Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja tvirtina, kad turtinę ir neturtinę žalą atlyginti turi kaltininkė – Tarnyba, kuri nuo 2009 metų nesugebėjo tinkamai ir teisingai išnagrinėti esamos situacijos, teikiamų skundų, juos teisiškai įvertinti bei pareikalauti grąžinti centralizuotą šilumos ir karšto vandens prijungimą į nuosavybės teise priklausantį butą.

Skunde aiškina, kad kol kas galima daryti prielaidą, kad dėl visų neteisėtų veiksmų kaltininkė yra atsakovė, nes ši institucija nuo pat pradžių buvo informuota ir nuolat informuojama apie vykstančius neteisėtus veiksmus dėl šilumos ir karšto vandens atjungimo nuo centrinio įvado.

Pasak pareiškėjos, žalos faktą ir dydį patvirtina tuometinio adreso (duomenys neskelbtini), o dabartinio (duomenys neskelbtini) vidaus remonto ir apdailos lokalinę sąmatą Nr. S002 trijuose egzemplioriuose, kurios suma 10 067 86 Eur, sudarytą 2018 m. kovo mėn.

Atsakovės atstovė atkreipia teismo dėmesį, kad šioje byloje buvo įvertinti institucijos veiksmai sprendžiant pareiškėjos šildymo problemas ir tinkamai kvalifikuotas ginčo santykis, konstatuota, kad ginčas kilęs tarp jos ir kito fizinio asmens, o ne tarp pareiškėjos ir atsakovės atstovės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėja teigia patyrusi dėl neteisėtų Tarnybos (buvusi VEI) veiksmų.

Byloje nustatyta, kad VEI Kauno teritorinis skyrius 2010 m. sausio 28 d. raštu Nr. 13-31 (t. I, b. l. 71) paaiškino pareiškėjai, kad 2010 m. sausio 28 d. jos gyvenamajame name buvo atliktas neplaninis šilumos ūkio eksploatacijos patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad bendro naudojimo patalpose (namo palėpėje) nesandarus šilumos tiekimo vamzdynas. Nurodė, kad, kaip informavo UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ atsakingi darbuotojai, vien dėl namo bendrasavininkių nesutarimų ir tarpusavio konfliktų negali patekti į patalpas ir likviduoti šildymo sistemos gedimo, kad šilumos ūkio prižiūrėtojo UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ atsakingiems pareigūnams surašytas privalomas vykdymui nurodymas patikrinimo metu nustatytų trūkumų pašalinimui trumpiausiu įmanomu terminu ir namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas įpareigotas užtikrinti tolygų visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant juose Lietuvos higienos norma HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“ nustatytą temperatūrą.

VEI 2010 m. kovo 18 d. rašte „Dėl šildymo sistemos avarijos ir jos likvidavimo“ Nr. 2R-(07)-119 (t. I, b. l. 9–14) nurodė, jog, įvertinusi namo (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos avarijos medžiagą, padarė išvadą, kad V. M., kliudydamas likviduoti avariją šildymo sistemoje bei atstatyti šildymą name, pažeidė CK 4.83 str. 5 d. ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 240.8 p. reikalavimus. Konstatavo, kad UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ privalėjo pašalinti Inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus pareigūno 2010 m. sausio 28 d. nurodyme surašytus pažeidimus ir likviduoti avariją namo šildymo sistemoje bei atstatyti šildymą name, to neįvykdęs pažeidė Šilumos tinklų ir šilumą vartojančių įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 34.1, 34.4, 296.2 punktų ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 244.1 p. ir 245.14 punktų reikalavimus. Pažymėjo, kad Inspekcijos Kauno teritorinis skyriaus pareigūnai nepilnai ištyrė įvykusią avariją ir nepasinaudojo Inspekcijos nuostatų 7.10 punkte teise surašyti pažeidimų protokolus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkamus straipsnius ir skirti administracinę nuobaudą. Inspekcija pareiškėjos skundą tenkino ir įpareigojo UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ likviduoti įvykusią avariją namo šildymo sistemoje bei atstatyti šildymą name iki 2010 m. kovo 31 d., taip pat nurodė Inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus pareigūnams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą ir skirti administracinę nuobaudą V. M. už Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimų nevykdymą.

AB „Kauno energija“ informavo, kad objekte (duomenys neskelbtini) termofikacinio vamzdyno trūkimas likviduotas (t. I, b. l. 167).

