Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai L. B. ir jos atstovei adv. Evelinai Davidavičiūtei, antstoliui Mariui Jastromskiui, suinteresuotam asmeniui G. B., nedalyvaujant suinteresuoto asmens (išieškotojo) AB SEB bankas atstovui, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos L. B. skundą (prieštaravimą) dėl antstolio M. Jastromskio veiksmų, suinteresuoti asmenys: G. B. ir AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

n u statė:

Antstolis M. Jastromskis pateikė teismui 2012-07-09 patvarkymą, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo (prieštaravimo) ir prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą dėl žemiau nurodytų motyvų.

Patvarkyme antstolis nurodė, kad jo kontoroje 2012-04-13d buvo gautas išieškotojo AB „SEB bankas“, prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo, tai yra Šiaulių m. apylinkės teismo 2012-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1310-394/2012 dėl priverstinio turto pardavimo, kurioje nurodyta priverstinai parduoti iš varžytinių skolininkų L. B., a/k (duomenys neskelbtini) ir G. B., a/k (duomenys neskelbtini) kreditoriui AB „SEB bankas“ įkeistą nekilnojamąjį turtą:

- 0,2000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),

- pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),

- pastatą - ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Taip pat priverstinai parduoti iš varžytinių G. B., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausanti kreditoriui AB „SEB bankas“ įkeistą nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Antstoliui nurodyta iš skolininkų priverstinai išieškoti 1.344.643,95 Lt negrąžintos paskolos, 21.065,70 Lt palūkanų, 2 373,11 Lt delspinigių, viso: 1.368.082,76 Lt skolos, 139,00 Lt žyminio mokesčio bei 5 procentus metinių palūkanų nuo visos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-03-16) iki visiško skolos išieškojimo.

Todėl antstolio kontoroje 2012-04-16 buvo priimtas patvarkymas priimti išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti vadovaujantis LR CPK 651 straipsniu. 2012-04-26 antstolis pateikė VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“ užklausas siekdamas, nustatant koks dar nekilnojamasis turtas, transporto priemonės priklauso skolininkams.

Be to 2012-04-26 buvo kreiptasi UAB „Matininkai“ ir sudaryta turto vertinimo paslaugų teikimo sutartis serija 12/KMS Nr. 000281, dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir Dainų g. 42-9, Šiauliai, vertinimo ir vertinimo ataskaitos parengimo. Antstolis 2012-04-26 kartu su turto vertintoju D. M., turto savininku G. B., apžiūrėjo vertinamą turtą.

2012-05-14 iš UAB „Matininkai“ buvo gautos nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos. Šių ataskaitų skenuoti variantai elektroniniu paštu persiųsti išieškotojui AB „SEB bankas“.

2012-06-19 buvo surašyti turto arešto aktai ir registruotu paštu, kartu su turto vertinimo ataskaitų kopijomis išsiųsti visoms šalims. Su skolininke L. B. antstolis bendravo mobiliuoju telefonu, siekdamas išsiaiškinti jos gyvenamąją vietą, kur būtų galima išsiųsti turto arešto aktus.

2012-06-27 elektroniniu paštu antstolis gavo AB „SEB bankas“ skolų išieškojimo skyriaus specialistės I. P. pranešimą, kad banko komitetas patvirtino turto ekspertines vertes.

Skolininkė L. B. irgi atvyko į antstolio kontorą, kur pasirašytinai jai buvo įteiktas turto arešto aktas.

Antstolis 2012-07-03 gavo skolininkės L. B. prieštaravimą dėl antstolio turto įkainavimo. Kartu su prieštaravimu skolininkė pateikė ir 2008-09-11 turto vertės nustatymo pažymą, 2011-01-07 išrašą iš VĮ Registrų centras, hipotekos lakštų kopijas. Antstolis 2012-07-03 žodžiu įspėjo L. B., kad jei bus priimtas sprendimas skirti ekspertizę turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymui, ji turės susimokėti ekspertizės atlikimo išlaidas, tačiau L. B. antstoliui atsakė, kad ji uždirba „minimumą“ ir ekspertizės atlikimo išlaidų nemokės.

