- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-06
- Bylos Nr.
- 1-2052-1057/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01286-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- V. Ž.
- Advokatai
- Antonas Kviatkovskis, Jurijus Surininas
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , lenkų tautybės, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 kl. išsilavinimo, dirbantis statybose UAB „(duomenys neskelbtini)“, Užimtumo tarnyboje registruotas (iš kaltinamojo žodžių), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta Vilniaus m. savivaldybė, teistas:
1) 2002-10-30 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 3 d., – laisvės atėmimu 2 m., 3 mėn.;
2) 2011-10-14 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 284 str. 1 d., LR BK 187 str. 1 d. – areštas 72 paros;
3) 2013-10-08 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. – 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 (1) str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė – laisvės atėmimas 8 mėn. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti bei atlyginti žalą Valstybinei ligonių kasai prie SAM;
4) 2014-04-24 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. - 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64(1) str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 mėn.. Vadovaujantis LR BK 64 str. bausmė subendrinta su 2013-10-08 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas - 1 metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiosios, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, teistumas išnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Ž. mušdamas, nežymiai sutrikdė mažamečiui šeimos nariui sveikatą, o būtent: jis, 2018-12-14 apie 14 val., namuose (duomenys neskelbtini) nemažiau dviejų kartų sudavė diržu į kūną sūnui D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, dešiniame kelyje, bei dešiniame dilbyje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė D. Ž. sveikatą.
Šiais savo veiksmais V. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Ž. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad nuvažiavo į ligoninę pas stomatologą, davė narkozę vaikui, bet daktarė neišlaikė, tai žmona su sesele laikė vaiką, kol išrovė dantuką, nunešė į taksi, nuvažiavo namo. Namuose pasakė, kad eitų pagulėti, vaikas pasiėmė planšetę ir pradėjo po kambarį vaikščioti. Kaltinamasis paėmė medžiaginį diržą ir pasakė, kad eitų miegoti. Kažkaip per ranką jam su tuo diržu gavosi. Vaikas nesuprato ką daro, matėsi tai. Įjungė „multiką“, vaikas paklausė, ar gali atsigulti šalia, atsigulė, prisiglaudė ir užmigo. Kaltinamasis atsikėlė, vaikas miegojo, atvažiavo kaltinamojo motina, o kaltinamasis išvažiavo su žmona. Policininkei sakė, kad apklaustų žmoną, bet nenorėjo jos apklausti, o močiutė pasakė, kad nuo vakaro jau buvo mėlynės, ji nesakė pareigūnei to, nes bijojo. Su draugais žaidė vaikas kieme su kardais, gal dėl to mėlynė atsirado. Turi 3 vaikus, iškvietė pareigūnus ir paėmė vaikus. Paskambino į policiją vaiko dėdė, atvažiavo su inspektore, visi ten girti buvo ir vaikus pasiėmė. Vaikščiojo pas psichologus, pas anoniminius alkoholikus. Nedavė vaikui per užpakalį. Į proceso dalyvių klausimus atsakė, kad pas motiną nėra odinio diržo, tik „dermantinis“, gal praeidamas davė per užpakalį, nes vaikas nesuprato ką darė, planšetę mėtė. Sakė, kad eitų vaikas atsigulti, narkozė jam buvo, dantukas, vaikas