Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka išsprendė atsakovo A. R. atstovių- advokačių V. Kisielienės ir S. E. Šalūgaitės pareikštą nušalinimą bylą nagrinėjančiai Kaišiadorių raj. apylinkės teismo teisėjai Editai Dambrauskienei civilinėje byloje Nr. e2-23-810/2016 pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovui A. R. dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei atsakovo E. G. prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui A. R. dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovo atstovės 2016 m. vasario 3 d. pareiškimu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai Editai Dambrauskienei. Pareiškimas grindžiamas šiais esminiais motyvais: 1) teisėja turi nepalankią nuomonę apie atsakovą, nes yra priėmusi nepalankų sprendimą kitoje byloje; 2) bylą teisėja, būdama dar ir teismo pirmininke, pasiskyrė sau pažeisdama taisykles; 3) iš garso įrašų matyti, kad teisėja pažeidžia liudytojų apklausos tvarką; 4) teisėja yra pažeidžiama, nes byla yra prieš visuomeninės informacijos skleidėją, ir teisėja gali būti paveikiama žiniasklaidos ir dėl to yra pažeidžiama; 5) teisėja specialiai grįžta iš atostogų, kad galėtų nagrinėti šią bylą, tuo parodo, jog yra suinteresuota šia byla. Taip pat pareiškime nurodoma, jog bylą nagrinėjanti teisėja yra tuo pačiu ir teismo pirmininkė, kuriai pavaldūs teisėjai, todėl abejotina, kad ši byla galėtų būti objektyviai išnagrinėta Kaišiadorių raj. apylinkės teisme.

2016 m. vasario 4 d. nutartimi teisėjas G.Kaulakis, kaip didžiausią teisėjo darbo stažą turintis teisėjas, konstatavo, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nėra teisėjų, galinčių šioje civilinėje byloje spręsti teismo pirmininkės ir teisėjų nušalinimo klausimą, todėl nutarė civilinę bylą Nr. e2-23-810/2016 perduoti Kauno apygardos teismui.

Taip pat šioje byloje buvo gautas ieškovo E. G. prašymas, kuriuo jis prašo atmesti pareiškimą dėl nušalinimo, o atsakovui A. R. skirti 1000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine teise reiškiant nušalinimą ir veikiant prieš teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuo bylos nagrinėjimo nušalinamas Kaišiadorių raj. apylinkės teismas ir byla perduotina nagrinėti kitam teismui.

Dėl nepalankios nuomonės ir priimtų sprendimų kitose bylose

Nustatyta, jog teisėja E.Dambrauskienė iš tiesų nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1050-810/2015, kurioje ieškovu buvo UAB „Aradva“, atstovaujama vadovo A. R.. Šioje byloje iš tiesų ieškinys buvo atmestas. Tačiau svarbu pažymėti, jog ieškovas nesinaudojo teise pateikti apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, dėl ko manytina, jog sutiko su juo. Todėl dabar nušalinimo pareiškime nurodomi motyvai, kad teisėjos požiūris jau tada formavusi nepalankiai ir dabar nepalankus ir nagrinėjamoje byloje, laikytini nepagrįsti. Be to pažymėtina, jog nušalinimo pareiškimas buvo rengiamas dviejų atsakovo atstovių- advokačių. Todėl joms į nušalinimo pareiškimą įtraukiant tokius motyvus, jog teisėja šališka, nes nepalankiai jų klientui išnagrinėjo bylą praeityje- rodo ne teisėjos šališkumą, o tik tai, kad advokatės ko gero nesidomi ir neseka teismų praktikos, aiškinančios, jog anksčiau nagrinėtose bylose priimti šaliai nepalankūs sprendimai negali būti nušalinimo pagrindu kitoje nesusijusioje nagrinėjamoje byloje.

