Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-25 · Civilinė byla Nr. 2S-2770-431/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-25
Bylos Nr.
2S-2770-431/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20637-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Pareiškėjas
S. J., N. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2770-431/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20637-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.1; (S) 3.4.5.11; 3.5.12; 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų S. J. ir N. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. J. ir N. J. skundą dėl antstolio G. B. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjos skundu dėl antstolio veiksmų ginčija 91,12 Eur nurašymą, kuris buvo atliktas pagal antstolio 2018 m. gegužės 14 d. patvarkymą. Nurodė, jog pinigų nurašymas iš sąskaitos iš skolininkės buvo atliktas be išankstinio įspėjimo ar pranešimo apie galimą skolą ir pradėtas priverstinio išieškojimo procedūras. Tik raštu paprašius antstolio paaiškinimo, pareiškėjos sužinojo, jog pinigų nurašymas buvo atliktas, vykdant išieškotojos SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2010 m. kovo 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1273621-2 dėl 8,69 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės S. J.. Skolininkei 2010 m. gegužės 21 d. buvo išsiųstas antstolio 2010 m. gegužės 6 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2010 m. gegužės 19 d. siūlymas sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą ir vykdymo išlaidas. Minėti patvarkymai buvo įteikti skolininkės močiutei.

2. Pažeidimo padarymo metu skolininkė buvo nepilnametė, neturinti savarankiškų pajamų mokinė. Pareiškėja N. J. yra skolininkės motina, kuri turėjo būti įtraukta į bylą kaip dukters atstovė pagal įstatymą. Skolininkės motinai nebuvo pranešta apie dukros padaryta administracinį pažeidimą, ji neturėjo galimybių susipažinti su administracinės teisės pažeidimo protokolu, kuriame turėjo būti suformuluotas kaltinimas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo bei priimtas nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo. Antstolis turėjo išsiaiškinti, ar nepilnametė turi lėšų baudai susimokėti, o nustatęs, kad nepilnametė neturi lėšų, vykdymą turėjo nukreiptas į jos tėvų turtą. Todėl skolininkės motinai turėjo būti pateikta skolos suma ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumentas. Antstolis nepaaiškino, kodėl 8,69 Eur paskirta bauda išaugo iki 91,12 Eur skolos. Taip pat neaišku, kodėl reikėjo laukti aštuonerius metus, nors, laiku informavus skolininkės motiną, bauda būtų sumokėta iš karto geranoriškai.

Šalies argumentai

3. Antstolis nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog vykdė 2010 m. kovo 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą, kurį išdavė SĮ „Susisiekimo paslaugos“, dėl 8,69 Eur skolos išieškojimo. Apie skolą skolininkė buvo tinkamai informuota, siųsti procesiniai dokumentai taip pat buvo įteikti tinkamai. Kadangi skolininkė geranoriškai skolos pati nesumokėjo, antstolis taikė areštą skolininkės banko sąskaitoms ir priverstinai nurašė pinigines lėšas (skolą ir vykdymo išlaidas). Administracine tvarka atsako asmenys, kuriems iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę šešiolika metų. Šiuo atveju skolininkei administracinio nusižengimo padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų. Siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tiek skolininkė, tiek jos motina galėjo susipažinti su procesiniai dokumentais ir sumokėti skolą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

