- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-738-555/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11321-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas (pran.), Aušra Baubienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NEPCon LT“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tamsa“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), sekretoriaujant Simonai Neniškytei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEPCon LT“ atstovams advokatui M. A., P. M., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tamsa“ atstovams M. G., advokatui D. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tamsa“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15454-717/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEPCon LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tamsa“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
2013 m. kovo 1 d. ieškovė ir atsakovė penkerių metų laikotarpiui pasirašė Gamybos grandies sertifikavimo vertinimo paslaugų sutartį Nr. 2013-04, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo suteikti audito/vertinimo paslaugas dėl atsakovės įmonės atitikties tam tikram sertifikatui (FSC) gauti. Atsakovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis tinkamai atsiskaityti su ieškove už šias paslaugas. Ieškovė įvykdė atsakovės įmonės auditą sutartyje numatytomis sąlygomis bei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija NEP Nr. 0842 6 757,29 Lt (1 957,05 Eur) sumai už atliktus darbus. Šią sąskaitą atsakovė gavo, tačiau jos neapmokėjo.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovės 6 757,29 Lt (1 957,05 Eur) skolos, 141,96 Lt (41,11 Eur) delspinigių, procesines palūkas – 8,75 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. preliminariu sprendimu ieškinio reikalavimus tenkino. Atsakovė pareiškė prieštaravimus, nurodė, kad su priimtu preliminariu sprendimu nesutinka, prašė jį panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovės UAB „Tamsa“ 6 757,29 Lt (1 957,05 Eur) skolos, 141,96 Lt (41,11 Eur) delspinigių, 8,75 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 390,71 Lt (982,02 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „NEPCon LT“ naudai. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 12,16 Lt (3,52 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2 t., b. l. 77-80).
Teismas nustatė, kad ieškovė įvykdė atsakovės įmonės auditą sutartyje numatytomis sąlygomis bei išrašė atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą Serija NEP Nr. 0842 6 757,29 Lt (1 957,05 Eur) sumai už atliktus darbus. Nurodė, kad audito atlikimas buvo būtinas suteikiant sertifikatą, ir turėjo būti atliekamas periodiškai, siekiant išlaikyti sertifikatą. Nustatęs, kad atsakovė sutartį pasirašė, jos neginčijo, todėl galiojant jos sąlygoms, teismas laikė, kad sutarties galiojimo laiku atsakovė privalėjo teikti ieškovei dokumentaciją, reikalingą auditui atlikti ir neturėjo tokio auditavimo trukdyti. Teismo vertinimu, atlikus auditą, atsakovė privalėjo atsiskaityti tokia tvarka ir terminais, kaip tai nustatyta pasirašytoje šalių sutartyje. Atsakovė neginčijo ir ieškovės pateiktos teismui Gamybos grandies sertifikavimo 2014 m. kasmetinio audito ataskaitos bei neįrodė aplinkybės, kad ji raštu atsisakė nuo sutarties dėl sertifikavimo vykdymo. Teismas atmetė atsakovės motyvus, kad iš sutarties turinio jai nebuvo žinoma, kad bus atliekami kasmetiniai auditai, ir, kad suteiktas sertifikatas galioja be atskirų auditų visus penkerius metus. Teismas taip pat kaip nepagrįstą atmetė atsakovės motyvą, jog ieškovė, atlikdama auditą, paslaugos teikėjos atžvilgiu veikė nesąžiningai ir neprotingai, didindama jos išlaidas. Teismas sprendė, kad ieškovė auditą atliko šalių sutarties pagrindu, kuri numatė kasmetinio audito atlikimo būtinybę ir apmokėjimo už jį tvarką, t.y. tinkamai vykdė savo prievolę pagal sutartį, o atsakovė savo prievolės dalies neįvykdė – nepriėmė audito ataskaitos, už jį savalaikiai neatsiskaitė, nors sutarties neginčijo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Tamsa“ prašo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 85-89).
