Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui O. V. ir jo atstovės Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. V. skundą atsakovei Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas O. V. skundu prašo panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2022-01-07 įsakymą Nr. P-8 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui O. V.“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad 2020-12-22 Pravieniškių PN-AK laikinai einantis pareigas direktorius patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 36-70 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus vyriausiojo specialisto M. J. ir Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų V. J. ir O. V. galimų tarnybinių nusižengimų“ (toliau - Išvada) (t. 1, b. l. 12-47).

Išvadoje konstatuota, kad Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas O. V. pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. T-101 dėl saugaus elgesio taisyklių patvirtinimo 9 punktą, kuriame nurodyta, kad sulaukus grasinimų ar pasireiškus suimtojo (nuteistojo) prižiūrimojo fizinei agresijai, darbuotojai turi kviesti pagalbą, naudoti vaizdo registratorių ir atsitraukti saugiu atstumu. <...> Pataisos pareigūnai, tarnaujantys Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, įvertinę situaciją, gali panaudoti prievartą (fizinę, psichinę) ir specialiąsias priemones, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatyme. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. T-101 dėl saugaus elgesio taisyklių patvirtinimo 10 punktą, kuriame nurodyta, kad netikėtai susidūrus ar atsiradus tiesioginiam kontaktui su galimai neblaiviais ir/ar apsvaigusiais bei agresyviai besielgiančiais suimtaisiais (nuteistaisiais), prižiūrimaisiais, darbuotojas turi naudoti vaizdo registratorių bei nedelsiant kviesti pastiprinimą. Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1387 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuriame nurodyta, kad prievartą pataisos pareigūnai turi teisę naudoti kai asmuo nevykdo Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimų ar nurodymų (siekdamas priversti asmenį paklusti), taip pat sulaikydami asmenis (jeigu jie priešinasi). Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtintu Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašo 5.5 punktą, kuriame nurodyta, kad pareigūnas užkardo ir fiksuoja suimtųjų (nuteistųjų) drausmės pažeidimus ir nusikaltimus (suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytų elgesio taisyklių laikymąsi <...>. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtintu Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašo 5.8 punktą, kuriame nurodyta, kad pareigūnas konvojuoja, lydi nuteistuosius į trumpalaikes išvykas už įstaigos ribų užtikrindamas tinkamą konvojavimą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtintu Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašo 5.12 punktą, kuriame nurodyta, kad pareigūnas vykdo Įstaigos direktoriaus patvirtintose instrukcijose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose suimtųjų (nuteistųjų) apsaugą ir priežiūrą, reikalavimus, užtikrindamas tinkamą suimtųjų (nuteistųjų) priežiūrą ir apsaugą (Išvados b. l. 32-32).

Išvadoje jaunesniojo specialisto O. V. veiksmai, kuriais jis pripažįstamas pažeidęs aukščiau nurodytų teisės aktų normas, apibrėžiami taip: „<...>pareigūnai girdėdami ir matydami neprognozuojamą nuteistojo elgesį, toliau tęsė trumpalaikę išvyką ir apie tokį nuteistojo elgesį iš karto neinformavo Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto V. L.. Taip pat iš vaizdo įrašų nustatyta, kad Įstaigos Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. J. bei Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnieji specialistai V. J. ir O. V. visiškai nekontroliavo nuteistojo elgesio, t. y. minimi pareigūnai netinkamai vykdė nuteistojo A. V. priežiūrą jo trumpalaikės išvykos metu. Nuteistasis buvo nuolat lydymas romų tautybės asmenų, kurie pareigūnų stengėsi neprileisti prie nuteistojo A. V. ir minimi asmenys kontroliavo pareigūnų elgesį, kas kelia abejonių minimų pareigūnų kompetencija bei visuomenei akivaizdžiai parodė Lietuvos valstybės tarnybos prastą pasirengimą veikti tam tikrose situacijose“ (Išvados b. l. 29-30).

Remiantis Išvada, 2020-01-07 buvo priimtas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymas Nr. P-8 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui O. V.“ (toliau – Įsakymas), kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (t. 1, b. l. 11).