AB „Kauno energija“ 2013 m. balandžio 10 d. rašte, atsakydama į pareiškėjos 2013 m. balandžio 8 d. prašymą, nurodė, kad neturi informacijos apie tai, kas ginčo name vykdo šildymo sistemos priežiūrą, informavo, kad pagal vartotojų pageidavimą šilumos tiekimas gali būti pradėtas bet kuriuo metu, esant techniškai parengtai šildymo sistemai ir turint pastato parengties šildymo sezonui aktą. AB „Kauno energija“ 2013 m. liepos 12 d. raštu atsakydama į pareiškėjos 2013 m. liepos 2 d. skundą, dar kartą nurodė, kad bendraturčiai gali pasirinkti šildymo sistemos prižiūrėtoją arba patys ją prižiūrėti, įvykdžius privalomus reikalavimus. AB „Kauno energija“ 2013 m. liepos 28 d. raštu atsakydama į jos 2013 m. liepos 21 d. skundą, nurodė, kad bendrovė nėra atsakinga už šilumos nutraukimą ar/ir ribojimą, įvykusį dėl pastato savininko, valdytojo, kitų asmenų klaidingų veiksmų ar neveikimo.

Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 8 d. rašte, atsakydama į pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 10 d. prašymą, skirtą miesto merui, informavo, kad jai buvo paaiškinta, kokie teisės aktai reglamentuoja individualaus ar dviejų butų pastato šildymo būdą. Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 29 d. rašte, atsakydama į 2013 m. spalio 14 d. prašymą, nurodė, kad bendru sutarimu neišsprendus bendrosios dalinės nuosavybės administravimo klausimų, apeliantė turi teisę ginčą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius 2014 m. liepos 3 d. rašte, atsakydamas į jos 2014 m. birželio 20 d. prašymą dėl šilumos tiekimo atnaujinimo, nurodė, kad pagal vartotojų pageidavimą šilumos tiekimas gali būti pradėtas bet kuriuo metu, esant techniškai parengtai šildymo sistemai ir turint pastato parengties šildymo sezonui aktą, kad tik teismas gali nustatyti neteisėtus veiksmus atlikusius kaltus asmenis, kurie turėtų atlyginti nuostolius. Kauno miesto savivaldybės administracija, 2014 m. rugpjūčio 5 d. rašte, atsakydama į pareiškėjos 2014 m. liepos 21 d. raštą, iš esmės nurodė tuos pačius argumentus kaip ir 2014 m. liepos 3 d. rašte.

Inspekcija pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą, ir pranešė 2014 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. 2R-3118, nes spręsti šilumos tiekimo organizavimą – savivaldybės administracijos kompetencija.

AB „Kauno energija“ 2014 m. liepos 28 d. rašte nurodė, kad ji negali būti atsakinga už šilumos tiekimo nutraukimą ir (ar) ribojimą, įvykusį dėl pastato savininko ar valdytojo ar kitų asmenų klaidingų veiksmų (ar neveikimo) ir nurodė, kad negali prisiimti atsakomybės už vartotojų patirtus nepatogumus (t. I, b. l. 169).

AB „Kauno energija“ 2010 m. liepos 2 d. raštu „Dėl šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini)“ Nr. 20-3074 (b. l. 56–57) informavo pareiškėją, kad dėl avarinės minimo objekto vidinės šildymo sistemos bei armatūros būklės bei bendrasavininkių nesutarimo dėl kapitalinio vamzdynų remonto neįmanoma tinkamai atlikti šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtojo funkcijos, todėl vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 4-617, IX skyriumi bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1-229 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 17 punktu, AB „Kauno energija“ nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. nutraukia šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros sutartį bei pasiūlė bendrasavininkiams pasirinkti kitą šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtoją.

