Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Regina Eltermanienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L.-S. ieškinį atsakovui T. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei piniginės kompensacijos priteisimo, prievolės padalijimo, tretysis asmuo Nordea Bank Finland Plc, SEB bankas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti, papildomai nurodė, kad atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas gyventi skyriumi nuo ieškovės ir vaikų.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ priklauso bendraturčiams: ieškovei G. L. –S. ir atsakovui T. S.. Butas įsigytas už pagal 2011-04-18 d. su Nordea banku sudaryto kredito sutartį gautas lėšas. Buto vertė pagal registrų centro išrašą 83000Eur, kredito sutartimi prisiimtos solidarios prievolės likutis 72559,96Eur. Tarp šalių 2016-11-30 teismo sprendimu nutraukta santuoka, šalys nuo 2012-05-01 gyvena skyriumi. Ieškovė su 2 nepilnamečiais vaikais gyvena ginčo bute. 2017m. vasario 3d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovas T. S. įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų Šalys turi po 1/2buto dalį, kurios vertė sudaro 41500Eur. Ieškovės paskaičiavimu, įvertinus jos kredito dengimo sumas už skolininką T. S., bei jo sumokėtas kredito sumas ir atsižvelgiant į ½ buto vertę ieškovė prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise visą ginčo butą, o atsakovui priteisti iš jos piniginę kompensaciją 5220,02Eur. Taipogi ieškovė prašo iš T. S. priteisti jai 5617,14Eur jos sumokėtos solidarios prievolės už atsakovą sumą ir atlikus priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą T. S. iš ieškovės priteisti galutinę 397,12Eur sumą. Padalinti solidarią kredito prievolę Nordea bankui ir priteisti šią prievolę vykdyti ieškovei. Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutinka. Tretysis asmuo Nordea Bank su reikalavimu priteisti kredito prievolę ieškovei vykdyti nesutinka.

Nagrinėjamoje byloje vienas iš kilusių ginčų yra dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiai teisei įgyvendinti kitų bendraturčių sutikimo nereikalaujama, tačiau, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį ginčas sprendžiamas teisme. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nenurodyta, kuris iš bendraturčių – atidalijimo siekiantis, kitas bendraturtis ar bet kuris iš jų – gauna kompensaciją pinigais. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį kompensacija už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) kompensacija, paprastai, priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; c) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009).

Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (LAT: 2003-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006).

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos, pagal kurias prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Iš bylos medžiagos matyti, jog atidalijimas natūra, taip, kad ieškovė ir atsakovas netrukdomai galėtų naudotis jiems priklausančiu turtu, yra negalimas, ginčo atveju neįmanoma 2 kambarių butą padalinti be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kadangi iš šio turto objekto sukurti du atskirus turto objektus, kuriais galėtų naudotis du skirtingi asmenys, fiziškai yra neįmanoma.Tokio ploto bute objektyviai negalėtų būti įrengti du atskiri įėjimai, du atskiri sanitariniai mazgai, dvi atskiros gyvenamosios patalpos.Šalių tarpusavio santykiasi įtempti, konfliktiški, jos negali gyventi viename bute, be to atsakovas teismo yra įpareigotas gyventi skyriumi nuo ieškovės ir vaikų dėl konfliktiško elgesio. Be to, toks pertvarkymas iš esmės būtų žalingas turto paskirčiai, nes ginčo patalpos yra gyvenamosios, dėl kurių pertvarkymo galėtų būti neracionaliai ir ne pagal paskirtį panaudotas buto gyvenamasis plotas.Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nepateikė ginčo buto savo atidalijimo variant, o tik siūlė butą parduoti.

Šiame kontekste LAT yra išaiškinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis, todėl priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, ir kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. ir kt. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-401/2010; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-253/2011; kt.). Taigi, nustačius tam tikras išimtinį atvejį apibūdinančias faktines aplinkybes, teismas gali atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę, priteisdamas bendraturčiui kompensaciją pinigais, nors dėl to nėra bendraturčio sutikimo. Teismas, įvertindamas šiuos teismų praktikoje suformuotus CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų normų taikymo reikalavimus, bei atsižvalgdamas į bylos faktines bylos aplinkybes sprendžia, kad laikantis protingos, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros ieškovės siūlomas atidalijimo būdas, išmokant atsakovui kompensaciją, o jam priklausančią buto dalį perleidžiant ieškovei, yra priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas, todėl tenkina ieškovės reikalavimą atidalinti ginčo butą ir priteisti atsakovui piniginę kompensaciją.

Teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą priteisti jai solidarios prievolės už atsakovą įvykdytą 5617,14Eur dalį vadovaujasi ieškovės argumentais ir pateiktais paskaičiavimais, kurių atsakovas neginčijo ir reikalavimą tenkina priteisdamas ieškovei iš atsakovo 5617,14Eur sumą.

Kadangi tarp ieškovės ir atsakovo byloje atsiranda vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai, todėl teismas, atlikdamas jų įskaitymą atsakovui iš ieškovės priteisia galutinę 397,12Eur sumą.

Dėl reikalavimo padalinti tarp šalių solidarią būsto kreditavimo prievolę pagal 2011-04-18kreditavimo sutartį, teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktus argumentus bei banko Nordea poziciją, kad neturėtų būti tenkinamas šis reikalavimas, reikalavimą banko pateiktais argumentais atmeta, nes būsto kreditavimo sutartyje yra įtvirtinta solidarioji kredito gavėjų atsakomybė, ieškovė su atsakovu yra solidarūs skolininkai už prievolių, kylančių iš būsto kreditavimo sutarties vykdymą, kas reiškia, kad bankas turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu kredito gavėjai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek ją visą, tiek jos dalį.Vadovaujantis CK 6.59str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu( CK 6.123str. 1d. ). Sutartis gali būti keičiama tik tokia pačia forma, kokia buvo sudaryta-raštišku šalių susitarimu(CK 6.192str.4d.). Solidari šalių atsakomybė turi išlikti. Siekis be kreditoriaus sutikimo pakeisti kreditavimo sąlygas prieštarautų virš išdėstytoms imperatyvioms įstatymo normoms. Atleidus vieną iš skolininkų nuo įsipareigojimų vykdymo bankui būtų pažeisti kreditoriaus interesai. Bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų –kreditorių sąskaitą. Dėl išvardintų argumentų reikalavimas priteisti kredito prievolę vykdyti ieškovei atmestinas.

Teismas tenkina ieškovės reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo 745,45Eur skolą dėl solidarios prievolės galutinio įvykdymo už atsakovo dalį kreditoriui SEB bankui pagal 2013-01-30 vartojimo paskolos sutartį Nr. 15A1318050176-D6, nes atsakovas nepateikė pagrįstų ir reikšmingų įrodymų, dėl kurių toks reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Atsakovo pateiktas argumentas, kad ieškovė už vartojimo paskolą pirktą asutomobilį pardavė už simbolinę kainą savo seseriai nėra pagrįstas, nes ieškovė pateikė įrodymus, jog už paskolą pirktas ne tas autobobilis, kuris buvo parduotas seseriai.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, kurio 613Eur dalis ieškovei buvo teismo atidėta. Ieškovė patyrė 1020Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovės ieškinys yra patenkintas iš dallies, atmetus vieną reikalavimą, turtiniai reikalavimai patenkinti pilnai, todėl remiantis CPK 93 str. 1 d. nuostatomis iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1020Eur už advokato pagalbą jų nemažinant, 226Eur žyminio mokesčio, viso – 1246Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 613Eur žyminio mokesčio bei 5,44Eur pašto išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, viso 618,44Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259+str., 270str., 307str.teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti ieškovės G. L.-S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės teisės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise butą, adresu (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovo T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai piniginę kompensaciją dėl atidalijimo 5220,02Eur.

Priteisti iš atsakovo T. S. ieškovės G. L.-S. naudai solidarios prievolės įvykdymo pagal 2011-04-18 kredito sutartį 5617,14Eur dalį.

Atlikus šalių priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą iš atsakovo T. S. ieškovės G. L.-S. naudai priteisti galutinę 397,12Eur sumą.

Priteisti ieškovei G. L.-S. 745,45Eur iš atsakovo T. S. už solidarios prievolės kreditoriui SEB bankui įvykdymą.

Priteisti iš atsakovo T. S. 1246Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai

Priteisti iš atsakovo T. S. 618,44Eur išlaidų valstybės naudai, įmokos kodas 5660.

Ieškovės reikalavimą padalinti solidarią prievolę tarp šalių pagal 2011-04-18 būsto kreditavimo sutartį ir priteisti šią prievolę ieškovei atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.