Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Laurynui Didžiuliui, atsakovo atstovui adv. Linui Viliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. H. ieškinį atsakovui J. B. dėl susitarimo dalyje pripažinimo niekiniu ir avanso grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas G. H. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašo: pripažinti tarp J. B. ir M. H. 2008 m. vasario 8 d. sudaryto susitarimo 5 punktą niekiniu; priteisti iš atsakovo J. B. ieškovo naudai 98 470,81 Eur negrąžinto avanso, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad tarp M. H., atstovaujamos E. G. ir J. B. 2006 m. birželio 6 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, pagal kurią M. H. įsipareigojo nupirkti iš atsakovo šį nekilnojamąjį turtą: 0,9935 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,0625 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,0280 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,5973 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,5972 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,5973 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0429 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1533 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį M. H. atsakovui viso sumokėjo 370 000 Lt (107 159,41 Eur) sumą, kaip dalinį mokėjimą (avansą) už turtą. Tačiau pirkėja turtą įsigyti atsisakė, dėl ko sutartis buvo nutraukta. 2008 m. vasario 8 d. šalys pasirašė susitarimą, kuriuo šalys susitarė, kad atsakovo nuostoliai sudaro 30 000 Lt (8 688,60 Eur). Ši suma pagal susitarimo 4 punktą įskaityta į kreditorei grąžintiną avansą. Susitarimo 5 punkte nurodyta, kad atsakovas įsipareigojo likusią sumą, kuri sudaro 340 000 LTL (98 470,81 EUR), grąžinti M. H. per 2 mėnesius po to,kai atsakovas parduos turtą bet kokiems tretiesiems asmenims, už ne mažesnę kaip buvo nurodyta sutarties 2.1 punkte turto kainą su jame nurodytais mokesčiais t. y. po turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos. 2008 m. vasario 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi M. H. perleido G. H. reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovas susitarimo 5 punkte nurodytos sumos -340 000 Lt (98 470,81 Eur) iš atsakovo nėra atgavęs. Ieškovo manymu, susitarimo 5 punkte įtvirtinta sąlyga yra akivaizdžiai priklausoma nuo atsakovo, kuris šiuo atveju yra skolininkas, valios. Pažymi, jog būtent atsakovas nustato parduodamo turto kainą, todėl jis sąmoningai gali parduodamam turtui padaryti tokią nuolaidą, kad šio kaina būtų mažesnė negu nurodyta sutarties 2.1 punkte. Akivaizdu, kad joks pirkėjas tokios nuolaidos taikymui neprieštarautų. Atsakovas neįrodė, kad apskritai būtų bandęs parduoti turtą už ne mažesnę, negu nurodyta sutartyje, kainą. Dėl šios priežasties teigti, kad atsakovas elgėsi sąžiningai, protingai, teisingai ir maksimaliai stengėsi, kad susitarimo 5 punktas būtų įvykdytas, pagrindo nėra. Ieškovo teigimu, atsakovas sąmoningai pardavė tik dalį turto ir už mažiau nei 7 375 000 Lt (2 135 947,64 Eur), todėl esant tokiai situacijai, atsakovas privalo grąžinti ieškovui avansą. Be to, susitarimo 5 punktas neapibrėžtas jokiu terminu. Tai leidžia atsakovui piktnaudžiauti savo teisėmis ir ilgą laiko tarpą nesistengti parduoti turto už susitarimo 2.1 punkte nurodytą kainą. Vis dėlto, toks termino nebuvimas akivaizdžiai pažeidžia ieškovo teises. Įvertinus tai, laikytina, kad susitarimo 5 punktas turi būti aiškinamas sąžiningai ir protingai, atsižvelgiant į protingumo terminus. Kadangi atsakovas iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad turtas būtų parduotas už susitarimo 2.1 punkte nurodytą kainą ir šiai dienai dalis turto vis dar priklauso atsakovui, tai laikytina, kad jis ir ateityje nesiims veiksmų, kad sąlyga atsirastų. Atitinkamai, atsakovas yra nesąžiningas ir pagal CK 1.67 straipsnio 1 dalį netenka teisės remtis sąlyga.Susitarimo 5 punkte įtvirtinta sąlyga yra niekinė ir dėl tos priežasties, jog