Inspekcijos Kauno teritorinio skyrius 2010 m. spalio 26 d. raštu „Dėl (duomenys neskelbtini) namo 1 buto savininkės I. G. prašymo“ Nr. 13-4-0V-322 (t I, b. l. 116–118) konstatavo, kad AB „Kauno energija“ 2010 m. sausio 22 d. išduodama projektavimo sąlygas V. M. šildymo sistemos rekonstravimui objekte (duomenys neskelbtini) nevykdė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 18 p. nustatytų reikalavimų. Inspekcija nenustatė šilumos tiekėjo kaltės dėl įvykusio trasos trūkimo, neveiklumo ar priskirtų pareigų nevykdymo. Taip pat nurodė, kad Inspekcija pagal kompetenciją nenagrinėja žalos dėl šilumos tiekėjo neteisėtų veiksmų ar neveikimo atlyginimo klausimų bei nurodė, kad žalos atlyginimo klausimai nagrinėjami Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 358 punkte nustatyta tvarka. Inspekcija taip pat konstatavo, kad šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartis namui (duomenys neskelbtini), Kaune nutraukta nesilaikant nustatytų reikalavimų, nes gyvenamojo namo bendrasavininkių nesutarimai ar tariamai netinkama šilumos punkto ar šildymo sistemos techninė būklė nėra pagrindas nutraukti priežiūros sutartį. Inspekcija įpareigojo AB „Kauno energija“ sustabdyti 2010 m. sausio 22 d. išduotų projektavimo sąlygų šildymo sistemos rekonstravimui objekte (duomenys neskelbtini) galiojimą, įpareigojo UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ vykdyti gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) Kaune šilumos punkto ir šildymo sistemos priežiūrą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus iki namo bendrasavininkiai priims kitokį sprendimą CK nustatyta tvarka. Taip pat nurodė Kauno miesto savivaldybės administracijai išspręsti butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo klausimus gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), pagal CK 4.84 str., o Miesto ūkio departamento Energetikos skyriui organizuoti šilumos tiekimą patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnis.

UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ 2010 m. lapkričio 24 d. raštu „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priežiūros“ Nr. S-4-327 (b. l. 88) pakvietė pareiškėją ir V. M. atvykti į UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ dėl priežiūros sutarčių pasirašymo ir nurodė, kad, nepasirašius sutarties, UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ neturi juridinio pagrindo vykdyti šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo funkcijų gyvenamame name (duomenys neskelbtini), Kaune.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje 2011 m. gegužės 2 d. gautame skunde (b. l. 47–50) pareiškėja paaiškino susidariusią situaciją: konfliktus su V. M., šildymo sistemos bei šiluminės trasos avarijas bei iš to kylančius padarinius ir problemas. Pareiškėja kėlė klausimus dėl šildymo sistemos eksploatavimo, šildymo sistemos techninio stovio, namo šildymo būdo keitimo, Inspekcijos įpareigojimų vykdymo, avarijų šildymo sistemoje. Nurodė, kad jos butas nešildytas 2010–2011 m. bei tvirtino, kad vyksta jos turto prievartavimas (atjungtas šildymas, vanduo, butas užlietas), todėl ji buvo priversta išeiti, nes bute neįmanoma gyventi. Skunde prašė padėti sugrįžti į namus, susitvarkyti buitį ir gyventi toliau.

Inspekcijos Kauno teritorinis skyrius 2011 m. birželio 17 d. raštu Nr. 13.4.OV-182 informavo pareiškėją, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus 2011 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (I D-2175)-2D-3558 persiuntė jos 2011 m. gegužės 2 d. prašymą, ir paprašė iki 2011 m. liepos 5 d. pateikti informaciją apie vykstančius teisminius ginčus tarp jos ir V. M. bei nurodė, kad prašymo nagrinėjimas bus tęsiamas toliau tik gavus papildomą informaciją (b. l. 31,46).

Pareiškėja 2011 m. liepos 4 d. raštu „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ Nr. 100 (b. l. 28) Inspekcijos Kauno teritoriniam skyriui nurodė, kad nėra pateikusi ieškinio teisme nei AB „Kauno energija“, nei UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“, teisme nenagrinėjamas ginčas dėl rekonstrukcijos tos šildymo sistemos dalies, kurioje įvyko avarija bei paprašė patikslinti, kokie teisminiai ginčai ir kokiu būdu galėtų lemti tai, kad jos butui šiluma netiekiama nuo 2009 m., taip pat paprašė prie jos prašymo prijungti papildomai pateikiamą dokumentą apie V. M. įsiskolinimą AB „Kauno energija“ ir paaiškinti, ar ši bendrovė galėjo sustabdyti šilumos tiekimą bendrasavininkiui, atsižvelgdama į jo įsiskolinimus.