2012-07-05 į antstolio kontorą atvyko G. B., kuriam taip pat pasirašytinai buvo, įteiktas turto arešto aktas.

Antstolis patvarkyme nurodė, kad turto vertės nustatymui buvo kreiptasi į UAB „Matininkai“, turto vertės nustatytos ir surašytos turto įvertinimo ataskaitos 2012-05-01, o skolininkės L. B. pateikti turto vertinimai yra 2008 metų, kas akivaizdžiai neatitinka šiuo metų rinkoje vyraujančių nekilnojamojo turto verčių. Aprašant ir areštuojant nekilnojamąjį turtą buvo vadovaujamasi 2012-05-08 UAB „Matininkai“ sudarytomis turto įvertinimo ataskaitomis, skolininkė L. B. žodžiu buvo informuota, kad ekspertizės išlaidas turės apmokėti nustatytai turto vertei prieštaraujanti šalis, įmokėdama ekspertizės išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau skolininkė su tuo nesutiko, dėl to antstolis 2012-07-09 patvarkymu atsisakė patenkinti skolininkės L. B., a/k (duomenys neskelbtini) prieštaravimą dėl turto įkainojimo.

Taip pat kartu su pareiškėjos skundu antstolis pateikė teismui ir vykdomąją bylą.

Teismo posėdžio metu antstolis pakartojo patvarkyme nurodytus motyvus ir prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti.

Suinteresuotas asmuo G. B. nepateikė teismui į bylą procesinio dokumento dėl pareiškėjos skundo, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad pretenzijų antstoliui neturi, laiko, jog turto vertintojas jam ir sutuoktinei priklausančius nekilnojamuosius daiktus įvertino teisingai. Pripažino, jog ieškojo galimo nekilnojamųjų daiktų pirkėjo, tačiau kol kas susitarti nepavyko, tačiau džiaugtųsi, kad iki kitų varžytinių datos toks galimas pirkėjas atsirastų. Nurodė, kad nepasitiki pareiškėja, be to ji nepateikė jokių pasiūlymų kas galėtų nupirkti jiems priklausančius nekilnojamuosius daiktus už jos prašomą kainą. Todėl prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

AB SEB bankas, kaip kreditorius, siekia kuo greičiau gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto vertės, todėl yra suinteresuotas, kad turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą. Tačiau pardavimo kainą apsprendžia rinka (yra sumažėjusi paklausa). Dėl to pareiškėja, išieškotojo nuomone, nepagrįstai pageidauja, jog turtas turi būti įkainuotas remiantis hipotekos lakšte fiksuotu turto įkainojimu (hipotekos lakštas sudarytas 2008 metais, kai nekilnojamojo turto rinkos kainos buvo pasiekusios savo apogėjų, o dabartiniu metu jos yra ženkliai kritusios).

Išieškotojas prašė teismo byloje procesinį sprendimą priimti savo nuožiūra.

Išieškotojas iki teismo posėdžio, pateikė teismui prašymą nurodydamas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas turto vertintojas (turintis ir turto vertintojo eksperto statusą) D. M. parodė, kad atliko jam patikėto turto vertės nustatymą lyginamuoju būdu. Atlikdamas turto vertinimą jis vertino viską: analogiškus nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sandorius Šiaulių m., vertinamų daiktų būklę, jų padėtį miesto teritorijos atžvilgiu ir kitas aplinkybes. Laiko, kad pasirinktas turto vertinimo būdas yra teisingas. Papildomai nurodė, kad jam vertinant skolininkų turtą kitu būdu turto vertė būtų mažesnė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos L. B. skundas atmestinas.

Vykdymo pagrindai ir vykdytini dokumentai.

