Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. D. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities VPK Kelmės rajono policijos komisariato 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu D. D. nubausta 500 Lt (144 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams už tai, kad ji 2014 m. gegužės 17 d. 14.41 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairuodama transporto priemonę „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ reikalavimą, kai šis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, t. y. pravažiavo nesustojusi prie „Stop“ linijos. Tokiais savo veiksmais D. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnyje.

Nesutikdama su šiuo nutarimu D. D. pateikė skundą Kelmės rajono apylinkės teismui, kuris 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą 2014-09-29 nutarimą ir D. D. skundo netenkino.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 125 straipsnyje nustatyta atsakomybė už kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymą, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinės bylos medžiagą, daro išvadą kad, apylinkės teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenis ir pagrįstai netenkino D. D. skundo.

Kelio ženklas Nr. 204 „Stop“ numato, kad draudžiama važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra, – prieš kelio ženklą. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad D. D. per geležinkelio pervažą važiavo nesustojusi prie “Stop” linijos. Apeliantė pripažįsta, kad nesustojo prie „Stop“ linijos, tačiau pateisindama savo neteisėtus veiksmus, nurodo, kad ji sustojo toliau nuo „Stop“ linijos. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokius apeliantės teiginius. Policijos atstovas teisme nurodė, kad vaizdo stebėjimo kamera prie geležinkelio pervažos yra įrengta apytiksliai 5 metrų atstumu prieš kelio ženklą “Stop”. Taigi, 5 metrai prieš kelio ženklą „Stop“ yra pakankamas nemažas atstumas, todėl akivaizdu, kad D. D., jei ir buvo sustojusi, tai ji padarė didesniu nei 5 metrų atstumu nuo kelio ženklo „Stop“, o tai neatitinka reikalavimo sustoti prieš „Stop“ liniją. Dėl to įvertinus tai, kad apeliantė pripažįsta važiavusi per geležinkelio pervažą nesustojusi prie pat „Stop“ linijos, daroma išvada, kad D. D. pažeisdama kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ reikalavimą, kai šis ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą, padarė ATPK 125 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi, apeliantė pagrįstai nubausta už šį teisės pažeidimą.

Apeliaciniu skundu D. D. taip pat nesutinka su jai paskirta nuobauda.

ATPK 30 straipsnyje, kuriame įtvirtintos nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrosios taisyklės, nurodyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² straipsnio 2 dalis).

ATPK 125 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 500 iki 1000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 6 mėnesių. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ATPK 125 straipsnyje numatytas kaip privalomai skiriama nuobauda.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad D. D. paskirta minimalaus dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 2 mėnesių terminui, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – apeliantė nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą, kad nėra nustatytų jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat iš bylos matyti, kad apeliantė neturi galiojančių administracinių nuobaudų, buvo bausta tik 2004 m. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Nors apeliantė teigia, kad jai paskirta bauda yra per didelė, tačiau ji nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ji nepajėgi sumokėti paskirtos baudos. Apeliantės prašymas neskirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t. y. taikyti jai ATPK 30¹ straipsnio nuostatas yra nepagrįstas, nes ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Nustatytos aplinkybės – tai, kad D. D. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad ji nebausta – pagal teismų praktiką yra reikšmingos nustatant nuobaudos dydį ir nelaikytinos aplinkybėmis kaip išimtiniai, lemiančios švelnesnės nei įstatymo numatyta, nuobaudos skyrimą. Be to, apeliantė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių ir nesant aplinkybių, kaip išimtiniai lemiančių švelnesnės nei įstatymo numatyta, nuobaudos skyrimą, daroma išvada, kad D. D. paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta ir ją mažinti nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis), t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti šią nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį nepakeistą ir D. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.