faktiškai parduoti turtą sutarties 2.1 punkte nurodyta kaina susitarimo pasirašymo metu buvo neįmanoma. Sutartis tarp šalių buvo pasirašyta 2006 m. birželio 6 d., o susitarimas pasirašytas 2008 m. vasario 8 d., jau prasidėjus ekonominei krizei, kada būsto kainos daug krito. Todėl jau susitarimo pasirašymo metu buvo aišku, kad tokia kaina, kuri numatyta susitarimo 2.1 punkte, turto parduoti kitam pirkėjui nepavyks. Be to, pats atsakovas baudžiamojoje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl E. G. atsakomybės už M. H. turto iššvaistymą, pripažino, kad kiti pirkėjai jam siūlė turtą įsigyti už 4 000 000 Lt (1 158 480,07 Eur), t. y. beveik už dvigubai mažesnę kainą, negu nustatyta sutarties 2.1 punkte. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad ginčo atveju tarp atsakovo ir E. G. buvo nesąžiningas susitarimas dėl to, kaip pasisavinti M. H. lėšas ir atsakovui buvo puikiai suprantama, kad tokios kainos, kurią už turtą neva norėjo mokėti E. G., joks racionalus pirkėjas nemokės. Todėl šiuo atveju susitarimo 5 punkte įtvirtinta sąlyga negalioja ir pagal CK 1.68 straipsnio 3 dalį, šis sandoris yra niekinis.Jeigu teismas susitarimo 5 punkte įtvirtintos sąlygos nelaikytų niekine, tokiu atveju atsakovas būtų laikomas be pagrindo praturėjusiu ieškovo sąskaita.Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus dėl susitarimo 5 punkte įtvirtintos sąlygos buvimo niekine arba jos atsiradimo pagal CK 1.67 straipsnį, laikytina, kad susitarimo 5 punktas neužkerta kelio ieškovui reikalauti iš atsakovo jo naudai priteisti negrąžintą avansą.Atsakovui J. B. per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas visiškai. Atsakovui J. B. pateikus pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi sprendimas už akių panaikintas, bylos nagrinėjimas atnaujintas ir byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje.Atsakovas J. B. pateiktame pareiškime nurodė, kad 2008-02-08 susitarimo 5 punkte buvo numatyta, jog 340 000 Lt (kas atitinka 98 470,81 Eur) sumą atsakovas įsipareigoja grąžinti tik tokiu atveju, jei turtas bus parduotas tretiesiems asmenims už ne mažesnę kainą nei buvo nurodyta 2006-06-06 preliminariosios sutarties 2.1 punkte su jame nurodytais mokesčiais, o su nustatyto dydžio PVM - 2 135 947,64 Eur. Atsakovo teigimu, 2008-02-08 susitarimo 5 punktas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į faktines aplinkybes - į šalių valią, ketinimus, elgesį prieš ir po 2008-02-08 susitarimo sudarymo. Atkreipia dėmesį, jog 2008-02-08 susitarimo 5 punkto sąlyga nėra neaiški ir negali būti suprantama nevienareikšmiškai, joje vartojami terminai neturi kelių reikšmių. Be to, M. H. turėjo galimybę prieš pasirašydama 2008-02-08 susitarimą derėtis ir pasikonsultuoti su reikiamų sričių konsultantais dėl 2008-02-08 susitarimo sąlygų ar jas derybų būdu keisti. Taigi akivaizdu, jog susitarimo 5 punktas ir jo turinys tiek susitarimo pasirašymo metu, tiek šiuo metu yra šalims aiškus ir suprantamas, todėl negali būti aiškinamas tik vienos iš šalių (ieškovo) naudai. Atsakovas nurodė, kad preliminarioji sutartis buvo nutraukta M. H. iniciatyva, todėl akivaizdu, kad dėl tokio M. H. elgesio, atsakovas neturėjo galimybės parduoti turtą kitiems asmenims. Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, kad 2008-02-08 susitarimo 5 punkto sąlyga yra niekinė. Ieškovas savo poziciją grindžia tariamu atsakovo nesąžiningumu, ignoruodamas aplinkybę, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kas reiškia, kad įrodinėjimo našta, siekiant paneigti atsakovo sąžiningumą, tenka ieškovui. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad atsakovas pasirašydamas 2008-02-08 susitarimą arba parduodamas dalį turto, buvo nesąžiningas. Be to, priešingai nei nurodoma ieškinyje, turto kaina nepriklauso išimtinai nuo pardavėjo valios- ji yra derybų objektas, be to, ji sąlygojama įvairių veiksnių. Tuo atveju, jeigu pardavėjo kaina nėra priimtina pirkėjui- sandoris nebus sudarytas, nebent bus suderėta dėl mažesnės kainos. O tai reiškia, jog atsakovas išreiškęs valią parduoti turtą, ką patvirtina 2006-06-06 preliminariosios sutarties bei 2008-02-08 susitarimo nuostatos, iš anksto negalėjo žinoti, kainos už kurią turtas bus parduotas tretiesiems asmenims, po to, kai M. H. iniciatyva 2006-06-06 preliminarioji sutartis buvo nutraukta. Teisme taip pat buvo gautas atsakovo J. B. atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame jis prašo ieškovo reikalavimus atmesti. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį iš esmės atkartoja pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus argumentus, papildomai tik pažymi, jog ieškovas nepagrįstai akcentuoja aplinkybę, jog atsakovas Vilniaus apygardos baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-898/2017, kurioje buvo sprendžiama dėl E. G. atsakomybės už M. H. turto pasisavinimą ir iššvaistymą, neva pripažino, kad kiti pirkėjai jam siūlė turtą įsigyti už 1 158 480 Eur, t.y. beveik už dvigubai mažesnę kainą, negu numatyta 2006-06-06 preliminariosios sutarties 2.1 punkte. Iš tikrųjų atsakovo parodymai Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-898/2017 neįrodo, jog faktiškai parduoti turtą už 2006-06-06 preliminariosios sutarties 2.1 punkte nurodytą kainą 2008-02-08 susitarimo pasirašymo metu buvo neįmanoma- ieškovas cituoja atsakovo teiginius dėl turto kainos, ignoruodamas kitus atsakovo liudijimus ir visų parodymų kontekstą. Šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių 2006-06-06 preliminariojoje sutartyje įtvirtintos kainos tikrumą. Ieškinyje ieškovas taip pat vadovaujasi CK 1.67 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai sąlygai atsirasti nesąžiningai sukliudo šalis, kuriai ta sąlyga nenaudinga, tai pripažįstama, jog ta sąlyga buvo. Ieškovo įsitikinimu, yra akivaizdu, kad 2008-02-08 susitarimo 5 punkte įtvirtintos sąlygos atsiradimas buvo nenaudingas būtent atsakovui - ieškovas nurodo, kad jeigu ši sąlyga būtų atsiradusi, tai jis būtų turėjęs grąžinti ieškovui sumokėtą avansą. Atsakovo vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo taikyti CK 1.67 straipsnio 1 dalies nuostatą, kadangi ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumo, o tai, kad atsakovas sąžiningai siekė ir siekia parduoti turtą gali patvirtinti liudytojai. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo pozicija, jog nagrinėjamu atveju būtina taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovas nepaneigė atsakovo sąžiningumo, todėl nėra pagrindo analizuoti ieškinio senaties sandoriui pripažinti negaliojančiu taikymo klausimus. Nustačius, kad tarp šalių yra sudaryta sąlyginė prievolė ir, kad sąlyga neįvyko, spręstina, jog atsakovui neatsirado prievolė atsiskaityti su ieškovu 2008-02-08 susitarimo 5 punkte nustatyta tvarka, todėl ir nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl avanso priteisimo, t.y. atsakovui priešingai nei nurodoma ieškinyje, nekyla pareigos grąžinti neva be pagrindo įgytą turtą. Kalbant apie ieškovo argumentą, jog atsakovas nepranešė apie dalies turto padalijimą bei dalies turto perleidimo sandorius, pažymėtina, kad pirmiausiai pats ieškovas turėjo domėtis ir būti aktyvus. Pabrėžtina, kad apie 2008-02-10 reikalavimo teisės perleidimo sutartį atsakovas niekada nebuvo informuotas. Dėl šios priežasties kyla didelių abejonių dėl reikalavimo perleidimo faktinės datos, o tai reiškia, kad 2008-02-10 reikalavimo perleidimo sutartis galimai yra suklastota. Be to, atsakovas pabrėžia, jog faktiškai M. H. susigrąžino avansą (įgijo reikalavimo teisę avanso sumą išreikalauti iš E. G.), sumokėtą pagal 2006-06-06 preliminariąją sutartį, todėl jos teisių perėmėjo (ieškovo) reikalavimas šioje byloje negali būti patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