Dėl tarnybinio patikrinimo išvados ir įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą teisėtumo

Statutinių pareigūnų tarnybinė atsakomybė ir jos taikymas apibrėžtas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, patvirtintame 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538 (toliau - Statutas).

Statuto 39 straipsnio 7 dalis numato, kad tais atvejais, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Šio straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.

Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka numatyta Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142.

Tvarkos aprašo 2 punktas numato, kad pagrindinis Tvarkos aprašo tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos. Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Tvarkos aprašo 21 punkto pirmoje pastraipoje numatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Tvarkos aprašo 22 punktas numato, kad tikrinamas pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui rašytinį paaiškinimą. Tikrinamo pareigūno teisė teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus įtvirtina ir Tvarkos aprašo 20.1 punkte. Tvarkos aprašo 24 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai); Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Nurodytas teisinis reglamentavimas skirtas tam, kad tikrinamam pareigūnui būtų išaiškintas įtarimų dėl jo padaryto tarnybinio nusižengimo turinys ir suteikta galimybė dėl jų visų pateikti savo paaiškinimus. Nurodyti Tvarkos aprašo reikalavimai yra imperatyvūs ir tarnybinį patikrinimą atliekančiam tikrintojui besąlygiškai privalomi. Jie skirti tam, kad, viena vertus, užtikrinti tikrinamo pareigūno teisę pasinaudoti galimybe apsiginti nuo įtarimų padarius tarnybinį nusižengimą, kita vertus, objektyviai, išsamiai ir nešališkai ištirti faktinių aplinkybių visumą ir remiantis jos įvertinimu priimti pagrįstą sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar neskyrimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad norma, nustatanti tarnybinių nusižengimų tyrimo išvados turinio reikalavimus yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146–1380/2011). Tai reiškia, kad Išvada turi atitikti visus Tvarkos aprašo reikalavimus, keliamus jos turiniui.

LVAT yra išaiškinęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A146–1368/2010; 2012-12-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A520–2635/2012).

LVAT pabrėžia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jų pažeidimą padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-07-30 sprendimas administracinėje byloje Nr. A4–00678/2004, 2007-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A6–359/2007; 2008-11-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. A63–1836/2008; 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146–1227/2010; 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146–700/2010; 2012-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A520–2362/2012; 2013-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A662–565/2013 ir kt.).

LVAT pripažįsta, kad tais atvejais, kai išvadoje nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyti visi pareiškėjo veiksmai (neveikimas), kuriuos tyrimą atlikusi komisija vertina kaip tarnybinius nusižengimus, išvadoje nurodytų teisės aktų pažeidimai nepagrįsti patikimais ir pakankamais įrodymais. Vien teisės normų nurodymas ir jų turinio (kuriuose įtvirtinti bendro pobūdžio elgesio standartai) nurašymas tarnybinio nusižengimo kvalifikacijoje, nedetalizuojant ir tinkamai neatskleidžiant visų būtinų pažeidimo sudėties elementų, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti, todėl tokie tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados trūkumai yra vertinami kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas ir toks tarnybinės nuobaudos paskyrimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A756–2022/2012).

