Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apygardos administracinio teismo, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apygardos administracinio teismo, 700 Eur neturtinę žalą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina ne iš viešojo administravimo srities, o iš teismo procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ir bylos tyrimu, jo keliamas ginčas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjui išaiškinta, jog atsakomybę už žalą, be kita ko, atradusią dėl teismo neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis, o tokie ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (įvardindamas kaip „skundą“), kuriame prašė minėtą nutartį panaikinti ir skundą priimti. Pareiškėjas nurodė, kad skunde nekėlė pretenzijų dėl teisėjo veiksmų, o dėl padarytos neturtinės žalos susijusios su Vilniaus apygardos administracinio teismo netinkamai atliktomis funkcijomis, kurios yra įrodytos. Pareiškėjas pažymėjo, kad jeigu skundas pagal kompetenciją turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, tai pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį atsisakius nagrinėti skundą jis negali būti paliktas nenagrinėtu.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. liepos 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2023 m. rugpjūčio 3 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo elektroniniu paštu pateiktas skundas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyto reikalavimo, kad kiekvienas procesinis dokumentas turi būti pasirašytas, jo pateikimo būdas neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) sąlygų.

Pareiškėjas pateikė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams 2023 m. liepos 26 d. prašymą pratęsti terminą trūkumams pašalinti iki 2023 m. rugpjūčio 20 d., nurodydamas, kad nustatyto termino nepakaks, nes įstaiga (Pravieniškių 1-asis kalėjimas) atsakymus teikia iki 20 darbo dienų. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė Pravieniškių 1-asis kalėjimui pateiktą 2023 m. liepos 25 d. prašymą išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis originalų skundo tekstą pasirašytą originaliu jo parašu teismui.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nepratęsė pareiškėjui E. V. nustatyto termino atskirojo skundo trūkumams pašalinti ir laikė atskirąjį skundą nepaduotu bei grąžino jį pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, gavęs nutartį, iki savo prašymo išsiuntimo dienos (išsiųstas 2023 m. liepos 28 d. elektroniniu paštu), turėjo galimybę pašalinti nutartyje nurodytą atskirojo skundo trūkumą, t. y. minėtą procesinį dokumentą pateikti ne elektroniniu paštu, o elektroninių ryšių priemonėmis naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, t. y. EPP arba atskirojo skundo originalą (su originaliu pareiškėjo parašu) išsiųsti paštu, kaip to imperatyviai reikalauja teisės aktai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad objektyviai negalėjo nustatytu terminu šių aplinkybių pašalinti, todėl netenkino pareiškėjo prašymo pratęsti terminą atskirojo skundo trūkumų pašalinimui, nurodydamas, kad jis abstraktus ir nepagrįstas įrodymais.

III.

Pareiškėjas E. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir pratęsti terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. liepos 28 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą trūkumams pašalinti iki 2023 m. rugpjūčio 20 d., kadangi įstaiga iš kurios turi būti gautas atsakymas, atsakymus pateikia per dvidešimt darbo dienų. Pareiškėjas teigia, kad su prašymu pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad nedelsiant ėmėsi priemonių trūkumams ištaisyti. Pareiškėjas nurodo, kad jo teisės rinkti įrodymus yra apribotos, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas taip pat teigia, kad dokumentas buvo pateiktas išsiuntimui įstaigai, o jo originalo niekas negrąžino, todėl jo išsiųsti negali.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti ir laikė pareiškėjo atskirąjį skundą nepaduotu bei grąžino pareiškėjui – teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti ir laikė skundą nepaduotu bei grąžino pareiškėjui. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad pateikė teismui įrodymus, kad ėmėsi priemonių skundo trūkumams šalinti, pateikė Pravieniškių 1-ajam kalėjimui prašymą išsiųsti skundą per EPP, o skundo originalo negalėjo pateikti, nes jo negrąžino Pravieniškių 1-asis kalėjimas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo atskirasis skundas yra pateiktas elektroniniu paštu, todėl neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. liepos 20 d. nutartimi pagrįstai nustatė atskirojo skundo trūkumus.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iki 2023 m. liepos 28 d. elektroniniu paštu atsiųsto prašymo pratęsti terminą, pareiškėjas galėjo pašalinti atskirojo skundo trūkumus ir pateikti atskirąjį skundą naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, t. y. EPP, arba atskirojo skundo originalą (su originaliu pareiškėjo parašu) išsiųsti paštu, atsižvelgiant į tai sprendė, kad nėra objektyvių priežasčių dėl kurių pareiškėjas negalėjo pašalinti atskirojo skundo trūkumų. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Visų pirma, akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 20 d. nutartimi lygiaverčiai, kaip aprašė skundo trūkumų šalinimo būdą per EPP, neatskleidė pareiškėjui skundo šalinimo būdo – skundo originalo su originaliu parašu siuntimo paštu. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų šiam klausimui spręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. pareiškėjo elgesio siekiant ištaisyti atskirojo skundo trūkumus (ar pareiškėjas sąžiningai ir operatyviai siekė ištaisyti skundo trūkumus), pareiškėjo įdėtų pastangų ištaisyti skundo trūkumus ir tai patvirtinančių įrodymų (pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją nepasibaigus trūkumų šalinimo terminui ir paprašė išsiųsti skundą pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartyje nurodytu būdu), ar pareiškėjas iš viso turi galimybę susikurti ir naudotis EPP paskyra (iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo procesinius dokumentus pareiškėjo prašymu pateikinėjo įstaiga, todėl teisėjų kolegijai kyla pagrįsta abejonė, ar teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartyje akcentuotas atskirojo skundo trūkumų šalinimo būdas, pareiškėjui iš viso yra įmanomas), neatsižvelgė, kad atskirasis skundas buvo surašytas ranka, todėl jį pateikus administracijai išsiuntimui pirmą kartą, jo išsiuntimas raštu paštu šalinant skundo trūkumus taip pat yra apsunkintas, nes minėtą dokumentą pirmiausia reikia atgauti iš administracijos, pareiškėjo kaip atliekančio laisvės atėmimo bausmę apribotos galimybės rinkti ir teikti įrodymus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas turi sudaryti realią galimybę pašalinti skundo trūkumus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nevisiškai aiškiai nurodęs skundo trūkumų šalinimo būdus bei neįvertinęs apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos anksčiau aptartų reikšmingų faktinių aplinkybių, nepagrįstai padarė išvadą, kad nėra objektyvių priežasčių dėl kurių pareiškėjas negalėjo pašalinti atskirojo skundo trūkumų ir yra pagrindas nepratęsti termino skundo trūkumams šalinti bei laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.