Atsiliepimas
Atsakovė (apeliantė) nurodo, kad ginčas tarp šalių kilo ne dėl sutartyje minimo neplanuoto audito, bet būtent dėl planinio audito atlikimo, kuris turėjo būti suderintas su atsakove. Ieškovė apie atsakovės įmonėje planuojamą atlikti 2014 m. auditą pranešė 2014 m. vasario 28 d. elektroniniu laišku ir kartu su šiuo laišku atsakovei pateikė FSC gamybos grandies preliminarų audito planą bei pasiūlymą dėl FSC gamybos grandies kasmetinio audito atlikimo. Šiame pasiūlyme nurodė, jog ieškovė pageidauja atsakovės įmonės auditą atlikti 2014 m. balandžio 22 d. dieną, tačiau atsakovė pažymi, kad šio pasiūlymo ji neakceptavo, nei žodžiu, nei raštu neatsakė ir į ieškovės 2014 m. balandžio 17 d. elektroniniu paštu siųstą priminimą apie šalių neva sutartą audito datą, todėl atsakovės nuomone, ieškovė neturėjo leidimo ar pritarimo dėl 2014 m. balandžio 22 d. įmonės planinio audito atlikimo.
Atsakovė pažymi, kad iš sutarties sąlygų yra akivaizdu, jog šalys sutartimi nesusitarė dėl periodiškai atliekamo audito, kadangi nei viename sutarties punkte nėra numatyta atsakovės pareiga mokėti mokestį už kasmetinį atsakovės įmonės auditą. Atsakovė pabrėžia, kad audito išlaidos kaip kasmetinis mokestis ieškovės pirmą kartą įvardintos 2014 m. vasario 28 d. elektroniniu laišku atsakovei pateiktame pasiūlyme dėl FSC gamybos grandies kasmetinio audito atlikimo. Kadangi šis ieškovės pasiūlymas atsakovės akceptuotas nebuvo, todėl jis nėra sutarties dalis, ir atsakovė neturi būti įpareigota pakartotinai sumokėti ieškovui audito išlaidas, nurodytas 2014 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Serija NEP Nr. 0842, kadangi, atsakovė vienkartines audito išlaidas jau yra sumokėjusi.
Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovei dar prieš atliekant 2014 m. balandžio 22 d. atsakovės įmonės auditą tiek iš 2014 m. balandžio 18 d. rašto Nr. 14/1, tiek iš atsakovės žodinio perspėjimo dėl FSC sertifikato ne reikalingumo, tiek iš atsakovės veiksmų (t.y. ne atsakymo į ieškovės elektroniniu paštu pateiktą 2014 m. vasario 28 d. pasiūlymą, bendrovės turimos informacijos bei dokumentų, susijusių su FSC standarto įgyvendinimu, nepateikimo) buvo aišku ir suprantama, kad atsakovė sutartimi sulygtų paslaugų atsisako. Atsakovė nurodo, kad ieškovė visų patirtų nuostolių galėjo išvengti bendradarbiaudama su atsakove ir neatlikdama paslaugų, kurių atsakovei nebereikėjo, todėl už visus kilusius nuostolius turi būti atsakinga tik pati ieškovė.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „NEPCon LT“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (2 t., 94-97).
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad kasmetinis auditas buvo numatytas atsakovės ir sertifikato savininko sutartyje, apie jį atsakovei iš anksto buvo pranešta, auditoriaus atvykimas suderintas ir telefonu (atsakovei neatsakius į el. laiškus), todėl atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo nemokėti už pagal sertifikavimo sutartį jai suteiktas paslaugas. Papildomai pažymi, kad atsakovės akceptas buvo gautas telefonu audito atlikimo išvakarėse. Be to, atsakovė visą laiką naudojosi SmartWood sertifikatu, dėl to privalėjo vykdyti visas sertifikato turėtojo pareigas. Atsakovę ir sertifikato savininką „Rainforest Alliance, Inc“ saistė susitarimas dėl Smartwood sertifikato naudojimo sąlygų, pagal kuriuos buvo numatyti kasmetiniai auditai. Taip pat nurodo, kad atsakovės akceptas ieškovei nebuvo būtinas ir dėl to, jog atsakovės veikla ir atitikimas Smartwood sertifikato reikalavimams galėjo būti bet kada (tiek planuotai, tiek neplanuotai, tiek slaptai, tiek viešai) tikrinami ieškovės iniciatyva. Visais