Dokumentai, kurių pagrindu išduodami vykdomieji raštai ir atliekami priverstinio vykdymo veiksmai, vadinami vykdytinais dokumentais. Vykdymo proceso tvarka vykdomi ne tik teismo priimti sprendimai ar kiti procesiniai dokumentai, bet ir kitų institucijų bei pareigūnų išduoti vykdytini dokumentai (CPK 587 str. 1d. 4p.). Tai vienas iš išskirtinių vykdymo proceso kaip baigiamosios civilinio proceso stadijos bruožų. Vykdymo procesas gali prasidėti ne tik teismui priėmus sprendimą, t.y. procesui byloje praėjus prieš tai einančias stadijas: civilinės bylos iškėlimo, pasirengimo bei teisminio nagrinėjimo ir galbūt bylos nagrinėjimo apeliacine ar kasacine tvarka, bet ir apskritai nebuvus jokio bylos nagrinėjimo teisme, pavyzdžiui, institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, tai yra tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais (LR CPK 587 str. 1d. 4 p.). Vykdytinų dokumentų sąrašą pateikia LR CPK 584 straipsnis, kuriame nustatyta, kokie dokumentai yra laikytini vykdytinais dokumentais.

Byloje nustatyta, kad išieškotojo AB SEB bankas atstovas 2012-04-13 pateikė antstoliui M. Jastromskiui Šiaulių m. apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012-03-20 priimtą nutartį, pagal kurią nurodyta praduoti iš varžytinių skolininkams L. B. ir G. B. nuosavybės teise priklausantį konkretų turtą, kuris yra įkeistas kreditoriui AB SEB bankui. Tuo pačiu teismo procesiniame dokumente nurodyta, kad iš skolininkų kreditoriui turi būti išieškota iš viso: 1.368.082,76 Lt, 139,00Lt žyminio mokesčio bei 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos iki visiško skolos išieškojimo. Remiantis paminėtu teismas konstatuoja, kad pagal antstoliui M. Jastromskiui pateiktą vykdomąjį dokumentą iš skolininkų G. B. ir L. B. išieškomos skolos suma iki šiol nėra nesumažėjusi. Tuo pačiu pripažintina, kad yra pažeidžiamas kreditoriaus teisėtų lūkesčių principas kuo greičiau susigrąžinti skolą iš skolininkų (CK 1.2 str.).

Vykdomojo dokumento sąvoka ir rūšys. Vykdomojo dokumento turinys ir išdavimo tvarka.

Vykdymo veiksmai atliekami vykdomųjų dokumentų pagrindu. Pagal LR CPK 586 straipsnio 2 dalį be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Vykdomųjų dokumentų sąrašą pateikia LR CPK 587 straipsnis, pagal kurį vykdomieji dokumentai yra ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.

Iš pateikto aiškinimo matyti, jog kai kuriais atvejais vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas. Vykdytinumo požymis išreiškiamas per valstybės garantuojamą priimto procesinio sprendimo įvykdymą prievarta. Kadangi skolininkai G. B. ir L. B. gera valia savo įsipareigojimo kreditoriui AB SEB bankas neįvykdė, dėl to 2012-03-20 nutartis po pateikimo antstoliui turi būti vykdoma kuo skubiau. Dėl to teismas daro išvadą, kad išieškotojas AB SEB bankas kaip suinteresuotas asmuo pateikęs antstoliui vykdytiną dokumentą, kurio pagrindu turėjo būti tuoj pat pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš skolininkų, neturi pareigos tik jis vienas rūpintis skolininkams priklausančio turto vertės nustatymu, kadangi tuo turi būti suinteresuoti ir patys skolininkai bei antstolis.

Vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti.

Pagal LR CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal LR CPK 651 straipsnio 2 dalį sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis jį patikrina šios teisės normos reikalavimus.

