Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemės sklype, kuriam yra suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), 1924 m. buvo pastatytas 59,90 m² bendro ploto gyvenamasis namas su 4,14 m² ploto rūsiu, prie namo 1970 m. buvo pristatyta 8,42 m² ploto veranda, bendras plotas – 72,46 m². Taip pat sklype yra 1924 m. statytas 29 m³ tūrio medinis svirnas, tais pačiais 1924 m. statytas medinis ūkio pastatas, kurio tūris 66 m³ ir šulinys. Visą šį turtą jos tėvas V. V. valdė iki pat savo mirties – (duomenys neskelbtini). Po jo mirties ji, jo dukra S. J., priėmė palikimą ir paveldėjo visą palikėjui priklausiusį turtą bei įgyvendindama savo turtines teises ji parengė kadastrinių matavimų bylą ir siekia įregistruoti nekilnojamąjį turtą viešajame registre.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja S. J. kelia klausimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį turtą – statinius: 72,46 m² bendro ploto 1972 m. pastatytą gyvenamąjį namą (1Alm), kurio plotas 59,90 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 4,14 m² ploto rūsiu (R), taip pat prie namo 1970 m. pristatyta 8,42 m² ploto veranda (1a1ž); 1924 m. statytą 29 m³ tūrio medinį svirną (211m), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1924 m. statytą medinį ūkio pastatą (311m), kurio tūris 66 m³, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1924 m. iškastą šulinį (Š), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja tvirtina, kad šių statinių valdymas nuo pat šių nekilnojamojo turto objektų sukūrimo buvo atviras ir nepertraukiamas, truko daugiau kaip 10 metų ir nėra jokių apribojimų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 531 straipsnyje, nustatyti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2004 m. kovo 30 d. Liudijimu Varėnos rajono I-ojo notaro biuro notarė D. K. liudijo, kad po V. V. mirties – (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo dukra S. J.. 2004 m. birželio 29 d. išduotu Paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą patvirtinama, kad mirusiojo V. V. turto įpėdinė yra jo dukra S. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Paveldimą turtą, sudarė žemės sklypai, tame tarpe ir V. V. vardu įregistruotas žemės sklypas, kurio reg. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi žemės sklype esančių statinių teisinė registracija V. V. mirties dieną nebuvo atlikta, todėl pareiškėja paveldėjo tik žemės sklypą, bet be juose esančių ir jos tėvui priklausiusių statinių – gyvenamojo namo, svirno, ūkio pastato ir šulinio.

Iš bylos duomenų matosi ir tai, kad pareiškėja S. J. po palikimo priėmimo parengė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą ir siekia įregistruoti nekilnojamąjį turtą viešajame registre.

Byloje pateiktas Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniūnijos seniūno A. J. raštas dėl duomenų pateikimo ir pridėti (duomenys neskelbtini) 1991-1996 m. ūkinės knygos dokumentai, kurie patvirtina, kad jau mažiausiai nuo 1991 m. V. V. priklausiusiame sklype buvo pastatytas gyvenamasis namas. Tačiau šiuose dokumentuose nenurodyti tikslūs pastato duomenys, į juos neįtraukti ūkio pastatai ir inžinerinis statinys – šulinys. Šiuo atveju, teismui pateikta kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad šiame sklype yra 1924 m. statyti statiniai – svirnas ir ūkio pastatas bei iškastas šulinys.

Statiniai, kurie kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai, registruojami pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir savivaldybės išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose. Tačiau seniūnijos išduotoje pažymoje nurodytas tik gyvenamasis namas, o esant prieštaringiems duomenims apie namų valdoje esančius statinius, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre negali būti įregistruotos, todėl dėl juridinio fakto nustatymo būtina kreiptis į teismą.

Įvertinus tai, kad statytojai irgi dažnai būna praradę statybos dokumentus, yra priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus pastatus“ (toliau - Nutarimas). Jame nustatyta, kad statinių savininkai gali įregistruoti nuosavybės teises į statinius, pastatytus kaimo vietovėse iki 1991 m. liepos 25 d., pateikę Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui notariškai patvirtintą sandorį ir buvusių apylinkių tarybų arba dabar esančių seniūnijų pažymas, kad pageidaujami teisiškai registruoti statiniai yra įrašyti ūkinėse knygose. Nutarime nurodoma ir tai, kad kai ūkinėse knygose jie (pastatai) neįrašyti, numatytos kitos galimybės įteisinti kaimo vietovėse esančius senus statinius, t. y. gali būti pateikiami dokumentai, iš kurių turinio galima identifikuoti statinius ir nustatyti, kad šie statiniai buvo įsigyti iki 1991 m. liepos 25 d. (nutarimu patvirtinto sąrašo 5 punktas) – teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinių apžiūros aktai (sąrašo 5.10 punktas), kiti dokumentai, įrodantys nuosavybės teisės įgijimo teisėtą pagrindą (sąrašo 5.11 punktas). Be to, Sąrašo 9 punkte numatyta, kad seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto Sąrašo 2-6 punktuose, statiniai registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Šiuo gi atveju, nors Ūkinių knygų išrašuose V. V. (mirusio (duomenys neskelbtini)) vardu yra įrašytas pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) bei pareiškėja S. J. po jo mirties priėmė palikimą, tačiau paveldėti statiniai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, būtent tai ir lėmė jos poreikį kreiptis dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis), jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Kitokiu atveju pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (pvz., Žemės, Teritorijų planavimo, Statybos įstatymų) įgyvendinimas, todėl, sprendžiant dėl galimybės įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, kartu taikytinos ir šios teisės normos. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-148/2011). Įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999-06-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999 konstatavo, kad „nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimo, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas“. Nagrinėjamoje byloje, duomenų apie tai, kad statyba būtų vykdyta neteisėtai, nėra.