atvejais už šiuos patikrinimus atsakovė privalėjo atsiskaityti, kaip tai numatė 2014 m. gegužės 29 d. dienos sertifikavimo sutartis su „Rainforest Alliance, Inc“ ir 2013 m. kovo 1 d. ieškovės bei atsakovės sudarytos sutarties 15p. Ieškovė pažymi, kad atsakovei naudojantis SmartWood sertifikatu ir nesilaikant sertifikato turėtojams keliamų reikalavimų, vengiant patikrinimo ir sertifikavimo sutarties nutraukimo, kasmetinis auditas privalomai turėjo būti atliekamas. Jį atlikus atsakovė privalėjo sumokėti visą tokio audito atlikimo kainą, apie kurią atsakovė buvo informuota tiek sutarčių pasirašymo metu, tiek jų vykdymo eigoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, o naikinti sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų taip pat nėra pagrindo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „NEPCon LT“ ir atsakovės UAB „Tamsa“ 2013 m. kovo 1 d. buvo sudaryta Gamybos grandies sertifikavimo vertinimo paslaugų sutartis Nr. 2013-04 (1 t., b. l. 7-9), pagal kurios sąlygas ieškovė, sutartyje įvardinta kaip konsultacinė bendrovė, teikianti sertifikavimo paslaugas, įgaliota vertinti/audituoti atsakovės teikiamas gamybos grandies paslaugas, remiantis informacija, kuri surenkama lankantis atsakovės biuruose bei apdirbimo cechuose, ir kita informacija, kurią SmartWood (tam tikrų akreditacijos reikalavimų objektui) pateikia pati atsakovė.
Byloje nustatyta, kad nagrinėjamas šalių ginčas kilo po to, kai ieškovė, atlikusi atsakovės gamybos grandies kasmetinį auditą, pateikė atsakovei apmokėjimui sąskaitą faktūrą už atliktas paslaugas bei metinius mokesčius (1 t., b. l. 10). Pirmosios instancijos teismas sutikdamas su ieškovės argumentais sprendė, jog ieškovė tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, nes šalys sutartyje numatė sąlygą, jog vertinant/audituojant atsakovės teikiamas paslaugas auditas turi būti atliekamas kasmet, todėl nustatęs, kad už paslaugas atsakovė neatsiskaitė, sprendė, kad atsakovė pažeidė prievolę apmokėti už atliktus darbus.
CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Taigi sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Šis sutarties pagrindu esantis šalių susitarimas turi atitikti sutarčių sudarymą reglamentuojančias teisės normas. Spręstina, kad šalių ginčas yra kilęs dėl šalis siejusios paslaugos sutarties turinio. Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Vilniaus dizaino kolegija v. V. Katkova, bylos Nr. 3K-3-315/2012; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. P. A. Breikštas, bylos Nr. 3K-3-559/2010).
Nagrinėjamos bylos šalys 2013 m. kovo 1 d. sutartimi sutarė dėl atsakovės (apeliantės) teikiamų gamybos grandies paslaugų vertinimo/auditavimo. Ieškovės atliktas auditas, sutinkamai su sutarties 6 punkto nuostatomis yra pagrindas atsakovei SmartWood sertifikatui įgyti ir/ar jam išsaugoti. Byloje ginčas, kad ši paslauga yra būtina siekiant atsakovei gauti SmartWood sertifikatą, nekyla, taip pat byloje pateikti duomenys, jog sudarius šią sutartį ieškovė atlikto atsakovės (apeliantės) teikiamų gamybos grandies paslaugų vertinimo/auditavimo paslaugą, už kurią atsakovė sutinkamai su sutarties sąlygomis yra apmokėjusi. Ginčas tarp kliento ir paslaugų teikėjo kilo dėl to, ar sutarties galiojimo metu privalėjo kasmet būti vertinamos atsakovės, kaip sertifikato turėtojos, teikiamos gamybos grandies paslaugos, ir ar prieš atliekant planinį (kasmetinį) vertinimą/auditą turėjo būti gautas kliento sutikimas, t.y. ar paslaugų tiekėjas, informavęs atsakovę apie ketinimą atlikti vertinimą/auditą, nesulaukęs atsakovės atsakymo, turėjo teisę atlikti auditą ir reikalauti apmokėti už suteiktas paslaugas.
