- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-24
- Bylos Nr.
- 2S-1336-104/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00907-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalja Cikoto
- Pareiškėjas
- D. V., I. V., A. V., J. K., O. K.
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų D. V., I. V., A. V., J. K. ir O. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-05-04 sprendimu civilinėje byloje pagal V. L. ir V. L. ieškinį atsakovams I. V., J. K., A. V., O. K., I. V., D. V., kurioje tretieji asmenys yra Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir AB „Swedbank“, dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo nusprendė iškeldinti atsakovus I. V., A. V., I. V., D. V., J. K. ir O. K. iš gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2011-04-07 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010‑05‑04 sprendimą paliko nepakeistą, tačiau šio sprendimo dalį dėl iškeldinimo vykdymą atidėjo iki 2012 m. balandžio 7 d. Teismo sprendimas dėl pareiškėjų iškeldinimo yra įsiteisėjęs.
Šalies argumentai
Pareiškėjai I. V., A. V., D. V., J. K. ir O. K. kreipėsi į teismą prašydami atidėti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-04 sprendimo dėl iškeldinimo vykdymą vieneriems metams. Paaiškino, kad antstolė D. M. vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-05-11 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-260-341/2010 dėl pareiškėjų bei nepilnametės I. V., gim. 1997‑01‑02, iškeldinimo iš gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), išieškotojos V. L. naudai. Pastate iš kurio iškeldinami pareiškėjai gyvena mažamečiai vaikai I. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. V., gim. (duomenys neskelbtini), dėl kurių iškeldinimo sprendimas nėra priimtas. Dėl šeimos turtinės padėties susirasti kitą gyvenamąjį plotą pareiškėjai dabar neturi galimybės. Iškeldinus pareiškėjus, būtų pažeisti mažamečių vaikų interesai, šeimoje auga dar vieno mėnesio neturinti kūdikis, kurio priežiūrai būtinas ypatingas dėmesys, tuo pačiu ypatingas dėmesys būtinas ir motinai. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-04-18 sprendimu iš V. L. ir V. L. pareiškėjams priteista 42 260 Lt, kurie šio sprendimo neskundė, tačiau priteistos sumos negrąžina.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atmetė. Nurodė, kad atsakovas A. V. su šeima ir giminaičiais nuo 2008 metų neišsikelia iš jiems nepriklausančių patalpų, nors teismo sprendimas dėl iškeldinimo yra įsiteisėjęs. Tai rodo, kad atsakovai ir nevykdo teismo sprendimo, ir negerbia kitos šalies privatinės nuosavybės teisių. Atsižvelgdamas į prašyme pareiškėjų išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai I. V., A. V., D. V., J. K. ir O. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų prašymą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), vykdymo atidėjimo tenkinti ir atidėti teismo sprendimo vykdymą teismo nustatytam terminui. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie tai, kad teismo sprendimas nevykdomas daugiau nei dvejus metus. Paaiškino, kad sprendimas dėl iškeldinimo įsiteisėjo 2012 m. balandžio 7 d. Nurodė, kad atidėjus teismo sprendimo vykdymą būtų apgintos mažamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, kadangi išieškotojai name negyvena, o pareiškėjų laikinas gyvenimas jame nepariboja išieškotojų galimybės disponuoti minėtu turtu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas pareiškėjų prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.
Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (Lietuvos Respublikos CPK 18 str.). Lietuvos Respublikos CPK 284 str. įtvirtintos nuostatos suteikia teismui teisę atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis gali būti vykdomas priverstinai. Spręsdamas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą vienai šaliai, o kita šalis neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta iškeldinti atsakovus I. V., A. V., I. V., D. V., J. K. ir O. K. iš gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), yra įsiteisėjęs. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimą paliko nepakeistą, o sprendimo dalies dėl iškeldinimo vykdymą atidėjo iki 2012 m. balandžio 7 d.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjai ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų įsipareigojimams įvykdyti. Nors pareiškėjai ir nurodė, kad suvokia pareigą vykdyti teismo sprendimą, tačiau nei su prašymu dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nei su atskiruoju skundu teismui nepateikė duomenų, kad jie atlieka kokius nors aktyvius veiksmus ir stengiasi surasti kitą gyvenamąją vietą sau ir savo šeimai.
Atmetami kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad iškeldinus pareiškėjus iš gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), bus pažeisti mažamečių vaikų interesai. Teismas pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.161 str. 3 d., vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje. Tai reiškia tėvų pareigą pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais ir juos prižiūrėti, įskaitant ir vaiko aprūpinimą gyvenamąja vieta (Lietuvos Respublikos CK 3.155 str.). Taip pat atkreipiamas apeliantų dėmesys, kad teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, jau atsižvelgė į aplinkybę, kad iškeldinamieji turi nepilnamečių vaikų, todėl iškeldinimo vykdymą atidėjo vienerių metų terminui.
Atskirojo skundo argumentai dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo įsiteisėjimo teisingam klausimo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.