14. Nustatyta, kad ieškovo sutuoktinė M. H. 2006 m. birželio 6 d. sudarė su atsakovu preliminarią sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ( sutarties sudarymo metu M. H. pavardė buvo G.), kuria įsipareigojo nupirkti iš atsakovo 8 žemės sklypus už 7 375 000 Lt, į šia kainą įskaičiuotas atsakovo mokėtinas PVM valstybei. Sutarties 1.5 punkte buvo numatyta, kad šalys įsipareigoja sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ne anksčiau ir ne vėliau kaip laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2006 m. liepos 7 d. Sutartis numatytu laikotarpiu, ir vėliau, nebuvo sudaryta. M. G. atstovavęs, sudarant preliminarią sutartį, jos buvęs sutuoktinis E. G. sumokėjo už ketinamą įsigyti turtą atsakovui 370 000 Lt kaip dalinį mokėjimą už turtą. Tai, kad ši suma yra dalinis apmokėjimas už turtą, buvo numatyta Susitarimo, kuris buvo sudarytas tarp M. G. ir J. B. 2008-02-08 d., 2 punkte. Susitarime buvo numatyta, kad preliminari sutartis dėl žemės sklypų pardavimo nutraukiama, pirkėjai atsisakius pirkti turtą, numatyta, kad pirkėjai atsisakius pirkti turtą ir ilgą laiką neįvykdžius įsipareigojimų, pardavėjas patyrė nuostolių, kurių dydis šalių susitarimu yra 30 0000 Lt. Susitarimo 5-ame punkte numatyta, jog 340 000 Lt (kas atitinka 98 470,81 Eur) sumą pardavėjas (atsakovas) įsipareigoja grąžinti pirkėjai per du mėnesius po to, kai parduos turtą už ne mažesnę, kaip buvo nurodyta sutarties 2.1 punkte turto kainą. Atsakovas nurodė, kad pardavė tik dalį turto, t.y. pardavė žemės sklypus UAB „Derosta“ 2013 m. lapkričio 21 d. ir 2013 m. lapkričio 25 d. sutartimis už 1 240 000 Lt, t.y. mažesnę, nei buvo numatyta 2006-06-06 preliminarioje sutartyje, kainą, todėl jam neatsirado pareigos grąžinti avansą. Byloje kilęs ginčas, ar pardavėjas turi pareigą grąžinti šią sumą pirkėjai, kai turtas buvo parduotas už mažesnę, nei buvo sutarta 2006-06-06 preliminarioje sutartyje, kainą.

15. Ieškovas reikalavimą pripažinti susitarimo 5-ą punktą niekiniu grindė, tuo, kad CK 1.68 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog atidedamosios sąlygos buvimas išimtinai priklauso tik nuo skolininko valios, tai sandoris yra niekinis, bei analogiška nuostata, įtvirtinta CK 6.30 straipsnio 5 dalyje – prievolė, kurios atsiradimas siejamas su sąlyga, kurios buvimas visiškai priklauso nuo skolininko, negalioja. Nurodė, kad susitarimo 5 punkto sąlyga priklauso nuo atsakovo valios, jis sąmoningai galėjo nustatyti parduodamo turto kainą mažesnę, nei nurodyta preliminarios sutarties 2.1 punkte. Pripažintina, kad susitarimas tara M. G. ir atsakovo buvo sudarytas su atidedamąja sąlyga – atsakovui atsirasiančią pareigą grąžinti M. G. 340 000 Lt nustatė priklausomą nuo tokios aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas. Pagal CK 1.66 straipsnio 2 dalį toks sandoris yra sąlyginis. Sąlyginių sandorių pasekmės numatytos CK 1.68 straipsnyje, o jo 4 dalies nuostata, kad tuo atveju, jei sąlyginiame sandoryje atidedamosios sąlygos buvimas priklauso tik nuo skolininko valios, sandoris yra niekinis, leidžia daryti išvadą, kad numačius nagrinėjamame susitarime sąlygą, jog atsakovas grąžins M. G. jos sumokėtą avansą tuo atveju, jei kita susitarimo šalis – atsakovas parduos savo turimą turtą už tam tikrą kainą, yra sąlyga, priklausanti tik nuo atsakovo valios. Tai, kad pardavėjas nustato parduodamo turto kainą, kad tik jis gali spręsti, ar parduoti turimą turtą, ar jo neparduoti, tai yra atsakovo valioje, todėl pareigos jam nustatymas susitarimu - grąžinti gautą avansą, tik įvykus nuo jo valios, pastangų ir intereso priklausančios sąlygos – parduoti už tam tikrą kainą, yra niekine sandorio ( susitarimo ) sąlyga. Atsakovui atsisakymą grąžinti gautą avansą grindžiant tuo, kad Susitarimo 5 punktas leidžia jam negrąžinti avanso, šį punktą pripažinus niekine sandorio sąlyga, atsakovui atsiranda pareiga grąžinti avansą M. G., todėl ieškovo, kuriam ji perleido reikalavimo teises, ieškinys tenkintinas. Patenkinus pagrindinį reikalavimą, tenkintinas ir reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas, remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi.