Byloje nustatyta, kad šalys sudaryta sutartimi siekė, jog ieškovei atlikus tam tikrus veiksmus – įvertinus atsakovės teikiamas paslaugas ir pateikus gamybos grandies sertifikavimo ataskaitą (Sutarties 7 p.), atsakovei, priklausomai nuo ataskaitoje pateiktų išvadų, būtų išduotas sertifikatas. Siekdama, kad jos paslaugos būtų sertifikuotos pagal SmartWood programą, atsakovė su „Rainforest Alliance, Inc“ 2013 m. gegužės 29 d. sudarė Sertifikavimo sutartį (1 t., b. l. 115-118), kurioje šios sutarties šalys įtvirtino nuostatas, kad sertifikavimas yra susijęs tik su sertifikato taikymo sritimi, audito apibrėžtoje atsakovės ataskaitoje ir paskesnių auditų, atliktų šios sutarties galiojimo metu (Sertifikavimo sutarties 1.1 p.). Sertifikavimo sutarties sąlygos, jog sertifikavimo sutarties galiojimo laikotarpiu, siekiant atsakovei išlaikyti sertifikatą turėjo būti atliekami periodiniai (kasmetiniai) atsakovės veiklos auditai, įtvirtintos Sertifikavimo sutarties 3.4 ir 3.5 punktuose. Įvertinus byloje pateiktą atsakovės su „Rainforest Alliance, Inc“ sudarytą Sertifikavimo sutartį darytina išvada, kad sertifikatas, suteikiantis teisę naudotis prekės ženklu, yra suteikiamas įmonei, atitinkančiai tam tikrus standartus. Įmonės gamybos veiklos atitikimas keliamiems standartams yra nustatomas atlikus sertifikuojamos įmonės veiklos auditą. Pagal atsakovės su „Rainforest Alliance, Inc“ sudarytą Sertifikavimo sutartį, atsakovė per sutarties galiojimo laikotarpį įsipareigojo laikytis sertifikavimo standartų, sutiko, jog siekiant išlaikyti standartą būtų atliekami metiniai priežiūros auditai, taip pat įsipareigojo padengti atliekamų metinių priežiūros auditų išlaidas (Sertifikavimo sutarties 3.6 punktas). Byloje ginčas, kaip jau minėta, nekyla, jog siekiant atlikti atsakovės veikos auditą buvo pasitelkta ieškovė ir su ja sudaryta vertinimo paslaugų sutartis. Akivaizdu, jog poreikis naudotis ieškovės paslaugomis atsakovei kilo tiek prieš suteikiant atsakovei sertifikatą, taip pat tiek ir sutarties galiojimo metu, siekiant gauti informaciją, kuri buvo būtina vykdant atsakovės su „Rainforest Alliance, Inc“ sudarytą Sertifikavimo sutartį t.y. patikrinti ar sertifikuota įmonė ir po sertifikato išdavimo atitinka reikalavimus, keliamus sertifikuotai įmonei. Atitikimas standartams yra svarbi aplinkybė ne tik sertifikuojamai įmonei, bet ir sertifikato savininkui, nes sertifikato turėtoja pagal Sertifikavimo sutartį turi teisę tiek sustabdyti sertifikavimą, tiek jį panaikinti, jeigu sertifikuota įmonė pažeidžia sutartinius įsipareigojimus t.y. jeigu įmonė neatitinka sertifikavimo standartų (Sertifikavimo sutarties 3.8, 3.9 p.). Pažymėtina, kad byloje nustatyta svarbi aplinkybė, jog atlikto audito ataskaitoje (2 t., b. l. 11-47) konstatuotas atsakovės gamybos grandies veiklos neatitikimas „Rainforest Alliance, Inc“ keliamiems standartams. Atsakovės veiklos trūkumai konstatuoti įvertinus atsakovės neveikimą-atsisakymą auditoriui pateikti reikalaujamą informaciją. Nustačius, kad įmonės atitikimas (neatitikimas) standartams nustatomas iš audito ataskaitos, kurią parengia „Rainforest Alliance, Inc“ paskirti auditoriai (Sertifikavimo sutarties 3.5 p.), nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog auditas turėjo būti atliekamas tik vieną kartą t.y. prieš suteikiant atsakovei sertifikatą.
