Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Alonos Romanovienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. Ž. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1322-666/2016 pagal ieškovės N. Ž. ieškinį atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui J. Ž., institucijai, teikiančiai byloje išvadą, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl socialinio būsto neterminuotos nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei N. Ž., trečiajam asmeniui J. Ž., institucijai, teikiančiai byloje išvadą, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašo panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-14 įsakymą Nr. A1-312 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės socialinio būsto neterminuotos nuomos sutarties nutraukimo su N. Ž.“ ir pripažinti 2007-05-25 Kretingos rajono savivaldybės socialinio būsto neterminuotos nuomos sutarties Nr. (6.1)-S9-146, sudarytos ieškovės ir Kretingos rajono savivaldybės, nutraukimą negaliojančiu, pripažinti ieškovei teisę tęsti šios sutarties vykdymą.Nurodė, kad 2007-05-25 socialinio būsto neterminuotos nuomos sutarties pagrindu iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos išsinuomojo 36,28 kv. m bendro ploto gyvenamąsias patalpas. (Duomenys neskelbtini) po tetos mirties paveldėjo butą, 1/6 dalį ūkinio pastato ir 876/5614 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). 2015-10-28 su prašymu kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją, kad nuomojamo būsto statusas būtų pakeistas iš socialinio į savivaldybės būsto statusą. Savivaldybės taryba 2016-03-31 priėmė sprendimą dėl Kretingos rajono savivaldybės būsto nuomos sąlygų pakeitimo, kuriuo nusprendė nekeisti nuomos sąlygų socialinio būsto nuomininkei N. Ž. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016-04-14 įsakymu Nr. A1-312 nuo 2016-09-30 nutraukė 2007-05-25 Kretingos rajono savivaldybės socialinio būsto neterminuotą nuomos sutartį Nr. (6.1)-S9-146, sudarytą su N. Ž., dėl 36,28 kv. m naudingojo ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo nuomininkę savo sąskaita išgabenti savo turtą iš socialinio būsto, jį atlaisvinti ir grąžinti nuomotojui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo sutarties nutraukimo dienos. Teisme gautas atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos priešieškinis, kuriuo prašoma atmesti ieškovės N. Ž. ieškinį visa apimtimi, nutraukti su N. Ž. 2007-05-25 sudarytą Kretingos rajono savivaldybės socialinio būsto neterminuotą nuomos sutartį Nr. (6.1)-S9-146 dėl 36,28 kv. m ploto gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), iškeldinti N. Ž. ir jos šeimos narius – J. Ž. ir G. Ž. iš 36,28 kv. m buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio Kretingos rajono savivaldybei, su visa manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad N. Ž. paveldėjus butą, ji nebeatitinka įstatyme keliamų reikalavimų teisės į socialinį būstą atsiradimui. Pažymėjo, kad Kretingos rajone socialinio būsto eilėje laukia 147 asmenys. Nurodo, kad ieškovė nedalyvavo tarybos posėdyje svarstant klausimą ir priimant sprendimą dėl ieškovei išnuomoto socialinio būsto sąlygų keitimo, nors tarybos posėdžiai yra vieši. Taip pat nurodo, kad ieškovės sūnus nesikreipė į savivaldybės administraciją dėl nuomininko pakeitimo, tačiau, jei sūnus ir būtų sutartyje įrašytas nuomininku, būtų vertinamas šeimos turtas, taip pat ir ieškovės turimas turtas, todėl ir pakeitus nuomininką situacija nesikeistų. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės priešieškinį nurodo, kad paveldėtas namas yra netinkamas oriai gyventi, nes namo stogas kiauras, sienų plytos ištrupėjusios, nuo drėgmės pelija sienos. Paveldėtame bute yra krosninis šildymas, reikėtų naudotis lauko tualetu. Nurodo, kad yra vieniša motina, augina du sūnus, iš kurių vienas yra nepilnametis (7 metų amžiaus), o gyventi 14,77 kv. m paveldėtame bute visiems būtų neįmanoma.Trečiasis asmuo J. Ž. nurodo, kad nenori išsikelti į gerokai prastesnės būklės būstą.Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, o priešieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-11-25 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Nutraukė 2007-05-25 Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnijos ir N. Ž. sudarytą socialinio būsto neterminuotą nuomos sutartį Nr. (6.1)-S9-146 dėl gyvenamosios patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos N. Ž. Iškeldino N. Ž. ir jos šeimos narius – J. Ž., G. Ž. su visu jai priklausančiu turtu iš Kretingos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikdamas kitos gyvenamosios patalpos. Teismo sprendimo vykdymą dėl iškeldinimo atidėjo, iki baigsis G. Ž. 2016–2017 mokslo metai, t. y. iki 2017-06-01.Ieškovė 2015-10-28 pateikė prašymą pakeisti nuomojamo socialinio būsto