- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-2364-431/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09426-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- M. G., A. G., E. G.
- Atsakovas
- V. G.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Gelvora“, UAB „General Financing“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. G., A. G., E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. G., A. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl išlaikymo formos pakeitimo, tretieji asmenys byloje – UAB „Gelvora“, UAB „General Financing“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, antstolis V. Č., BAB bankas „Snoras“, UAB „Infoleks“, A. G., Nordea Bank Finland Plc, G. G., išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikams formą ir priteisti E. G. nuosavybės teise butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą E. G. išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 2012 m. rugsėjo 15 d., 3151,31 Lt, ir atsakovo prievolę mokėti po 750 Lt kas mėnesį šio vaiko išlaikymą nuo 2012 m. rugsėjo 15 d. iki jo pilnametystės, priteisti A. G. ir D. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 71/4528 žemės sklypo (toliau žemės sklypas), 1/32 dalį gyvenamojo namo, kiemo rūsio ir kitų statinių (toliau namas), esančių (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą A. G. išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 2011 m. spalio 30 d., 23.147,27 Lt, palikti nepakeistą D. G. išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 2012 m. rugsėjo 15 d., 31.022,27 Lt ir atsakovo prievolę mokėti po 750 Lt kas mėnesį jos išlaikymui nuo 2012 m. rugsėjo 15 d. iki jos pilnametystės, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš atsakovo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi buvo priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui: 27.000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas ir po 750 Lt kas mėnesį nuo 2010 m. kovo 15 d. iki išlaikomo vaiko pilnametystės. Atsakovas išlaikymo nemoka. Įsiskolinimas A. G. yra 41.625,00 Lt, E. G. 49.251,31 Lt, D. G. 49.251,31 Lt. Atsakovui priklauso 82.658,07 Lt vertės nekilnojamasis turtas.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko.
Trečiasis asmuo „Gelvora“ prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo A. G. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo VMI prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Antstolių informacinės sistemos 2014 m. sausio 3 d. duomenimis, atsakovo atžvilgiu pagal kreditorių reikalavimus vykdoma 15 bylų, išieškoma 179.377,09 Lt suma, iš jų valstybės naudai 8.019,33 Lt bei jis turi 44,50 Lt mokestinę nepriemoką.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo „General Financing“ nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad atsakovas įsipareigojimų bendrovei nevykdo, yra vykdomas išieškojimas.
Trečiasis asmuo antstolis V. Č. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog atsakovas jam nesumokėjo 4.405,00 Lt vykdymo išlaidų. Visas prašomas priteisti ieškovams turtas yra areštuotas, o butas įkeistas bankui. Vykdomas išlaikymo išieškojimas ir kitiems atsakovo vaikams. Patenkinus ieškinį būtų pažeisti antstolio interesai.
Trečiasis asmuo BAB SNORAS nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog atsakovas nevykdė sudarytos paskolos sutarties, sutartis nutraukta, skola priteista, vykdomas išieškojimas. Priteisus išlaikymą turtu, skolos išieškojimas iš atsakovo būtų neįmanomas arba sunkiai įvykdomas.
Trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo M. G. nurodė, jog jos ir atsakovo vaikams M. G. ir J. G. po santuokos nutraukimo buvo priteistas išlaikymas, kurio atsakovas nemoka. Vykdomas išieškojimas. Atsakovo išlaikymo įsiskolinimas vaikams yra 30.894,70 Lt ir 3.030,37 Lt vykdymo išlaidų. Prašė priteisti šią sumą iš atsakovo vaikams ieškovų nurodytu turtu.
