Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. B.:

pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (T. A. epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pripažintas kaltu pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (R. D. epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (E. Č. epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo suėmimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, naudodamasis kompiuteriu, socialiniame tinklapyje www.facebook.com patalpino žinomai melagingą skelbimą, kad parduoda mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“, nors jo neturėjo ir 2013 m. rugsėjo 18 d. T. A. rašant pranešimus socialiame tinklapyje www.facebook.com, jog pageidauja pirkti mobilaus ryšio telefoną, jį apgavo, patvirtindamas, kad parduoda skelbime nurodytą mobilaus ryšio telefoną, už kurį nurodė pervesti 550 litų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), kur pervedimas buvo įskaitytas į „(duomenys neskelbtini)“ sistemos kliento A. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau mobilaus ryšio telefono nepardavė ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – T. A. priklausančius 550 litų, tuo padarydamas T. A. 550 litų turtinę žalą.

A. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pasinaudojęs kompiuteriu IP Nr. (duomenys neskelbtini), bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame internetiniame forume, radęs G. J., prisijungimo duomenimis, t. y. elektroninio pašto adresą ir slaptažodį, neteisėtai prisijungė prie G. J. internetinėje svetainėje www.facebook.com priklausančios vartotojo paskyros, tokiu būdu neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones.

A. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neturėdamas mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S3“, pasinaudojęs kompiuteriu IP Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungęs prie G. J. internetinėje svetainėje www.facebook.com priklausančios vartotojo paskyros bei melagingai prisistatęs G. J. vardu, įdėjo skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S3“, bei sutarė jį už 595 litų parduoti R. D., o R. D. 2013 m. rugsėjo 21 d. internetu iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „(duomenys neskelbtini)“ pervedus 595 litus į A. B. priklausančią ir jo nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodžius gavėjo vardą Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną pervestus pinigus nuėmė AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), pažadėto mobiliojo ryšio telefono R. D. nenusiuntė ir tokiu būdu apgaule užvaldė R. D. priklausančius 595 litų, padarydamas nukentėjusiajam tokio dydžio turtinę žalą.

A. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo, t. y. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2013 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš savo kartu gyvenančios mamos D. B., pavogė šiai priklausančią AB banko „(duomenys neskelbtini)“ išduotą mokėjimo kortelę, kurios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), su PIN kodu ir šią tikrą elektroninę mokėjimo priemonę laikė.

A. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą ir jo identifikavimo duomenis finansinei operacijai inicijuoti, o būtent 2013 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir nenustatytu laiku, AB banko „(duomenys neskelbtini)“, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo iš D. B. pavogtą ir jos vardu išduotą tikrą AB banko „(duomenys neskelbtini)“ išduotą mokėjimo kortelę, kurios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir naudodamas jai suteiktą PIN kodą, šia svetima elektronine mokėjimo priemone neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją, kurios metu iš D. B. priklausančios sąskaitos grynaisiais pinigais pasisavino nukentėjusiajai E. Č. priklausančius 550 litų.

A. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neturėdamas mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S3“, pasinaudojęs kompiuteriu IP Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasivadinęs A. B. vardu, į internetinį tinklalapį www.facebook.com, įdėjo skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S3“, sutarė jį už 570 litų parduoti E. Č., o E. Č. 2013 m. spalio 24 d. internetu iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke pervedus 570 litų į A. B. nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodžius gavėjo vardą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso M. K., kuriuos gavus, pažadėjęs 20 litų atlygį, paprašė M. K. pervesti į mamos D. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, bei tą pačią dieną pervestus pinigus pervedė į kitą mamos D. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos 2013 m. spalio 25 d. nuėmė AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), pažadėto mobiliojo ryšio telefono E. Č. nenusiuntė ir tokiu būdu apgaule užvaldė E. Č. priklausančius 570 litų, padarydamas nukentėjusiajai tokio dydžio turtinę žalą.

Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo skirti švelnesnę bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai A. B. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir paskyrė teisingas bausmes, taip pat ir galutinę subendrintą bausmę, tačiau nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija (2014-12-18 įstatymas Nr. XII-1481), numatanti, jog nedidelės vertės turtas laikomas, kai jo vertė viršija 3 MGL (anksčiau buvo 1 MGL), bet neviršija 5 MGL (anksčiau buvo 3 MGL) dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924 Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo nuo 2015 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis (minimalaus gyvenimo lygio MGL dydis) – 38 (trisdešimt aštuoni) eurai. Taigi remiantis šiomis nuostatomis, nuo 2015 m. sausio 1 d. nedidelės vertės turtas yra kai jo vertė viršija 114 Eur (393,62 Lt), tačiau neviršija 190 Eur (656,03 Lt). Šioje byloje nuteistasis A. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulės būdu įgijo: 550 Lt vertės turto priklausančio nukentėjusiajam T. A.; 595 Lt vertės turto priklausančio R. D.; 570 Lt vertės turto priklausančio E. Č.. Pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją svetimo turto pasisavinimas apgaulės būdu, kurio vertė nuo 390 Lt iki 32500 Lt, buvo kvalifikuojamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. B. padarytas nusikalstamas veikas buvo teisėtai ir pagrįstai kvalifikavęs pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, tačiau vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, nuteistojo A. B. padarytos veikos perkvalifikuotinos iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 3 dalį, nes apgaulės būdu pasisavinto turto vertė neviršija 5 MGL dydžio sumos.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis A. B. savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad perkvalifikavus nuteistojo A. B. padarytas veikas iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 3 dalį, būtina iš naujo nuteistajam skirti bausmes už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą ir jas subendrinti.