16. Ieškovas reikalavimą grindė ir tuo, kad Susitarimo sudarymo metu 2008 m. vasario 8 d. jau buvo neįmanoma turtą parduoti už kainą, nurodytą preliminarioje sutartyje. Atsakovas nurodė, kad susitarimo sudarymo metu jis negalėjo žinoti kainos, už kurią turtas bus parduotas tretiesiems asmenims, nurodė, kad susitarimo sudarymo metu ekonominė krizė dar nebuvo prasidėjusi, todėl atsakovas negalėjo žinoti, kad turto nepavyks parduoti už tą pačią kainą kitam pirkėjui. Byloje darytina išvada, kad ekonominės krizės požymiai Lietuvoje prasidėjo 2008 m. pabaigoje ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-P-311/2012) , todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad Susitarimo šalims jau jo sudarymo metu 2008-02-08 d. buvo aišku, kad 5-ame punkte numatytos sąlygos – parduoti žemės sklypus už tą pačią kainą, kokia buvo numatyta šalių preliminarioje sutartyje, įvykdymas neįmanomas. Tai, kad toks įsipareigojimas buvo priimtinas ne tik atsakovui, bet ir avansą sumokėjusiai M. G., iš tos seka, kad sandorio šalims nebuvo aišku, kad analogiškos turto pardavimo sutarties sudaryti nėra įmanoma. Dėl to reikalavimas laikyti šį susitarimą besąlyginiu ( CK 1.68 straipsnio 2 dalis ), atmestinas.

17. CK 6.165 straipsnio 4 dalis numato, kad tuo atveju, kai preliminarią sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Susitarimo 4 punkte numačius, koks nuostolis ir jo atlyginimo dydis priklauso pardavėjui dėl to, kad pirkėja atsisakė vykdyti įsipareigojimą nupirkti sklypus, t.y. 30 000 Lt, nėra pagrindo daryti išvadai, kad ir 5-ame susitarimo punkte buvo numatyta, kad kita sumokėto avanso dalis, kaip nuostolių atlyginimas, turi likti atsakovui, jei sklypus jam pavyks parduoti už mažesnę kainą, nei buvo sutarta preliminarioje sutartyje. Tai, kad preliminarios sutarties 1.5 punkte prisiimto įsipareigojimo sudaryti pirkimo –pardavimo sutartį laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2006 m. liepos 7 d. nevykdė pirkėjas, pardavėjui atsirado teisė nutraukti tokią sutartį ir rūpintis turto pardavimu iš karto po to, kai šis laikotarpis baigėsi, tačiau jis sutiko gauti sutartyje nenumatytą avansą ir laukti, kol pirkėjas pageidaus sudaryti sutartį. Pasibaigus preliminarios sutarties galiojimui 2007-06-06 d., atsakovas ir toliau nesiėmėm veiksmų turtui parduoti. Tai, kad šiuo laikotarpiu turto rinkos kaina buvo žymiai didesnė, nei jo faktiško pardavimo metu, yra visuotinai žinoma aplinkybė, todėl turto pardavėjas veikė savo rizika, pasitikėdamas pirkėjo įgaliotu asmeniu ir jo žodiniu patikinimu, kad jis sudarys sutartį ateityje. Tai leidžia daryti išvadą, kad ir atsakovas savo nepakankamai rūpestingu elgesiu prisidėjo prie to, kad turto jis negalėjo parduoti už didesnę kainą, nei faktiškai pardavė.