LVAT pabrėžia, kad kai tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nenurodyta kaltės forma, taip pat neaptariami tarnybinio nusižengimo padariniai, tai yra vertinama kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas ir laikomasi pozicijos, kad minėtų klausimų aptarimas yra būtinas arba įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, arba kitame jį lydinčiame dokumente. Be kita ko, tą padaryti įpareigoja ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A756–94/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021-11-17 pranešimu Dėl galimo tarnybinio nusižengimo Nr. TS-582 (toliau – Pranešimas), pareiškėjas buvo informuotas, kad yra duomenų, jog galbūt padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. „<...> atvykus į paskirties vietą, galimai nepatikrino patalpų, į kurias bus atlydėtas nuteistasis A. V., neįvertino situacijos, ar asmenys, su kuriais bendraus atlydėtas nuteistasis, nėra akivaizdžiai apsvaigę, agresyviai nusiteikę, taip pat neįspėjo laidotuvėse dalyvaujančių galimai romų tautybės asmenų, kad draudžiama perduoti nuteistajam A. V. bet kokius daiktus ir nenustatė sąlygų, kokiu būdu bus galima bendrauti su nuteistuoju; taip pat yra duomenų, kad jis visiškai nekontroliavo padėties (duomenys neskelbtini) kapinėse ir dėl nuteistojo A. V. galimo apsvaigimo bei jo agresyvaus elgesio nenutraukė trumpalaikės išvykos, nuteistasis visą laidojimo procesą buvo lydimas už parankių galimai romų tautybės asmenų, ko pasėkoje visą laidojimo procesą ir nuteistojo elgesį reguliavo (kontroliavo) galimai romų tautybės asmenys, taip pat yra duomenų, kad nuleistąjį A. V. sodinant į Įstaigos transportą vykstant iš (duomenys neskelbtini) kapinių, nesukontroliavo padėties, ko pasėkoje galimai romų tautybės vyras be jokio leidimo įlipo į Įstaigos transportą, o jis nedavė jokio nurodymo išlipti iš transporto priemonės“ (t. 1, b. l. 99-94).

Ištyrus tarnybinio patikrinimo išvados turinį nustatyta, kad Išvadoje pareiškėjo O. V. veika, kuri traktuojama kaip tarnybinis nusižengimas, įvardijama kitaip nei Pranešime. Išvados konstatuojamoje dalyje, kurioje nurodoma, kas nustatyta tarnybinio patikrinimo metu (Išvados 28-33 lapai), daugiausiai aprašomi kitų dviejų pareigūnų - M. J. ir V. J. – veiksmai, kurių jie neatliko ar netinkamai atliko, o pareiškėjo veiksmai apibrėžiami tik abstrakčiai: „<...>pareigūnai girdėdami ir matydami neprognozuojamą nuteistojo elgesį, toliau tęsė trumpalaikę išvyką ir apie tokį nuteistojo elgesį iš karto neinformavo Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto V. L.. Taip pat iš vaizdo įrašų nustatyta, kad Įstaigos Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. J. bei Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnieji specialistai V. J. ir O. V. visiškai nekontroliavo nuteistojo elgesio, t. y. minimi pareigūnai netinkamai vykdė nuteistojo A. V. priežiūrą jo trumpalaikės išvykos metu“ (Išvados 29 lapo paskutinė pastraipa).

Taigi, palyginus Pranešime nurodytus veiksmus, kurių neatlikimu ar netinkamu atlikimu buvo kaltintas pareiškėjas, ir Išvadoje konstatuotus kaip tyrimo metu nustatytus pareiškėjo veiksmus, už kurių neatlikimą ar netinkamą atlikimą buvo pasiūlyta skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, akivaizdžiai matyti, kad Pranešime buvo nurodyti konkretūs pareiškėjui inkriminuojami veiksmai (nepatikrino patalpų; neįvertino situacijos; neįspėjo asmenų, kad draudžiama perduoti nuteistajam A. V. bet kokius daiktus; nenustatė sąlygų, kokiu būdu bus galima bendrauti su nuteistuoju; nenutraukė trumpalaikės išvykos; visiškai nekontroliavo padėties (duomenys neskelbtini) kapinėse; nedavė jokio nurodymo išlipti iš transporto priemonės pašaliniam asmeniui), tačiau Išvadoje nėra konstatuota, kad visi šie veiksmai ir yra inkriminuojami ir visi kaltinimai pareiškėjui pasitvirtino. Išvadoje konstatuojami kaip nustatyti pareiškėjo veiksmai apibūdinami daug abstraktesniu įvardijimu - „visiškai nekontroliavo nuteistojo elgesio“, o toks abstraktus teiginys paaiškinamas kitu abstrakčiu apibūdinimu – „netinkamai vykdė nuteistojo A. V. priežiūrą jo trumpalaikės išvykos metu“. Tačiau kaip konkrečiai nekontroliavo nuteistojo elgesio, ko tiksliai nepadarė ir ką privalėjo padaryti pareiškėjas, kaip konkrečiai pasireiškė netinkama nuteistojo priežiūra Išvadoje nėra nurodoma, todėl objektyvusis tarnybinio nusižengimo požymis – neteisėta veika, Išvadoje nurodytas visiškai neaiškiai.