neklausė. Vaikas sunervavo, nes vėl žaidė, vėl mėtė planšetę, kaltinamasis sakė„eik atsigulti, pasiimsiu diržą“. Davė 2 kartus per rankas, per užpakalį nestipriai. Suprato, kad tie veiksmai sukels skausmą vaikui, neteisingi veiksmai, nežino, kodėl paėmė diržą, norėjo, kad jis apsiramintų. Ten buvo medžiaginis diržas. Mosikavo juo. Jis sėdėjo ant lovos, o vaikas vaikščiojo pirmyn atgal po kambarį su planšete, sakė vaikui, kad negalima vaikščioti po narkozės. Suko tą diržą ant rankos, nežino, ar nuo šito diržo tos mėlynės. Dabar nebeturi problemų dėl alkoholio. Užsikodavo, anoniminius alkoholikus lankė. Iš medžiagos diržas buvo, supranta, kad vaikas mažesnis, kad pasekmės skaudesnės jam. Myli sūnų. Sagties nebuvo ant diržo. Laikė ir suko diržą kol jis baigs vaikščioti. Nematė pėdsakų ant kūno. Neverkė jis po diržo sudavimo, atsigulė šalia paskui ir užmigo, žiūrėjo filmuką. Kartu buvo ir motina viename kambaryje. Kai vaikas neklausė – susinervino, paskui tą diržą vėl padėjo į spintą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. Ž. parodė, kad psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, narkologėse įskaitose neįrašytas. Turi sūnų D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu sūnui yra nustatyta laikinoji globa, jis gyvena su jo mama J. Ž. Adresu (duomenys neskelbtini). 2018-12-13 jam paskambino mama ir paprašė, kad rytoj, t. y. 2018-12-14 jis ateitų prižiūrėti D., kadangi jai reikėjo į darbą, o D. gydytojas rekomendavo nelankyti darželio ir pabūti namuose. 2018-12-14 ryte apie 7 val, jis atėjo pas mamą (duomenys neskelbtini), ir pasiliko su D. Apie pietus, apie 14 val., D. reikėjo eiti pietų miego, pasakė, kad jis ruoštųsi miegui, tačiau D. neklausė, pradėjo bėgioti po kambarį, visiškai nekreipdamas į jį dėmesio. Tada jis paėmė nedidelį diržą ir tuo diržu mosikavo, kai D. bėgo pro šalį, pataikė jam diržu du kartus per kojas, taikėsi per užpakalį, bet tiksliai nematė kur pataikė, ir galimai pataikė per ranką. D. sustojo, apsiramino, pradėjo lyg tai verkti, tačiau jis greitai jį nuramino ir jie kartu nuėjo miegoti, D. labai greitai užmigo. Atrodo, jis net neverkė, o tik vaidino, jog verkia. Vakare atėjo mama ir jis išėjo namo. Labai gailisi, jog tą dieną nerado kito būdo kaip sudrausminti D., tikrai nenorėjo sukelti jam fizinio skausmo, o tiesiog sudrausminti ir pagąsdinti, kad jis nebėgiotų po kambarį, o eitų pietų miego. Kai D. atsikėlė tą dieną po pietų miego jis buvo linksmas, pavalgė ir pradėjo dėlioti „Lego“. Vakare, kai atėjo motina, D. nieko savo močiutei nesakė, nesiskundė, kad jam kažką skauda. O vėliau po kelių dienų motina jam paskambino ir papasakojo, jog ją kviečia į darželį pasiaiškinti, kodėl ant D. kūno yra mėlynių. Tada jis mamai telefonu prisipažino ir papasakojo, jog norėjo sudrausminti D., todėl paėmė diržą bei kelis kartus jam sudavė, tačiau tikrai nenorėjo stipriai suduoti, o tiesiog neapskaičiavo savo jėgos, todėl liko mėlynės. Labai gailisi dėl to įvykio, daugiau diržu vaiko niekada neauklės, šiuo metu, kai lanko sūnų, jų santykiai su D. geri, jis nepyksta ant jo dėl to, kad paauklėjo jį diržu, jie gerai sutaria (b. l. 72-74)