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matosi, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro tipas: žemės sklypas su statiniais, sudarymo data: 2004-01-15, adresas: (duomenys neskelbtini). Šiame išraše nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: kita; žemės sklypo naudojimo būdas: gyvenamosios teritorijos; žemės sklypo naudojimo pobūdis: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; nuosavybės teisė: savininkas S. J., įregistravimo pagrindas: 2004-06-30 Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); įrašas galioja nuo 2006-02-08, buvęs savininkas V. V., įregistravimo pagrindas 2003-12-08 Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2004 m. kovo 30 d. liudijimu, patvirtintu Varėnos rajono sav. 1-ojo notaro biuro notarės, patvirtinama, kad V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo dukra S. J. (pareiškėja), gyvenanti (duomenys neskelbtini). Liudijime nurodyta, kad liudijimas išduotas pateikti Valstybės įmonei Registrų centrui, bankui, kitoms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms. Iš bylos duomenų matosi, kad pareiškėja S. J. priėmusi mirusio tėvo palikimą, kreipėsi į UAB „Dzūkijos matininkai“ direktorių Z. K., kuris parengė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą registro Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas su statiniais), kurioje išsamiai nurodyti visi statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Iš Kadastrinių matavimų bylos matosi, kad šiuo metu sodyboje yra gyvenamasis namas, svirnas, ūkinis pastatas bei šulinys. Tai patvirtina statinių nuotraukos, statinių išdėstymo planai ir pan.

Kaip jau nurodyta aukščiau, kad (duomenys neskelbtini) namų ūkinėje knygoje, V. V. (mirusio(duomenys neskelbtini)), gyvenusio (duomenys neskelbtini) vardu yra įrašytas pastatas – gyvenamasis namas. Iš namų ūkio įrašo kopijos matosi ir tai, kad šiame namų ūkyje gyveno V. V., S. (šeimos galva), gimęs (duomenys neskelbtini) bei V. J., J. (V. V. žmona), gimusi (duomenys neskelbtini). Savivaldybės ūkinėse knygose nėra tikslių duomenų apie visus V. V. priklausiusius statinius, esančius (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 1991-1996 m. ūkinės knygos dokumentai patvirtina, kad jau mažiausiai nuo 1991 m. šiame sklype buvo pastatytas gyvenamasis namas. Pareiškėja patvirtinusi, kad jos paveldėtame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių pastatų ir statinių, kuriuos sudaro 1924 m. statytas 59,90 m² ploto gyvenamasis namas (1Alm), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 4,14 m² ploto rūsiu (R), taip pat prie namo 1970 m. pristatyta 8,42 m² ploto veranda (1a1ž), bendras 72,46 m²; 1924 m. statytas 29 m³ tūrio medinis svirnas (211m), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tais pačiais 1924 m. statytas medinis ūkio pastatas (311m), kurio tūris 66 m³, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir iškastas šulinys (Š), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atviras ir nepertraukiamas, jos tėvo V. V., valdymas truko daugiau nei 10 metų ir nėra apribojimų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 531 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą. Nei pareiškėja S. J., nei jos tėvas V. V. (miręs (duomenys neskelbtini)) niekada nėra gavę jokių pretenzijų dėl statinio statybos teisėtumo ar naudojimo.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad yra visos CK 4.68. – 4.71 straipsniuose nurodytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įvertinus tai, kad tuo metu nėra užfiksuota jokio savavališką statybą patvirtinančio fakto, nereikšti jokie reikalavimai ar pretenzijos V. V. ar po jo mirties S. J. bei jokios pretenzijos dėl statinių nepareikštos iki šiol.

Byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu – Varėnos rajono savivaldybės administracija nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto prašymo, todėl laikytina, kad į šį nekilnojamąjį turtą pretenzijų neturi. Apie bylos nagrinėjimą, kaip to reikalauja CPK 532 straipsnis, buvo paskelbtas teismo pranešimas internete, tačiau jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą ir nepareiškė prieštaravimų pareiškėjo pareiškimui. Teisme nėra gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjos nurodytą turtą, neginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas.

Pareiškėja valdo, naudoja nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Per visą nekilnojamų daiktų valdymo laikotarpį, pareiškėjai niekas nereiškė dėl šių daiktų pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su valdymu, todėl pareiškėja, valdydama nekilnojamuosius daiktus buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į šiuos aukščiau nurodomus ir jos valdomus daiktus. Be to, pareiškėja buvo sąžininga daiktų valdytoja visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis); pareiškėjos valdymas prasidėjo sąžiningai, visą valdymo laikotarpį daiktai buvo valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, pareiškėjai daiktus visą laikotarpį valdė kaip savus – tai patvirtina byloje esantys įrodymai, pareiškėjos nurodytos aplinkybės (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; ii) vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020, nutarties 44 punktas).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos nustatyti pareiškėjai nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Aukščiau aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nustatymo, kad pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) esančius statinius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 – 4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530 – 533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) esančius statinius: 72,46 m² bendro ploto, 1972 m. pastatytą gyvenamąjį namą (1Alm), kurio plotas 59,90 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 4,14 m² ploto rūsiu (R), taip pat prie namo 1970 m. pristatyta 8,42 m² ploto veranda (1a1ž); 1924 m. statytą 29 m³ tūrio medinį svirną (211m), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1924 m. statytą medinį ūkio pastatą (311m), kurio tūris 66 m³, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1924 m. iškastą šulinį (Š), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.