanso grąžinimo (kasos išlaidų orderiai, banko išrašai) dokumentų duomenimis neatitikimų nenustatyta. Darbo kodeksas nustato, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. darbo sutarties Nr. 3 priedą darbuotojui V. B. nuo 2013 m. balandžio 1 d. darbo laikas sumažinamas iki 0,25 etato, darbo užmokestis iki ketvirtadalio minimumo. Darbuotojo V. B. kortelėje „Asmens sąskaita“ įrašyta, kad nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už pagrindines pareigas kas mėnesį apskaičiuota darbo užmokesčio suma po 250,00 Lt. 2013 m. spalio 28 d. bendrovės „B.“ direktoriaus V. B. vardu pasirašytame įsakyme „Dėl pinigų užskaitymo“ (16 priedas) ir buhalterinėje pažymoje, pasirašytoje buhalterės G. D. ir direktoriaus V. B. vardais, nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, t. y. užfiksuota ūkinė operacija, kurios rekvizitas – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės. Bendrovė „B.“ surašytuose dokumentuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie išmokamą darbo užmokestį 684 037,50 Lt arba 198 110,95 Eur, t. y. užfiksuota ūkinė operacija, kurios rekvizitas – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės. Bendrovė „B.“, įrašiusi į buhalterinę apskaitą duomenis pagal buhalterinę pažymą, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės turinį, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų – įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus. Bendrovės „B.“ atskaitingo asmens V. B. nepanaudoto avanso likutis 2013 m. spalio 1 d. buvo 824 506,60 Lt, dėl to piniginių lėšų užteko mokesčiams sumokėti ir kitiems mokėjimams atlikti, laikantis nustatytos mokėjimo eilės (3 t., 9-49 b. l.);
- 2016-02-23 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės R. Č. paaiškinimų protokolas, kuriame užfiksuota, jog minėta specialistė paaiškino, kad nuo 145 224 ,84 Lt dividendų buvo išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis 36 306, 00 Lt ir nuo 684 037, 50 Lt užskaityto darbo užmokesčio buvo išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis 134 963, 00 Lt ir socialinio draudimo įmokos 360 180, 37 Lt. Apskaičiuoti mokesčiai buvo įrašyti į bendrovės apskaitą. Gyventojų pajamų mokestis deklaruotas, VMI kreditorinis įsiskolinimas padidintas 171 269, 00 Lt, o Sodros kreditorinis įsiskolinimas nepadidėjo. Bendrovės sąnaudos už 2013 metus padidėjo pagal 2013 m. spalio mėnesio apskaitos registro „Didžioji knyga“ balansinės sąskaitos Nr. 61104 „Bendrosios ir administracinės sąnaudos“ debetą 279 704, 61 Lt 2013-09-30 bendrovė turėjo piniginių lėšų 824 494, 21 Lt ir turėjo galimybę apmokėti įsiskolinimus. Jeigu V. B. nebūtų užskaitytas 684 037, 50 Lt darbo užmokestis po mokesčių, jo kaip atskaitingo asmens nepanaudotų pinigų likutis 2013-12-09 būtų buvęs 701 646, 90 Lt (17 609,40 + 684 037,50). Į bendrovės apskaitą įrašytos ūkinės operacijos dėl 684 037, 50 Lt darbo užmokesčio sumokėjimo. Buhalterinė pažyma surašoma tada, kai ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, buhalterinė pažyma turi turėti privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Negalima nustatyti bendrovės turto, nes atskaitingo asmens nepanaudoto likučio suma pavaizduota balanso „Turtas“ dalyje, o kitos mokėtinos sumos „Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai“ dalyje, t. y. buvo nepagrįstai sumažinta suma balansinės sąskaitos „Kitos gautinos sumos“ ir padidinta suma balansinės sąskaitos „Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai“. Pagal kritinio likvidumo koeficientą bendrovė „B.