Inspekcija 2011 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (13)2R-891 (b. l. 18–19, 63–64) nurodė pareiškėjai, kad Inspekcija jau nagrinėjo jos prašymą, susijusį su 2011 m. gegužės 23 d. gautame skunde keliamais klausimais, ir 2010 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 13-4-0V-322. Informavo, kad AB „Kauno energija“ 2011 m. liepos 19 d. raštu sustabdė 2010 m. sausio 22 d. išduotų projektavimų sąlygų, skirtų šildymo sistemos rekonstravimui, objektui, esančiam (duomenys neskelbtini) Kaune, galiojimą. Taip pat paaiškino, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. Inspekcija, nagrinėja ginčus, kilusius dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, dėl šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo. Nurodė, kad I. G. skunde dalis keliamų klausimų yra susiję su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčių (jos ir V. M.) ginču, dėl minėto namo šildymo sistemos; skunde keliami klausimai susiję su šilumos tiekimu bei kitais šilumos energijos paskirstymo aspektais, tačiau šiuo atveju ginčas yra kilęs tarp dviejų fizinių asmenų (vartotojų), o Inspekcija išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka sprendžia ginčus tarp buitinių šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų. Pažymėjo, kad ginčai tarp dviejų privačių subjektų Inspekcijoje nenagrinėtini ir turi būti sprendžiami teisme teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat pažymėjo, kad skunde keliami klausimai dėl AB „Kauno energija“ veiksmų ar neveikimo pagal kompetenciją nagrinėti priskiriami Inspekcijai, tačiau šiuo metu vyksta teisminiai ginčai dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, šildymo sistemos rekonstrukcijos ir kitų klausimų, kurio baigtis turės įtakos pareiškėjus skundo nagrinėjimui, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą.

Pareiškėja VEI veiksmus apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai buvusi Vyriausioji administracinių ginčų komisija), kuri 2011 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 3R-267(AG-234/01-2011) (t. I, b. l. 23–33) pareiškėjos skundo netenkino ir konstatavo, pripažino VEI veiksmus teisėtais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą dėl minėto komisijos 2011 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 3R-267(AG-234/01-2011) panaikinimo ir reikalavimo įpareigoti VEI pareiškėjos skundą bei atsakyti į jos 2011 m. liepos 5 d. raštą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-2518/2012 minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Kauno miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1411-568/2012 pagal ieškovo V. M. ieškinį dėl valdymo gynimo atsakovei I. G., taip pat matyti, kad Kauno apygardos teismas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-753-657/2011 pagal ieškovo V. M. patikslintą ieškinį atsakovei I. G., tretieji asmenys – AB „Kauno energija“, AB „Lietuvos dujos“ dėl teisės pripažinimo derinti projektą be atsakovės sutikimo, ir 2011 m. lapkričio 15 d. pastarąjį paliko nepakeistą. Apie pastarosios civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatus Inspekcija raštu prašė Kauno apygardos teismo ją informuoti, nurodydama, jog dėl vykstančio teisminio ginčo buvo sustabdyta administracinė procedūra (b. l. 62).

Be to, VEI 2018 m. liepos 9 d. rašte (t. I, b. l. 142–143), adresuotame S. K., nurodo, kad jai buvo teikti atsakymai, o konfliktas kilęs tarp dviejų fizinių asmenų dėl šilumos tiekimo būdo, šilumos vamzdynų atnaujinimo, pakeitimo. VAĮ 2018 m. rugpjūčio 13 d. rašte, išnagrinėjusi pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 6 d. skundą, atsisakė jį nagrinėti kaip kartotinį, nes yra priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 42-2-362 ir ginčo klausimu yra pasisakęs LVAT 2012 m. lapkričio 7 d. nutartyje.

Kauno miesto savivaldybė 2018 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 42-2-250 „Dėl buto adresu (duomenys neskelbtini) Kaune“ informavo, kad VEI Kauno teritoriniam skyriui neišsiaiškinus visų aplinkybių ir neišsiaiškinus valstybės įmonės Registrų centro pateiktos informacijos dėl pastato nurodo, kad VEI Kauno teritorinio skyriaus rašto teiginiai yra nevykdytini, nes pavedimai prieštarauja teisės aktams. Minėtame rašte taip pat nurodo, kad pastato (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, avarijos padarinių namo šilumos punkte likvidavimo klausimus abu butų savininkai turi spręsti bendru sutarimu. Taip pat pažymėjo, kad šilumos tiekėjas AB „Kauno energija“ yra pasirengusi centralizuotu būdu tiekti šilumą į minėtą butą. Be to nurodo, kad įvykusiais namo šilumos punkte padariniais turi būti šalinami namo bendraturčių sutarimu, savininkų lėšomis (t. II, b. l. 32–33).