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė J. Ž. parodė, kad vaiką pas stomatologą vežė ketvirtadienį, t.y. 2019-12-14, užsiregistravusi buvo, ištraukė dantį, liepė pabūti namie, nes narkozę davė. Paskambino iš darbo, nors porai valandų reikėjo nueiti. Vaikas miegojo, ji 7 val. išvažiavo į darbą, anūką paliko prižiūrėti sūnui. Šeštadienį jis lauke buvo, sekmadienį pamatė dvi mėlynes kai maudė. Nukentėjusysis su kitu berniuku ant sūpynių suposi, vaikas yra hiperaktyvus. Pamatė mėlynes, vaikas dėl jų nieko nesakė, pakalbėjus vaikas pasakė, kad tėtis mušė. Tėvo paklausė iš kur mėlynės, jis atsakė, kad su vaikišku diržu džinsiniu truputį sudavė, gal nuo to, o gal lauke užsigavo. D. nieko nesakė, kad jam davė tėtė. Auklėtoja pamatė, pasakė iš karto jai, įspėjo ją dėl mėlynių. Pas direktorę nuėjo, psichologas buvo, pasakė, kad tėvas truputį mojavo su diržu. Vaikas kieme nuolat užsigauna, mėlynės atsiranda. Teismui, pagarsinus nukentėjusiojo atstovės duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji su jais sutiko ir parodė, kad šeštadienį, sekmadienį buvo vaikas ant sūpynių, vaikas pasakė auklėtojai, kad tėvas sudavė, paskui jai pasakė. Vakare sekmadienį pamatė mėlynes. Gal pasakojo vaikas sekmadienį, neatsimena. Vakare maudė, sakė vaikas, kad tėtis su diržu mušė. Ant kojos mėlynės buvo, dar pasakė, kad su kardu užsigavo. Diržas neturi sagties, užsisega plastmasiniu segtuku, neturi to diržo dabar, nes išmetė. Į kaltinamojo gynėjo klausimus atsakė, kad gruodžio 14 d. 7 val. ryto, buvo ketvirtadienis arba penktadienis, jai reikėjo į darbą. Į darželį vaiką reikėjo vesti kitą dieną. Ketvirtadienį pas daktarą buvo, o penktadienį įvyko įvykis. Dirba (duomenys neskelbtini), reikėjo porai valandų nuvažiuoti. 2019-12-14 atvažiavo sūnus. Rekomendacija daktaro buvo kitą dieną nevesti vaiką į darželį. Į vaikų teisių atstovės klausimą atsakė, kad pas stomatologą laikė vaiko rankas, kai davė narkozę laikė.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo atstovė J. Ž. parodė, kad sutinka duoti parodymus apie savo sūnaus V. Ž. veiksmus. Ji yra savo anūko D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), oficiali globėja. D. globoja nuo (duomenys neskelbtini) metų, kadangi Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimu D. tėvams - jos sūnui V. Ž. ir D. motinai I. I. yra apribotos tėvų teisės. Kartu su D. dviese gyvena jos bute adresu (duomenys neskelbtini). 2018-12-12 D. supūliavo dantukas, todėl jie nuvyko pas dantų gydytoją į Žalgirio kliniką, kur D. išoperavo dantuką ir gydytojo nurodymu vaikas turėjo kelias dienas pabūti namuose. Kadangi 2018-12-14 jai reikėjo į darbą, todėl paskambino sūnui V. bei paprašė, kad jis atvažiuotų pas ją ir tą dieną prižiūrėtų D. 2018-12-14 apie 7 val. ryte V. atvažiavo ir pasiliko su D. jos bute (duomenys neskelbtini), buvo blaivus, todėl ji ramiai išvyko į darbą. Vakare, kai grįžo namo, viskas buvo tvarkoje, D. buvo linksmas, žaidė. D. yra labai savarankiškai vaikas, pats apsirengia, todėl einant miegoti 2018-12-14 vakare jis pats persirengė prieš miegą, todėl ji nematė jokių žymių ant jo kūno. Kitą dieną vakare nusprendė D. išmaudyti, tada nurengus vaiką pamatė ant jo dešinės šlaunies mėlynę pailgos juostos pavidalu, taip pat ant dešinio šono tokią pat pailgą mėlynės juostą, abi apie 4 cm. ilgio, ir 0,5 cm. pločio. Ji iš karto paklausė, kas čia per žymės, tada D. atsakė, jog vakar, kai jis buvo namuose su tėvu, pradėjo išdykauti ir bėgioti po kambarį, todėl tėvas paėmęs diržą, vaikui bėgant pro šalį, trenkė tuo diržu jam du kartus – vieną kartą pataikė per sėdmenis ir vieną kartą diržu pataikė per nugarą. Neklausė, ar D. skaudėjo, bet pats D. pasakė, kad jis iškarto apsiverkė, bet greitai apsiramino ir žaidė