“ 2010-2012 metais turėjo sugebėjimą nedelsiant apmokėti įsiskolinimus. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „B.“, pateikusi Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas ir nesumokėjusi mokesčių, išmokėjo pinigines lėšas bendrovės atskaitingiems asmenims: A. B. ir V. B., tai yra turėjo galimybę sumokėti mokesčius. UAB „B.“ nemokumui turėjo įtakos išduodami avansai atskaitingiems asmenims, pas kuriuos užfiksuoti dideli nepanaudoto avanso likučiai. UAB „B.“ nebuvo nustatyta atskaitingų asmenų nepanaudoto avanso grąžinimo tvarka. Pagal 2013-10-28 kasos išlaidų orderį Nr. 039 įformintas A. B. 145 224, 84 Lt dividendų išmokėjimas. Bendrovės kasoje 2010-10-28 pradžioje dokumentinio pinigų likučio nebuvo. Pagal 2010-10-28 kasos pajamų orderius serija VIDA Nr. 010 ir Nr. 011 įformintas B. B. grynų pinigų sumokėjimas už transporto paslaugas už 28 616, 50 Lt ir V. B. avanso grąžinimas – 117 207, 71 Lt, iš viso už 145 824, 21 Lt. Bendrovės „B.“ direktorius V. B. 2013-10-28 įsakymu „Dėl pinigų užskaitymo“ nurodė užskaityti 684 037, 50 Lt iš V. B. avansinės apyskaitos kaip darbo užmokestį po mokesčių direktoriui. Išskaičiuota nuo dividendų suma 36 306, 00 Lt ir nuo su darbo santykiais, susijusių A klasės išmokų 134 963, 00 Lt buvo deklaruota Mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijoje už 2013 m. spalio mėnesį (forma FR0572), tačiau nebuvo sumokėta į valstybės biudžetą, tai yra mokestinės nepriemokos suma padidėjo 171 268, 00 Lt ir tai turėjo įtakos bendrovės nemokumui ir bankrotui (3 t., 71-73 l.);
- 2014-01-09, 2014-04-10, 2015-01-26, 2015-04-09 dokumentų pateikimo protokolai, kuriuose užfiksuota, kad buvo pateikti UAB „B.“ dokumentai (2 t., 150-151, 153-158, 160 b. l. );
- Šiaulių apygardos teismo 2013-12-09 nutartis, kurioje užfiksuota, kad UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „B. a. ir t. p. c.“ (1 t., 9-10 b. l.);
- Šiaulių apygardos teismo 2014-07-24 nutartis, kurioje užfiksuota, kad BUAB „B.“ bankrotas pripažintas tyčiniu (1 t., 6-8 b. l.);
- 2014-02-07, 2014-03-07, 2014-04-17, 2014-05-28, 2014-08-04, 2014-09-23 Šiaulių apygardos teismo nutartys, kuriomis nustatyta, jog buvo patvirtinti BUAB „B.“ kreditorių kreditoriniai reikalavimai (1 t., 11-19 l.);
- Šiaulių apygardos teismo 2014-10-20 sprendimas, kuriuo iš V. B. bankrutavusiai UAB „B.“ priteistas 700 964,40 Lt žalos atlyginimas. Sprendime nurodyta, kad V. B., nepateisinęs būtinais finansiniais dokumentais, atsiskaitytinai iš UAB „B.“ paimtų 683 355 Lt ir 2013-10-28 įsakymu užskaitęs juos kaip darbo užmokestį, neteisėtai pasisavino šias lėšas, taip padarydamas bendrovei ir jos kreditoriams 683 355 Lt žalą. Be to, V. B. nėra pateikęs pateisinančių dokumentų už 17 609,40 Lt ( 3 t., 52-58 b. l.);
- juridinio asmens duomenų pažyma, kurioje užfiksuota, kad UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2010-05-05 (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., Šiaulių m., nuo 2011-02-02 iki 2014-01-02 direktorius V. B. (1 t., 21-23 b. l.);
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 219 straipsnio 2 dalyje
- Šiaulių AVMI 2010-08-02 informacija, pateikta FNTT prie LR VRM Šiaulių apskrities skyriui, kuria pranešta apie V. B., gyv. (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių raj., bei kuris yra įregistravęs ūkininko ūkį bei užsiima individualia veikla, 468 299,37 Lt mokestinę nepriemoką biudžetui, kuri susidarė pagal pateiktas 2008 – 2010 m. deklaracijas. Šiaulių AVMI rašte nurodyta, kad V. B. veikoje galimi LR BK 219 str. požymiai (5 t., 4-5 b. l.);