Teismas pažymi, kad Išvadoje pateikiamas registratoriaus vaizdo įrašų turinio aprašymas ir po jo sekantis konstatavimas, kad iš tokių įrašų matyti, jog pareigūnai nekontroliavo nuteistojo elgesio (Išvados 30 lapas) niekaip nepaaiškina, ką tiksliai netinkamai padarė, ar ko nepadarė pareiškėjas, nes Išvadoje nėra pateikta jokių argumentų, kaip pareiškėjas turėjo elgtis, kad, atsakovės vertinimu, jo veika nebūtų traktuojama kaip tarnybinis nusižengimas. Tokie argumentai pateikiami tik kito pareigūno - M. J. - atžvilgiu, nurodant, kad jis „turėjo nutraukti trumpalaikę išvyką ir apie tai pranešti Įstaigai, tačiau to nepadarė, kas sukėlė neigiamas pasekmes“ (Išvados 31 lapo pirma pastraipa). Tuo tarpu kaip turėjo elgtis pareiškėjas Išvadoje niekur nėra nurodoma ir nėra detalizuojama, kaip pasireiškė pareiškėjo „visiškas nekontroliavimas nuteistojo elgesio“ ir „netinkamas nuteistojo priežiūros vykdymas“.

Teismas taip pat pažymi, kad teisės aktų išvardijimas Išvadoje, kuriuos nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė, taip pat nereiškia objektyviosios tarnybinio nusižengimo pusės atskleidimo ir detalizavimo. Išvadoje turi būti nurodoma ne tik pažeistas teisės aktas, bet ir konkretūs ir aiškūs faktiniai veiksmai, kuriais ar kurių neatlikimu, tie teisės aktai buvo pažeisti. Todėl vien tai, kad Išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuriame nurodyta, kad prievartą pataisos pareigūnai turi teisę naudoti, niekaip nepatvirtina konkrečių neteisėtų pareiškėjo veiksmų, nes Išvadoje nėra argumentuotai pagrįsta, kodėl šią nuostatą pareiškėjas pažeidė, jeigu vaizdo įrašai patvirtina, kad prievartą, tiek psichinę, tiek fizinę, jis faktiškai naudojo. Išvadoje pareiškėjas nėra kaltinamas prievartą naudojęs nepakankamai intensyviai ar ne laiku, o numanomas teiginys, kad pareiškėjas šią įstatymo nuostatą pažeidė, nes prievartos nenaudojo, neatitinka vaizdo registratoriaus duomenų ir pareiškėjo bei kitų pareigūnų paaiškinimų, pagrindžiančių, kad prievarta faktiškai buvo naudota.

Taip pat pažymėtina, kad nurodymas, jog pareiškėjas pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-04-26 įsakymo Nr. T-101 „Dėl saugaus elgesio taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Saugaus elgesio taisyklės) 9 ir 10 punktus irgi neleidžia identifikuoti ir suprasti kokį konkretų pažeidimą pareiškėjas padarė. Saugaus elgesio taisyklių 9 punkte numatyti trys veiksmai, kuriuos turi atlikti pareigūnas, – „kviesti pagalbą“, „naudoti vaizdo registratorių“ ir „atsitraukti saugiu atstumu“, o 10 punkte numatyti du veiksmai, kuriuos turi atlikti pareigūnas, – „turi naudoti vaizdo registratorių“ ir „nedelsiant kviesti pastiprinimą“. Nurodymas Išvadoje, kad pareiškėjas pažeidė nurodytus Saugaus elgesio taisyklių 9 ir 10 punktus neindividualizuoja ir neleidžia suprasti pareiškėjui inkriminuojamos veikos apimties, nes Išvadoje nenurodoma, ar pareiškėjas neatliko visų nurodytų veiksmų, ar tik jų dalies, ir kurios būtent.