toliau. Ji iš karto paskambino sūnui V. ir paklausė, ką jis padarė vaikui. Telefoninio pokalbio metu V. prisipažino, jog vakar 2018-12-14 apie 14-15 val., D. labai išdykavo, todėl norėdamas jį apraminti, jis paėmė nedidelį diržą ir du kartu truputį pagąsdinimui trenkė D. per užpakalį. Ji pagėdino V., kad taip negalima daryti, V. labai gailėjosi dėl savo poelgio. Į medikus su D. niekur nesikreipė, vaikas nesiskundė, kad jam skauda. Kitą dieną, t.y. 2018-12-16, nuvedė D. į darželį „(duomenys neskelbtini)“, kurį jis lanko, bei norėjo atkreipti auklėtojos dėmėsį, kad D. ant kūno yra mėlynės, tačiau labai skubėjo į darbą ir nespėjo pasakyti, o po to auklėtoja pati pamatė, todėl jai paskambino ir iškvietė pasiaiškinimui. Atėjus į darželį, auklėtoja pasakė, jog dėl mėlynių D. paaiškino auklėtojai, jog tėvas trenkė jam su diržu, todėl vaikas buvo apžiūrėtas darželio mediko ir sušaukta vaiko gerovės komisija. Darželyje ji parašė pasiaiškinimą direktorei. D. po to įvykio visiškai nepyksta ant tėvo, pasakė, jog jis tik truputį paverkė ir toliau žaidė tą dieną. D. labai nori bendrauti su tėvu, labai jį myli ir laukia, kada tėvas ateis su juo pasimatyti, todėl ji negali uždrausti V. matytis su D. I. rečiau ateina pasimatyti su D., V. daugiau matosi su vaiku. Anksčiau kai dirbo, V. mokėjo alimentus, šiuo metu, kadangi niekur nedirba nei jis nei I., todėl ji pilnai išlaiko anūką bei gauna alimentus iš Vaikų fondo. Kai vėliau dar kartą aiškinosi su sūnumi, V. pasakė, jog nenorėjo D. skriausti, o daugiau norėjo pagąsdinti, tačiau neapskaičiavo savo jėgų ir gavosi, kad per stipriai trenkė tuo diržu D. Kai šnekėjo su V, jis labai gailėjosi, kad sukėlė D fizinį skausmą, dabar labai dėl to pergyvena, tikrai daugiau taip nesielgs (b. l. 8-10)
Papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo atstovė J. Ž. parodė, kad po įvykio V. labai nuoširdžiai gailėjosi, kad panaudojo fizinę bausmę ir diržu pamušė bei sukėlė D. fizinį skausmą, iki šiol labai dėl to pergyvena. Kadangi D. yra gana aktyvus, sunkaus būdo, judrus vaikas, dažnai išdykauja ir mokykloje ir namuose, jiems rekomendavo lankyti mokyklos psichologą. Kadangi psichologas labai rekomenduoja, kad tėvas kuo daugiau bendrautų su sūnumi, kad jie neprarastų tarpusavio ryšio, todėl po to įvykio V. daug kartų bendravo su sūnumi, jie gražiai sutaria, gali tikrai užtikrinti, jog V. tikrai daugiau nenaudos D. atžvilgiu fizinių bausmių. Šiuo metu V. niekur nedirba, tačiau aktyviai ieškosi darbo. Jokio civilinio ieškinio byloje V. nereikš, pretenzijų dėl įvykio jam neturi, jis jos atsiprašė dėl įvykio, labai nuoširdžiai gailėjosi ir su D. gražiai bendrauja (b. l. 26-27)
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. S. parodė, kad yra sveikatos priežiūros specialistė. Įvykis įvyko gruodžio mėnesį, 2018 metais. Ją pakvietė į grupę prieš miegą pavaduotoja, kad apžiūrėtų vaiką, kada mėlynės atsiradę. Apžiūrėjo vaiką, mėlynių buvo nemažai. Ant rankos, juosmens srityje, ant šlaunies. Ir iš dešinės, ir iš kairės pusės buvo. Jei vaikas krenta, tai mėlynės būna iš vienos pusės. Paskui vaikas pasakė, kad tėvas mušė. Mėlynės buvo ir šviežios, ir poros dienų, juosmens srityje buvo nubrozdinimas, jau šašai buvo. Padarė nuotraukas, aprašė kiekvieną nuotrauką, buvo iškviesta močiutė, kad paaiškintų, vėliau pranešė vaikų teisių tarnybai. Močiutė aiškino, kad tėvas buvo paliktas su vaiku dėl dantukų namie, jai nebuvo kitos išeities kaip prašyti tėvą, kad