5. Teismas nustatė, jog antstolis vykdo 2010 m. kovo 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1273621-2, kurį išdavė SĮ „Susisiekimo paslaugos“, dėl 8,69 Eur skolos išieškojimo. Antstolis 2010 m. gegužės 6 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkymas 2010 m. gegužės 24 d. įteiktas pasirašytinai skolininkės močiutei. Skolininkei 2010 m. birželio 16 d. buvo išsiųstas 2010 m. birželio 10 d. siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas (vykdymo išlaidų detalizacija). Šis procesinis dokumentas įteiktas skolininkei pasirašytinai 2010 m. birželio 21 d. Vykdomojoje byloje esanti medžiaga patvirtina tai, kad antstolis priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdymui procesinius dokumentus registruotu laišku išsiuntė skolininkei. Procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai tiek pačiai skolininkei, tiek jos močiutei, tačiau skolininkė geranoriškai skolos nesumokėjo.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 6 straipsnio 1 dalimi, pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę šešiolika metų. Nagrinėjamu atveju skolininkei administracinio nusižengimo padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, todėl pareiškėjų teiginiai, kad antstolis turėjo išsiaiškinti, ar nepilnametė turi lėšų baudai susimokėti bei nukreipti vykdymą į tėvų turtą, taip pat, kad skolininkės motinai nebuvo tinkamai pranešta apie padarytą administracinį pažeidimą, yra nepagrįsti. Teismas nenustatė antstolio veiksmuose civilinio proceso įstatymo vykdymo procesą reglamentuojančių normų pažeidimų, todėl pareiškėjų skundo netenkino.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Pareiškėjos S. J. ir N. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir grąžinti pirmos instancijos teismui skundą nagrinėti iš naujo arba ginčą išspręsti iš esmės – nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0040/10/02065 ir grąžinti neteisėtai nurašytas pinigines lėšas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Išieškotojos 2010 m. kovo 8 d. nutarime nėra pažymėta, kad priimant nutarimą dalyvavo skolininkė, kad jai nutarimas buvo įteiktas pasirašytinai ar buvo išsiųstas paštu. Antstolis neįsitikino, kad įstatymo nustatyta tvarka skolininkei buvo suteikta teisė nutarimą įvykdyti geruoju. Todėl antstolis nutarimo, kaip neatitinkančio CPK reikalavimų, turėjo nepriimti vykdymui, o priėmęs – galėjo suteikti skolininkei teisę įvykdyti nutarimą geruoju. Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktą vykdomoji byla nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti.

7.2. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK) 313 straipsnio 2 dalį, kai teisės pažeidimą padarę nepilnamečiai nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus neturi savarankiškų pajamų, bauda išieškoma iš tėvų arba juos atstojančių asmenų šio kodekso 314 straipsnyje nustatyta tvarka. Antstolis galėjo nustatyti, kad skolininkė yra nepilnametė, ir išsiaiškinti, ar ji turi lėšų baudai susimokėti. Patikrinęs ir įsitikinęs, kad nepilnametė neturi savarankiškų pajamų, antstolis vykdymą turėjo nukreipti į tėvų turtą. Antstolių informacinės sistemos duomenimis pirma užklausa dėl skolininkės asmens duomenų VSDFV duomenų bazėje buvo atlikta tik 2012 m. vasario 17 d., tai yra tik po 2 metų nuo bylos pradžios. Ši aplinkybė patvirtina, jog antstolis nepagristai delsė ir nesiėmė visų teisėtų priemonių tam, kad nutarimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas.

7.3. Vykdymo išlaidų apskaičiavimas buvo atliktas kelis kartus. Byloje yra 2010 m. gegužės 19 d. siūlymas sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą ir vykdymo išlaidas (109,33 Lt), 2010 m. birželio 10 d. siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas (146,21 Lt) ir 2018 m. balandžio 27 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas (82,43 Eur). Pastarajame dokumente nurodytos papildomos vykdymo išlaidos dėl dokumentų, kurių byloje nėra. Antstolis į papildomas vykdymo išlaidas įtraukė turto arešto arba turto aprašo aprašymą, antstolio surašyto dokumento kopijos išdavimą, akto parengimą, raginimo įvykdyti sprendimą parengimą, išlaidas už skelbimą internete apie varžytynes. Antstolio 2018 m. balandžio 27 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas, 2018 m. balandžio 27 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir 2018 m. gegužės 14 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas skolininkei nusiųsti nebuvo, nors 2018 m. balandžio 27 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime yra apskaičiuotos pašto išlaidos. Teismas nevertino vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytų vykdymo išlaidų pagrįstumo, vykdomosiose bylose atliktų veiksmų, už kuriuos apskaičiuotos vykdymo išlaidos, buvimo, reikalingumo ir būtinumo.

