Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2015-02-27 · Civilinė byla Nr. 2-224-223/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-27
Bylos Nr.
2-224-223/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06953-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Mėlinauskienė
Ieškovas
I. Ž.
Atsakovas
L. Š., I. J.
Advokatai
Irmantas Tumas, Daiva Gadliauskienė
Kategorijos
  • 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-224-223/2015Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06953-2014-3Procesinio sprendimo kategorija:44.1.; 44.2.;44.2.4.1; (S) 44.2.4.2;44.5.2. ; 44.5.2.1.; 44.5.2.12.;44.8.; 99.4.; 99.7; 114.4; 114.11; 116.4;
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 27 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,dalyvaujant ieškovei I. Ž., jos atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei,atsakovui L. Š., jo atstovui advokatui Irmantui Tumui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovams L. Š., I. J. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ir jos atstovė ieškininius reikalavimus palaiko pilnai, prašo priteisti iš atsakovų solidariai 5792,40 Eur neturtinės žalos ir 400,61 Eur bylinėjimosi išlaidų .

Ieškovė paaiškino, kad 2011-10-09 įvykio metu ji patyrė didelį stresą, šoką. Dėl patirtų atsakovų smurtinių ir nusikalstamų veiksmų ji lankėsi pas psichologą , kankino nemiga, baimė, bijojo išeiti į gatvę, jautė pažeminimą, kilo mintys dėl savižudybės. Jai buvo diagnozuota vidutinio sunkumo depresija, streso sutrikimas, vartojo gydytojo prirašytus antidepresantus ir migdomuosius. Pas gydytoją lankėsi maždaug kas dvi dienas mėnesį laiko, buvo pravedami individualūs pokalbiai o vaistus vartojo lankymosi pas gydytoją laikotarpį ir dar mėnesį. Po to laiko išvyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini) ir pas gydytoją nebesilankė, vaistų nebevartojo. Šuo metu vaistų nevartoja, pas gydytoją nesilanko. Po įvykio negalėjo normaliai bendrauti su savo vaikais, negalėjo jais pasirūpinti, nes verkdavo, todėl su jais kartu gyveno uošvė, kuri padėjo prižiūrėti vaikus. Jokio bendravimo su draugais ir aplinkiniais žmonėmis nebuvo, nes bijojo aplinkinių, nenorėjo pasakoti apie įvykius. Apie 2 savaites laiko ant veido buvo mėlynės, jas gydyti naudojo tepaliukus, o skausmas tęsėsi apie savaitę laiko. Jautėsi nepatogiai, buvo gėda, kreipėsi dėl tyrimo dėl ŽIV, kurio atsakymo laukė apie mėnesį laiko ir dėl to jaudinosi. Iki šiol yra išlikęs baimės jausmas, o kiti nepatogumai ir dvasiniai išgyvenimai lyg tai baigėsi, gyvenimas normalizavosi. Į užsienį išvyko 2012 metų gegužės mėnesį dėl šeimyninių aplinkybių. Dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus juto ir dėl to, kad reikėjo lankytis pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus , teisme, reikėjo pasakoti apie įvykius. Turtinės žalos nepatyrė.