pabūtų su vaiku. Žino, kad tėvams atimtos teisės. Vaikas visada švarus, prižiūrėtas. Į advokato klausimus atsakė, kad vaikas pasakė, kad nukrito, o paskui įdomiai paklausė, ar norit, kad pasakytų visą tiesą, paskui pasakė. Beveik iš karto pakeitė nuomonę, jis labai įdomus vaikas. Mėlynės nebuvo iš vienos pusės, buvo ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Nėra ekspertė. Pirmas atvejis toks. Kai vienas būna, jis labai malonus vaikas. Grupėje su juo sunku, jis žaidžia, laksto. Su kitais vaikais negali atsakyti kaip bandrauja, nes nėra auklėtoja, nemato jo visą laiką.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. S. parodė, kad dirba Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos-darželio sveikatos priežiūros specialiste. 2018-12-18 apie 12.30 val., į ją kreipėsi direktoriaus pavaduotoja R. R. ir grupės „(duomenys neskelbtini)“ auklėtoja – priešmokyklinio ugdymo mokytoja R. L.. R. L. paaiškino, jog šiandien, t. y. 2018-12-18, grupei ruošiantis pietų miegui, ji pastebėjo ant auklėtinio D. Ž. kūno mėlynes. Paklausus, kas atsitiko, vaikas jai paaiškino, jog jį su diržu namuose mušė tėvas. Todėl ji kartu su R. L. ir R. R. apžiūrėjo D. Ž.. Apžiūros metu ant D. Ž. juosmens dešinėje pusėje buvo nustatyta poodinė kraujosruva, su dviem nedideliais nubrozdinimais juosmenyje kraujosruvos fone, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, bei dešiniame dilbyje, kurie galėjo būti padaryti kaip vaikas ir nurodė – diržu, maždaug prieš 3-7 dienas iki apžiūros, galimai, kaip ir nurodė D. močiutė – 2018-12-14, kadangi visos mėlynės buvo pamėlynavusios, o mėlynių mėlynumas atsiranda 3-4 dieną po sužalojimo. Dėl mėlynės ant nugaros juosmens dešinėje pusėje su nedideliais nubrozdinimais greičiausiai buvo padaryta suduodant diržu, tačiau neatmetama galimybė, jog ji galimai atsirado atsitrenkiant vaikui į buką išsikišusį daiktą, pavyzdžiui į stalo kampą, dėl visų kitų mėlynių gali pasakyti, jog jos greičiausiai buvo padarytos diržu, kaip ir nurodė vaikas. Apžiūros metu nufotografavo D. Ž. ir užfiksavo smurto žymes apžiūros akte, kurį pateikė Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos-darželio direktorei (b. l. 45-46)
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. L. parodė, kad įvykis įvyko gruodžio mėnesį. Vaikas atėjo į darželį, rengiantis miegui pastebėjo mėlynes. Ji pastebėjo pirma, vaikas sakė, kad nukrito, tada pradėjo žiūrinėti su šeimininkute. Vaikas paklausė, ar nori kad tiesą pasakytų. Pasakė, kad tėvas mušė su diržu „kietesne dalimi“, ji nuėjo pas pavaduotoją. Pavaduotoja seselę išsikvietė, apžiūrėjo vaiką, padarė nuotraukas, vaiką paguldė miegoti, pavaduotoja pasikvietė močiutę. Mėlynes pastebėjo ant kojų, nugaros apatinės dalies, nubrozdinta, praskelta, mėlynė ant rankos buvo. Kalbėjo su močiute. Ji pasakė, kad vaikas kelias dienas nesilankė darželyje, ji turėjo į darbą važiuoti, pasikvietė vaiko tėvą ir tada įvyko konfliktas. Vaikas gyveno su močiute, nes močiutė vaiko globėja. Vaikas, kaip suprato, atimtas iš tėvų, vaikas tuo metu gyveno su močiute. Į advokato klausimus atsakė, kad suprato, kad vaikas tiesiog norėjo pasipasakoti.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. L. parodė, kad dirba Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos-darželio priešmokyklinio ugdymo pedagoge grupėje „(duomenys neskelbtini)“. 