Dėl bylos priskyrimo aplinkybių

Nustatyta, jog ieškinys Kaišiadorių raj. apylinkės teisme buvo gautas 2015-07-17. Tą pačią dieną, laikantis Bylų paskirstymo taisyklių, Liteko modulio pagalba byla buvo paskirta teisėjui R.Juodžiui. Šis teisėjas 2015-07-20 nutartimi nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. 2015-07-21 civilinė byla buvo paskirta teisėjai E.Dambrauskienei. Susipažinus su bylos priskyrimo protokolais, Bylų ir dokumentų skirstymo teisėjams taisyklėmis bei Darbo su teismų informacine sistema LITEKO taisyklių priedu matyti, kad skiriant šią civilinę bylą modulis galėjo automatizuotu būdu rinktis iš trijų teisėjų. Byla pirmajam sąraše esančiam teisėjui (R.Juodžiui) antrą kartą nebuvo skirta, kadangi, iš Teisėjo pašalinimo protokolo matyti, jog jis nusišalinęs nuo šios bylos nagrinėjimo ir jos nagrinėti negali, todėl byla buvo paskirta sekančiam eilėje esančiam automatizuotu būdu modulio parinktam teisėjui- E.Dambrauskienei. Todėl konstatuotina, jog priskiriant šią bylą teisėjai E.Dambrauskienei, jokių bylos skirstymo pažeidimų nepadaryta. Taip pat matyti, kad bylos priskyrimą vykdė teismo raštinės vedėja R.Dženkaitienė, kuri turi teisę skirstyti bylas, o ne pati teismo pirmininkė E.Dambrauskienė. Todėl nušalinimo pareiškime minimi teiginiai, jog teismo pirmininkė E.Dambrauskienė šią bylą prisiskyrė sau, dėl užimamų pareigų turėdama tokią galimybę- vertintini kaip melagingi ir nekorektiški, juolab žinant, jog atsakovo atstovės, būdamos advokatėmis, prieš reikšdamos nušalinimą ir išdėstydamos tokius nekorektiškus ir tikrovės neatitinkančius teiginius galėjo paprašyti leidimo susipažinti su bylų skirstymo protokolais.

Dėl liudytojų apklausos

Nurodoma, jog teismas padarė pažeidimus apklausdamas liudytojais žurnalistus E. V., E. K. ir G. S.. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl nušalinimo, nėra nagrinėjama pati byla ir nėra vertinami teismo priimti (ar nepriimti) tarpiniai procesiniai sprendimai ir procesiniai veiksmai, išskyrus jei jie būtų itin akivaizdūs, itin grubūs ir darantys ypatingai didelę žalą, kas sąlygotų bylos paėmimą iš tokiu būdu ją nagrinėjančio teisėjo ir perdavimą kitam.

Pasisakant dėl liudytojų apklausos reikalaujama, jog apklausti liudytojai negalėtų susisiekti su dar neapklaustais, ir neapklausti liudytojai negali būti teismo salėje bylos nagrinėjimo metu, kaip tuo tarpu apklaustieji liudytojai lieka salėje iki bylos nagrinėjimo pradžios (CPK 192 str. 1d.). Perklausius garso įrašą matyti, kad 2015-11-12 teismo posėdyje teismas, atsižvelgęs į šalių (jų atstovų) nuomonę, nutarė apklausti liudytojus tokiu eiliškumu: E. V., E. K., G. S., S. G., D. R.. Liudytojai apklausai buvo kviečiami po vieną, o apklausus paliekami teismo salėje. Perklausius įrašus matyti, kad pradėjus apklausti E. V. ir teismui pasiūlius papasakoti viską, kas jai žinoma apie bylai reikšmingas aplinkybes, liudytoja pasakė, kad jai žinoma apie ką byla, trumpai pasisakė ir paprašė, kad gal geriau tegul teismas jai užduoda klausimų, nes jai taip būsią lengviau. Tada teisėja paaiškino, koks ieškinys paduotas, pacitavo kokios frazės ieškovo nurodomos, kaip žeminančios jo garbę ir orumą (kaip suprantama pacitavo ieškinį) ir dėl jų paskelbimo aiškinosi užduodant klausimus.

Apklausiant liudytoją E. K., bylą nagrinėjanti teisėja paaiškino kokia byla nagrinėjama, paaiškino kur duomenys buvo paskleisti (kokiose informavimo priemonėse), kad liudytojas galėtų atsakyti į užduodamus klausimus.

Apklausiant liudytoją G. S. teisėja pacitavo teiginius, kurie, pasak ieškovo, pažeidžia jo garbę ir orumą, ir po to aiškinosi aplinkybes, iš kur gavo medžiagą, kas pateikė ir pan.

Taigi sprendžiant nušalinimo klausimą, apygardos teismo pirmininko nuomone, įraše nėra nustatyti teisėjo etikos pažeidimai ar itin grubūs procesiniai pažeidimai, kas leistų spręsti apie teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi. Tai, kad teisėja šalina klausimus, nesusijusius su bylos esme, negali būti laikoma jos šališkumu, nes tokią teisę jai numato įstatymas (CPK 159 str. 1d.).

Pakartotinai (papildomai) apklausti liudytoją ar suvesti juos į akistatą tame pačiame teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas taip pat gali (CPK 192 str. 7 d.).

Taigi, apibendrinant daroma išvada, jog šiame motyvų bloke išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, kad būtų galima jų pagrindu nušalinti teisėją.

Dėl ieškinio trūkumų nustatymo ir teisėjos pažeidžiamumo

Pasisakant dėl pareiškime nurodyto argumento, kad teisėja E.Dambrauskienė neatliko savo, kaip teisėjos, pareigos ir nenustatė termino trūkumams pašalinti akcentuotina, jog, kaip kad buvo minėta anksčiau nutartyje, sprendžiant klausimus dėl nušalinimo nėra nagrinėjama pati byla ir nėra vertinami teismo priimti (ar nepriimti) tarpiniai procesiniai sprendimai, išskyrus jie būtų itin akivaizdūs, grubūs ir darantys ypatingai didelę žalą. Tačiau, vis tik atsakant į išdėstytus argumentus, bet nesikišant į bylos nagrinėjimą, pasisakytina ir dėl civilinio proceso įstatymo ir principų taikymo. Ši byla dėl garbės ir orumo gynimo vyksta tarp dviejų fizinių asmenų, ir į bylą nėra įtrauktos procese dalyvaujančiais asmenimis jokios žiniasklaidos priemonės. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, bylos nagrinėjimo ribos iš esmės nustatomos pačių šalių, atsižvelgiant į pačių šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus ir atsikirtimus bei jų pagrindus. Atsakovą (-us) pasirenka tik pats ieškovas, o ne atsakovas, jo atstovės ar teismas. Tik darbo bylose teismas, matydamas, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, turi savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą (CPK 415 str. 2d.). Ši byla nėra darbo, todėl jeigu teismas matytų, jog byloje yra netinkamas atsakovas- turėtų vadovautis CPK 45 str. nuostatomis, o ne, pasak atsakovo advokačių, nustatinėti terminą trūkumams pašalinti. Todėl šis pareiškime nurodomas argumentas vertintinas kaip teisiškai nepagrįstas ir nelogiškas.

Pasisakant dėl teisėjos pažeidžiamumo, visų pirma pažymėtina, jog nėra jokio teisinio ir loginio ryšio tarp nagrinėjamos bylos ir žiniasklaidos priemonėse pateiktos informacijos apie teisėją E.Dambrauskienę jai kandidatuojant į kitas pareigas. Tai, kad apie bylos šalis rašė tos p?čios žiniasklaidos priemonės, ir tos p?čios žiniasklaidos priemonės rašė apie E.Dambrauskienę jai kandidatuojant į kitas pareigas ir dėl to vėliau vykusius tyrimus, negali būti laikoma, kad bylą nagrinėjanti teisėja kažkokiu būdu pažeidžiama. Jei jau laikyti pareiškimą rašiusių asmenų logiką teisinga - tai išeitų, kad bet kuris teisėjas, kuris buvo paminėtas žiniasklaidos priemonėse, negali nagrinėti bylų, kurių šalys irgi buvo paminėtos tose pačiose žiniasklaidos priemonėse. Kaip absoliučiai nelogiškas, ir netgi manytina užgaulus, pareiškimo teiginys, kad teisėjas, kuris kviečiamas į Generalinę prokuratūrą liudyti (išskirta mano) ir apie kurį rašo žiniasklaida- yra pažeidžiamas. Tokie teiginiai ne tik, kad nesudaro jokio pagrindo nušalinti teisėją, bet ir, apygardos teismo pirmininko manymu, toli gražu nerodo pareiškimą rengusių asmenų aukštos profesinės kultūros, solidaraus teisininkų bendruomenės narių elgesio standarto suvokimo ir galiausiai pagarbos teisėjui kaip žmogui, ir teismui, kaip institucijai.