18. Dėl kitų civilinių ieškinių, kuriais M. G. (H.) buvo priteistas žalos, jai padarytos nusikaltimais ar kitokiais kaltais veiksmais, atlyginimo, teismas daro išvadą, kad šioje byloje reikalaujama suma iš kitų asmenų M. G. ( H.) nebuvo priteista. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu E. G. buvo nuteistas už nusikaltimus, padarytus nukentėjusiosios M. G. ( H.) atžvilgiu ir iš jo priteista nukentėjusiajai 457 245,97 Eur turtinei žalai atlyginti, tačiau iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ši nuosprendžio dalis buvo pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-50-177/2018, ir priteista M. G. ( H.) suma buvo sumažinta iki 156 622,75 Eur. Apeliacinio teismo nutartyje konstatuota, kad E. G. J. B. pervesti 102 988,88 Eur nuteistajam nepagrįstai inkriminuoti kaip iššvaistymas, šioje dalyje buvo sumažinta priteista suma. Dėl to atmestini atsakovo atstovo argumentai, kad M. G. ( H.) jau yra prisiteisusi iš E. G. avanso, reikalaujamo šioje byloje, sumą. Civilinėje byloje, kurioje buvo pareikštas ieškovės M. H. ieškinys atsakovui bankui akcinei bendrovei „Luminor Bank“, trečiajam asmeniui E. G. dėl žalos atlyginimo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi ( bylos Nr. e3K-3-457-684/2017) buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 16 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškovės reikalavimas priteisti žalos atlyginimą dėl atsakovo veiksmų varžytynėse realizuojant įkeistą ieškovės turtą bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir ši bylos dalis grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kitoje dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas, nutartis ir sprendimas palikti nepakeisti. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nėra prisiteisusi ir nebus prisiteisusi iš banko lėšų, kurias kaip avansą E. G. perdavė atsakovui J. B.. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2709-990/2017, kurioje yra kaltinamas P. P. už nusikaltimus, padarytus nukentėjusiajai M. H., ji yra pareiškusi civilinį ieškinį ir priimtu 2017 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu jis yra patenkintas iš dalies, priteista jai 19 724,75 Eur iš P. P., tačiau ieškinys buvo pareikštas dėl lėšų, kurias M. H. perdavė P. P. su tikslu išpirkti žemės sklypus iš J. B., tačiau P. šių lėšų J. B. neperdavė, lėšas iššvaistė, ir dėl to iš jo priteista M. H. 19 724,75 Eur. Šis teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs, tačiau iš jame nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad M. H. siekia prisiteisti iš kaltinamojo lėšas, kurias perdavė P. P., šie reikalavimai nėra susiję su šioje byloje pareikštu ieškiniu. Dėl to atsakovo atstovo argumentai, jog M. H. jau yra prisiteisusi iš kitų asmenų lėšas, kurias jos teises perėmęs ieškovas siekia prisiteisti šioje byloje, atmestini.

19. Žyminis mokestis byloje sudaro 1608 Eur. Ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos sudaro 3846 Eur, jos priteistinos ieškovui iš atsakovo, bendroje sumoje 5454 Eur. Kadangi nurodytos atstovavimo išlaidos tokio sudėtingumo byloje reikalauja pakankamai daug darbo ir laiko sąnaudų, remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, prašymas pilnai tenkinamas. Pagal teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Priteistina suma, teisinės paslaugos iki teismo sprendimo už akių priėmimo ir panaikinus šį sprendimą, yra kompleksiškos, todėl prašoma priteisti suma nemažinama. Pašto išlaidos byloje sudaro 4,26 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti 2008 m. vasario 8 d. sudaryto Susitarimo tarp J. B. ir M. G. 5 punktą niekiniu. Priteisti ieškovui G. H. iš atsakovo J. B. 98 470,81 Eur negrąžinto avanso, 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki teismo sprendimo įvykdymo ir 5454 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš J. B. 4,26 Eur ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.