Ieškovės atstovė nurodė, kad nusikaltimo faktą patvirtina byloje esantis nuosprendis. Ieškovė patyrė fizinius sužalojimus dėl sveikatos sutrikdymo, todėl atsakovai sutinkamai su CK 6.263 str., 6.283 str. privalo visiškai atlyginti ieškovės patirtą žalą dėl sveikatos sužalojimo. Kadangi neturtinė žala padaryta atsakovų bendrais veiksmais, tai žala atlygintina solidariai. LAT yra konstatavęs, kad neturtinės žalos įvertinti pinigine išraiška visiškai negalima, o būtina neturtinės žalos dydį nustatyti pagal dvasinių išgyvenimų pobūdį ir intensyvumą. Pažymėtina, kad skirtingi asmenys tuos pačius įvykius gali išgyventi skirtingai, dvasiniai išgyvenimai gali pasireikšti ir vėliau, kai asmuo suvokia patirto įvykio pobūdį . Ieškovė sunkiai išgyveno dėl atsakovų smurto jos atžvilgiu, jautė fizinį skausmą, tai galėjo trukti iki kelių savaičių. Pas psichologą ieškovė kreipėsi iškart po įvykio, bet vizito teko laukti apie mėnesį laiko. Pas šeimos gydytoją kreiptis nenorėjo, nes susirgimas buvo susijęs su psichika, nenorėjo garsintis. Ieškovei buvo nustatyta vidutinio sunkumo depresija, paskirti vaistai, kuriuos vartojo ne mažiau kaip mėnesį laiko. Ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus ir dėl ilgą laiką trukusių ikiteisminio tyrimo veiksmų, apklausų , tame tarpe ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Ieškovė gaišo laiką, buvo 5 teismo posėdžiai, kurių metu atsakovai ją šmeižė ir žemino. Liekamieji atsakovo veiksmų reiškiniai yra išlikę iki šiol, ieškovė jaučia baimės jausmą.

Atsiliepimas

Atsakovas L. Š. su ieškiniu sutinka iš dalies ir mano, kad 1000 Eur neturtinė žala kompensuotų ieškovės dvasinius išgyvenimus. Jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri baigsis 2016-11-16, pajamų neturi, jokio turto neturi, išlaikytinių neturi. Pripažįsta faktus nurodytus apkaltinamajame nuosprendyje, jų iš esmės neginčija.

Atsakovo atstovas nurodo, kad ieškovės prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė. Iš bylos medžiagos nematyti, kaip pablogėjo ieškovės dukterų gyvenimo kokybė, nes ieškovė nieko konkrečiai paaiškint negalėjo. Ieškovė prašo neturtinės žalos tik sau. Byloje esanti medicininė pažyma neįrodo tokios didelės neturtinės žalos, joje nenurodyta kiek laiko tęsėsi ieškovės gydymas. Pati ieškovė patvirtino, kad pas medikus lankėsi neilgai ir po to išvyko į užsienį. Gydymas nutruko ieškovės iniciatyva. Ieškovės nurodyti teiginiai apie liekamuosius reiškinius yra deklaratyvūs ir neparemti įrodymais. Ieškovė nesilanko pas gydytoją, nevartojai vaistų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė bandė gaut gydymą užsienyje, tai reiškia, kad matyt tam nėra poreikio. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į atsakovų turtinę padėtį. Atsakovas L. Š. atlieka laisvės atėmimo bausmę, pajamuos labai mažos, turto neturi.