Dėl teisėjos atostogų nagrinėjant bylą

Pareiškime teigiama, kad teisėja specialiai grįžta iš atostogų, kad nagrinėtų šią bylą, kas parodo jos suinteresuotumą. Aiškinantis šias aplinkybes nustatyta, kad teismo posėdis civilinėje byloje 2015 m. gruodžio 15 d. buvo atidėtas, ir paskirtos dvi kitos posėdžio datos (2016-02-04 ir 2016-02-11). Iš Kaišiadorių raj. apylinkės teismo buvo pareikalauta pateikti įsakymus, kurių pagrindu bylą nagrinėjanti teisėja buvo išleista atostogų. Kaip matyti, 2016-01-18 įsakymu Nr. A-10 teismo pirmininkei E.Dambrauskienei buvo suteiktos atostogos nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2016 m. vasario 5 d. 2016-01-22 įsakymu Nr. A-13 buvo pakeistas įsakymas Nr. A-10. Šiuo įsakymu teismo pirmininkei E.Dambrauskienei suteiktos atostogos nuo 2016-01-27 iki 2016-02-03 ir 2016 m. vasario 5 d. Kaip paaiškino pati bylą nagrinėjanti teisėja, ji atostogų laikotarpiu niekur neišvyko, todėl nutarė, jog turi galimybę grįžti iš atostogų, kad galėtų nagrinėti bylą.

Vertinant šias aplinkybes, darytinos dvi išvados: a) teisėja buvo suinteresuota bylos nagrinėjimu iš anksto nustatytą datą, apie kurią buvo pranešta dalyvaujantiems byloje asmenims, kas nelaikytina nei procesiniu, nei teisėjo etikos pažeidimu, nei tuo, kad toks nagrinėjimas reiškia suinteresuotumą neobjektyviu bylos nagrinėjimu; b) pareiškimą dėl nušalinimo rašiusiems asmenims netiko, kad byla nagrinėjama pakankamai sparčiai, iš anksto numatytu grafiku, ką turėtų vertinti Advokatų taryba.

Dėl nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo baigties

Taigi, išnagrinėjus pareiškimą dėl nušalinimo matyti, jog jame nurodomi argumentai nepagrįsti, ir jų pagrindu bylą nagrinėjanti teisėja negali būti nušalinama.