Išvadą byloje teikianti institucija, Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos skyrius, nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo formos pakeitimo, priteisiant vaikams tam tikrą turtą, neatitinka nepilnamečių E. ir D. G. interesų, kadangi vaikai turės prisiimti turto savininkų prievoles, nes vaikams atitektų turtas apsunkintas kreditoriniais įsipareigojimais, hipoteka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi buvo patvirtina ieškovės M. G. ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, kurioje šalys susitarė, kad atsakovas kiekvienam šalių nepilnamečiui vaikui A., E., D. G. moka išlaikymą po 750 Lt (viso 2.250 Lt) kas mėnesį nuo 2010 m. kovo 15 d. iki jų pilnametystės ir 27.000 Lt (viso 81 000 Lt) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 15 d. iki 2010 m. kovo 15 d. Vienas iš trijų vaikų, ieškovas A. G., tapo pilnamečiu. Ieškovas nurodo, kad įsiskolinimo suma jam jo pilnametystės dieną buvo 41.376,31 Lt. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečiams vaikams, E. G., išlaikymo įsiskolinimo suma 2012 m. rugsėjo 15 d. yra 49.251,31 Lt, o D. G. išlaikymo skola yra 49.251,31 Lt. Tačiau ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad kreipėsi dėl išlaikymo išieškojimo į antstolį ir antstolio pažymų apie tai koks yra išlaikymo įsiskolinimas vaikams nors ieškinį pareiškė 2013 m. kovo 20 d. (CPK 178 straipsnis). Skaičiuojant išlaikymą vaikams pagal šalių sudaryta taikos sutartį, ieškinio pateikimo dieną sūnui E. ir dukrai D, turėjo būti sumokėta po taikos sutarties patvirtinimo iki 2013 m. kovo 20 d. po 52.125 Lt (750 Lt x 33,5 mėn.=25.125+27.000) išlaikymas. Tai reiškia, kad visiems šalių vaikams (A., E., D.) atsakovas yra nesumokėjęs 145.626,31 Lt (52.125+52.125 + 41.376,31 ) išlaikymo.
Teismas pažymėjo, kad M. G. ir atsakovo santuoka nėra nutraukta. Jiems abiems priklauso dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartimi pagal trečiojo asmens A. G. prašymą buvo nustatyta atsakovui priklausanti turto dalis. Atsakovui priklauso 71/2264 žemės sklypo, kurio rinkos vertė yra 20.196,11 Lt bei 1/16 dalis gyvenamojo namo, kiemo rūsio ir kitų statinių, kurių vertė yra 16.545 Lt . Šiam turtui yra uždėti daugybiniai antstolių turto areštai. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 46.100 Lt vertės butas, kuriam uždėti antstolių turto areštai bei 2006 m. lapkričio 29 d. įregistruota hipoteka. Tokiu būdu ieškovas turi 82.841 Lt (20 196,11+16 545 + 46 100) vertės turto. Antstolių informacinės sistemos 2014 m. sausio 3 d. duomenimis atsakovo atžvilgiu yra vykdoma 15 bylų, išieškoma 179.377,09 Lt suma. Iš atsakovo taip pat yra išieškomas ir 30.894,70 Lt išlaikymo įsiskolinimas dar dviem jo nepilnamečiams vaikams V. G. ir G. G. bei 3.030,37 Lt vykdymo išlaidų. Taigi be 145.626,31 Lt įsiskolinimo ieškovams, atsakovas turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams dar apie 240.301,79 Lt.
Teismas pažymėjo, kad patenkinus ieškovų prašymą, E. G. atitektų 46.100 Lt vertės butas, kuriam nustatyta hipoteka ir jis apsunkintas kreditoriniais reikalavimais, tačiau nebūtų padengta net susidariusi jam skola bei vaikas gautų turtą apsunkintą prievolėmis, kas visiškai neatitinka vaiko interesų, bei atsakovas toliau turėtų mokėti jam tėvų sutartą išlaikymą. Ieškovui ir vaikui D. prašoma priteisti dalį žemės sklypo, namo ir kiemo statinių, t.y. 1/16 dalį šio turto, tad jiems tektų kiekvienam 18.370,55 Lt vertės (36.741,11:2) turtas, kuriuo jie realiai negalėtų naudotis ir kuris yra apsunkintas kreditorių reikalavimais, bei atsakovas toliau turės mokėti išlaikymą D. Pažymėtina, kad pakeitus išlaikymo formą iš dalies turtu ir visą atsakovo turtą priteisus ieškovo vaikams iš antros santuokos, visiškai neliks jokių garantijų, kad išlaikymą iš atsakovo gaus kiti du jo vaikai iš pirmos santuokos, kuriems atsakovas taip pat nemoka išlaikymo, bei bus nepaisomi ir kitų atsakovo kreditorių interesai.