2018-12-18 apie 12.00 val., grupei ruošiantis pietų miegui, auklėtiniui D. Ž. nusirengus viršutinius drabužėlius, ji pastebėjo ant vaiko kūno mėlynes. Ji iš karto paklausė D., kas atsitiko. Vaikas paaiškino, jog jį prieš keletą dienų su diržu namuose mušė tėvas, konkrečios datos nepasakė. Tada ji iš karto kreipėsi pas mokyklos darželio pavaduotoją R. R., kuri kreipėsi pas medicinos darbuotoja G. S., po ko visi kartu apžiūrėjo D. Ž.. Apžiūros metu ant D. Ž. kūno matė daug mėlynių, t. y. ant vaiko nugaros, šonų, kojų ir rankų. Visas mėlynes medikė G. S. surašė bei nufotografavo jiems visiems dalyvaujant. Po to buvo nuspręsta paskambinti D. močiutei bei iškviesti ją pasiaiškinimui, todėl ji paskambino J. Ž. bei paprašė skubiai atvykti į darželį. A. D. močiutei, paklausė, ar ji žino, iš kur pas D. yra mėlynės ant kūno. J. Ž. paaiškino, jog 2018-12-14 buvo palikusi D. namuose su savo sūnumi, D. tėvu, kuris auklėjimo metu paėmė diržą ir panaudojo fizinį smurtą vaiko atžvilgiu. Pokalbio metu J. Ž. labai pergyveno dėl įvykio, tikino, jog toks įvykis daugiau nepasikartos (b. l. 48-49)
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. R. parodė, kad yra Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ darželio direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Įvykis įvyko 2018 m. gruodžio mėnesio viduryje. Vyko kalėdiniai renginiai tuo metu. Buvo apie 12.00 – 12.30 val. val savo kabinete, atbėgo auklėtoja R. L.. Sakė, kad nežino kaip elgtis, nes po pietų valgio vaikai pradėjo rengtis eiti miegoti. Kai D. nusirengė pamatė, kad yra kažkokios mėlynės ant kojos. Klausė kas atsitiko, jis pasakė, kad bėgiojo, griuvo, užsigavo. Priėjo auklytė, klausė, ar tikrai vaikas užsigavo. Jis sakė, kad užsigavo ir paklausė, ar nori, kad pasakytų tiesą. Jis rusiškai pasakė, kad tėtis mušė su diržu. Toks įvykis pirmas, nubėgo pasižiūrėti, pamatė mėlynes. Pasakė, kad tėtis mušė diržu. Pasakė, kad kažkokia geležim, suprato, kad tai sagtis. Ant kojų matėsi ir šviežesnių, ir senesnių mėlynių. Ant nugaros, dešinėje pusėje, juosmens srityje matėsi ne tik mėlynė, bet ir prakirtimas, nes ryškesnė ir šviežesnė žaizdelė. Vaikas tvirtino, kad mušė tėtis. Paklausus, kodėl mušė, atsakė, kad dėl to, jog neklausė, bėgiojo. Pasikvietė medicinos darbuotoją, kad ji padėtų įvertinti, ar vaikas gali tiesą sakyti, ar mėlynės šviežesnės, ar senesnės. Buvo pasimetusios, direktorės nebuvo tą dieną, nežinojo kaip elgtis. D. grupėje judrus vaikas. Jis ir bėgiodavo, ir nukrisdavo. Kažkurios mėlynės gali būti ir jo žaidimo pasekmės. Bet to nežinojo, nes nėra ekspertė. Vaiką paguldė miegoti, jis neverkė, nesiskundė. Grįžo į kabinetą, paskambino močiutei, kadangi buvo pažįstama kai atėjo užrašyti į darželį, tėčio nėra mačiusi. Paklausė močiutės kas atsitiko, kodėl D. su mėlynėmis atėjo. Liepė močiutei atvykti. Močiutė atvažiavo už 30-40 minučių. Paprašė paaiškinti kas atsitiko. Močiutė sakė, kad vaiką vedė pas dantų gydytoją, jam davė narkozę. Kitą dieną patarė nevesti į darželį, bet močiutei reikėjo į darbą, paprašė sūnaus, kad atvažiuotų prižiūrėti. Kai grįžo namo, ar ji pati išsiaiškino, ar tik sužinojo apie įvykį iš darželio darbuotojų. Paprašė parašyti paaiškinimą. Sūnus buvo alaus išgėręs, D. sakė, kad tėtis buvo išgėręs ir supyko, kad neklausė, dėl to jį mušė, negalėjo pasakyti, kiek kartų su diržu sudavė. Paėmė pasiaiškinimą, direktorę informavo ir apsitarė, kad tai smurtinis atvejis, bet ne iš močiutės pusės. Dėl to iškart nesikreipė į vaikų teisių tarnybą, nes močiutė buvo rūpestinga, žinojo, kad tėtis negyvena kartu. Kitą dieną informavo vaikų teisių tarnybą. Į teisėjos klausimus atsakė, negyvena kartu su tėčiu vaikas, prieš tai lankė kitą ugdymo įstaigą, bet nepatogu močiutei. Tėtis ir mama vartoja alkoholį. Žinojo, kad su močiute gyvena. Močiutė nuoširdžiai rūpinasi vaiku.