BK 182 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmes nuteistajam A. B. už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą atsižvelgia į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi, kad nėra nustatyta jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertina tai, kad nuteistasis A. B. yra nepilnametis, šioje byloje teisiamas 13 kartą, iki nusikaltimo padarymo 1 kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir 1 kartą teistas, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skyrus arešto bausmes, šiek tiek mažesnes už arešto bausmės vidurkį skiriamos nepilnamečiui už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Šios paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrintinos su už kitus nusikaltimus paskirtomis bausmėmis ir skirtina subendrinta bausmė. Ši subendrinta bausmė vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu sumažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmes, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmes nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis nuoširdžiai prisipažino kaltu ir gailisi, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad jis yra teisiamas tryliktą kartą, buvo teisiamas už analogiškas veikas ir vėl padarė šešias nusikalstamas veikas.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis A. B. turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus neilgam laiko tarpui po to kai buvo jo atžvilgiu buvo priimtas 2013 m. rugpjūčio 19 d. apkaltinamasis nuosprendis, padarė eilę naujų nusikalstamų veikų, daro išvadą, kad nuteistajam skirta bausmė ir administracinės nuobaudos nebuvo efektyvios, nepakeitė jo nusikalstamų polinkių, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik nuteistajam skyrus laisvės atėmimo bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam A. B. už BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta laisvės atėmimo 3 mėnesiams bausmė yra mažesnė už šios bausmės vidurkį skiriamos nepilnamečiui už šios nusikalstamos veikos padarymą, už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą skirtos laisvės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams ir 1 metams 4 mėnesiams bausmės yra šiek tiek didesnės už šios rūšies bausmės vidurkį skiriamos nepilnamečiui už šių nusikalstamų veikų padarymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis būdamas nepilnametis šioje byloje teisiamas tryliktą kartą, kad nusikalstamų veikų darymas buvo tapęs nuolatiniu nuteistojo pajamų šaltiniu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skyrė bausmes šiek tiek didesnes už nepilnamečiui skiriamų laisvės atėmimo bausmių vidurkius, ir šių paskirtų bausmių mažinti nėra pagrindo.

Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios šeimos materialinės padėties.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama situacija, kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos jo padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal teismų praktiką nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyvios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Taigi, įvertinus aplinkybių visumą, turi būti konstatuojama, kad kaltininkui buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-520/2012).

Nagrinėjamu atveju A. B. savo sunkią turtinę padėtį grindžia tuo, kad jo motina uždirba labai mažai, jam ir jo 6 metų seseriai motinos uždirbtų pinigų neužteko. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo motina D. B. dirbo ir gaudavo nors ir nedideles, tačiau nuolatines pajamas, kad nuteistasis A. B. gautas lėšas išleisdavo savo ir šeimos reikmėms, kad pinigų įgijimas darant nusikalstamas veikas buvo tapęs nuolatiniu nuteistojo pajamų šaltiniu, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistasis A. B. nusikalstamas veikas padarė dėl sunkios turtinės ar beviltiškos padėties.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pasikeitus baudžiamajam įstatymui būtina perkvalifikuoti nuteistojo A. B. padarytas nusikalstamas veikas iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 3 dalį, dėl to skirtinos naujos bausmės, taip pat iš naujo subendrintinos visos nuteistajam skirtos bausmės, dėl šių priežasčių Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktas, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendį pakeisti:

A. B. nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 1 dalies (T. A. epizodas) perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 3 dalį ir jį nuteisti areštu 23 (dvidešimt trims) paroms;

A. B. nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 1 dalies (R. D. epizodas) perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 3 dalį ir jį nuteisti areštu 24 (dvidešimt keturioms) paroms;

A. B. nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 1 dalies (E. Č. epizodas) perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 3 dalį ir nuteisti areštu 25 (dvidešimt penkioms) paroms;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (E. Č. epizodas) ir BK 215 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei iš paskirtų bausmių apimant švelnesnę bausmę, ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis A. B. skirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteistajam A. B. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.