Teismas pažymėjo, kad neturi galimybių nustatyti, ar po nutarties dėl išlaikymo priteisimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ir ar išlaikymo priteisimo metu atsakovas turėjo skolų. Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos nenutraukė, taikos sutarties sudarymo metu buvo jau įregistruota hipoteka butui, atsakovas išlaikymo vaikams neteikė ir neteikia, nedirba, o ieškovė gauna apie 500 Lt darbo užmokestį. Tad po išlaikymo priteisimo iš esmės aplinkybės nepasikeitė. Ieškovė su vaikais taip pat gyvena name, o atsakovas bute. Dėl išlaikymo formos pakeitimo ieškovai kreipėsi į teismą, prasidėjus vykdymo procedūroms. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai, prašydami pakeisti išlaikymo formą, tik siekia išvengti atsakovo prievolių kreditoriams vykdymo.
CK 3.201 straipsnis numato vaiko, jo tėvo (motinos) teisę reikšti ieškinį dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 3 dalis suteikia teisę prašyti pakeisti išlaikymo formą, bet ši norma nenustato išlaikymo formos pakeitimo sąlygų. Sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant CK 3.201 straipsnio 3 dalį su kitomis šios normos dalimis, sąlygos, būtinos išlaikymo formos dydžio keitimui, turėtų nulemti išlaikymo formos pakeitimo galimybę (CK 1.9 straipsnis). Kartu CK 3.201 straipsnio 1-3 dalys numato teismo diskrecijos teisę, bet ne pareigą tenkinti prašymą dėl išlaikymo formos ar dydžio pakeitimą. Šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai (CK 3.3 straipsnis), iš kurių vienas yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, taikomi, jeigu šeimos santykiai nesureguliuoti specialiomis normomis ir nėra galimybės taikyti įstatymo analogiją (CK 3.4 straipsnis). CK 3.196 ir 3.201 straipsniai – specialios šeimos teisės normos, nustatančios teisės į išlaikymą įgyvendinimo sąlygas ir tvarką. Šiose teisės normose numatytos išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo sąlygos, realizuojančios prioritetines vaiko teisių ir interesų apsaugos principą. Keičiant vaiko išlaikymo formą, vadovaujantis tik šiuo šeimos teisės principu, gali būti pažeidžiami kitų asmenų interesai, tame tarpe ir kitų išieškotojų, interesų pusiausvyra. Siekdamas užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, teismas aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pažymėtina, kad vaiko teisė į išlaikymą, užtikrinimą sąlygų, būtinų jo tinkamam vystymuisi, turi būti ginama ir šios teisės apsauga yra prioritetinė, tačiau atsakovui turint reikšmingų įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams, vienų vaikų iš antros santuokos interesai negali būti tenkinami maksimaliai, kitų vaikų iš pirmos santuokos ir kitų kreditorių interesų visiškai nepaisant. Tokia vaiko teisių gynyba neatitiktų teisingumo principo, kuris reikalauja siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros. Išlaikymo dydis, įskaičiuojant įsiskolinimą ir ateityje mokėtinas sumas, žymiai skiriasi nuo prašomo priteisti turto, kaip išlaikymo būdo, vertės. Akivaizdu, kad atsakovo turto nepakanka net atsiskaityti su visais nepilnamečiais jo vaikais ir kreditoriais. Susidaręs įsiskolinimas, atsakovui nemokant priteistų periodinių išmokų vaiko išlaikymui, gali būti padengiamas teismo sprendimo priverstinio vykdymo tvarka, realizuojant turtą, o lėšas paskirstant tarp kreditorių pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą eilę.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovai M. G., A. G. ir E. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai.