- Šiaulių AVMI 2010-04-27 priminimas Nr. 6306-07-5193/8125, kuriuo V. B. primenama apie pareigą sumokėti mokesčius. Priminime nurodyta mokestinė nepriemoka: viso 296 754,58 Lt. Suma be delspinigių sudaro 266 025,57 Lt (5 t., 35-36 b. l.);
- VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-05-10 raštas, kuriame pateikta informacija apie V. B. mokestinę nepriemoką (Gyventojų pajamų mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio) 2010-04-27 dienai, t. y. iki V. B. išsiųsto priminimo apie pareigą sumokėti mokesčius. Mokestinė nepriemoka be delspinigių sudaro 266 025,57 Lt (8 t., 157-158 b. l.);
- VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-05-23 raštas dėl deklaracijų kopijų perdavimo, kuriuo gautos 2008-2010 m. laikotarpiu V. B. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų deklaracijų kopijos (pridėtinės vertės mokesčio, metinės bei mėnesinės pajamų mokesčio) (8 t., 166-191 b. l.);
- Šiaulių AVMI 2012-05-11 raštas, kuriuo FNTT Šiaulių apygardos valdyba informuota, kad sutiks susitaikyti su V. B. tik tuo atveju, jeigu jis iki susitaikymo protokolo pasirašymo dienos atlygins valstybei padarytą žalą (8 t., 155 b. l.);
- Šiaulių apskrities VMI 2012-05-29 raštas, kuriame nurodyta, kad Šiaulių apskrities VMI baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-03035-10 civilinio ieškinio nereikš, kadangi V. B. nesumokėtų mokesčių išieškojimas vykdomas pagal LR mokesčių administravimo įstatymą Nr. IX-2112 (Žin., 2004, Nr. 63-2334) (8 t., 161 b. l.);
- 2012-02-23 specialisto išvada Nr. 5-4/14, kurioje nurodyta, kad buvo atliktas V. B. ūkinės finansinės veiklos tyrimas už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-08-03. Mokesčių mokėtojas V. B. įregistruotas mokesčių mokėtojų registre 2007-02-05, mokėtojas registruotas (duomenys neskelbtini) k., R. sen., Šiaulių raj. sav. PVM mokėtoju įregistruotas nuo 2007-03-01. Nuo 2007-01-30 V. B. vykdo individualią veiklą, 2007-01-30 jis įregistravo ūkininko ūkį (ident. kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., R. sen., Šiaulių raj. sav.). Pagal 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio „Mokesčio mokėtojo pareigos“ nuostatas – mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, pagal 81 straipsnio 1 dalį – mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Pagal 1999 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymą Nr. VIII-1159 (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1250 redakcija) ūkininku laikomas fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis įregistruotas Ūkininkų ūkio registre. Lietuvos Respublikos teisės aktai reguliuoja tik juridinių asmenų, kurie teismo sprendimu gali būti pripažįstami nemokiais, bankroto procedūras (pagal 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą Nr. IX-216) ir neapima individualia veikla užsiimančių fizinių asmenų, ūkininkų, kitų fizinių asmenų nemokumo reguliavimo. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. balandžio 27 d. registruotu laišku išsiuntė V. B. priminimą dėl baudžiamosios atsakomybės už mokesčių nesumokėjimą. Minėtame pranešime nurodytas sumas V. B. privalėjo sumokėti per 20 dienų. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento mokesčių mokėtojų skyrius 2011 m. kovo 10 d. raštu Nr. (25.80)S1-4807 informavo, kad V. B. turėjo lentelėje Nr. 1 nurodytas mokestines nepriemokas:
Mokesčio pavadinimas2008-01-012008-12-312009-12-312010-08-03Pridėtinės vertės mokestis (PVM)0,7236640,34174758,00278253,94Gyventojų pajamų mokestis (GPM)-13994,64133935,73185647,31Privalomas sveikatos draudimas (PSD)---6438,12Iš viso:0,7250634,98308693,73470339,37
Lentelėje Nr. 4 nurodyti duomenys apie tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 23 d. V. B., vykdančio individualią ir ūkininko veiklą, gautas įplaukas grynais pinigais už parduotus gyvulius ar žemės ūkio produkciją ir sumokėtas sumas už darbo užmokestį, prekes, paslaugas, gyvulius, bei įneštus į banko sąskaitas:
Laiko-tarpisĮplaukos Sumokėta arba įnešta Grynų pinigų likutisĮnešta į banko sąskaitasuž prekes ir paslaugasuž kurąuž gyvuliusdarbo užmokes-tisIš visoSausis119531,882000,006833,863371,8105214,94117420,602111,28Vasaris171935,516500,005760,212343,68111871,11136475,0037571,78Kovas155300,96000,008255,002871,356741,7773868,07119004,61Balandis159753,833200,008797,623807,2845168,7960973,69217784,75Gegužė17540,291480,316135,7227662,0635278,09200046,95Birželis22005313,833913,842538,5051766,13150480,82Liepa4298,743644,415822,1138199,3047665,82107113,74Rugpjūtis58685,653668,506118,10,009786,60156012,79Rugsėjis137501,0317300,0013179,265595,545942,6742017,47251496,35Spalis227702,261600,008648,433554,2565633,7579436,43399762,18Lapkritis186901,623899,612036,3559567,4485503,40501160,38Gruodis163751,7818750,0022794,902786,915031,6659363,46605548,702008 m.:1405103,4665350,00112275,9448356,83573571,990,00799554,76xSausis218170,1988721,719821,722350,8188712,65787,70190394,59633324,30Vasaris229389,6180,7415090,602836,89202353,411042,50221404,14641309,77Kovas195807,1120008,57957,17126942,451042,50148950,69688166,19Balandis58683,768000,0038062,224307,0533268,671507,8385145,77661704,18Gegužė418410,621,0035207,716255,92223343,231710,50266518,36813596,44Birželis241508,5415981,943383,24102202,311718,00123285,49931819,49Liepa43797,7923265,143666,5924240,111346,5052518,34923098,94Rugpjūtis57345,7416533,725784,72108743,121450,03132511,59847933,09Rugsėjis91673,6925908,616061,0312954,711042,5045966,85893639,93Spalis99353,835693,689140,5139938,001042,5085814,69907179,04Lapkritis54164,7129385,918887,248924,191042,5048239,84913103,91Gruodis120220,788241,515167,3862761,431406,5077576,82955747,872009 m.:1828526,3496803,45273201,3358798,551034384,2815139,561478327,17xSausis93378,8516404,563826,5452179,83678,5073089,43976037,29Vasaris9515,446096,498842,33147221,011042,50163202,33822350,40Kovas043713,3211855,66196887,132173,36254629,47567720,93Balandis60940,4414145,826416,6118783,971059,8340406,23588255,14Gegužė07880,12760,49672,169312,77578942,37Birželis025220,8425220,84553721,53Liepa40631,89475,799475,79584877,54Rugpjūtis00,00584877,542010 m.:204466,530,00122936,9431701,63415071,945626,35575336,86xIš viso:3438096,33162153,45508414,21138857,012023028,2120765,912853218,79xPriedaiNr. 1Nr. 2-4Nr. 63 lentelėNr. 5Nr. 11xx
Pagal lentelės Nr. 4 duomenis apskaičiuota, kad individualios veiklos vykdytojas ir ūkininkas V. B. tiriamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 3 d. turėjo piniginių lėšų, t. y. apskaitoje dokumentinis pinigų likutis viršijo nepriemokų sumas (8 t., 42-49 b. l.);
- 2012-05-15 informacija iš antstolio R. K. apie vykdomas bylas dėl skolų išieškojimo iš V. B.. Nurodyta, kad V. B. skola išieškoma iš piniginių lėšų, gaunamų už patiektą pieno produkciją AB „Ž. P.“. Piniginės lėšos skirstomos proporcingai kiekvienam išieškotojui pagal išieškotinas sumas (8 t., 193 b. l.);