statusą į savivaldybės būsto statusą. Toks ieškovės kreipimasis rodo tai, kad ieškovė suprato, jog paveldėjus butą Klaipėdos mieste, jos turtas viršys normatyvus ir kad ji neteks teisės į socialinį būstą. N. Ž., pateikusi prašymą, toliau nesidomėjo šio klausimo svarstymu, nedalyvavo tarybai priimant sprendimą dėl jos prašymo, nors tarybos posėdžiai yra vieši, neišsakė savo motyvuotos nuomonės ir nepateikė tarybai duomenų apie paveldėto turto būklę, t. y. pasyviai laukė tarybos sprendimo.Ieškovė nuosavybės teise valdo butą, esantį Klaipėdos mieste, o jos turimo turto vertė viršija įstatymo normatyvus, todėl ši parama nėra būtina šeimai ir nepagrįstai apriboja kitų asmenų, kuriems reikalinga socialinė parama, teisę išsinuomoti būstą. Tai patvirtina atsakovės atstovės teiginiai, kad Kretingos rajone 147 šeimos laukia eilėje dėl socialinio būsto, o ieškovės šeima nėra išskirtinė, taip pat nenustatytos jokios ypatingos aplinkybės, kodėl šeima galėtų toliau naudotis socialiniu būstu.Ieškovės teiginiai, kad paveldėtą turtą ji nori parduoti, tačiau jo niekas neperka, yra nepagrįsti, nes byloje nėra duomenų apie tai, kokių veiksmų ėmėsi ieškovė, siekdama turtą parduoti.Nurodė, kad ieškovė turėtų dėti pastangas bent minimaliai pagerinti gyvenimo sąlygas nuosavybės teise priklausančiame bute. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė dėl savo sveikatos būklės ar kitų aplinkybių negalėtų gauti didesnių pajamų. Ieškovė savo elgesiu siekia nuosavybės teise turėti ir valdyti butą, esantį Klaipėdoje, ir kartu naudotis valstybės parama gauti socialinį būstą.Ieškovės teiginius, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-14 įsakymas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, atmetė, nes minėtas įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į 2016-03-31 savivaldybės tarybos sprendimą, į kurio svarstymo ir priėmimo procedūrą ieškovė neatvyko, nors turėjo tokią galimybę.Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuo 2016-09-01 ieškovės nepilnametis sūnus lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, taip pat kad yra šaltasis metų sezonas, atsakovės atstovės parengiamojo posėdžio metu išsakytą poziciją dėl galimybės atidėti sutarties nutraukimą iki mokslo metų pabaigos vertino, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, ir suteikė atsakovei laiko tinkamam sūnaus teisių į saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimui, siekiant nepakenkti šio vaiko mokymosi procesui, sprendimo vykdymą atidėjo, iki baigsis 2016–2017 mokslo metai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė N. Ž. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-11-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-14 įsakymą Nr. AI-312 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės socialinio būsto neterminuotos nuomos sutarties nutraukimo su N. Ž.“; pripažinti 2007-05-25 Kretingos rajono savivaldybės socialinio būsto neterminuotos nuomos sutarties Nr. (6.1)-S9-146, sudarytos ieškovės ir Kretingos rajono savivaldybės, nutraukimą negaliojančiu ir pripažinti ieškovei teisę tęsti šios sutarties vykdymą, Kretingos rajono savivaldybės administracijos priešieškinį atmesti.Mano, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Savivaldybės administracijos direktorius 2016-04-14 įsakymu nutraukė socialinio būsto nuomos sutartį dėl to, kad ieškovės turtas viršijo įstatymu nustatytus normatyvus, bet savo įsakymo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, nenurodė priežasčių, dėl kurių nutraukia socialinio būsto nuomos sutartį. Todėl įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir todėl turėjo būti panaikintas.Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016-04-14 įsakymu Nr. AI-312 socialinio būsto nuomos sutartį nutraukė vienašališkai, nors vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti sutartį galima tik CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais. Fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka.Kretingos rajono apylinkės teismas, 2016-11-25 sprendimu tenkindamas priešieškinį ir nutraukdamas socialinio būsto nuomos sutartį, rėmėsi įstatymo norma, kuri iki 2015-01-01 prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o nuo 2015-01-01 visai nebegalioja.Paaiškino, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo 2013 metais. Tuo metu ji nesuprato, kad paveldėtas turtas viršys normatyvus ir ji neteks teisės į socialinį būstą.Nurodo, kad nežinojo, jog ieškovės 2015-10-09 prašymas pakeisti nuomojamo socialinio būsto statusą bus svarstomas savivaldybės taryboje ir kad ji gali dalyvauti tarybos posėdyje, kad šie posėdžiai yra vieši.Paaiškino, kad jei apsigyventų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį ji paveldėjo, ji su vaikais gyventų orumą žeminančiomis sąlygomis, o tai draudžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu.Nurodo, kad namo fizinis nusidėvėjimas – 66 procentai, o vidutinė rinkos vertė – 16 056 Lt (arba 4 650 Eur). Namo sienų plytos ištrupėjusios, stogas kiauras. Per kiaurą stogą į butus skverbiasi vanduo. Nuo drėgmės sienos apipelijusios. Ieškovės paveldėtame bute yra krosninis šildymas. Tualetas, kuriuo naudojasi visi namo gyventojai, yra kieme maždaug už 50 metrų nuo gyvenamojo namo. Ieškovės paveldėtame 37,42 kv. m bendro ploto bute yra tik vienas 14,77 kv. m kambarys. Mano, kad visiems trims apsigyventi drėgname ir apipelijusiame 14,77 kv. m kambaryje su krosniniu šildymu ir lauko tualetu yra neįmanoma, ypač su mažamečiu vaiku. Pažymėjo, kad pagal nuo 2015-01-01 įsigaliojusio Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurių nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-11-25 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.Nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes apeliantė nepagrįstai užima socialinį būstą.Nesutinka su apeliantės teiginiais, kad jai nebuvo žinoma apie tai, kad paveldėtam turtui viršijus normatyvus, ji neteks teisės į socialinį būstą. Mano, jog nepagrįsti N. Ž. teiginiai, kad jai nebuvo žinoma, jog prašymą dėl socialinio būsto nuomos sąlygų pakeitimo svarstys taryba.Nurodo, kad N. Ž. vaikams tėvystė nenustatyta. Akivaizdu, kad neišnaudojamos galimybės gauti išlaikymą vaikams iš tėvo, nesprendžiamas tėvystės nustatymo klausimas.Civilinėje byloje Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-10-05 prie rašto Nr. (15.2.24) VI-983 „Dėl išvados teikimo civilinėje byloje Nr. E2-1322-666/2016“ pateikė 2016-08-12 N. Ž. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros aktą Nr. V5-323, kuriame aprašyta gyvenamųjų patalpų būklė ir nurodyta, jog minėtame bute nepilnamečiam vaikui gali būti sudarytos minimalios gyvenimo sąlygos.Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnyje nurodytus reikalavimus. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) iki prašymo suteikti paramą būstui išsinuomoti pateikimo dienos turi neviršyti šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių.Nurodo, kad apeliantės N. Ž. interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su socialinio būsto nuoma.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl socialinio būsto neterminuotos nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir tenkino atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos priešieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.Nustatyta, kad 2007-05-25 ieškovė ir atsakovė sudarė socialinio būsto neterminuotos nuomos sutartį, pagal kurią Kretingos rajono savivaldybė išnuomojo ieškovei N. Ž. ir jos šeimos nariams 36,28 kv. m bendro ploto gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Ieškovei N. Ž. asmeninės nuosavybės teise Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. K1ES-10408 pagrindu nuo 2013-10-29 priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su 1/6 dalimi ūkinio pastato. 2015-10-28 ieškovė kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę su prašymu pakeisti nuomojamo socialinio būsto statusą į savivaldybės būsto statusą. 2016-03-31 savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl Kretingos rajono savivaldybės būsto nuomos sąlygų pakeitimo, kuriuo nusprendė nekeisti nuomos sąlygų socialinio būsto nuomininkei N. Ž. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016-04-14 įsakymu Nr. A1-312 nuo 2016-09-30 nutraukė 2007-05-25 Kretingos rajono savivaldybės socialinio būsto neterminuotą nuomos sutartį Nr. (6.1)-S9-146, sudarytą su N. Ž., dėl 36,28 kv. m naudingojo ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo nuomininkę savo sąskaita išgabenti savo turtą iš socialinio būsto, jį atlaisvinti ir grąžinti nuomotojui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo sutarties nutraukimo dienos. Ieškovė turi du sūnus: J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). G. Ž. nuo 2016-09-01 lanko (duomenys neskelbtini) mokyklos 1 klasę.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimus dėl asmenų iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, turi būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis) ir būsto neliečiamybės gerbimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar asmuo būste apsigyveno laikydamasis nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2010). Europos Žmogaus Teisių Teismas dėl asmens teisės į būsto neliečiamybės gerbimą yra nurodęs, kad Konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą (Buckley v. the United Kingdom, judgment of 25 September 1996, Reports of Judgments and Decisions 1996?IV, §§52–54, and Commission’s report of 11 January 1995, §63; Gillow v. the United Kingdom, judgment of 24 November 1986, Series A no. 109, §46; Wiggins v. the United Kingdom, no. 7456/76, Commission decision of 8 February 1978, Decisions and Reports (DR) 13, p. 40). Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, kad valdžios pareigūnai gali apriboti asmens teisę į būsto neliečiamybės gerbimą tik įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka ir tik tada, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje (Stankova v. Slovakia, judgement of 9 October 2007, ap. no. 7205/02, §58; Prokopovich v. Russia, jugdement of 18 February 2005, ap. no. 58255/00, § 43–45). Be to, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad klausimai, susiję su socialinio būsto naudojimu, pagal savo svarbą gali būti priskiriami viešojo intereso sričiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2010).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015-05-26 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-28 nutarimo Nr. 670 „Dėl metinių pajamų ir turto dydžių, pagal kuriuos nustatoma teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, nustatymo“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nustatė, kad pagal Konstituciją valstybė turi kurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus suteiktų asmeniui būtiną socialinę pagalbą; socialiai orientuota valstybė turi konstitucinę priedermę ir privalo prisiimti tam tikrų įsipareigojimų vykdymo naštą; socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga; siekiant įgyvendinti konstitucinį teisingumo principą, turi būti užtikrinta tam tikra interesų pusiausvyra; nustatant asmens (šeimos) turto ir pajamų lygį, kurį pasiekus nutraukiamas valstybės paramos apsirūpinimui būstu teikimas, būtina paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia, jos 21 straipsnyje įtvirtintos valstybės priedermės saugoti ir ginti žmogaus orumą, konstitucinio teisinės valstybės principo (inter alia, konstitucinių teisingumo, proporcingumo reikalavimų); valstybės socialinė orientacija suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant socialinės paramos būsto neturintiems asmenims apsirūpinant būstu santykius, sudaryti prielaidas atsižvelgti ir į socialiai jautriausių asmenų grupių, kurioms reikalinga ypatinga socialinė pagalba, poreikius.

Dėl ginčo ribų

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyką nustato pačios ginčo šalys. Tai grindžiama rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principų taikymu (CPK 12, 13 straipsniai). Pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis. Šios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Taigi, asmuo, manydamas, kad jo materialinė subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas pažeistas, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ieškinio reikalavimo tenkinimo faktinis pagrindas yra ieškovo įrodytos ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės, o teisinis pagrindas – teisė, kurią teismas nurodo savo sprendime, kvalifikuodamas įrodytus faktus. Teisinio ieškinio pagrindo nurodymas nėra privalomas, nes tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, ištyręs ieškinio pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Ieškovas, disponuodamas savo teisėmis, savarankiškai sprendžia dėl ieškinio pagrindo ir dalyko, o teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymo saugomas interesas, pareiškimą. Ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008).Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-14 įsakymą Nr. A1-312 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės socialinio būsto neterminuotos nuomos sutarties nutraukimo su N. Ž.“ ir pripažinti 2007-05-25 Kretingos rajono savivaldybės socialinio būsto neterminuotos nuomos sutarties Nr. (6.1)-S9-146, sudarytos ieškovės ir Kretingos rajono savivaldybės, nutraukimą negaliojančiu ir pripažinti ieškovei teisę tęsti šios sutarties vykdymą. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus, nurodė, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-14 įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į 2016-03-31 savivaldybės tarybos sprendimą, į kurio svarstymo ir priėmimo procedūrą ieškovė neatvyko, tačiau iš esmės dėl šio įsakymo teisėtumo nepasisakė. Teismas nesiaiškino, ar nuomos sutartis nutraukta laikantis įstatymų reikalavimų, nenagrinėjo ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl to, kad socialinio būsto nuomos sutartis buvo nutraukta remiantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi (sutarties 12.4 p.), kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015-05-26 nutarimas Nr. KT16-N10/2015). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad neatskleista bylos esmė, todėl ieškinio reikalavimas dėl socialinio būsto neterminuotos nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu turi būti pakartotinai išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme.

Dėl ieškovei ir jos šeimos nariams priklausančio turto vertės nustatymo

Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01, šio įstatymo 30 str. 9 d.) nustato, kad teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas. Deklaruoto turto vertė ir pajamos, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šių dydžių: dviejų ar trijų asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 76 valstybės remiamų pajamų (toliau – ir VRP) dydžių ir turtas – 168 VRP dydžių; dviejų ar trijų asmenų šeimos, gyvenančios kitoje savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 63 VRP dydžių ir turtas – 112 VRP dydžių. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo, jog iš teismui pateiktų duomenų (metinių gyventojo (šeimos) turto deklaracijų) apie ieškovės turimo turto vertę bei jos pajamas nustatyta, kad ieškovės turimo turto vertė viršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą turto normatyvą. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodo, kokia apimtimi ieškovės turimo turto vertė viršijo nurodytą normatyvą, nenagrinėjo, kokios vertės turtą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo ieškovė, nesprendė dėl turto vertės nei pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą tvarką, nei pagal faktą, nenustatė ieškovės turimo turto ir gaunamų pajamų vertės valstybės remiamų pajamų dydžiais.Teismas formaliai vadovavosi N. Ž. 2015-10-28 prašymu, su kuriuo ji kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl nuomojamo socialinio būsto paskirties pakeitimo leidžiant jį nuomotis kaip savivaldybės būstą ir kuriame pareiškėja nurodė, jog jos šeimos deklaracijoje už 2014 m. deklaruotas turtas daugiau kaip 20 proc. viršija įstatyme numatytus dydžius jai 2013 m. paveldėjus būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad parašyti prašymą pakeisti nuomojamo socialinio būsto statusą ieškovei pasiūlė Kretingos rajono savivaldybės administracijos darbuotojai ir davė jai atitinkamą blanką. Nurodyta aplinkybe nėra pagrindo netikėti (CPK 178, 185 straipsniai), todėl manytina, kad teismas tinkamai nenustatė ieškovės turimo turto vertės. Iš ieškinio ir apeliacinio skundo argumentų, byloje esančių ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė iš esmės nesutinka su Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-14 įsakymu Nr. A1-312 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės socialinio būsto neterminuotos nuomos sutarties nutraukimo su N. Ž.“, nes jos paveldėtas turtas yra nusidėvėjęs, remontuotinas, mažos kvadratūros, drėgnas, apipelijęs, šildomas krosnimi, su lauko tualetu, todėl netinkamas gyventi su nepilnamečiu vaiku. Pareiškėja įrodinėja, kad neturi pajamų pagerinti paveldėtą turtą, kad jis būtų tinkamas gyventi. Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-12-20 sprendimu ieškovei N. Ž., įvertinus jos turtinę padėtį, suteikta 100 proc. dydžio valstybės garantuojama teisinė pagalba. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad iš esmės byloje nebuvo tinkamai ištirtas ieškovės (ir jos šeimos narių) gaunamų pajamų ir turimo turto dydis, todėl nebuvo tinkamai įvertinta, ar ieškovė atitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje tvirtintus reikalavimus.

Dėl ieškovės šeimos narių

Nustatyta, kad ginčijamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas iškeldino N. Ž. ir jos šeimos narius J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu iš Kretingos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikdamas kitos gyvenamosios patalpos.Taigi ginčijamu teismo sprendimu iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto buvo iškeldintas pilnametis ieškovės sūnus J. Ž., kuriam net nebuvo pateiktas ieškinys dėl iškeldinimo.CK 6.588 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnis nustato asmenų ir šeimų vertinamų pajamų ir turto metinius dydžius, pagal kuriuos nustatoma teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar pilnametis ieškovės sūnus J. Ž. su nuomininke N. Ž. veda bendrą ūkį, pakeisti trečiojo asmens procesinę padėtį į atsakovo, pareikalauti iš jo atsiliepimo byloje, vertinti jo pajamas ir tik tuomet galėjo nuspręsti dėl ieškovės turimo turto vertės pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio nuostatas. Nustatyta, kad ieškovės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje 2016-11-16 kėlė klausimą dėl J. Ž. procesinės padėties, tačiau šis ieškovės atstovo prašymas nebuvo tenkintas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nenagrinėjo ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, nenustatė ieškovei ir jos šeimos nariams priklausančio turto vertės, taip pat pažeidė procesinės teisės normas neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą atsakovu ieškovės pilnamečio sūnaus, todėl neatskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų aplinkybių teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.