Apeliacinį skundą ieškovai grindžia šiais argumentais:
1) Teismo motyvas, kad atsakovo butas yra apsunkintas hipoteka, todėl šio turto priteisimas neatitiktų vaiko interesų, yra nepagrįstas. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje ir Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vaiko teisių prioritetinės apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad kiekvienoje situacijoje turi būti parinktas toks ginčo sprendimo būdas, kuris teisės normų ribose užtikrintų maksimalią naudą vaikui. Ieškinio pareiškimo metu atsakovas buvo skolingas E. G. 55.050,00 Lt pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį. Atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto vertė yra 46.100,00 Lt. Šis butas yra įkeistas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, tačiau skola kreditoriui yra mokama, bankas byloje nereiškė jokių prieštaravimų dėl ieškinio. Teismas neteisėtai grindė sprendimą spėlionėmis apie tai, kas atsitiktų, jei kreditorius nukreiptų išieškojimą į įkeistą turtą. Hipoteka ir ja užtikrinta atsakovo skola neturi jokios įtakos E. G. teisei gauti iš atsakovo išlaikymą. Hipotekos kreditoriaus reikalavimas yra tenkinamas be eilės iš įkeisto turto. Vaikų išlaikymas yra paskirstomas pirma eile, todėl išlaikymo įsiskolinimui viršijant ginčo turto vertę, kitų atsakovo kreditorių teisinė padėtis nesikeičia nei tenkinus, nei atmetus ieškinį. Minėtas butas gali patenkinti vaiko poreikius keliais būdais – vaikas gali jame gyventi, jį nuomoti ir gauti pajamas arba parduoti butą ir investuoti lėšas sau naudingu būdu. Atmetus ieškinį, vaikas ir toliau negauna išlaikymo jokia forma. Tai akivaizdžiai pažeidžia jo teises. Pasitvirtinus teismo prielaidoms ir hipotekos kreditoriui nukreipus išieškojimą į įkeistą butą, vaiko padėtis būtų geresnė, nei dabar, kadangi patenkinus banko reikalavimus, likusios lėšos būtų išmokėtos buto savininkui, tai yra nepilnamečiui.
2) Teismo argumentas, kad kiti du atsakovo vaikai, A. ir D. G., negalės naudotis atsakovo nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), be to nukentės kitų atsakovo vaikų, M. ir J. G., interesai, yra nepagrįstas. Atsakovui priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais dalies vertė yra 36.458,07 Lt. A. ir D. G. faktiškai gyvena nurodytame name, todėl šio turto priteisimas jiems visiškai atitktų nepilnamečių vaikų interesus. Išlaikymo skola jiems sudaro 96.570,00 Lt, tai yra viršija nurodyto atsakovo turto vertę, todėl kitų atsakovo kreditorių, kurių reikalavimai tenkinami po išlaikymo paskirstymo, teisinė padėtis lieka nepakitusi, tiek ieškinio patenkinimo, tiek jo atmetimo atveju. Atsakovo vaikai, M. ir J. G., yra vyresni už kitus vaikus, turi savo šeimas, darbus, jų turtinė padėtis yra stabili, užtikrinta kitais būdais.
3) Teismas nepagrįstai nurodė, kad šalių turtinė padėtis nepasikeitė nuo 2010 m. gegužės 21 d. Išlaikymo forma yra keičiama, nustačius, kad ji nebeatitinka vaikų interesų. Esminis skolos padidėjimas, kurio negalima išieškoti iš skolininko pajamų per 6 mėnesius, rodo išlaikymo formos pakeitimo būtinumą. Nepilnamečiams vaikams išlaikymas yra reikalingas tiek jų tėvams turint, tiek neturint kitų kreditorių. Vaikų teisė į išlaikymą yra prioritetinė bet kuriuo atveju. Išlaikymo formos pakeitimo klausimas kyla nepriklausomai nuo atsakovo kreditorių egzistavimo, todėl kitų kreditorių buvimas savaime neįrodo šalių nesąžiningumo. Teismo išvada, kad vaikų teisė į išlaikymą gali būti apginta pardavus atsakovo turtą iš varžytynių ir paskirsčius gautą sumą kreditoriams, prieštarauja vaikų teisių prioritetinės apsaugos principui, todėl yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo G. G. nesutinka su skundu, prašo palikti pirmos instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad šiuo metu atsakovo skola jos nepilnamečių vaikų išlaikymui sudaro 30.894,70 Lt, iš jų 3.030,37 Lt – vykdymo išlaidos. Visas prašomas priteisti turtas yra areštuotas, todėl jo priteisimas ieškovams yra negalimas, nes būtų keičiamas turto teisinis statusas bei būtų pažeistos kitų kreditorių teisės.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. G. nesutinka su skundu, prašo palikti pirmos instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad ieškinys buvo pareikštas, kad atsakovas išvengtų savo prievolių vykdymo kreditoriams. Ieškovai teismui nurodo, kad atsakovas nedirba, negauna pajamų ir neteikia jokio išlaikymo, kad nėra jokios galimybės iš atsakovo išieškoti išlaikymą. Ieškovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė banko pažymą apie tai, kad atsakovas nėra bankui pradelsęs paskolos mokėjimo. Ši aplinkybė rodo, kad atsakovas gauna pajamas, moka paskolą. Ieškovai tai žino, tačiau sąmoningai nenukreipia išieškojimo į atsakovo gaunamas pajamas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB Nordea Bank prašo apeliacinio skundo klausimą spręsti teismo nuožiūrą ir nenustatyti kreditoriui įkeistam butui jokių papildomų apribojimų, turtinių teisių, kurių nustatymas galėtų pažeisti kreditoriaus interesus bei apsunkintų skolos pagal sutartį išieškojimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutartimi patvirtintos išlaikymo formos nepilnamečiams vaikams pakeitimo.