- 2012-05-18 informacija iš antstolės V. Š. apie tai, kad yra užvestos 5 vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš V. B. Šiaulių AVMI naudai. Vykdymo eigoje Šiaulių AVMI naudai buvo išieškota 59 065,09 Lt. 4 vykdomosios bylos yra vykdymo eigoje, šiuo metu yra areštuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos (8 t., 197 b. l.);
- Šiaulių apylinkės teismo 2016-03-08 nutartimi nutarta atnaujinti teisminį įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-290-459/2012, kurioje V. B. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-11-15 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 219 straipsnio 2 dalį vadovaujantis LR BK 40 straipsniu pagal laidavimą 2 metų terminui (LR BK 40 str. 8 d.);
- Šiaulių apylinkės teismo 2016-03-08 nutartimi nutarta, jog V. B. baudžiamąsias bylas Nr. 1-327-899/2016 (teisminio proceso Nr. 1-40-9-00465-2014-6), kurioje jis kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 209 straipsnyje, padarymu ir Nr. 1-341-899/2016 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-03035-2010-2), kurioje jis kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 219 straipsnio 2 dalyje, padarymu, sujungti į vieną baudžiamąją bylą, suteikiant jai numerį Nr. 1-327-899/2016 (teisminio proceso Nr. 1-40-9-00465-2014-6).
Pagal LR BK 209 straipsnį atsako tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. LR BK 209 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama verslo tvarka, įpareigojanti atsakingus subjektus sąžiningai ir atsakingai, laikantis Civilinio kodekso, Įmonių, Akcinių bendrovių bei kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, vykdyti verslą. Analizuojant LR BK 209 straipsnyje įtvirtintus požymius, galima teigti, kad įstatymų leidėjas šia baudžiamosios teisės norma pirmiausia norėjo apsaugoti kreditorių interesus. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas ūkininkavimas. Tokio ūkininkavimo natūralūs padariniai – nuostoliai, konkurencingumo sumažėjimas, nemokumas, dalykinės reputacijos kritimas ir pan. Blogai ūkininkauja tas, kuris blogai organizuoja įmonės darbą, atleidžia kvalifikuotus ir priima nekvalifikuotus darbuotojus, įsitraukia į nuostolingus sandorius, nepagrįstai teikia laidavimo ir garantinius raštus, neužtikrina turto saugumo, nepagrįstai rizikuoja rinkoje, nesilaiko sutarčių sąlygų, dėl to patraukiamas civilinėn atsakomybėn, blogai tvarko apskaitą ar netvarkingai moka mokesčius ir dėl to nubaudžiamas didelėmis baudomis, įtraukia įmonę į nusikalstamą veiklą ir pan. Pažymėtina tai, kad blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Šios nusikalstamos veikos neteisėtumas pasireiškia tuo, kad skolininkas nesilaiko įstatymo nustatytos tvarkos užtikrindamas kreditorių reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Tad pagal LR BK 209 straipsnį žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos. Apie žalą kreditoriams galima kalbėti tik tada, kai tampa aišku, kad bankroto procedūrų metu neįmanoma visiškai kompensuoti dėl prievolių neįvykdymo atsiradusios žalos. Kaltininko įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto būsena turi būti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastis. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Nusikalstamo bankroto normos dispozicija sukoncentruota taip, kad pati savaime suponuoja tyčinės kaltės buvimą asmens veikoje – tas, kas sąmoningai blogai valdydamas..., kitaip tariant, tyčia. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia).