Taigi, visuma nustatytų faktinių aplinkybių patvirtina, kad pareiškėja, kaip turto bendrasavininkė, teisę prisijungti prie šilumos tinklų gali realizuoti tuo atveju, jei ji, kaip šilumos vartotoja, techniškai parengs šildymo sistemą, galės kreiptis į AB „Kauno energija“ ir atitinkamai įgyvendinti savo teises. Šiuo atveju pareiškėjos pateikti duomenys, kad ji žalą patyrė dėl Tarnybos (buvusi VEI) veiksmų yra nepagrįsti. Pareiškėja kreipėsi į Tarnybą, jai buvo atsakyta. Namo avarija įvyko 2010 metais, šių aplinkybių tyrimas jau buvo vertintas, teismų sprendimuose neteisėtų VEI veiksmų nenustatyta. Be to, pareiškėja tik abstrakčiai teigė, kad dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų ji patyrė žalą.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka remontuojant pastatą. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.11 punktas nustato, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas.

Tarnyba, be kita ko, savo veikloje vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 1-209 patvirtintais Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų (toliau – Nuostatai), kurių 10.12 punktas nustato, kad VEI ne teismo tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių vartojimo ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo; taip pat nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Pareiškėja teigia, kad, atjungiant šilumos ir karšto vandens tiekimą į gyvenamąjį namą, jokie veiksmai nebuvo užfiksuoti norminiame administraciniame dokumente.

Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalį vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant skundą ar ginčą, taip pat sprendimai atsisakyti priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, palikti prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti skundo ar ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam skundo ar ginčo nagrinėjimui, per septynias dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Apeliantė nepažeidė paminėtos tvarkos bei terminų kreiptis į teismą.

Nustatyta, kad Inspekcija paliko skundą nenagrinėtą, tačiau tai nereiškia, kad apeliantė neįgyvendino įstatyme numatytos pareigos pasinaudoti ikiteismine tvarka, po ko ji įgijo teisę kreiptis į teismą, kad ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės. Remiantis Šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, šilumos teikimo atnaujinimo klausimų sprendimas yra priskirtinas savivaldybės administracijos kompetencijai, tačiau ne Inspekcijos. Kauno miesto savivaldybės administracija jau ne kartą yra pasisakiusi dėl pareiškėjos keliamų klausimų ir jai išaiškintos galimybės atnaujinti šilumos tiekimą.

Svarbu ir tai, kad šildymo sistemos atjungimas ar pajungimas (tuo metu buvusi VEI, dabar Tarnyba) nebuvo priskirtas minėtoms institucijoms konkretiems teisiniams veiksmams atlikti ar įforminti. Pareiškėjai buvo teikti paaiškinimai į jos prašymus, Tarnyba atliko jai priskirtus veiksmus. Pati pareiškėja duomenų, kad atsakovės veiksmai būtų neteisėti, nepateikė. Šiuo atveju dėl avarijos likvidavimo, atliekamų remonto darbų pareiškėja turi tartis su turto bendrasavininku ir šiuo atveju tai nėra atsakovės pažeidimai ar jos neteisėti veiksmai, vertinant valstybės civilinės atsakomybės taikymo aspektu.

Be to, tai, kad pareiškėjos problema neišspręsta, Tarnybos veiksmai negali būti pripažįstami neteisėtais. Jai nekartą paaiškinta, kokius veiksmus turi atlikti, kad būtų tiekiamas šildymas. Šiuo atveju vien abstraktus pareiškėjos aiškinimas, kad atsakovė netinkamai atliko pareigas, laikomas nepagrįstu.

Nuostatuose ir kituose teisės aktuose nenumatyta VEI funkcija dalyvauti šildymo sistemų keitimo ar atjungimo procese, be to, pareiškėja nenurodė, kokį veiksmą ir kokiu dokumentu VEI turėjo įforminti, nenurodė konkrečių pastarosios institucijos pažeistų teisės normų.

Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų – VEI neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp VEI veiksmų ir galimai atsiradusios žalos ir institucijos kaltės.

Žala, galimai atsiradusi dėl tyčinių trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo negali būti laikoma žala, kuri atsirado dėl VEI veiksmų. Pastaroji institucija nedalyvavo ir nedalyvauja pareiškėjos šildymo sistemos remonto ar atjungimo procedūrose, tokių pareigų jai nenumato teisės aktai, o pareiškėjos galimi nesutarimai su buto savininku dėl šildymo sistemos naudojimo turi būti sprendžiami teisme. Teismas byloje nevertina civilinių santykių tarp bendraturčių.

Konstatuotina, kad, nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė neteisėtais veiksmais pareiškėjai sukėlė žalą.

Taigi, nenustačius Tarnybos (buvusi VEI) neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, negali būti tenkinamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą. Kitos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos sąlygos nevertintinos, nes neturi teisinės reikšmės bylos baigčiai.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos I. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.