Pagal CK 3.201 straipsnio 1-3 dalis teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, taip pat pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikaitė šalių turtinė padėtis.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-10614-235/2010 buvo patvirtinta ieškovės M. G. ir atsakovo V. G. taikos sutartis, pagal kurios 2 punktą atsakovas įsipareigojo kiekvienam vaikui teikti po 750,00 Lt išlaikymą per mėnesį nuo 2010 m. kovo 15 d. iki išlaikomo vaiko pilnametystės ir sumokėti po 27.000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui nuo 2007 m. kovo 15 d. iki 2010 m. kovo 15 d. (b.l. 9-10).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, kadangi kyla grėsmė vaiko interesams. Išlaikymo periodinėmis išmokomis didelis įsiskolinimas gali būti vertinamas kaip pagrindas persvarstyti vaiko išlaikymo teikimo formą pagal Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 3 dalį, jeigu kitokios formos taikymas yra įmanomas ir naudingas vaiko interesų požiūriu. Jei nuolatinio lėšų šaltinio nėra nei išmokoms, nei skolai padengti, tai gali būti svarstoma dėl susidariusio įsiskolinimo ir būsimo išlaikymo formos pakeitimo. Vietoj periodinių išmokų ir susidariusio už jas įsiskolinimo gali būti perduota vaikams skolininko buto, kuriame gyvena sutuoktinis su vaikais ir skolininkas, dalis, jei tai yra skolininko dalinė nuosavybė, jei jos dydis ekvivalentiškas įsiskolinimo ir būsimųjų išmokų sumai, o turto perdavimas natūra naudingas vaikams ir nepažeidžia skolininko interesų gyventi bute (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).
Ieškovai nurodo, jog atsakovo išlaikymo įsiskolinimas jiems yra lygus 139.878,93 Lt (b.l. 2). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti šio įsiskolinimo dydį ir jo susidarymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog net šeimos bylose šalys nėra atleistos nuo CPK 178 straipsnyje nustatytos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovai nepateikė, o ir teismas negavo iš antstolių jokių duomenų, jog ieškovai būtų prašę teismo išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo ir pateikę jį vykdyti antstoliui.
Atsakovui nuosavybės teise priklausančiam 46.100,00 Lt vidutinės rinkos vertės butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra įregistruota hipoteka. Antstoliai yra penkis kartus pritaikę šiam butui areštus, kurie nėra panaikinti (b.l. 18-19; 59). Ieškovui nuosavybės teise priklausančiai 44.120,00 Lt vidutinės rinkos vertės 1/6 daliai gyvenamojo namo su priklausiniais ir daliai žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat yra septynis kartus pritaikytas areštas (b.l. 12-19; 55-58).