Kaip minėta, LVAT pripažįsta, kad kai tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyti veiksmai (neveikimas), vien teisės normų nurodymas ir jų turinio (kuriuose įtvirtinti bendro pobūdžio elgesio standartai) nurašymas tarnybinio nusižengimo kvalifikacijoje, nedetalizuojant ir tinkamai neatskleidžiant visų būtinų pažeidimo sudėties elementų, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti, todėl tokie išvados trūkumai yra vertinami kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas ir toks tarnybinės nuobaudos paskyrimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A756–2022/2012).

Apibendrinant Pranešimo ir Išvados turinio palyginimą teismas konstatuoja, kad Pranešime buvo nurodyti konkretūs pareiškėjo veiksmai, dėl kurių jis buvo įtariamas pažeidęs Pranešime nurodytus teisės aktus, tačiau Išvadoje minėti konkretūs veiksmai nebuvo teisiniu požiūriu analizuojami ir vertinami kiekvienas atskirai, nebuvo konstatuota kurie iš jų pasitvirtino, kurie ne, o pareiškėjo neveikimas, už kurį jis buvo nubaustas, buvo įvardintas tik bendro pobūdžio abstrakčiais teiginiais – „visiškai nekontroliavo nuteistojo elgesio“; „netinkamai vykdė nuteistojo priežiūrą“. Tokia Išvada negali būti pagrindas tarnybinei pareiškėjo atsakomybei kilti ir ji iš esmės varžo pareiškėjo teisę gintis nuo neaiškaus, tiksliai neapibrėžto kaltinimo, nes nebuvo atskleista ir įrodyta tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – neteisėta veika, t. y. konkretūs ir aiškūs pareiškėjo veiksmai, kurių jis neatliko ar atliko netinkamai, ar atliko, nors neturėjo atlikti.

Be to, Išvadoje pareiškėjui iš viso nepagrįstai inkriminuotas minėtų Saugaus elgesio taisyklių 9 ir 10 punktų pažeidimas, nes šios Saugaus elgesio taisyklės nėra taikomos nuteistųjų trumpalaikių išvykų ir jų palydos teisiniams santykiams. Teisės akto taikymo sritį, kaip taisyklė, apibrėžia pats teisės aktas, dažniausiai jo 1 straipsnis ar punktas, kuris ir nurodo, kuo remiantis aktas priimtas ir kokiems teisiniams santykiams reguliuoti jis skirtas bei yra taikomas. Saugaus elgesio taisyklių 1 punkte aiškiai nurodyta: „Saugaus elgesio taisyklės (toliau – taisyklės) nustato darbuotojų elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigose (toliau – Įstaigos) tiesioginio kontakto su suimtaisiais (nuteistaisiais) metu bei Lietuvos probacijos tarnybos (toliau – LPT) darbuotojų elgesį tiesioginio kontakto su LPT priežiūroje esančiais asmenimis (toliau – prižiūrimieji) metu, priimant juos tarnybinėse patalpose ir vykdant šių asmenų kontrolę jų gyvenamosiose vietose, taip pat saugaus elgesio su specialiosiomis priemonėmis ir šaunamuoju ginklu reikalavimus“. Tai reiškia, jog Saugaus elgesio taisyklių nuostatos reglamentuoja tik darbuotojų elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigose tiesioginio kontakto su suimtaisiais (nuteistaisiais) metu, bet ne už Įstaigos ribų. Atvejus, kai šios taisyklės taikomos už institucijos ribų 1 punktas numato tik LPT funkcijų vykdymui - „vykdant šių asmenų kontrolę jų gyvenamosiose vietose“. Tuo tarpu laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų funkcijų už Įstaigos ribų Saugaus elgesio taisyklės nereglamentuoja ir jų 1 punktas nenumato jokių atveju, kai šios taisyklės turėtų būti taikomos už Įstaigos ribų. Tai patvirtina ir pats Saugaus elgesio taisyklių 9 punkto turinys: „Sulaukus grasinimų ar pasireiškus suimtojo (nuteistojo), prižiūrimojo fizinei agresijai, darbuotojai turi kviesti pagalbą, naudoti vaizdo registratorių ir atsitraukti saugiu atstumu. Nepavykus išsikviesti pagalbos, turėtų būti siekiama sukelti triukšmą (šaukti, išdaužti lango stiklą, ant grindų numesti patalpoje esančius daiktus ir pan.)“. Akivaizdu, kad pagalba pagal Saugaus elgesio taisykles suprantama kaip kitų Įstaigos darbuotojų kvietimas būnant pačioje Įstaigoje, pasitelkiant tam reikiamais atvejais langų stiklų išdaužimą ar patalpoje esančių daiktų numetimą ant grindų ir sukeliant triukšmą.