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. R. parodė, kad dirba Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos-darželio direktoriaus pavaduotoja ugdymui. 2018-12-18 apie 12.30 val., į ją kreipėsi grupės „(duomenys neskelbtini)“ auklėtoja – priešmokyklinio ugdymo mokytoja R. L.. R. L. paaiškino, jog šiandien, t. y. 2018-12-18, grupei ruošiantis pietų miegui, ji pastebėjo ant auklėtinio D. Ž. kūno mėlynes. Paklausus, kas atsitiko, vaikas jai paaiškino, jog jį su diržu namuose mušė tėvas. Nusprendė pabendrauti su vaiku. Todėl ji kartu su R. L. kreipėsi į mokyklos-darželio sveikatos priežiūros specialistę G. S., su kuria visi kartu apžiūrėjo D. Ž.. Bendravimo metu D. Ž. papasakojo, jog namuose jis neklausė tėvo, todėl tėvas mušė jį diržu, diržas buvo su geležine sagtimi, jog jam skaudėjo ir jis verkė. Apžiūros metu ant D. Ž. kūno buvo nustatytos mėlynės, kurias detaliai apžiūrėjo ir užfiksavo nufotografuojant medikė G. S.. Po D. Ž. apžiūros mes su G. S. užfiksavo smurto žymes apžiūros akte, kuris buvo pateiktas Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos-darželio direktorei (b. l. 51-52)
Iš apžiūros metu padarytų nuotraukų, pridėtų prie apžiūros akto 2018-12-12 Nr. 1 matosi mėlynės ant kūno pas nukentėjusįjį mažametį (b. l. 29-38)
Teismo medicinos ekspertas, atlikęs medicininių dokumentų apžiūrą, pateikė išvadą, kad D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytos poodines kraujosruvos juosmens dešinėje pusėje, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje ir dešiniame kelyje, bei dešiniame dilbyje, ir nedideli nubrozdinimai juosmenyje kraujosruvos fone. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti paveikus kietais bukais riboto kontaktavusio paviršiaus daiktais prieš 3-7 dienas iki padarant sužalojimų fotonuotraukas ir visumoje atitinka nežymaus sveikatos masto sutrikdymą. Papildomai paaiškino, jog kiekvienas kūno audinių sužalojimas, nepriklausomai nuo to, kuo jis pasireikštų: kraujosruva, nubrozdinimu ar žaizda, apima ir jutimines skausmines nervines galūnes, ir sukelia skausmą, tačiau skausmo stiprumas priklauso nuo organizmo psichosomatinių savybių ir jo stiprumo nustatyti negalima. Taip pat paaiškino, kad daro išvadą, jog kierkvienos kūno dalies sužalojimasgalėjo būti padarytas nemažiau kaip vienu atskirtu trauminiu poveikiu, tai yra poveikių galėjo būti nemažiau kaip šeši (b. l. 39-43)
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį
Kaltinamajam V. Ž. pareikštas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog asmuo laikomas padaręs BK 140 str. 3 d. numatytą nusikaltimą, kai jo veikoje pasireiškia šių objektyvių ir subjektyvių požymių visuma – fizinio smurto prieš asmenį panaudojimas, nusikalstami padariniai (fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas), priežastinis ryšis tarp veikos ir padarinių, kaltė (LAT 2016-06-26 nutartis nr. 2K-152-693/2016). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT 2016-12-29 nutartis b.b. 2K-474-489/2016). Be to, kvalifikuojant veiką pagal BK 140 straipsnio 3 dalį nukentėjusiuoju gali būti pripažįstamas tik asmuo, veikos padarymo metu buvęs jaunesnis nei 14 metų.