7.4. Įstatymas nustato pareigą vykdymo procese antstoliui veikti aktyviai, pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Nuo vykdomosios bylos pradžios iki skolos priverstinio išieškojimo praėjo daugiau nei aštuoneri metai. Teismas turėjo išsiaiškinti, kokių veiksmų buvo imtasi, siekiant išieškoti iš skolininkės paskirtą baudą, ir ar skolininkė nevengė jai paskirtų nuobaudų vykdymo. Nutarimas dėl baudos skyrimo buvo pateiktas antstoliui, nepraleidus ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Tačiau pirma užklausa dėl skolininkės asmens duomenų VSDFV duomenų bazėje buvo atlikta tik 2012 m. vasario 17 d., tai yra po 2 metų nuo bylos pradžios. Kita užklausa – tik 2015 m. gruodžio 10 d., tai yra po 2,5 metų po pirmosios užklausos. Antstolis nesikreipė į bankus, tai yra neatliko kitų vykdymo veiksmų. Negalėjimas sumokėti baudos dėl to, jog skolininkė iki 2013 m. liepos mėnesio buvo moksleivė, o nuo 2013 m. rugpjūčio iki 2018 m. dieninio skyriaus studentė ir neturėjo savarankiškų pajamų, negali būti sutapatinamas su administracinės nuobaudos nevykdymu geruoju. Todėl dėl skolininkės administracinės nuobaudos vykdymo turi būti taikoma senatis.

Atsiliepimas

8. Antstolis G. B. atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodytais argumentais ir motyvais.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjų skundo dėl antstolio veiksmų, kuriais jis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdė jį, nenukreipdamas išieškojimo į nepilnametės skolininkės tėvų turtą, apskaičiavo nepagrįstai dideles vykdymo išlaidas, per aštuonerių metų vykdymo laikotarpį laiku neatliko visų būtinų vykdymo veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

10. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateikė antstoliui vykdyti 2010 m. kovo 8 d. nutarimą dėl 30 Lt (8,69 Eur) paskirtos baudos išieškojimo iš skolininkės. Baudos skyrimo metu skolininkė buvo (duomenys neskelbtini) metų. Antstolis 2010 m. gegužės 6 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurį kartu su siūlymu sumokėti baudą ir apskaičiuotas vykdymo išlaidas įteikė skolininkės močiutei. Taip pat antstolis 2010 m. birželio 10 d. siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas įteikė pačiai skolininkei. Jokių kitų veiksmų antstolis neatliko, tik 2012 m. sausio 1 d. patikrino skolininkės duomenis VSDFV registre. Kitą užklausą apie skolininkės draudėją ir draudžiamąsias pajamas VSDFV registre antstolis atliko tik 2015 m. spalio 1 d.

11. Pirmos instancijos teismas nutartyje įvertino tik įstatymuose įtvirtintą amžių, nuo kada pažeidėjui gali būti taikoma administracinė atsakomybė, tačiau visiškai nepasisakė dėl kitų pareiškėjų skunde dėl antstolio veiksmų nurodytų argumentų, susijusių su administracinės baudos išieškojimu iš nepilnamečio asmens, antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžio pagrįstumo bei pačios vykdymo proceso trukmės ir per ją atliktų antstolio veiksmų.

12. Pagal ATPK 313 straipsnio 2 dalį, kai teisės pažeidimą padarę nepilnamečiai nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus neturi savarankiškų pajamų, bauda išieškoma iš tėvų arba juos atstojančių asmenų šio kodekso 314 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal ATPK 314 straipsnio 2 dalį, jeigu nepilnametis neturi savo turto ar jo dalies bendrojoje nuosavybėje, bauda išieškoma iš jo tėvų arba globėjų (rūpintojų). Vykdomojoje byloje antstolis, turėdamas duomenis, jog skolininkė vykdomojo dokumento pateikimo vykdymo metu buvo nepilnametė, neatliko jokių veiksmų, kad nustatytų, ar ji turi turto bei gauna savarankiškas pajamas, taip pat nenukreipė išieškojimo į skolininkės tėvų turtą. Antstolis nuo 2010 m. birželio 10 d. siūlymo skolininkei sumokėti vykdymo išlaidas daugiau nei vienerius metus su puse neatliko jokių vykdymo veiksmų.

13. Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų. Tokių senaties terminų nenustatyta ir ATPK, todėl šiuo atveju reikia vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą, ar nėra suėjęs vykdomojo dokumento vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpyje nėra 2 (dvejų) metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007). Be to, būtina išsiaiškinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, t. y. ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis taikytina tik esant abejoms aukščiau nurodytoms sąlygoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis Nr. N18-1653/2007, 2007-05-31 nutartis Nr. N(9)-1105/2007).

14. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog antstolis nuo paskutinio 2012 m. sausio 1 d. atlikto skolos išieškojimo veiksmo, tai yra užklausos VSDFV registre, kitą vykdymo veiksmą atliko tik 2015 m. spalio 1 d., tai yra praėjus trejiems metams ir dešimt mėnesių. Taigi antstolis praleido administracinės baudos išieškojimo senaties terminą. Pripažintina, kad skolininkės veiksmų nagrinėjamoje byloje negalima vertinti kaip vengimo atlikti jai paskirtą administracinę nuobaudą, kadangi antstoliui pradėjus vykdomąją bylą ji buvo nepilnametė, o įstatymas numatė, kad nepilnamečiui neturint savarankiškų pajamų ar turto, išieškojimas turėjo būti nukreiptas į nepilnamečio tėvų turtą. Antstolis šios įstatyme numatytos nuostatos nevykdė, nesidomėjo nei skolininkės turtu, nei bandė nukreipti išieškojimą į jos tėvų turtą. Pažymėtina, jog skolininkei tapus pilnamete, ji taip pat turėjo baigti vidurinę mokyklą bei įgyti išsilavinimą ar profesiją, kad galėtų pradėti dirbti ir gauti savarankiškas pajamas. Todėl aplinkybė, jog skolininkė geranoriškai nesumokėjo paskirtos baudos, negali būti vertinama kaip nuobaudos vykdymo vengimas, dėl kurio baudos vykdymo senaties eiga būtų sustojusi.

15. Po 2015 m. spalio 1 d. antstolis tik 2017 m. liepos 1 d. vėl kreipėsi į VSDFV registrą dėl duomenų apie skolininkės draudžiamąsias pajamas ir draudėją. Kita užklausa buvo atlikta 2018 m. balandžio 1 d. Nustatęs skolininkės darbovietę, antstolis 2018 m. balandžio 27 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas, priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuos pateikė skolininkei ir jos darbovietei. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie šių vykdymo dokumentų įteikimą ar siuntimą skolininkei. Tik 2018 m. gegužės 14 d. antstolis priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas.

16. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų yra pagrįstas, vykdomojoje byloje buvo padaryti įstatymu įtvirtintos administracinės baudos išieškojimo iš nepilnamečio skolininko tvarkos pažeidimai. Taip pat konstatuotina, jog senaties terminas išieškoti baudą pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2010 m. kovo 8 d. nutarimą suėjo 2014 m. sausio 2 d., todėl antstolis vykdomąją bylą turėjo nutraukti. Be to, pasibaigus išieškojimo senaties terminui ir taip atsiradus pagrindui nutraukti vykdomąją bylą, nebegali būti atliekami procesiniai priverstinio išieškojimo veiksmai, todėl tie antstolio patvarkymai, kurie buvo priimti, pasibaigus išieškojimo senaties terminui, pripažintini neteisėtais.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nevertino pareiškėjų skunde dėl antstolio veiksmų nurodytų argumentų, neanalizavo vykdomojoje byloje esančių dokumentų apie antstolio atliktus išieškojimo veiksmus, neatsižvelgė į ATPK įtvirtintus administracinės baudos išieškojimo iš nepilnamečių pažeidėjų ypatumus, todėl atskirasis skundas tenkintinas, panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir klausimą išsprendžiant iš esmės – pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų tenkinant ir panaikinant antstolio 2018 m. balandžio 27 d. patvarkymus dėl vykdymo išlaidų ir skolos išieškojimo ir 2018 m. gegužės 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir įpareigojant antstolį nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0040/10/02065.

18. Vykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio patvarkymu panaikinamos (CPK 629 straipsnio 2 dalis), o vykdomasis dokumentas su atitinkama antstolio žyma grąžinamas jį išdavusiai institucijai (CPK 630 straipsnio 3 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjų S. J. ir N. J. skundą dėl antstolio G. B. veiksmų.

Panaikinti antstolio G. B. 2018 m. balandžio 27 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2018 m. kovo 27 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo, 2018 m. gegužės 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir įpareigoti antstolį G. B. nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0040/10/02065.

Teisėja Laima Gerasičkinienė