Taigi, teismas konstatuoja, kad Saugaus elgesio taisyklių 9 ir 10 punktų pažeidimas pareiškėjui buvo inkriminuotas nepagrįstai, nes šis teisės aktas nereglamentuoja veiksmų, kuriuos vertino atsakovė, o jokių kitų teisės aktų, kurie turėtų būti taikomi trumpalaikių nuteistųjų išvykų ir jų palydos metu, pažeidimų pareiškėjui nebuvo inkriminuota.

Atitinkamai teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad neįrodžius Saugaus elgesio taisyklių 9 ir 10 punktų, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punkto pažeidimo, negali būti konstatuotas ir pareiškėjo Pareigybės aprašo 5.12 punkto pažeidimas, nes jame įtvirtinta tik blanketinė teisės norma, daranti nuorodą į Įstaigos direktoriaus patvirtintų instrukcijų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių suimtųjų (nuteistųjų) apsaugą ir priežiūrą, vykdymą. Tai reiškia, kad pats savaime Pareigybės aprašo 5.12 punkto pažeidimas negalimas, jeigu nepagrindžiamas kitų teisės aktų, kurių laikytis jis įpareigoja, pažeidimas.

Analogiškai pareiškėjo Pareigybės aprašo 5.8 punktas taip pat yra blanketinė teisės norma, nes ji nukreipia į konvojavimą reglamentuojančius teisės aktus. Tai reiškia, kad be tokių teisės aktų pažeidimo minėta teisės norma negali būti laikoma pažeista. Tačiau Išvadoje nėra nurodoma, kokių konvojavimą reglamentuojančių teisės aktų laikymosi pareiškėjas neužtikrino, o tinkamai nepagrindus Saugaus elgesio taisyklių 9 ir 10 punktų ir Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punkto pažeidimo, negali būti laikoma pažeista ir blanketinė Pareigybės aprašo 5.8 punkto teisės norma.

Pagal nuosekliai formuojamą LVAT praktiką, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi nustatyti, ar atitinkamuose valstybės (statutinio) tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, o tam turi nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-10-02 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5209-968/2019; 2020-02-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-555-756/2020). Tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552 -578/2013).

Pareiškėjas Įsakymo neteisėtumą grindžia ne tik aptartu tarnybinio nusižengimo objektyviųjų požymių netinkamu nustatymu, bet ir jo kaltės klausimo nesiaiškinimu ir nepagrindimu Išvadoje.

Išnagrinėjęs bylą teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, teikdamas paaiškinimą dėl jam įteikto Pranešimo, išdėstė savo argumentus dėl jo kaltės nebuvimo, nurodė, kad dėl visų kilusių pasekmių atsakingas yra palydos vyresnysis M. J., kuris turėjo priimti atitinkamus sprendimus ir kuriam pareiškėjas ne kartą siūlė nutraukti išvyką dėl nuteistojo elgesio, tačiau Išvadoje pareiškėjo kaltės klausimas nebuvo vertintas iš viso. Tą teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovo atstovas ir liudytoja apklausta Išvadą parengusi pareigūnė S. R.. Nors jie nurodė, kad pareiškėjas yra nubaustas už tai, kad neužkardė nuteistojo neteisėtų veiksmų ir nenutraukė trumpalaikės išvykos kai tik pastebėjo nuteistojo apsvaigimą, tačiau Išvadoje tokia objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė ne tik nėra aiškiai suformuluota taip, kaip nurodo atsakovės atstovas ir liudytoja, bet ir nėra jokių ar dėl šio neveikimo ir kilusių pasekmių pareiškėjo veikoje yra kaltė, o jeigu yra, tai kokia kaltės forma pareiškėjas veikė.

Teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) antrasis skirsnis reglamentuoja suimtojo (nuteistojo) palydą už įstaigos teritorijos ribų. Instrukcijos 96 punktas numato, kad įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pataisos pareigūnas, atsižvelgdamas į suimtojo (nuteistojo) elgesį atliekant bausmę, galimą riziką dėl nuteistojo negrįžimo į pataisos įstaigą, gali skirti palydą; palydai skiriami ne mažiau kaip du pataisos pareigūnai, iš kurių vienas paskiriamas šios palydos vyresniuoju. Instrukcijos 97 punktas numato, kad pataisos pareigūnams su suimtuoju (nuteistuoju) atvykus į paskirties vietą, palydos vyresnysis patikrina patalpas <...>; įvertina situaciją <...>; įspėja <...>; nustato sąlygas <...>; perspėja, kad pažeidus nustatytą tvarką, suimtasis (nuteistasis) nedelsiant bus palydėtas iki automobilio ir grąžintas į įstaigą; nurodo palydai kartu su suimtuoju (nuteistuoju) ateiti į paskirties vietą. Instrukcijos 98 punktas numato, kad palydos vyresnysis, įvertinęs suimtojo (nuteistojo) asmenybę, elgesį ir bendrą situaciją, turi teisę priimti sprendimą dėl antrankių panaudojimo.

Nurodytas reglamentavimas iš tiesų patvirtina pareiškėjo teiginį, kad už palydos veiksmų organizavimą ir sprendimų priėmimą pirmiausiai atsakingas palydos vyresnysis, kuriam tiesiogiai numatytos pareigos priimti atitinkamus sprendimus. Tuo tarpu statutinės įstaigos veikla yra grindžiama subordinacijos ir pavaldumo principu, todėl žemesnio rango pareigūnai privalo paklusti ir vykdyti aukštesnio rango pareigūnų ir vadovybės nurodymus.

Nagrinėjamu atveju Išvados konstatuojamoje dalyje yra konstatuota, kad „<...>pagal įstaigos l. e. direktoriaus pareigas G. Š. 2021-10-28 įsakymą Nr. 2-2266 dėl nuteistojo A. V. trumpalaikės išvykos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, įstaigos Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. J. buvo paskirtas palydos vyresniuoju“ (Išvados 28 lapo antra pastraipa). Todėl teismas pripažįsta, kad Išvadoje siūlant skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą už tai, kad jis „visiškai nekontroliavo nuteistojo elgesio“ ir „netinkamai vykdė nuteistojo priežiūrą jo trumpalaikės išvykos metu“ Išvadoje privalo būti įvertintas ir argumentuotas pareiškėjo kaltės klausimas, nes pareiškėjas savo paaiškinime yra nurodęs, ir tai patvirtina vaizdo įrašai, jog jis ne kartą siūlė palydos vyresniajam nutraukti išvyką, t. y. užkardyti neteisėtus veiksmus, įvykusius kapinėse, tačiau palydos vyresnysis į tai nereagavo. Tokiu atveju Išvadoje turi būti įvertinta, ar dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų neužkardymo ir netinkamo palydos organizavimo, kai teigia atsakovė, yra pareiškėjo kaltė jeigu palydai vadovavo ir sprendimus turėjo priimti palydos vyresnysis. Be to, net jeigu atsakovė ir mano, kad turi teisę reikalauti iš pareiškėjo tokio pareigų atlikimo, už kurio nevykdymą nubaudė tarnybine nuobauda (pranešti vadovybei apie neteisėtus nuteistojo veiksmus, jeigu palydos vyresnysis to nedaro ir neužkardo pažeidimo), tai visų pirma atsakovė atitinkamai turi sudaryti pareiškėjui ir tinkamas sąlygas, objektyviai leidžiančias pareiškėjui tas pareigas vykdyti būtent taip, kaip pageidauja atsakovė. Nesudarius tokių sąlygų asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, net jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-125-438/2018). Šiuo atveju pareiškėjui tarnybinis telefonas ar kitos ryšio priemonės išvykstant nebuvo išduotos, o asmeninio telefono jis teigia neturėjęs. Liudytoja apklausta S. R. patvirtino, kad tarnybinio patikrinimo metu netyrė, ar pareiškėjas turėjo ryšio priemonę palydos metu. Taigi, Išvadoje nebuvo vertinta ar pareiškėjas gali būti baudžiamas tarnybine nuobauda už tai, kad objektyviai negali elgtis taip, kaip reikalauja atsakovė, neturėdamas ryšio priemonės.