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo V. B. visiškas prisipažinimas, Šiaulių apygardos teismo 2014-07-24 nutartis, kurioje užfiksuota, kad BUAB „B.“ bankrotas pripažintas tyčiniu, 2015-04-20 specialisto išvada Nr. 5-4/25 dėl UAB „B.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, specialistės teikti paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad gavo 145 224, 84 Lt dividendų sumą; pinigai jam buvo realiai išmokėti; liudytojos G. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad parengė ir atspausdino 2013-10-28 kasos išlaidų orderį Nr. 039, kuriame užfiksuota, jog A. B. išmokama 145 224, 84 Lt suma, pagrindas – išmokėti dividendai; ji parengė ir atspausdino 2013-10-28 įsakymą dėl pinigų užskaitymo; šį įsakymą parengė V. B. nurodymu; šiame dokumente nepasirašė, o pasirašė direktorius V. B.; šiuo įsakymu direktorius V. B. įsakė užskaityti 684 037, 50 Lt iš jo avansinės apyskaitos, kaip darbo užmokestį po mokesčių direktoriui; ji kaip buhalterė UAB „B.“ buhalterinę apskaitą tvarkė nepažeisdama teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, ir nevertina, ar akcininko A. B. ir direktoriaus V. B. priimti aukščiau minėti sprendimai buvo teisėti, tačiau mano, kad jie tikrai ekonomiškai nebuvo naudingi bendrovei, nes padidėjo kreditoriniai reikalavimai, ir galimai tai nulėmė bendrovės nemokumą ir bankrotą bei kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, jog V. B. tyčia sąmoningai blogai valdydamas įmonę – UAB „B.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, o būtent: V. B., būdamas UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r. sav., direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies nuostatas, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, atlikdamas bendrovės valdymo funkcijas, priėmė bendrovei ir kreditoriams akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingą bei priešingą bendrovės ir kreditorių interesams sprendimą: V. B., turėdamas UAB „B.“ kaip atskaitingam asmeniui išmokėtas ir nepanaudotas pinigines lėšas - 198 110, 95 Eur (684 037, 50 Lt), 2013-10-28 priėmė neteisėtą ir nepagrįstą įsakymą dėl 198 110, 95 Eur (684 037, 50 Lt), esančių pas jį kaip atskaitingą asmenį užskaitymo jam kaip darbo užmokesčio po mokesčių, tokiu būdu užskaitant V. B. kaip atskaitingo asmens skolą UAB „B.“, dėl to 2013-10-28 V. B. priskaičiuotas 260 658, 01 Eur (900 000, 00 Lt) darbo užmokestis, kurį 198 110, 95 Eur (684 037, 50 Lt) sudaro išmokama darbo užmokesčio suma, 39 087, 84 Eur (134 962, 50 Lt) sudaro gyventojų pajamų mokestis, 104 211, 08 Eur (359 820, 00 Lt) sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokesčiai, po to sumažinus V. B. kaip atskaitingo asmens skolą UAB „B.“, V. B. pinigų - 198 110, 95 Eur (684 037, 50 Lt) UAB „B.“ negrąžino, padarius V. B. skolos kaip jo darbo užmokesčio užskaitymą, 143 298, 92 Eur (494 782, 50 Lt) sumai padidintas UAB „B.“ kreditorinis įsiskolinimas VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, 260 658, 01 Eur (900 000, 00 Lt) padidintos darbo užmokesčio sąnaudos, todėl UAB „B.“ nebeužteko turto deklaruotų mokesčių sumokėjimui ir atsiskaitymui su kreditoriais, taip V. B. apsunkino atsiskaitymą laiku su kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo ir 2013-12-09 Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „B.“ iškelta bankroto byla, taip laikotarpiu nuo 2013-10-28 iki 2013-12-09 šiais tyčiniais sąmoningais veiksmais V. B. nulėmė UAB „B.“ bankrotą bei padarė didelės 198 110, 95 Eur (684 037, 50 Lt) turtinės žalos kreditoriams. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamojo V. B. padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybės atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. V. B. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 209 straipsnyje, požymius.