Tačiau sprendžiant nušalinimo klausimą nustatytos kitos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo visą Kaišiadorių raj. apylinkės teismą (tam tarpe ir bylą nagrinėjančią teisėją), o bylą perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Kaip žinia, tiek Europos žmogaus teisių teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką pabrėždami, kad teisė į nešališką teismą turi būti vertinama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant nušalinimo klausimą paaiškėjo, jog nagrinėdami bylą subjektyviuoju aspektu nešališkais negalėtų išlikti Kaišiadorių raj. apylinkės teismo teisėjai G.Kaulakis ir R.Juodis, kurie patys nurodė, kad pažįsta atsakovą A. R. ir su juo bendrauja. Kiti teisėjai nėra nurodę, jog galėtų būti nešališki subjektyviuoju aspektu. Tačiau matyti, kad teisėja J.Kvaselytė yra nusišalinusi nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-26-840/2016 nagrinėjimo, kur A. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., siekdama išvengti bet kokių abejonių dėl teisėjos ir viso teismo nešališkumo, motyvuodama tuo, kad kaltinimas pareikštas žinomam Kaišiadorių r. sav. verslininkui A. R., kuriam priklausančiose patalpose ir/ ar pramogų ir konferencijų centre ne kartą buvo švenčiamos Kaišiadorių r. apylinkės teismo kolektyvo šventės ir 2015 m. vyko Kaišiadorių r. apylinkės teismo darbuotojų mokymai. Teisėja R.Balsevičienė nurodė, jog nėra šališka, tačiau turėtų būti atsižvelgta į tai, kad pramogų ir konferencijų centre „Pas Radvilą“, esančiame adresu Žaslių g. 34, Kaišiadorys, priklausančiame UAB „Aradva“, kurios generalinis direktorius yra A. R., buvo ne kartą organizuojamos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo kolektyvo šventės. Teisėja J.Pukinskienė nurodė, jog gebėtų išlikti nešališka nagrinėdama šią bylą, tačiau paminėjo, jog 2015 m. dalyvavo mokymuose pramogų ir konferencijų centre „Pas Radvilą“, nes tokią mokymų vietą parinko Nacionalinė teismų administracija. Bylą nagrinėjanti teisėja E.Dambrauskienė negali būti laikoma šališka subjektyviuoju aspektu, nes jos su A. R. nesieja jokie ryšiai, nei ji pati asmeniškai, nei teismo vardu nėra organizavusi mokymų atsakovo valdomose įmonėse, tai pat nėra dalyvavusi ir nėra organizavusi teismo švenčių ten. Vis tik situaciją objektyviuoju aspektu vertinant pašalinio stebėtojo akimis kyla pakankamai daug abejonių, ar gali būti nešališkai Kaišiadorių apylinkės teisme išnagrinėta itin rezonansinė byla, glaudžiai susijusi su plačiai aprašytais skandalingais įvykiais dėl kitų teisėjų šventės atsakovo valdomoje įmonėje, kuomet dalis to teismo teisėjų, kuriame nagrinėjama byla pripažįsta artimai bendraujantys su atsakovu, o kita dalis taip pat yra dalyvavę atsakovo pramogų centre vykusiose šventėse ar mokymuose. Apygardos teismo pirmininko manymu, bet kurio pašalinio stebėtojo nuomone, atsakymas bus neigiamas. Taigi netgi neatsižvelgiant į tai, kad subjektyviuoju aspektu teisėja E.Dambrauskienė nėra suinteresuota bylos šališku nagrinėjimu, laikytina, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog vertinant objektyviuoju aspektu, Kaišiadorių raj. apylinkės teismas negali nagrinėti šios bylos ir ji turi būti perduota kitam apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Iš kitos pusės- tokį sprendimą lemia ir ta aplinkybė, jog 2016-01-19 nutartimi Kauno apygardos teismas yra perdavęs baudžiamąją bylą, kurioje A. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje kitam apylinkės teismui. Šioje baudžiamojoje byloje tam tikri aspektai taip pat paliečiami dėl aukščiau nutartyje aprašytų įvykių, susijusių su teisėjų vaišėmis Kaišiadorių rajone. Apygardos teismo nutartyje konstatuota, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjams gali būti sunku išlikti absoliučiai objektyviems ir nešališkiems, pasiekti, kad teismo sprendimas nekeltų abejonių teismo nešališkumu, kuris turi būti neabejotinas. Taigi, esant tokiai situacijai, būtų ir nelogiška, ir neteisėta formuoti dvi skirtingas praktikas, t.y. baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti kitam teismui, civilinę bylą palikti nagrinėti tam pačiam teismui.

Įvertinus Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų darbo krūvį, taip pat tai, kad bylos dalyviams susidarytų kuo mažiau sąnaudų siekiant pasiekti teismą, tikslingą bylą perduoti teismui, kurio veiklos teritorija ribojasi su Kaišiadorių rajonu. Todėl byla perduotina nagrinėjimui Prienų rajono apylinkės teismui.

Dėl pareiškimo skirti baudą

Pareiškimas skirti baudą atsakovui už piktnaudžiavimą procesine teise atmestinas, nes pagal susiformavusią teismų praktiką baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paprastai yra skiriamos reiškiant pakartotinius nušalinimus. To nenustatyta. Tačiau išnagrinėjus pareiškimą dėl nušalinimo, apygardos teismo pirmininko manymu, kai kurie pareiškimo argumentai yra melagingi, nekorektiški ir įžeidūs. Tai sudaro pagrindą kreiptis į Advokatų tarybą, kad ši svarstytų klausimą, ar pareiškimą pateikusios atsakovo atstovės nepažeidė advokatų etikos reikalavimų ir ar nėra pagrindo joms kelti drausmės bylas.

Kauno apygardos teismo pirmininkas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65-66 str., 69 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nušalinti nuo civilinės bylos Nr. e2-23-810/2016 nagrinėjimo Kaišiadorių raj. apylinkės teismo teisėją Editą Dambrauskienę ir kitus Kaišiadorių raj. apylinkės teismo teisėjus.

Bylą nagrinėjimui perduoti Prienų raj. apylinkės teismui.

Ieškovo E. G. pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti.

Kreiptis į Advokatų tarybą, siūlant apsvarstyti ar yra pagrindas pripažinti advokates V.Kisielienę ir S.E.Šalūgaitę pažeidus profesinės etikos reikalavimus ir iškelti joms drausmės bylas.

Nutarties nuorašą išsiųsti šalims (jų atstovams).

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.