Apibendrinant tarnybinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymių tyrimą teismas konstatuoja, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo kaltės klausimas nebuvo tiriamas ir Išvadoje kaltė iš viso nevertinta, todėl šį tarnybinio nusižengimo sudėties būtinąjį požymį atsakovė ištyrė netinkamai, jo neįvertino ir dėl to negalėjo priimti pagrįsto ir teisėto Įsakymo.

Panašiu atveju LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A63–1366/2011 konstatavo, kad atsakovui netyrus pareigūno kaltės dėl konstatuotų tarnybinių nusižengimų, jos nepagrindus ir tik formaliai pažymėjus, kad nusižengimas padarytas tyčine veika (veikimu ir neveikimu), iš esmės kaltė nėra tirta, o nenustačius tarnautojo kaltės negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta nuobauda – pastaba pripažintina neteisėta ir nepagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A63–1366/2011; 2011-11-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A63–2967/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo kaltė ne tik netirta ir nevertinta, bet ir Išvadoje iš viso nėra nustatyta, net ir formaliai nurodant, kokia kaltės forma, atsakovo vertinimu, pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Atitinkamai nenustačius kaltės ir jos formos nėra galimybės tinkamai pritaikyti ir tarnybinę atsakomybę bei paskirti teisingą tarnybinę nuobaudą.

Dėl bylos baigties

Atsižvelgiant į tai, kad Išvadoje tinkamai ir aiškiai nesuformuluota veika, už kurią pareiškėjui skiriama tarnybinė nuobauda, tokia Išvada negali būti pagrindas tarnybinei pareiškėjo atsakomybei kilti, nes ji iš esmės varžo pareiškėjo teisę gintis nuo neaiškaus, tiksliai neapibrėžto kaltinimo, kuriuo nebuvo atskleista ir įrodyta tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – neteisėta veika. Be to, įvertinus tai, kad Išvadoje nenustatyta pareiškėjo kaltė, kuri nebuvo tirta ir vertinta, teismas pripažįsta, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta neteisėtai.

Įsakymas, kurio sudedamoji dalis yra Išvada, yra neteisėtas iš esmės dėl to, kad savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Tvarkos aprašo 24 punktui ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktams), kurie reikalauja aiškiai nurodyti teisinį ir faktinį pagrindą bei tinkamus administracinio sprendimo motyvus, o konkrečiai tarnybinės nuobaudos skyrimo atveju – aiškiai nurodyti kuo konkrečiai pasireiškė tarnybinis nusižengimas, kokia tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumu) jis padarytas. Todėl Įsakymas naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Taip pat byloje nustatyti Išvados trūkumai, remiantis nurodyta LVAT praktika, yra vertinami ir kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas, todėl tokia Išvada pagrįstas Įsakymas naikintinas ir ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,

nusprendžia:

Pareiškėjo O. V. skundą patenkinti.

Panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2022-01-07 įsakymą Nr. P-8 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui O. V.“.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.