Atsakovas 2010 m. balandžio 28 d., 2012 m. balandžio 2 d. ir 2013 m. sausio 11 d. buvo registruotas Darbo biržoje (b.l. 23), nuo 2012 m. balandžio 2 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 21 d. dirbo pagal verslo liudijimą (b.l. 163-166). Antstolių vykdomi išieškojimai iš atsakovo: 16.281,50 Lt išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai, 11.105,43 Lt išieškotojo UAB „General financing“ naudai, 7.957,33 Lt išieškotojo BAB bankas „SNORAS“ naudai, 70.342,00 Lt išieškotojo UAB „Infleks“ naudai, 61.266,50 Lt išieškotojo A. G. naudai, 2.253,93 Lt išieškotojo valstybės naudai, 4.405,00 Lt išieškotojo antstolio V. Č. naudai, 5.850,00 Lt išieškotojo Vilniaus VPK VP EPT naudai (b.l. 25-28; 94-96).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir bus nepalankūs kitiems asmenims (LAT 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).
Pagal CK 4.170 straipsnio 6 dalį, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, įkeistas daiktas gali būti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą, jeigu CK nenustatyta kitaip. Be to, pagal CPK 754 straipsnio 1 dalį hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Taigi šalių vaikui, E. G., nuosavybės teise priteisus butą, kuriam yra įregistruota hipoteka, ir kreditoriui pareikalavus nukreipti išieškojimą į įkeistą daiktą, turtas bus parduotas, neatsižvelgiant į tai, jog šiuo turtu buvo priteistas išlaikymas. Ieškovai nurodo, jog hipotekos kreditorius, AB Nordea Bank, nereiškia tokio reikalavimo, nes skola kreditoriui mokama. Tačiau šalys nepateikė jokių įrodymų apie hipoteka užtikrintos prievolės dydį bei jau atliktų ir dar likusių mokėjimų sumas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kitus aukščiau nurodytus įrodymus apie atsakovo bendros skolos kreditoriams mastą, turimo nekilnojamojo turto vertę ir jokių pastovių periodinių pajamų negavimą, pagrįstai abejoja tokios situacijos ilgalaikiškumu bei atsakovo galimybėmis sumokėti visą skolą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog ieškovas ir kiti nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovo motinai (b.l. 106-107). Taigi vaikai faktiškai negyvena nei bute, nei gyvenamajame name, kuriuos norima priteisti kaip išlaikymą. Todėl negalima pripažinti, kad šio turto priteisimas apsaugos vaikų interesus ir jų teisę į gyvenamąją vietą.
Pagal CK 3.198 straipsnio 1-2 dalis, kai išlaikymas turi būti mokamas dviem ar daugiau vaikų, išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo.
Pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą atsakovo vaikams, J. ir M., buvo priteistas išlaikymas po 1/3 dalį visų atsakovo pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki J. pilnametystės, o vėliau po ¼ dalį visų pajamų iki M. pilnametystės (b.l. 131). Taigi minimali išieškotina suma jiems buvo nustatyta 130,00 Lt per mėnesį (b.l. 128-130). Tačiau per visą išieškojimo laikotarpį jiems antstolis išieškojo tik 3.930,75 Lt, o išlaikymo įsiskolinimą jiems sudaro 30.894,70 Lt, iš kurių 3.030,37 Lt yra vykdymo išlaidos (b.l. 127). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog jau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi patvirtinta bylos šalių taikos sutartis pažeidė CK 3.198 straipsnio nuostatas, nes šalys neinformavo teismo apie kitus atsakovo išlaikytinius. Taip pat atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovės vaikams penkis kartus didesnį išlaikymą, negu savo vaikams iš pirmos santuokos. Aplinkybės, jog šiuo metu atsakovo vaikai, J. ir M. G., yra pilnamečiai (b.l. 124-125), nepaneigia jo pareigos sumokėti jiems išlaikymo įsiskolinimą. Be to, ieškovės vaikai E. ir A. G. šiuo metu jau abu taip pat yra pilnamečiai. Ieškovai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog egzistuotų svarbios priežastys nukrypti nuo CK 3.198 straipsnyje įtvirtinto išlaikymo vaikams lygybės principo. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išlaikymo ieškovui ir kitiems ieškovės vaikams priteisimas prašomu turtu, neproporcingai pažeistų J. ir M. G. interesus.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat išaiškina ieškovams, kad, atsakovui neteikiant savanoriškai išlaikymo, jie privalo pasinaudoti CPK nustatyta priverstinio taikos sutarties vykdymo tvarka. Antstoliui nerandant atsakovo turto ar pajamų, į kurias galima būtų nukreipti išieškojimą, ieškovai įgis teisę gauti išmokas vaikams pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.