Antstolis, nenustatęs nurodytų akivaizdžių kliūčių, vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda jį vykdyti. Vykdomuosius veiksmus antstolis privalo pradėti skubaus vykdymo bylose ne vėliau kaip kitą dieną po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kitose bylose - ne vėliau kaip per penkias dienas nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti (LR CPK 653 str.). Antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, gali atlikti pirminius vykdymo veiksmus: iškviesti vykdymo proceso šalis ir išaiš­kinti jiems jų teises, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui. Kadangi antstolis nenustatė aukščiau nurodytų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį raštą, todėl laikytina, jog jis neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti ir nepriimti išieškotojo AB SEB bankas įgalioto atstovo pateikto vykdytino dokumento ir pagal jį pradėti pradinius vykdymo veiksmus.

Dėl antstolio veiksmų išieškant iš areštuoto skolininko turto.

Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas. Šiuos apribojimus nustato turtą areštuojantis organas. Jeigu turtas areštuojamas teismo nu­tarties pagrindu, teismo nutartyje nurodoma, kokie apribojimai turi būti taikomi areštuotam turtui. Antstolis, areštuodamas turtą, turi pats nustatyti šiuos apribojimus ir nurodyti juos turto arešto akte. Apribojimai nustatomi priklausomai nuo konkrečių vykdomosios bylos aplinkybių: turto pobūdžio, jo savybių, ūkinės reikšmės skolininkui ir pan.

Turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.

Areštuojant skolininko turtą, visais atvejais turi būti apribojama areštuoto turto savininko disponavimo turtu teisė. Priešingu atveju, turto areštas netenka prasmės. Skolininko teisė valdyti areštuotą turtą gali būti ribojama siekiant išsaugoti turtą, pavyzdžiui, uždraudžiant skolininkui areštuotą pastatą pertvarkyti ir pan. Gali būti apribojama skolininko teisė valdyti turtą ir tais atvejais, kai, naudojantis turtu, iš esmės mažėja jo vertė. Perduodant turtą saugoti kitiems asmenims, skolininkas visada netenka teisės naudotis areštuotu turtu.

Skolininko nuosavybės teisės į areštuotą turtą apribojamos laikinai: iki skolininkas pats geranoriškai sumokės skolą arba turtas bus realizuotas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka ir tokiu būdu bus patenkinti išieškotojo reikalavimai.

Kaip jau minėta iš vykdomosios bylos seka, kad antstolio M. Jastromskio kontoroje 2012-04-13 gautas išieškotojo AB SEB bankas įgalioto atstovo prašymas dėl vykdomojo dokumento vykdymo, nurodant, kad skola iš skolininkų G. B. ir L. B. išieškoma pagal Šiaulių m. apylinkės teismo 2012-03-20 nutartį civ. byloje Nr. 2-1310/394/2012, pažymint ir skolos dydį (v/b, 1 b.l.). Antstolis 2012-04-16 patvarkymais priėmė vykdymui išieškotojo pateiktą minėtą teismo nutartį. Atsižvelgiant į skolos dydį antstolis atliko pradinius vykdymo veiksmus ir pateikė viešiems registrams užklausas dėl kito skolininkų valdomo turto. Tuo pat metu antstolis esant išieškotojo sutikimui 2012-04-26 sudarė Turto vertinimo paslaugų teikimo sutartį. Pažymėtina, kad skolininkui G. B. priklausantis turtas yra areštuotas ir kitų procesinių sprendimų pagrindu (v/b, 40-41 b.l.). Atsižvelgiant į skolos dydį bei skirtingas skolininkams priklausančio turto vertes, pripažintina, kad antstolis 2012-04-26 pagrįstai sudarė Turto vertinimo paslaugų teismo sutartį pagal jam pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą ir paskyrė skolininkų turto vertės nustatymą (v/b, 21 b.l.). Antstolis 2012-06-19 areštuodamas skolininkų (įkaito davėjų) turtą, jo akte nurodė, kad viso areštuoto turto vertė yra 645 000 Lt, atsižvelgiant į turto vertintojo pateiktus duomenis. Šis vykdymo eigoje priimtas procesinis dokumentas buvo pateiktas abiems skolininkams ir jie supažindinti pasirašytinai (v/b, 45-46 b.l.). Ten pat nurodyta, kad skolininkų turto arešto mastas yra 1 368 221,76 Lt.