Pagal LR BK 219 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių, kai jam apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių, po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius,
Kadangi V. B. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-11-15 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 40 straipsniu pagal laidavimą 2 metų terminui ir per laidavimo terminą padarė naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir teismas sprendžia dėl V. B. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (LR BK 40 str. 8 d.).
2012-11-15 įsiteisėjusiu Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu neginčijamai įrodyta, kad V. B. padaryta veika atitinka veiką, numatytą LR BK 219 straipsnio 2 dalyje. Teismui akivaizdu, kad kaltinamojo nesumokėtų jam apskaičiuotų mokesčių suma siekė daugiau kaip 500 MGL.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas V. B. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
V. B., veikdamas tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, viena iš jų (numatyta LR BK 209 str.) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), kita (numatyta LR BK 219 str. 2 d.) - apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.). V. B. neteistas, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-11-15 nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 219 straipsnio 2 dalyje, padarymo, vadovaujantis LR BK 40 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (3 t., 97, 9 t., 84-89 b. l.). Prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi dėl savo veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. Baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (4 t., 104-138 b. l.), dirbantis UAB „T.“ bei vykdantis individualią veiklą (4 t., 139 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus V. B. už nusikalstamų veikų padarymą straipsnių sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą.
Pažymėtina, kad V. B. padaryti nusikaltimai sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, subendrintinos dalinių bausmių sudėjimo būdu pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalyje, 4 dalyje įtvirtintas taisykles.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta subendrintina bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu V. B. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, yra dirbantis, pasak kaltinamojo, po truputį moką jam priteistą žalą, pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamojo neizoliavus nuo aplinkos, t. y. paskyrus V. B. laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams (LR BK 75 str.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria V. B. įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 5 p., 6 p.). Atsižvelgiant į kaltinamojo darbo pobūdį, nustatytinas ilgesnis dalyvavimo elgesio pataisos programoje terminas, kad V. B. turėtų realią galimybę įvykdyti minėtą pareigą.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos pateiktu išaiškinimu 2010-01-26 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-6/2010, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo asmens turimus didelius finansinius įsiskolinimus, V. B. baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta LR BK 67 str. 2 d. 6 p. (įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), neskirtina.
- UAB „B.“ dokumentai, kurie buvo pateikti 2014-01-09, 2014-04-10, 2015-01-26, 2015-04-09 dokumentų pateikimo protokolais ir kurie šiuo metu saugomi FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdyboje (2 t., 150-151, 153-158, 160 b. l.), – perduotini UAB „B. a. ir t. p. c.“.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Nuosavybės teisės laikinai neapribotos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje bausmių dalinio sudėjimo būdu ir skirti V. B. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. B. nustatyti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. B. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam šiuos įpareigojimus:
- tęsti darbą, o jo netekus - per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis;
- per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.
- UAB „B.“ dokumentus, kurie buvo pateikti 2014-01-09, 2014-04-10, 2015-01-26, 2015-04-09 dokumentų pateikimo protokolais ir kurie šiuo metu saugomi FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdyboje, – perduoti UAB „B. a. ir t. p. c.“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.