Teismo vertinimu, surinktų duomenų pakanka konstatuoti, jog V. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau parodė, kad vaikas sunervino, nes neklausė, pasiėmė diržą, kokį rado, ir pradėjo juo mosikuoti. Duodamas teisme parodymus 2019-11-07 teisiamojo posėdžio metu, jis pripažino, kad nestipriai sudavė vaikui 2 kartus per rankas ir per sėdmenis, tačiau pataikė neva dėl to, kad mojavo diržu, o vaikas bėgo pro šalį. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino ir parodė, kad pataikė vaikui diržu du kartus per kojas, taikėsi per užpakalį, bet tiksliai nematė kur pataikė, ir galimai pataikė per ranką (b. l. 72-74). Kaltinamojo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusiojo atstovė J. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad pamatė mėlynes ant vaiko kūno jį maudydama. Vaikas pasakė, kad jam bėgant pro šalį, tėtis, su diržu du kartus jam sudavė – vieną kartą per sėdmenis, vieną kartą per nugarą (b. l. 8-10). Kaltinamojo kaltę patvirtina ir liudytojų G. S., R. L., R. R. duoti parodymai bei užfiksuotos nuotraukos, kuriose užfiksuotos mėlynės ant nukentėjusiojo kūno, be kita ko ir pats mažametis nukentėjusysis liudytojoms pasakė, kad jį diržu mušė tėvas, o ne kas nors kitas. Duomenų, jog mažametis linkęs fantazuoti, byloje nėra, juo labiau, kad niekas iš proceso dalyvių tokių argumentų neišsakė, abejonių šiuo klausimu nekėlė.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat pažymėtina, jog surinkti duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Teismo medicinos ekspertas savo paaiškinimuose konstatavo, kad nukentėjusiajam nustatytos poodines kraujosruvos juosmens dešinėje pusėje, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje ir dešiniame kelyje, bei dešiniame dilbyje, ir nedideli nubrozdinimai juosmenyje kraujosruvos fone. Padaryti sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos masto sutrikdymą. Papildomai teismo medicinos ekspertas paaiškino, jog kiekvienas kūno audinių sužalojimas, nepriklausomai nuo to, kuo jis pasireikštų: kraujosruva, nubrozdinimu ar žaizda, apima ir jutimines skausmines nervines galūnes, ir sukelia skausmą. Be to, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo atstovės J. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, kad naudojant prieš mažametį smurtą, nukentėjusysis verkė, tą patvirtino ir kaltinamasis, duodamas parodymus; nukentėjusiojo atstovė J. Ž. patvirtino, jog pats vaikas jai pasakė, kad iš karto apsiverkė, taigi, nukentėjusysis jautė fizinį skausmą ir tai išreiškė.
Teismas sprendžia, jog būtent kaltinamojo naudojamas fizinis smurtas buvo nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo priežastimi. Teismas taip pat pažymi, jog suaugęs žmogus gali ir turi suvokti, jog suduodamas vaikui su diržu per sėdmenis, nugarą, gali sukelti vaikui fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis nesuprato savo veiksmų ir jų galimų pasekmių, todėl konstatuoja, jog kaltinamasis tokioms pasekmėms buvo abejingas, taigi nusikalstama veika buvo atlikta veikiant netiesiogine tyčia.
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ši kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, yra įrodyta. Nukentėjusiajam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, laikytina, kad jis yra mažametis, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. V. Ž. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia. Padarytas smurtinis nusikaltimas prieš mažametį, jis yra baigtas. Anksčiau teistas, taip pat ir už tokio paties smurtinio pobūdžio nusikaltimus (b. l. 78-82) (teistumai išnykę), administracine tvarka baustas (b. l. 83-86), baudos nemokamos. Nurodė, kad pradės dirbti statybose. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pasisakydamas dėl konkrečios skiriamos bausmės teismas pažymi, jog šiuo atveju sutiktina su prokurorės pozicija skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, nes, kaip minėta, kaltinamasis anksčiau teistas, taip pat ir už tokio paties smurtinio pobūdžio nusikaltimus (b. l. 78-82), nors teistumai ir išnykę; vadovaujantis LR BK 75 straipsniu jos vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams, manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, skirtini įpareigojimai: 1) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje; 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 10 punktai).
Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Duomenų apie laikiną nuosavybės teisių apribojimą nėra, proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 113) įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
V. Ž., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant įpareigojimus: 1) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje; 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti- įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.