Tuo pačiu pažymėtina ir pripažintina, kad antstolis teisingai turto arešto akte nurodė, jog parduodamo nekilnojamojo turto vertė yra nustatyta pagal turto vertinimo ataskaitą.

Remiantis paminėtu teismas konstatuoja, kad antstolis tinkamai vykdė pradinius procesinius veiksmus, susijusius su skolininkų turto vertės nustatymu.

Dėl areštuoto turto įkainojimo.

Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (o vykdydamas teismo nutartį dėl arešto - turto aprašą). Abiem atvejais jis negali areštuoti skolininko turto daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudaromas, nedelsiant pateikiami turto arešto aktų registro tvarkytojui jo registravimui turto arešto aktų registre.

Pagal vykdomąją bylą nustatyta, kad antstolis išsiuntė skolininkams visus tuo metu vykdymo procese priimtus procesinius dokumentus, kuriuose jiems yra ne tik išaiškinta jų teisė apskųsti antstolio veiksmus, bet ir juose nurodyta, jog antstolio procesiniai veiksmai skundžiami teismui per nustatytą terminą (v/b. 45-46 b.l.).

Kaip jau minėta antstolis negali areštuoti skolininko turto daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Teismas jau yra konstatavęs, jog antstolis turėjo teisę turto arešto akte nustatydamas aprašomo turto vertę remtis turto vertės įvertinimo ataskaitoje nurodyta jo verte, kadangi įstatymas tokiu atveju reikalauja nustatyti rinkos kainą (CPK 681 str. 1d.) (v/b, 45-46 b.l.). Pastebėtina, kad ir atsižvelgiant į gautus kitus duomenis dėl įkaito davėjams priklausančio turto vertės nustatymo (v/b, 58-69 b.l.), nors jie skiriasi nuo turto vertintojo pateiktų duomenų ginčo turtą, tačiau tai nesudaro antstoliui pagrindo vėl tikslinti areštuoto ir parduodamo turto vertę. Pažymėtina, kad vykdymo proceso teisės doktrinoje pripažįstama, jog tokiu atveju turto vertę tiksliai gali nustatyti tik rinka. Turto arešto metu turi būti nustatoma kuo tikslesnė jo kaina, kadangi ši kaina turi didelę reikšmę tolesniam vykdymo procesui, tačiau įstatymas tokį reikalavimą sieja ir su skolininkų (įkaito davėjų) bei ieškotojo nuomonę dėl areštuoto vertės. Antstolis 2012-05-07 pranešimu informavo išieškotoją, kad yra gautas skolininkams priklausančio turto įvertinimas ir išieškotojas (įkaito turėtojas) su juo susipažinęs prieštaravimo antstoliui dėl to nereiškė (v/b, 23 b.l.). Pagal LR CPK 681 straipsnį jeigu vykdymo proceso šalys prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, tik tuomet antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Kaip jau minėta išieškotojas ir skolininkas G. B. visiškai pasitiki antstoliu ir neturi pastarajam jokių pretenzijų, o tik pareiškėja (skolininkė) L. B. prašo antstolio turto vertei nustatyti skirti ekspertizę, nurodydama, kad ji nesutinka su turto vertintojo nustatyta nekilnojamųjų daiktų verte (v/b, 56 b.l.).

Kaip jau minėta, pirmiausia, CPK 681 str. 1 d., numato, kad aukščiau nurodytu atveju antstolis skolininko turtą įkainuoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į vykdymo procese dalyvaujančių asmenų nuomonę. Tik tuomet jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, arba pačiam antstoliui kyla abejonių, tuomet jis skiria turto vertei nustatyti ekspertizę. Iš šios normos turinio seka, kad ne tik antstolis savo lėšomis atlieka ekspertizę, bet ir kiti vykdymo proceso dalyviai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į CPK 682 str. 3, 4 dalį. Tik tuomet jeigu pvz., skolininkė nesumoka būtinų sumų už ekspertizės atlikimą ir nėra teisinio pagrindo jos nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, tuomet antstolis turi teise, o ne pareigą savo iniciatyva skirti ekspertizę turto vertei nustatyti.

Antra, įstatymas suteikia antstoliui teisę, o ne pareigą, kreiptis į turto vertės nustatymo ekspertus tik esant motyvuotiems skolininko prieštaravimams ir jeigu jis pats abejoja dėl tikrosios turto vertės. Tokiu atveju antstolis turi sumokėti ir turto ekspertams už ekspertizės atlikimą. Be to iš minėtos teisės normos turinio seka, kad kitų atveju antstolis privalo skirti parduodamo turto vertei nustatyti ekspertizę, tačiau neprivalo mokėti už jos atlikimą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad antstolis yra privatus asmuo vykdantis dalį jam valstybės patikėtų funkcijų. Antstolis neprivalo finansuoti vykdymo proceso dalyvių pareikštų prašymų, jeigu jie nenurodo dėl kokių priežasčių to negali padaryti patys. Nors pareiškėja teigė, kad neprivalo ir neturi lėšų sumokėti už būsimos ekspertizės atlikimą, tačiau tokių duomenų teismui apie jos dabartines pajamas ji nepateikė. Pakartotinai atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nedraudžia antstoliui sumokėti ekspertams už vieną iš vykdymo proceso dalyvių pastarajam neturint lėšų, tačiau tokio įpareigojimo jis antstoliui nenustato ir iš normos turinio negalima daryti išvados jog ji yra imperatyvi. Nors dalis vykdymo proceso normų turi imperatyvų pobūdį, tačiau kiekvienu atveju esant skirtingiems teisiniams santykiams ir aplinkybėms, tokių normų turinys dėl imperatyvumo negali būti absoliutinimas. Be to antstoliui suteikta teisė esant tam tikroms aplinkybėms atsisakyti skirti turto vertės nustatymui ekspertizę ir laikoma, jog turtas yra įkainotas turto arešto akte antstolio nurodyta verte (CPK 682 str. 3d.).

Kiekvienu atveju nustačius per mažą ar per didelę areštuoto turto kainą, šią klaidą gali ištaisyti rinkos mechanizmas, pirkėjams pasiūlius aukštesnę ar žemesnę kainą. Dėl to pareiškėjos nuoroda, kad antstolis nustatė per žemą parduodamo turto kainą gali likti neįgyvendinta ir po ekspertų atlikto turto vertinimo. Todėl kiekvienu atveju svarbu vertinti visas su turto kaina susijusiais aplinkybes, o ne vien tik akcentuojant žemą jo kainą.

Teismas sutinka su antstolio 2012-07-09 patvarkyme nurodytu motyvu, jog šiandien realią nekilnojamojo turto vertę gali nustatyti tik rinka. Tuo pačiu atkreiptinas pareiškėjos (skolininkės) dėmesys į tai, kad jai siekiant pašalinti turto arešto akte esančią nurodytą parduodamo turto vertę ir dėl to reiškiant prieštaravimą, ginčo atveju ji gali motyvuotai prašyti antstolio skirti turto vertei nustatyti ekspertizę, o to nepadariusi netenka teisės remtis vien tik aplinkybe, jog įstatymas įpareigoja antstolį sumokėti ekspertams už būsimos ekspertizės atlikimą. Kaip jau teismas yra pastebėjęs, tokios imperatyvios nuostatos įstatyme nėra. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepateikė teismui jokių duomenų, kad šiandien turto arešto akte nurodyta parduodamo varžytinėse turto vertė neatitinka tikrosios vertės, kas nesudaro teisinio pagrindo naikinti ir 2012-07-09 antstolio patvarkymo.

Pastebėtina, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis LR CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnis nustato, kad valdymo teisės apribojimas yra teisės turėti turtą savo žinioje, leidžiančios daryti tam turtui fizinį bei ūkinį poveikį, priverstinis laikinas apribojimas.

Naudojimosi teisės apribojimas - teisės naudoti turto naudingąsias savybes, gauti iš turto pajamų bei vaisių ar kitos naudos priverstinis laikinas apribojimas.

Disponavimo teisės apribojimas - teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą - teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti - priverstinis laikinas apribojimas.

Areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Asmuo perduotu saugoti turtu gali naudotis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo.

Kaip jau minėta antstolis 2012-06-19 surašydamas turto arešto aktą nurodė, kad turtas ir toliau lieka įkaito davėjams kaip turto savininkams, o turto arešto aktų registre įregistruodamas turto areštą irgi nurodė, jog turto arešto būdu tik apribotas įkaito davėjų disponavimas šiuo turtu. Dėl to pripažintina, kad skolininkai jiems priklausantį visą turtą gali valdyti ir naudoti.

Teismas sutinka su antstolio motyvu, kad įstatymas nedraudžia įkaito davėjams prašyti varžytinėse realizuojamą turtą parduoti skolininko (ų) pasiūlytam pirkėjui.

Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, atmestini ir pareiškėjos motyvai dėl to, jog antstolis realizuodamas įkaito davėjos turtą pažeidė CPK 678 str. 1d. 5p., 681, 682 str. nuostatas, kadangi tokiu duomenų byloje nėra.

Atskirai pažymėtina, kad su minėtais pareiškėjos skundo argumentais teismas negali sutikti pirmiausia, vien dėl to, jog antstolis atlieka vykdymo procese veiksmus, susijusius ir su įkaito turėtojo veiksmais, o ne vien tik patiems skolininkams priklausančiu turtu. Be to suinteresuotas asmuo G. B. teismo posėdžio metu nereiškė antstoliui pretenzijų dėl jam priklausančio turto vertės nustatymo. Tokios pat nuostatos laikėsi ir išieškotojas (įkaito turėtojas) AB SEB bankas. Nors skolininkė gali būti suinteresuota, įkaito turėtojui neprieštaraujant, kad jai priklausantis turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, tačiau kaip jau teismas yra nurodęs, tam reikalingos realios pastangos, o ne vien skundo pateikimas teismui.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos darytina išvada, kad antstolis laikėsi aukščiau nurodytų vykdymo proceso nuostatų. Šią teismo išvadą patvirtina ir minėtoje byloje esantys rašytiniai dokumentai. Tuo pačiu teismas pažymi, kad remiantis CPK 178 straipsnio nuostata, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Remiantis aukščiau nurodytais argumentais teismas daro išvada, kad antstolio veiksmai neprieštaravo vykdymo proceso principams ir pripažintini teisėtais, dėl to teismui yra pagrindas netenkinti pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų ar naikinti 2012-07-09 antstolio patvarkymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų išieškotojui atlyginimo.

Sutinkamai su LR CPK 443 str. 6 dalimi dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Proceso dalyvių atstovai prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė todėl jos nepriteistinos. Tačiau iš pareiškėjos išieškotinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei, kadangi jų bendra suma viršija 10 Lt (CPK 96 str. 6d.). Dėl to iš pareiškėjos valstybei priteistina 37,50 Lt pašto išlaidų atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos L. B. skundą atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš pareiškėjos L. B. (a/k (duomenys neskelbtini)) 37,50 Lt (trisdešimt septynis litus 50 ct) pašto išlaidų atlyginimui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.

Teismo nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui M. Jastromskiui vykdomąją bylą Nr. 158-3472/2012.