Nustačius, jog periodiniai (kasmetiniai) atsakovės veiklos auditai turėjo būti atliekami kasmet, siekiant patikrinti ar sertifikuota įmonė (jos teikiamos gamybos grandies paslaugos) atitinka sertifikatui keliamus standartus, spręstina, kad ieškovė, vykdydama sutartį ir įspėjusi apie ketinamą atlikti auditą, neprivalėjo pagal sutarties sąlygas sulaukti sertifikuojamos įmonės sutikimo, nes auditas atliekamas turint tikslą patikrinti įmonės atitikimą keliamiems standartams ir ši ataskaita svarbi tiek vertinamai įmonei, tiek sertifikato savininkei, kuri kaip minėta, gavusi neigiamus rezultatus apie sertifikuojamą įmonę, turi teisę tiek sustabdyti, tiek panaikinti sertifikato galiojimą. Kolegija įvertinusi šalių sutarties sudarymo sąlygas bei tikslą, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovė nukrypo nuo sutarties sąlygų, atlikusi atsakovės periodinį teikiamos gamybos grandies paslaugos įvertinimą, ir sprendžia, kad ieškovė neatliko daugiau darbų, nei numatyta šalių sudarytoje sutartyje.
Kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovė sutinkamai su sutarties sąlygomis dar iki audito atlikimo išreiškė valią dėl sertifikavimo paslaugų nutraukimo. Nustatyta, kad tiek sertifikavimo vertinimo paslaugų sutarties, tiek sertifikavimo sutarties sąlygose įtvirtinta atsakovės teisė nutraukti sutartinius įsipareigojimus. Šiose sutartyse detalizuota vienašališka sutarties nutraukimo tvarka: atsakovė turi teisė nutraukti sutartinius įsipareigojimus, apie nutraukimą kitai sutarties šaliai raštu pranešusi prieš trisdešimt dienų. Informacija apie ketinamą atlikti auditą atsakovei buvo pateikta 2014 m. vasario 28 d. (2 t., b. l. 5-8), audito išvados, kuriose pateikta neigiamai įvertinta atsakovės veikla, pateiktos 2014 m. balandžio 30 d. (2 t., b. l. 15-58). Atsakovės raštas, kuriuo grindžiamas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovė nutraukė sutartinius santykius, surašytas 2014 m. balandžio 18 d. data, tačiau pateiktas tik 2014 m. liepos 18 d. su prieštaravimais dėl teismo preliminaraus sprendimo peržiūrėjimo (1 t., b. l. 74). Byloje nėra pateikti įrodymai, jog atsakovė tinkamai įvykdė sutarčių sąlygas ir nurodytą raštą įteikė ieškovei ar sertifikato savininkei, todėl pagrindo išvadai, kad auditas atliktas po atsakovės išreikštos valios nutraukti sutartinius santykius, nėra.
Kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovė atliko darbus, dėl kurių šalys buvo sulygusios sutartyje, bei, kad ieškovė pagrįstai prisiskaičiavo sau atlygį, nenukrypo nuo sutarčių aiškinimo taisyklių bei principų.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei UAB „NEPCon LT“ priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė UAB „NEPCon LT“ pateikdama atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą patyrė 400 Eur (1 381,12 Lt) atstovavimo išlaidas (2 t., b. l. 98-99), kurias prašo priteisti. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktu, kuriame numatyta, kad maksimalus dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1.3 minimalios mėnesinės algos (apeliacinio skundo surašymo metu MMA – 300 Eur), t.y. 1.3*300=390 Eur, vadinasi ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija nustatytą maksimalų priteistiną dydį, tačiau teismas įvertinęs bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, bei į tai, kad apeliacinis procesas vyko žodinio proceso tvarka (Rekomendacijų 2.1, 2.9, 7 p.), prašomos ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą laikytinos pagrįstomis, todėl priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovės UAB „NEPCon LT“ (į. k. 301491270, buveinės adresas: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Girulių g. 20-81) naudai iš atsakovės UAB „Tamsa“ (į. k. 133352266, buveinės adresas: Kauno r. sav. Lapių mstl. Vilties g. 2G) 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.