Atsakovas I. J. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas laiku ir tinkamai, atsiliepimo negauta. Gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ( b.l. 69).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių ir ištirtų įrodymų nustatyta, kad 2013-04-18 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu L. Š. buvo pripažintas kaltu: pagal BK 149 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu penkeriems metams; pagal BK 150 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu ketveriems metams; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtąsias bausmes subendrinant jas apimant ir L. Š. nubaustas galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu penkeriems metams; I. J. pripažintas kaltu: pagal BK 149 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu šešeriems metams; pagal BK 150 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu penkeriems metams; pagal BK 253 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p.6 d. paskirtąsias bausmes subendrinant jas apimant bei iš dalies sudedant ir I. J. nubaustas galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu šešeriems metams trims mėnesiams ( b.l. 7-21). Minėtu nuosprendžiu buvo konstatuota, kad L. Š. ir I. J. 2011 m. laikotarpyje nuo spalio 9 d. apie 23 val. iki spalio 10 d. 01 val., (duomenys neskelbtini), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje išžagino ir seksualiai prievartavo nukentėjusiąją I. Ž., o būtent: prieš tai I. J. pademonstravus šaunamąjį ginklą, ko pasėkoje buvo palaužta I. Ž. valia priešintis, J. J. panaudojus fizinį smurtą - kambaryje sudavus nemažiau trijų smūgių į nukentėjusiosios kairę veido pusę, jėga nurengus I. Ž. ir liepus tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, o I. Ž. atsisakius tai daryti, L. Š. lytiškai santykiavo su I. Ž. prieš jos valią, po to I. J. lenkiant ir laikant nukentėjusiosios galvą prie L. Š. lytinio organo ir sudavus keletą smūgių nukentėjusiajai į veidą, L. Š. tenkino lytinę aistrą su I. Ž. prieš jos valią oraliniu būdu, o nukentėjusiajai nuėjus į virtuvę ir savo pasipriešinimą išreiškus pjaustantis savo rankas, I. J. sudavė I. Ž. į veidą ne mažiau trijų smūgių, ko pasėkoje viso panaudoto fizinio smurto I. Ž. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame skruoste ir viršutinėje lūpoje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas, o I. J. sužalotą nukentėjusiąją nutempė vėl į kambarį ir lytiškai santykiavo su I. Ž. prieš jos valią. Iš 2011-10-10 Specialisto išvados Nr. G 1123/11(05) matyti, kad I. Ž. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame skruoste ir viršutinėje lūpoje, kas atitinka nežymus sveikatos sutrikdymas ( b.l.22-24). Iš 2011-11-16 Specialisto išvados Nr. pG 1123/11 ( 05) matyti, kad I. Ž. nustatyti linijinės formos odos įbrėžimai kairio riešo vidiniame paviršiuje, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 25-26). Iš 2012-09-18 medicininio pažymėjimo matyti, kad I. Ž. gydėsi 2011 metais VPPC ir jai diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, vidutinio sunkumo depresinis sutrikimas, nepatikslintas atsirandantis ( toliau neįskaitomas žodis ) periodu, skirtas gydymas ( b.l. 27). IŠ VĮ Registrų centras pažymos matyti, kad L. Š. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų , esančių LR teritorijoje neturi ir transporto priemonių ( b. l. 59, 67). Iš pažymos matyti, kad L. Š. pajamos per 2014 metus vidutiniškai sudarė 62 Lt ( 17,95 Eur) per mėnesį ( b.l. 68).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą – konstitucinis principas. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos padarytos nusikalstamais veiksmais, atlyginimo. Civilinė atsakomybė- tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ( žalą) ar sumokėti netesybas ( baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ( žalą) ar sumokėti netesybas ( baudą, delspinigius) ( CK 6.245 str. 1 d.). Turtinė ir neturtinė žala priteisiama tada, kai nustatomos visos civilinei atsakomybei atsirasti sąlygos, numatytos CK 6.246 str.- 6.249 str., t.y. neteisėti veiksmai, kaltė, žala ( nuostoliai ) ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ( nuostolių). Kaip jau minėta, šioje byloje civilinė atsakomybė yra kildinama iš nusikalstamos veikos padarymo fakto, kuris konstatuotas teismo nuosprendžiu.

Atsakovų nusikalstamų veikų faktai nustatyti įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo 2013-04-18 nuosprendžiu , todėl papildomai neįrodinėtini ( CPK 182 str. 3 p.). Atsakovas L. Š. savo atliktų ir teismo nuosprendžiu konstatuotų veiksmų iš esmės neneigia, atsakovas I. J. atsiliepimo nepateikė. Šalys pripažino nuosprendyje nurodytas aplinkybes, t.y. atsakovų neteisėtų veiksmų, jų kaltės faktai yra įrodyti. Tai, kad ieškovė dėl atsakovų nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą ir tai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsakovų nusikalstamais veiksmais nekelia abejonių ir taip pat laikytina įrodyta. Taigi, yra visos CK 6.246-6.249 str. nustatytos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tokiu būdu, konstatavus, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos, šioje byloje spręstinas klausimas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-209/2007, 2K-420/2007, 2K-114/2008 ir kt.).

Sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, būtina atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Atsakovų nusikalstamos veikos yra konstatuotos įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo 2013-04-18 nuosprendžiu, pagal kurį taip pat konstatuota, kad I. Ž. dėl atsakovų smurtinių ir brutalių veiksmų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ieškovė prašo solidariai iš atsakovų L. Š. ir I. J. priteisti 5792,40 Eur neturtinės žalos. Skolininkų (pažeidėjų) daugetu deliktinėje atsakomybėje laikomi atvejai, kai už nukentėjusiojo patirtą žalą atsakyti privalo daugiau kaip vienas asmuo. Pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė (CK 6.5 str.). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, pagrįstą principu, kad kiekvienas privalo atlyginti tik tą žalą, kurią savo veiksmais sukėlė, solidariosios atsakomybės taikymui konkrečiu atveju būtinas teisinis pagrindas – teisės norma dėl solidariosios pareigos. Civilinio kodekso 6.6 str. 3 d. nurodyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų bendrai padarytos žalos atlyginimu, o CK 6.279 str. 1 d. įtvirtinta, jog bendrai žalos padarę asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kadangi neturtinė žala ieškovei padaryta atsakovų bendrais nusikalstamais veiksmais, taikytina solidari atsakomybė.

Sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo pirmiausia būtina vadovautis teisinės valstybės principu. Konstitucinis teisinės valstybės principas yra universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad kiekvieno teisės instituto atitiktis Konstitucijai turi būti vertinama pagal tai, ar jis atitinka konstitucinius teisinės valstybės principus (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimas). Vienu iš bendrųjų teisės principų yra proporcingumo principas, pagal kurį taikomos teisinės priemonės turi būti tinkamos tikslams pasiekti ir neperžengti būtinumo ribų, todėl nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, būtina užtikrinti, kad tai nebūtų nepagrįsto praturtėjimo šaltiniu, o

konstitucinis imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs ir su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais, pagal kuriuos reikalaujama, jog teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis imperatyvas atlyginti materialinę ir moralinę žalą yra neatskiriamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos už padarytą žalą atlyginti teisingai (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19d., 2009 m. kovo 27 d. nutarimai). Tačiau konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad nustatomos poveikio priemonės turi atitikti teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, garantuoti asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą

Taigi, nustatant ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti jau paminėtas konstitucines nuostatas bei teismų praktikoje suformuotų kriterijų visumą ir konkrečias baudžiamuoju nuosprendžiu nustatytas faktines įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį, vadovaujamasi ne tik civilinėse, bet ir baudžiamosiose bylose formuojama neturtinės žalos dydžio nustatymo praktika. Kasacinis teismas yra taip pat pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394/2006).

Sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, negalima pamiršti ir subjektyvių šio klausimo aspektų, t.y. atskiro konkretaus asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Teismas, remdamasis nukentėjusių asmenų paaiškinimais, bylos medžiaga , vadovaudamasis teismų praktika ir neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, priima sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio. Visais atvejais vertinant CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma būtina įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Pabrėžtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.

Taigi, ieškovė reiškia reikalavimą solidariai priteisti iš atsakovų 5792,40 Eur neturtinės žalos.. Tokiu būdu pirmiausia vertintini konkretūs nusikalstami veiksmai, kuriuos atliko atsakovai ieškovės atžvilgiu , t.y. nustatyta, kad buvo atlikti smurtiniai brutalūs tyčiniai veiksmai, kurių metu ieškovė patyrė fizinį skausmą, ir tuo pat metu , turint omeny nusikaltimo pobūdį, šalia fizinio skausmo dar pajuto didelį pažeminimą, asmenybės menkinimą, buvo pažeista seksualinio apsisprendimo laisvė, ieškovė pergyveno dėl savo gyvybės, o tai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą ir išgąstį, kas jau yra pagrindas neturtinei žalai atsirasti. Iš nuosprendžio matyti, kad atsakovų nusikalstami veiksmai truko nuo 2011-10-09 apie 23 val. iki 2011-10-10 01 val., taigi netrumpą laiko tarpą. Ši aplinkybė tai pat įtakoja neturtinės žalos dydį. Byloje surinktais įrodymais taip pat neginčytinai įrodyta, kad atsakovei buvo padaryti veido sužalojimai, konstatuotos mėlynės, kas sukėlė fizinį skausmą ir , esant mėlynėms veide, buvo apribotas ieškovės bendravimas su artimaisiais ir išėjimas į miestą taip pat buvo apsunkintas, nes sužalotas veidas vienokiu ar kitokiu būdu kelia aplinkinių susidomėjimą, o tai savo ruožtu sukelia ieškovei gėdos ir nepatogumo jausmą. Pilnai suprantamas ir ieškovės teiginys, kad ji nenorėjo ( negalėjo) normaliai bendrauti su savo vaikais, nes jai buvo diagnozuota vidutinio sunkumo depresija, laikytina įrodyta, kad ieškovė pergyveno ir patyrė tam tikrus išgyvenimus dėl atlikto ŽIV testo rezultatų . Visas šias aplinkybes patvirtina rašytiniai bylos įrodymai, ieškovės, o taip pat liudytojos L. Ž. paaiškinimų visuma.

Kas liečia ieškovės gydymosi trukmę, tai jokių objektyvių įrodymų, kad gydymas truko ilgiau kaip vieną mėnesį laiko, byloje nėra. Ieškovė pripažino, kad pas medikus vėliau nesikreipė, vaistų nevartojo. Kaip nurodo pati ieškovė, vaistus ji vartojo mėnesį laiko, po to savo iniciatyva gydymą nutraukė. Kad buvo reikalingas ilgesnis gydymas, medicininiai dokumentai neįrodo. Kiek laiko ieškovei buvo teikiama psichokorekcija duomenų byloje taip pat nėra. Iš to darytina išvada, kad jei ieškovė galėjo išsiversti be medikamentinio gydymo, jos sveikatos būklė nebuvo ypatingai prasta. Gal būt šią aplinkybę įtakojo ir individualios ieškovės asmeninės savybės ( vienas žmogus išgyvena ilgesnį laiką, kitas nemalonius išgyvenimus pamiršta greičiau). Kas liečia ieškovės teiginius apie iki šiol jos išgyvenamą baimės jausmą, tai ši aplinkybė yra grindžiama tik pačios ieškovės ir liudytojos L. Ž. paaiškinimais. Negalima pamiršti ir bendrojo teisės principo, kad vienas liudytojas yra ne liudytojas, jei jo parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Remiantis šiuo principu bei turint omeny, kad liudytoja L. Ž. yra artimas ieškovei asmuo, laikytina, kad ieškovė neįrodė, kad iki šiol dėl jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo jaučia liekamuosius požymius( baimę ir pan.), byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovės patirtas fizinis skausmas yra negrąžinamas, kad sveikata dėl to pablogėjo ar galėtų dėl to pablogėti . Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką dalyvavimas ikiteisminio tyrimo veiksmuose, jų intensyvumas, dalyvavimas teismo procese ir pan. nėra priskiriama prie dvasinių išgyvenimų ir nėra pagrindas įtakojantis priteistinos neturtinės žalos dydį.

Todėl įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgiant į teismų praktiką analogiškose bylose iš atsakovų solidariai ieškovės naudai priteistina 4500 Eur neturtinė žala ( LAT nutartys Nr.2K-560/2014, 2K-516/2014, 2K-43/2014, 2K-3/2012; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr.1A-64-190/2015, 1A-772/2014; Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr.1A-863-491/2014 ir kt.)

Pažymėtina, kad atsakovų turtinė padėtis šiuo atveju esminės reikšmės priteistinai neturtinei žalai neturi, nes neturtinė žala padaryta tyčiniais nusikalstamais veiksmais.

Ieškinį tenkinus iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovės ir valstybės naudai( CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str., b. l. 63-65 tomas 1) . Pagal CPK 93 str. nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už asmens patirtus neturtinius praradimus, atsižvelgiant į nustatytų kriterijų visumą, yra teismo funkcija (CK 6. 250 str.). Ieškovės prašoma priteisti neturtinės žalos suma nevaržo teismo diskrecijos, todėl laikytina, jog atsakovai bylą pralaimėjo ir bylinėjimosi išlaidos jiems neatlygintinos, o pagal CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio daliai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 4500 EUR ( keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos ir po 200,31 Eur ( du šimtus eurų 31 ct) bylinėjimosi išlaidų

Priteisti iš L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po 67,50 Eur žyminio mokesčio ir po 2,92 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Kitą ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė