Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji E. B. teisiamajame posėdyje dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų kalta neprisipažino ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str., 1 d. paaiškino, kad kada ją deportavo iš (duomenys neskelbtini), buvo mėnesį laiko kalėjime, ją išleido balandžio mėnesio gale, o jos partneris V. K. į S. N. mamos butą įsikraustė 2011 m. vasario mėnesį. Po to ji grįžo ir pas jį apsigyveno. S. pažįsta nuo 2002 metų, pas ją ne vieną kartą dirbo ir įmonėje, ir namuose, buvo gerai pažįstamos. Kada grįžo, apsigyveno su partneriu jos mamos bute, nuvyko pas S. į (duomenys neskelbtini)., į jos namus ir pamatė, kokia padėtis yra su mama. Kadangi mama sirgo, gulėjo, turėjo lyg insultą, bet kadangi jos sūnus buvo toks pat, viską suprato ir žinojo. Atvažiuodavo ryte, padėdavo, grįždavo vakare atgal į butą. Taip bendravo, kadangi S. jai padėjo, kada jos sūnus sirgo, ji padėjo jos mamai. Po to buvo L. sūnaus vestuvės ir ji pasiūlė S. atvežti, prižiūrėti mamą. Ar liepos 15 dieną, tiksliai nepamena, bet buvo liepos vidurys, atvežė mamą ir abi gyveno, ją prižiūrėjo kaip mokėjo, viską darė, tai buvo gana sunkus ligonis. Ją prižiūrėjo 24 valandas. Žmogus nevaikštantis, reikėjo skalbti, valyti, tvarkyti, prausti, gaminti. Tai buvo sunkus, atsakingas darbas. Viskas buvo gerai, normaliai bendravo. Kol gyveno tam bute, pensija buvo atnešta du kartus. M. D. pati pasirašydavo, pati pasiimdavo pinigus. Kažkur valandos laikotarpyje atvykdavo S. N., su ja važiuodavo susimokėti mokesčius, apsipirkti, nusipirkti maisto, sauskelnių, ji padėdavo, parnešdavo tašes. Po to, kai mama buvo ten, S. N. pradėjo nepatikti, kad kartu gyveno jos partneris. V. išsinuomojo butą ir išėjo, pati liko viena. Paskui S. N. išvyko į klinikas, nežino kas ten ir kaip buvo, kažko ji supyko, kažkas nepatiko, grįžo, pavargusi, pikta. Žino, kad buvo apie septintą ar aštuntą valandą vakaro, pati paprašė sumokėti pinigėlių už savo varganą darbą. Prašė ne vieną kartą, S. atsisuko ir pasakė „ką nepaėdusi?“. Aišku, ji buvo „paėdusi“, bet labai ją užgavo. Jos daiktai buvo kitame kambaryje, sekcijoje, susirinko daiktus, priėjo prie S., parodė savo tašę, pasakė „patikrink“, kad paskui nebūtų problemos, nes prieš tai dirbusios moterys ir buvo apvagintos. Ji netikrino, pati pasiėmė savo daiktus ir išėjo. Tą patį vakarą, atrodo, spėjo pareiti iki nuomojamojo buto pas V., prasidėjo skambučiai. Jai skambino S. vyras L. N. ir grasino. Kadangi yra sena moteris, jai grasino, ji išsigando „p****, aš tave suėsiu. Tu š*** ėsi, nušausiu“, žodynas buvo „gražus“. Pati paskambino į policiją, klausė ką jai daryt. Pasakė parašyti pareiškimą. Nuvažiavo, parašė pareiškimą. Jei S. žinojo, kad ji tokia negera, kodėl ji nepatikrino jos tašės. Kitas dalykas, ji pas S. dirbo, prižiūrėjo vaikus, jie išvykdavo į kurortus po dvi savaites, namai pilni gėrio, būtų išnešusi tą auksą. Nieko nevogė, nežino kodėl ją šitaip kaltina. Grasinimai buvo jai, dukrai skambučiai. Gyveno pas M. D. adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo balandžio galo iki spalio 28 d. vakaro. Jos sugyventinis gyveno nuo 2011 m. vasario iki liepos 20-25 dienos. Sugyventinis, išsikraustęs iš buto, jame nesilankydavo ir bute nebuvo. Nepamena, kiek M. D. gaudavo pensijos, ji įleisdavo paštininkę, M. D. pati pasirašydavo. Pati stovėjo kažkur koridoriuje, nežinojo tikslios sumos, jai nebuvo įdomu. Žinojo kur ji laikė pinigus. Buvo spintelėje prie jos lovos padėta juoda rankinė ir ji ten joje laikydavo. Nežino, ar galėjo būti 3 400 litų suma. Tikrai dukra nebūtų leidusi, kad ligonis žmogus laikytų tokią sumą pinigų, ypatingai S. N.. Ji nebūtų leidusi tokios sumos. Būdavo ekstra pinigai palikti iki 100 litų, ji sakydavo „palieku ekstra pinigus mamai“. Būdavo ateidavo anūkėliai, ji duodavo ledams. Močiutė pati norėdavo ledų ar ko, jai duodavo 5-10 litų, nueidavo į parduotuvę. Matydavo, kad ji turi po 10-20 litų ir smulkių metalinių litų, turbūt turėdavo iki 100 litų. M. D. nešdavo pensiją. Iš M. D. pensijos buvo leidžiami pinigai. Tokias aplinkybes žino, nes dukra atvažiuodavo tuoj pat ir važiuodavo apsipirkti. Pati dirbo ten, gyveno. Kaip nesupras, jei ji atvažiuodavo, pasiimdavo. Pensijų dieną važiuodavo už butą susimokėti. Nežino, kokia pinigų suma būdavo išleidžiama iš gaunamų pajamų, S. pati mokėjo, jos pinigais nedisponavo. Pati nešiodavo tašes. Nežino apie grandinėlę, jokios grandinėlės neėmė. Nesinaudojo tuo daiktu, nes ji nieko neturėjo. Jai užteko savų. Auksinės grandinėlės su pakabuku pas M. nematė, jokio aukso adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo, nematė. Buvo užstačiusi savo grandinėlę lombarde rugsėjo mėnesį. Ikiteisminio tyrimo metu liudijo apie savo užstatytą grandinėlę. Užstatė ne tik grandinėlę, bet ir žiedą, auskarus. Kažkodėl neužrašė, neklausė. Nežino kas buvo parašyta tyrimo metu, ką pasakė tyrėjai, nežino ką ji ten rašė. Ją tiek buvo užtampę policijoje, kad nežino, ką ten galėjo pasirašyti. Žmogus guli apsidaręs, kokie auksai gali būti. Kada išeidavo iš namų, reikėdavo jai pasakyti kur išeina, kuriam laikui, ir pati nieko nesakė ir išėjo, užstatė savo grandinėlę. Tikrai nesakė, kad ėjo į lombardą užstatyti grandinėlės. Jai buvo sakyti nepatogu. Būtų negrąžinusi, nes tai buvo jos grandinėlė. O į kokią vietą, nežino net apie ką kalba. 2005 m., kada mirė jos sūnus, kada pas juos pradėjo dirbti pastoviai, tuomet M. D. jai padovanojo ploną, mažytę grandinėlę su kryželiu, ji ją ir dabar turi. Žinojo ir S., visi žinojo, tai nebuvo paslaptis. Pareiškime (3 t., b. l. 157) nurodytos aplinkybės dėl grandinėlės nešiojimo nepamena. Nemano, kad jos vardu pareiškimą teikė kiti asmenys, nepamena. Pati nuomojosi kitą butą. Liepos mėnesio gale jos partneris V. išsinuomojo butą. Atėjo pas jį, kai išėjo iš S. N.. Jos partneris ten gyveno iki pat išvykimo. Pinigai buvo laikomi rankinėje šalia M. D.. Atrodo, kad M. D. bute buvo nuo liepos 15 d., tikslios dienos nepamena, nuo tada ir slaugė iki spalio 28 d. Iki liepos mėnesio, kol atsivedė, už butą mokėjo V., jis tuo metu nedirbo, pinigų turėjo. Kai parsivežė M. D. į (duomenys neskelbtini) gatvę, ji būdavo momentais nuo vaistų kaip apdujusi, nes kaip suprato, gėrė stiprius vaistus. Momentais viskas būdavo tvarkoje, galėjo pabendrauti, televizorių pažiūrėti. Ji buvo sena, ligota moteris. Ji pasirašydavo už jai atnešus pinigus, jai paduodavo rankinę, ji ten susiskaičiuodavo, susidėliodavo pinigus. Ji galėjo susiskaičiuoti pinigus, jos pirštai veikė. Bute būdavo telefonas, jai jį paduodavo, laidas buvo ilgas, ji kalbėdavosi su dukra. Jos ilgai kalbėdavo, pati tuo metu vaikščiodavo kažkur kambaryje bute. Jų pokalbių nekontroliuodavo, jos laisvai kalbėjo. M. D. turėjo galimybę pranešti S. N., jei būtų pastebėjusi, kad trūksta pinigų. Nesusilaukė nusiskundimų dėl dingusių daiktų, pinigų. Su M. D. bendravimas buvo draugiškas, normalus, suprato, kad ji ligonis, nes pati tokį turėjo. Kalbėjo apie viską, apie vaikus, apie buitį, jaunystę. Išeidama jai turėdavo pasakyti kur išeina ir kuriam laikui. Susipažino su S. N. nuo 2002 m. ir buvo dirba, ir ne, nes turėjo ligonį sūnų ir visada negalėjo dirbti. 2005 m. mirė sūnus ir ji dirbo pastoviai, dirbo visus namų darbus: gamino valgyti, skalbė, lygino, plovė grindis, langus, tvarkė sodą. Pertraukų būdavo, kad nedirbdavo. Dirbdavo po mėnesį, po du, po tris, visaip. Kažkas nepatikdavo S., ji būdavo blogos nuotaikos, kažkur ne taip pavalė, ne taip pagamino ir būdavo atleista. Tuomet būdavo kita moteris - Z.. Turbūt Z. ir kažkuo neįtikdavo, tai užgerdavo, tai kažkas neįtiko ir taip pat būdavo atleista. Buvo jaunų merginų dirbdavo. Yra gavusi iš S. N. daug daiktų dovanų: kvepalus, kremus, kailinius, striukes, batus. Gavo ir kailinius, ten buvo avikailio kailis. Tuo metu dirbant su M. D. bendravo. Pas S. šalia namelis buvo, ji ten gyveno. 2005 m., kai mirė sūnus, atėjo atgal dirbti. M. D. jos buvo labai gaila, abi verkė, nežino, kodėl ji padovanojo grandinėlę prisiminimui. Turi tą grandinėlę. Tuo metu, kai bute dirbo pas M. D., tą grandinėlę turėjo. Lombarde užstatė anytos grandinėlę. 2008 m. atvyko į svečius V. mama iš (duomenys neskelbtini) ir atvežė dovanų grandinėlę atvykusi į svečius. Padovanojo auksinę grandinėlę gyvatuko formos su perliuku baltu, auksinius auskarus ir žiedą. Grandinėlė, rasta lombarde, labai panaši į tą, kur turėjo, bet iš nuotraukų negali tiksliai spręsti. Paštininkas pas M. D. atvykdavo du kartus per mėnesį. Atvykdavo vyras ir moteris, kokias išmokas mokėdavo, nežino. S. N. atvažiuodavo, nes žinojo, kad pensijos diena, nes kontroliuodavo viską. Matė, kad ji pasiimdavo pinigus. Su S. N. išeinant tarpduryje nesusitiko. Ji atvažiavo, kalbėjo su mama, jai nepatiko kažkas, kažkur nešvaru, ar neskaniai pagaminta, ir pati paprašė sumokėti, tai buvo pati pagrindinė priežastis. Protezai pas M. D. buvo, ji pati surado stomatologą į namus, gal vienas ar du auksiniai dantys buvo, dabar nepamena. Kai ją parsivežė į (duomenys neskelbtini) gatvę, ji neturėjo jokių protezų ir, S. N. teigimu, Z. buvo pavogus, ta moteris, kuri prieš ją žiūrėjo. Nežino, koks buvo S. N. tikslas, turbūt labai supyko, kad ji negrįžta, nes ir dukrai paskambinusi sakė, kad jai dabar „susuks“. Mano, kad ji pyko, kadangi ėjo per duris, ji sakė „pasilik, kur tu eisi“, bet kas mamą žiūrės, nes 24 valandoms surasti slaugę sunku. Sakė patikrinti jos tašę, nes prieš tai dirbusios visos moterys buvo apvagintos. S. N. pati apie tai pasakojo: išėjo tas, pavogė tą, išėjo tas, pavogė tą. Yra užstačiusi pas tą patį A. S., jai mama yra padovanojusi, sūnus daug grandinėlių yra padovanojęs, kai reikdavo pinigų, pati nunešdavo ir užstatydavo. Tuo momentu tik užstatė auksinę grandinėlę, pintą gyvatuko formos ir žiedą dar kartu užstatė. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str., 1 d. paaiškino, kad nežino kodėl jai yra metamas kaltinimas, nei A. G., nei J. K. nepažįsta. Iš veido matė, kad pas J. pirkdavo vaisius. Kai gavo kaltinimą, draugo paklausė, kas darosi, jis sakė „su tais turginiais gal gėrėme ir dabar kaltina, gal jie kažką tarpusavyje kažką ten.“ Moterys pažįstamos iš matymo, pirko vaisius pas juos, pirko žuvį. Mano, kad J. K. tą informaciją apie jos šeimą galėjo gauti iš jos partnerio, nes kai jis išėjo ir išsinuomojo butą, pati visą laiką buvo su M. D., ten pas jį pastoviai būdavo baliai. Kai atėjo, kaimynai sakė: „kaip gerai, kad atėjo moteris, pasibaigs baliai“. Ten knygutes užrašų partneris turėjo, viską turėjo. Ji nebūdavo tuose girtavimuose, nevartodavo alkoholio su ta moterimi. Mano, kad informacija gauta per sugyventinį, nes jis sakė, jog su „turginiais“ gerdavo, tai jos nuomonė. Kalbėjo su V. apie tai, su kuo jis leisdavo laiką. Jis įvardino „turginiais“, sakė, kad turguje stovi moteris su vyru ir jie ateidavo pas jį į svečius ir jie „baliavodavo“. Pati gyveno (duomenys neskelbtini) ir jai pasibaigė pasas, važiavo į (duomenys neskelbtini) ambasadą ir ją sulaikė. Ji buvo išnuomojusi namą (duomenys neskelbtini), ten kieme buvo namelis, kurį taip pat išnuomojo dviem mėnesiams ir paėmė pinigus. Paprašė nuomininko, kad įleistų kitus, bet jie neįleido. Ji buvo paėmusi pinigus iš tų žmonių, kurių neįleido. Sūnus važiavo į namus išsiaiškinti, bet nebuvo galima išsiaiškinti, žmogus neprognozuojamas. Prokurorui patikslinus kaltinimą, kaltinamoji E. B. paaiškino, jog kaltės visiškai neprisipažįsta. Jos pozicija nesikeičia. Sugyventinis išsikraustė liepos mėnesį, tikslios dienos nepamena, gal 22 dieną, nuo liepos 20 d. iki 25 d. S. N. liepė jam išsikraustyti, jai nepatiko, jis išsinuomojo butą ir išsikraustė. Jis iki spalio mėnesio 28 dienos nesilankė tam bute, nes jam buvo uždrausta lankytis. Jis tikrai nebuvo atėjęs į butą. Nežino, kodėl nukentėjusioji taip pasakoja, kad jis spalio mėnesį dar buvo bute, negali pasakyti. Raktus nuo buto, adresu (duomenys neskelbtini), turėjo ji ir N.. Spalio mėnesį be jos bute galėjo būti tik M. D. dukra, žentas, anūkai ir giminaičiai, bet jie tikrai raktų neturėjo. Bute būdavo: ji, N., anūkai ir giminaitė, gal pusseserė, daugiau nieko. Negali patikslinti, kas po spalio 11 d. lankėsi tam bute. Ateidavo anūkai, dukra ir žentas. Vaikai užeidavo po mokyklos. Spalio 27 dieną buvo atvažiavęs žentas. Gal 25-26 dieną buvo užėję anūkai, daugiau nepamena. Negali pasakyti, ar giminaičiai matė, kur laikomi pinigai, ateidavo pusseserė, kiti, jie sėdėjo, kalbėjo, pati išeidavo į virtuvę. Išsikrausčiusi su draugu matydavosi, ateidavo į turgelį apsipirkti, jis ten ateidavo. Jis apsigyveno (duomenys neskelbtini). Pas jį neužeidavo, nes neturėjo laiko, turėjo mobiliuosius telefonus. Pas jį apsigyveno tik išsikrausčiusi. Jis buto raktų neturėjo. Žinojo kur M. D. laikė pinigus. Nepasakys dėl pinigų sumų, bet po 100 Lt tai tikrai turėdavo, jai dukra jų palikdavo. Piniginę matė, nes M. D. duodavo jai pinigų einant į parduotuvę. Konkrečiai didelių pinigų sumų nematė. 2011 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais pinigų nematė. Pati nebūdavo, kada S. N. su M. D. dviese skaičiuodavo pinigus kambaryje, ji nedalyvavo, eidavo į virtuvę. Jos sugyventinis turėjo savo pinigų, ji - savo. Jis buvo išgeriantis. Nežino, nepamena, ar jis tuo laiku turėjo daugiau pinigų. Dėl grandinėlės, žiedo užstatymo, mano, kad pati ne tą pačią dieną juos užstatė. Dabar dienų negali atsiminti, bet atrodo, kad tikrai ne tą pačią dieną. Nepamena, kuriuo laikotarpiu bendravo su V. K. apie asmenis, kurie dirba turguje ir reiškia jai kaltinimus. M. D. paštininkė atnešdavo pensiją, nežino, kažkokią pensiją jai atnešdavo. Negali pasakyti, kur M. D. dėdavo tuos pinigus, nes tą pačią dieną atvažiuodavo dukra (S. N.), pasiimdavo pinigus ir važiuodavo mokėti mokesčius, kitiems namų reikalams. Dukra visada žinojo, kada atvažiuoja paštininkė. Pati pinigų niekada nematė, jai jų niekas nedavė. Tiksliai negali pasakyti, ar matė, kaip vieną mėnesį atnešė, ar du, nepamena. Gyvendama pas M. D. bendravo su sugyventiniu V.. Teismo posėdžio metu sakė, kad su juo nesusitikinėdavo, bet po to apmastė, kad jis jai padėdavo pirkinius parnešti, su juo bendravo. Buvo užėjęs pas M. D. į butą. Nelabai pamena, kiek kartų buvo užėjęs, bet gal kokius tris ir buvo užėjęs. Vieną kartą tai tikrai buvo užėjęs. Prieš atvykstant M. D. jis gyveno tam bute gal du mėnesius. Buto raktus turėjo. Po jo išsikraustymo spyna nebuvo pakeista. M. D. visada buvo namuose. Neprisimena, kada vieną kartą sugyventinis buvo užėjęs į butą pas M. D..

Nukentėjusioji J. K. teisme parodė, kad posėdyje dalyvaujanti moteris matyta, ji yra E. B.. Jos yra bendravusios. Su ja susipažino (duomenys neskelbtini), nes ji pati ten dirbo. E. B. su sugyventiniu pas ją pirkdavo daržoves, taip susibendravo. Kalba apie tuos metus, kada ir įvyko įvykis. Metų nepasakyti negali, nes bijo suklysti. Tai laikotarpis, kai jie išvyko į (duomenys neskelbtini), nes siūlė ir jai važiuoti. E. B. jai pasirodė maloni, bendraujanti moteris, nieko blogo negalėjo pagalvoti. Kol jie buvo (duomenys neskelbtini) aktyviai bendravo, tai truko maždaug apie pusmetį. Pagrinde bendravo (duomenys neskelbtini), bet užeidavo ir į svečius išgerti kavos, ir ji pati pas ją užeidavo. Ji pati gyveno (duomenys neskelbtini), o E. B. nuomojosi butą šalia jų, taip pat (duomenys neskelbtini) g., namo numerio pasakyti negali, bet butas buvo pirmame ar antrame aukšte. Jos sugyventinis gal jos metų, gal kiek jaunesnis, ne lietuvis, vardas buvo gal B., gal moldavas. Jie visą laiką ateidavo, buvo normaliai, gražiai apsirengę, nieko blogo nepagalvojo. Jos E. B. paprašė paskolinti apykaklę, sakė, kad reikia važiuoti pas sesę, nori pasipuošti. Jai paskolino apykaklę ir nieko blogo nepagalvojo. Ji pirkdavo rūbus ir iš dėvėtų rūbų parduotuvių ir pati persisiūdavo rūbus, buvo visą laiką pasipuošusi, graži. E. B. pasiskolino lapės apykaklę paltui pasipuošti ir paskui auskarus. Paltą pirko seniai, dar (duomenys neskelbtini), o auskarus jai mama buvo dovanojusi. Auskarai dar rusų aukso, labai gražūs. Auskarai buvo jos pačios, bet mama juos jai dovanojo, juos nešiojo. Su mama gyvena viename name. Paltas su apykakle buvo jos pačios, ji nusiimdavo. Galima sakyti, kad auskarai buvo mamos, bet ji nešiojo. Auskarus mama pirko dar rusų laikais, o už paltą pati mokėjo virš 1 000 litų. Buvo odinis paltas juodas ir juoda nuimama lapės apykaklė. Apykaklės tikslios kainos pasakyti negali, nes buvo pirkta kartu su paltu. Mokėjo už paltą 1 500-1 800 litų už viską. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apykaklės vertė rinkos kaina 500 litų, tą sumą tvirtina. Auskarų vertės tiksliai pasakyti negali, kažkur 500-600 litų. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu nurodytą auskarų sumą - 700 litų. E. B. iš pradžių pasiskolino apykaklę, sakė „važiuoju pas seserį, noriu pasipuošti paltą“, sakė „prašom“. O auskarus pasiskolino prieš išvažiavimą. Apykaklę po pirmo pasiskolinimo E. B. buvo grąžinusi, po to vėl kažkur turėjo išvykti, norėjo pasipuošti ir jai padavė. Abu daiktus jai perdavė namuose. Gali patvirtinti vyras ir mama. Šias aplinkybes gali patvirtinti mama, nes dar gavo „velnių“ nuo mamos. Kalba apie abu daiktus. Ikiteisminio tyrimo metu jos tokių dalykų, ar kas matė daiktų perdavimą, niekas neklausė, nepamena. Daug metų praėjo, visų smulkmenų neprisimena, bet esmę sako taip, kaip buvo. E. B. atėjo pas juos į namus ir mama prie jos jai pačiai sakė „kodėl tu duodi?“, bet tiksliai nepamena. Daug metų praėjo, jau dešimt metų praėjo, žino, kad namie pas juos E. B. buvo tie daiktai paduoti. Mama žinojo, kad jai padavė daiktus, bet, ar ji matė perdavimą, nepamena. Aplinkybes geriau prisiminė iš karto po įvykių, nes buvo ką tik viskas įvykę, o ne praėjus dešimčiai metų. E. B. sesers vardo pasakyti negali, dabar neprisimena. Iš jos kalbos žinojo, kad namą (duomenys neskelbtini) turi, kad sūnų, dukrą turi. Klausė, kodėl nuomojasi butą ir ten negyvena, tai ji sakė, kad išvažiavo ir kažkas prižiūri. E. B. dukros vardo pasakyti negali. Ji sakė, kad vyras yra miręs, gyvena su sugyventiniu. Jos mirusio vyro vardo neprisimena. Daiktus jai paskolino vienam kartui užsidėti. E. B. jai sakė, kad važiuotų kartu į (duomenys neskelbtini), ras darbą. Ji galvojo važiuoti kartu, nes buvo aktualu dėl darbų. Jie kaip išvažiavo, dingo ir dingo greitai. Jai buvo priminta, kad jai grąžintų daiktus, net ir jos mama jai vis sakydavo, kuomet ateidavo kavos atsigerti. E. B. sakydavo: „atnešiu, atnešiu“, tokiu juoku. Ji žadėjo grąžinti daiktus. Daiktai nebuvo jai dovanoti, čia ne „dovanų senelė“. Jai nebuvo piktuoju sakyta. Buvo sakoma gyvai susitikus. Kai ji išvažiavo, paskui viską suprato, o iki to ji su E. gerai bendravo. Jos telefono numerį žinojo ir buvo pas ją, negali pasakyti, ar telefonu jai sakė dėl daiktų grąžinimo. Gyvai dėl daiktų grąžinimo buvo bendraujama. E. B. meluoja, kad jos nepažįsta, bet tai yra jos sąžinės reikalas. Ji dabar nepasikeitusi. Tikrai ją pažįsta ir tikrai jai davė tuos daiktus. Dėl daiktų pasakyti negali, kad kažkas dar galėtų įrodyti, bet, kad jos bendravo, tikrai kiti gali pasakyti, nes bendravo ir turgelyje. Kitiems nesakė apie jai skolintus daiktus. Tas aplinkybes, apie tai, kur ji gyvena, kad vaikus turi, kad išvyko į (duomenys neskelbtini), žino iš jos pačios. Civilinį ieškinį palaiko. Dėl lapės apykaklės žala padaryta jai, patvirtina, nes paltą pirko ji, o auskarus - mama. Pirkimo dokumentų neišsaugojo. Paltą pirko (duomenys neskelbtini), o dėl auskarų – pasakyti negali. Paltas buvo brangus, jį retai nešiodavo. Paltui tuo metu gal buvo keli metai. Kuo E. B. užsiėmė, pasakyti negali, sakė, kad (duomenys neskelbtini) dirba. Lietuvoje ką ji dirbo, nežino, tik sakė, kad namą turi (duomenys neskelbtini). Auskarus pirko mama, jai juos davė nešioti kaip dovaną. Pinigus už auskarus mokėjo mama. Gali būti, kad nurodė, jog E. B. gyvena (duomenys neskelbtini), tai keli namai nuo jų. Apklausoje galėjo prisiminti ir nurodyti jos adresą. Jos prašė grąžinti daiktus, ne piktuoju, bet prašė. E. B. žadėdavo grąžinti, sakė „atiduosiu“. E. B. bandė skambinti, bet numeris buvo išjungtas. Paskui mama gavo jos sesers telefono numerį. Mama jos seseriai paskambino ir sesuo sakė „neturiu jokių reikalų su ja, ji yra apgavikė“. Jos seseriai skambino mama. Auskarai buvo 585 prabos rusų aukso, su baltomis akutėmis, dideli, gražūs, kaip lapelio formos, kaip gėlytės formos, bet kada tiksliai pirkti, pasakyti negali. Mama galėtų patikslinti. S. N. nepažįsta, galbūt iš matymo žino, bet iš vardo, pavardės pasakyti negali. Nebuvo tokių išmanių fotoaparatų tuo laiku, kaip dabar, neturi nuotraukų su daiktais. Šiandien to palto jau neturi, jau kažkam atidavė, paltas buvo juodas, blizgus, nes be apykaklės vaizdo jau nebebuvo. Paltą padovanojo jos pusseserės vaikams. Mama atidavė paltą, kam - nežino. Sakė, kad buvo rusiškas auksas, o ne buvo pirkti rusiškais pinigais. Buvo mokėta litais. Pamena, kad mama pirko auskarus. Apie auskarų pirkimą pati tiksliai pasakyti negali, nes jų nepirko, praėjo tikrai nemažai laiko. Nežino kuo E. B. užsiėmė. Ji pati dirba Lieporių turgelyje, prekiauja vaisiais ir daržovėmis, E. B. ateidavo kasdien, taip ir susipažino. Susipažino ir su jos vyru ar sugyventiniu, nes jie kartu ateidavo. Bendravo draugiškai, nes tai buvo draugiškas, malonus, bendraujantis žmogus. Ji pati prekiauja vaisiais ir daržovėmis iki šiol. Kitų daiktų jai neparduodavo. Pati turi vyrą, jis taip pat buvo susipažinęs su E. B.. Pasitaikydavo, kad ir kartu visi švęsdavo su E. B.. Pati prekiauja vaisiais, daržovėmis pagal verslo liudijimą. Kitais daiktais neprekiauja ir kitų daiktų jai nepardavė, E. B. taip pat neprekiavo. Pirmą kartą ji grąžino apykaklę, kuomet ją pasiskolino vykti pas seserį, tą kartą grąžino, o paskui vėl pasiskolino. Kitą kartą vėl pasiskolino pasipuošti, nes labai gražiai atrodė. Ar tai buvo pirmas kartas, ar kitas, pasakyti negali, bet ji sakė, kad važiuoja seserį aplankyti, norėjo pasipuošti. E. B. paskutinį kartą pasiskolinusi nebegrąžino. Dabar neprisimena, ar pirmą kartą važiavo pas seserį, ar antrą, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu galėjo pasakyti viską tiksliai, dabar tiksliai pasakyti negali, nes tuo metu buvo viskas įvykę. Būna, kad pati ir kitiems paskolina savo daiktus, draugams, pažįstamiems. Dabar jau su atsargumu. Nėra buvę, kad kas negrąžintų daiktų, pasitiki žmonėmis. Jai pirmą sykį daiktų negrąžino, tai vienintelis toks atvejis. Apykaklės kitiems žmonėms neskolino, auskarų - neskolino. Kitų papuošalų kitiems neskolino. Bendravimas su E. B. truko apie pusmetį. Bendrauti su ja pradėjo nuo vasaros. Pati kasdien dirba turguje, tų susitikimų buvo beveik kasdien. Bendravo, užeidavo vieni pas kitus į svečius. Paskolinus daiktus iš karto mamai to nesakė, bet paskui ji pastebėjo. Skolinimo metu mama nedalyvavo. Mamai tokie dalykai nepatinka, ji supyko. Mama į policiją kreiptis nesiūlė, sakė, kad viską išsiaiškins ir susigrąžins daiktus. Į policiją kreipėsi E. jau dingus, išvažiavus. Daiktus ji turėjo apie mėnesį, gal kreipėsi į policiją praėjus mėnesiui – pusantro. E. B. išvyko vasario ar kovo mėnesį. Ji pati gal mamos iniciatyva kreipėsi į policiją. Su mama daug apie tai kalbėjo, nusprendė kreiptis į policiją. Sužinojo, kad E. B. yra užsienyje. Ji pati už paltą brangiai mokėjo 1600-1700 litų, apie 2 000 litų. Buvo rankogaliai ir lapės apykaklė. Įvertino daiktus apytiksliai, kiek jie kainuoja, nes buvo pirktas visas paltas. (duomenys neskelbtini) auskarų buvo 585, tai gero aukso, nuo rusų laikų, ankščiau tai ir buvo pati geriausia (duomenys neskelbtini). Prie jų buvo lapukas ir išgraviruota, jis buvo namuose, jį matė. To lapuko dabar neturi. Mama auskarus padovanojo jai panešioti. Nežinojo, kad E. iškelta baudžiamoji byla. Pinigų paskolinti ji neprašė. Buvo tik nedideli, trumpi paskolinimai, bet ji sakydavo „iš kortelės pasiimsiu ir tau atiduosiu“, tai būdavo 10 litų, tuoj pat ji ir grąžindavo. Ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus geriau prisiminė. Palto kasdien nenešiojo, bet praėjo trumpas laiko tarpas iki kito paskolinimo. Galbūt tą patį mėnesį. Mama pasakė, kad paltą atidavė jos pusseserės vaikui - K. B.. Čia dabar mama sakė, iki tol net nežinojo, nes be apykaklės paltas kaip paprasta odinė striukė, jos nešioti nebebuvo verta. Auskarai buvo pailgi, užsegimas stiprus, geras, lapelio formos į apačią ir su baltais akmenukais. Negali pasakyti, ar tyrėjai pasakė adresą, bet tai šalia jų, už kelių namų, ta pati (duomenys neskelbtini) gatvė. Yra buvusi, ten pirmas ar antras aukštas, du kambariai, ji gyveno kartu su sugyventiniu, kitų asmenų nebuvo. Mama mokėjo už auskarus, tegul ji žalą atsiima. Žala padaryta ir jai, ir mamai. Daiktų savininkas, kadangi mama pirko, mano, mama. Auskarai buvo padovanoti jai. Mano, kad žala padaryta mamai. Tuo momentu taip nusprendė, kad ir mama rašė pareiškimą. Auskarai buvo padovanoti jai, padavė juos E. B.. Ieškinio dabar netikslins. Norėtų, kad būtų priteista suma, nurodyta ieškinyje. Neįsivaizduoja, kaip paltas atsidūrė pas E. B., jis netiktų jai pagal išmatavimus. E. B. jai pasisvečiavus išlydėdavo. Kaip švarkelis pas ją atsidūrė, nepamena. Mamos papuošalų pati neimdavo. Mama paltą atidavė. Kailių nei ant rankovių, nei ant kaklo nebuvo. Civilinį ieškinį palieka taip, kaip yra. Po praeitos apklausos mama visai be sveikatos, atrodo, kad jos pačios kaltos. Kailinius ir aukso dirbinius nešiojo pati. Mama labai susinervino po praeitos apklausos, gėrė vaistus, tiek metų praėjo, ji sakė „nieko nenoriu“. Civilinį ieškinį reiškė dėl kailinių. Mama rašė dėl auskarų. Rašė kaip ir bendrai, bet kažkaip paskirstė. Tais laikais auskarus mama pirko, bet jai padovanojo. Daiktai, kaip ji pati sako, išėjo iš tų pačių namų. Ieškinį palieka taip, kaip yra. Neturi dokumentų. Dvylika metų praėjo. Iki vagystės E. pažinojo kelis mėnesius, buvo vasaros laikotarpis. Gruodžio mėnesį jau buvo pažįstamos. Prekiauja vaisiais, daržovėmis, vykdo lauko prekybą. E. bute buvo, ji nuomojosi (duomenys neskelbtini) g., ten per tą laikotarpį yra buvę. Gal buvo vasaros pabaiga, ruduo. Bute buvo ir ne kartą, ten dviejų kambarių butas buvo. Apie senutę nieko negirdėjo, nematė. Butas buvo antrame aukšte. V. ar B. - jos sugyventinis, yra su juo bendravę ir ne kartą. Būdavo, kad susitikdavo vakare. Buvo susitikimų ir tam bute, šiek tiek buvo vartojamas alkoholis. E. B. su sugyventiniu kartu pas juos ateidavo į namus, ir jie patys pas juos būdavo. E. B. akivaizdžiai meluoja. Pati 100 procentų įsitikinusi, kad pažįsta E. B.. Suprato patikslintą kaltinimą. Nežino, ar civilinį ieškinį tikslins, nes mato, kad E. B. meluoja visiems per akis. Teisybės nebus. Mato, kad neatgaus, palieka kaip yra. Tiek laiko praėjo, viskas jau pragyventa. Pareiškimas buvo rašytas mamos iniciatyva. Važiavo kartu rašyti. Jai priskaičiavo ir auskarus, bet teisybės nebus, palieka ieškinį taip, kaip yra, tiek laiko praėjo, neturi nei nervų, nei kantrybės.

Nukentėjusioji A. G. teisme parodė, kad moteris (E. B.) jai yra matyta labai gerai. Pačios vyras buvo (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini). Jam mirus, pati važiuodavo pas jo gimines, pas daktarus. Buvo išvažiavus pas vyro gimines. Grįžus J. K. pasakė, kad į (duomenys neskelbtini) ateina tokia E. B. su vyru ir jie juos su vyru kartu kviečia į (duomenys neskelbtini) dirbti „prie sardelių“. Sakė „pasakė tau sunku dirbti žiemą turguje, aš padėsiu“. Dukra jos pačios klausė „ar padėsi, ar užauginsi mano vaiką?“. Ji pradėjo ją kalbinti, kad leistų, vaiką pažiūrėtų. Ji ateidavo pas juos su vyru, kartais ją pavaišindavo. Dukra sakė „tokia nebloga, gal tikrai man važiuoti“, buvo tokia kalba. Paskui sužinojo, kad ji pradėjo skolinti, klausė „kur auskarai?“. Atsakė kad paskolino, ji važiavo kažkur, reikėjo. Paskui žiūri, palto nėra. Paskui atrado, kad daug kas dingę, pavogta. Pakabukas dingęs buvo, bet tuomet nežinojo. Buvo Kūčios, paruošė vaišes, ji atėjo su sugyventiniu. Dukra buvo nuvykusi į Lenkiją pas gimines su paltu, visi sakė „dukra kaip diktorė“. J. ruošėsi kartu važiuoti su ja. Paskui pamatė, kad kailinukų nėra. Jai pradėjo nepatikti, kur auskarai, kur viskas. Iš jos iškovojo sesers adresą, kuri gyvena Kaune. E. B. jai davė sesers numerį, jai pradėjo skambinti. Jos sesuo gamykloje prie kojinių dirbo, jai davė adresą, kad galėtų iš jos sesers pigiau nusipirkti. Paskui pradėjo reikalauti „kur auskarai? kur paltas?“. Paskui išreikalavo iš J. duoti jai E. adresą, sakė, kad pati pasiims daiktus. J. davė, sakė (duomenys neskelbtini) gatvėj. Pati buvo nuvykus į butą, nuėjo pas pirmininkę, kuri pasakė, kad ji paliko buto raktus ir išvažiavo. Pirmininkė ją įleido į butą, kuriame ji gyveno. Stovėjo rankinė su rūbais, joje buvo kostiumėlis J., buvo paltas be rankogalių ir be apykaklės, ji tuos daiktus parsinešė. Su pirmininke paskambino buto šeimininkams. Šeimininkas atvažiavo, paskambino jai ir atėjo, pasakė, kad mokesčiai nesumokėti, raktai palikti pirmininkei. Pati J. parnešė paltą ir paklausė, kur apykaklė, rankogaliai. J. tada sužinojo, kad E. pabėgusi. Buto šeimininkas sakė, kad eis į policiją, nes ir jo daiktų nėra. Sakė, kad ir pačios daiktų nėra. Paskambino jos seseriai, ji pasakė, kad E. buvo atvažiavusi su gražiais auskarais. Sesuo pasakė, kad ji buvo pas motiną pirtyje ir auskarus pamiršo, paliko pirtyje. Sesuo pasakė, kad vėlai paskambino ir, kad ji tokia vagis ir tokia aferistė, sakė „mums gėda dėl jos prisipažinti“. Ji tuomet J. pasakė, kad viskas, nėra draugės, pati viską išsiaiškino, parnešė paltą. Paltas be apykaklės neturi vaizdo, kadangi daug ką atiduotų, paltą atidavė sesers anūkei. Ar ji nešiojo, ar nenešiojo, nežino, ji aukštesnė, J. žemesnė, ji kažkam pati atidavė. Jai tų daiktų tikrai gaila. Auskarus pirko (duomenys neskelbtini) ir paskui buvo J. jubiliejus ir juos padovanojo J. Pati turi dar ir jai užtenka, dukrai negaila. Supyko ant dukros, bet ji sakė „mama, net ji kartą man pasiskolinusi grąžino“. Jos sesuo sakė, kad pas motiną paliko juos pirtyje. Skambino seseriai, bet paskui ji pakeitė numerį. Sesuo sakė, kad jai daug skambina iš policijos dėl sesers, kad jai atsibodo. Pati jai daug skambino, bet jos numeris buvo išjungtas, nenaudojamas, jį išmetė, kam jai jį laikyti. Auskarai buvo pirkti jos, o padovanojo juos dukrai, jie jau ne jos pačios. Lapės apykaklė ir rankogaliai buvo jos dukters, nes paltui davė tik pinigų, ji pati nusipirko. Auskarai buvo jau jos, nes dovanoti. Jei daiktus padovanojo, jau jie nebe jos. Auskarus padovanojo prieš išvažiuojant gyventi į (duomenys neskelbtini), pardavus namą, gal prieš kokių 17 metų. Ji pasipuošdavo jais tik kartais, nes ne vienus turi. Žala buvo padaryta abipusiškai. Paltui davė pinigus, dukra pati pirko paltą. Auskarus padovanojo dukrai. Žala padaryta dukrai. E. B. negali apibūdinti, nes ji ateidavo į svečius, pati ją pavaišindavo. O jos sesuo įvardino, kad ji vagis. Policijos pareigūnai turėjo jos sesers kontaktą. Sesers pavardės nežino, vardą gal dar sąrašuose kur turi. Buvo davusi jos duomenis Šiaulių policijai. Sesuo sakė, kad net dukra jos atsisakė. Jos dukros vardo nežino, nes pati su dukra nebendravo. Auksiniai auskarai buvo 585 prabos, akmenukai buvo balti. Žiūrėjo, kad auskarai būtų gražūs ir tuo momentu brangesni. Paltą rado jos bute, jis buvo be apykaklės ir nieko vertas. Paltą atidavė sesers anūkei K. B., ji gyvena (duomenys neskelbtini). Iki teismo posėdžio internete E. B. neieškojo, jai dukra jos nerodė, mato ją posėdžio metu. Ankščiau ji kasdien ateidavo. Ji šviesi, apvalaus veiduko, nedidelio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, vyras tamsus kaip armėnas. Pati bendravo dažnai, nes jai grįžus, dukra pasakė, kad geras žmogus, žada ją priimti gyventi, dirbti. Per Kūčias jie pas juos su sugyventiniu buvo. Sesers telefoną davė E. B., nes ji (duomenys neskelbtini) dirbo „prie kojinių“. Daiktai buvo sudėti rankinėje, bet ten dar buvo ir kitų daiktų. Daiktai buvo tam bute, kur ji gyveno, adresu (duomenys neskelbtini). Paltas buvo ir J. kostiumėlis: švarkelis ir sijonas, bet jie buvo nevertingi. J. klausė, sakė, kad ji buvo pasiėmusi apsirengti. Jai buvo gaila tik palto ir auskarų. Dar buvo palto rankogaliai. Kailiai atsisegdavo, nes buvo tokios mažos sagutės. Dukrai davė gal 1 500 – 1 700 litų paltui, kažkur tokia kaina buvo. Be kailių paltas nieko vertas, nes išvaizdos nebeturi. Juoda lapės apykaklė viską puošė. Pati tam bute rado paltą. Nežino, ar dukra jai skolino visą paltą. Grįžusi spintoje nerado palto. Paskui J. klausė apie pakabuką, kuris buvo laikomas raudonoje piniginėje, piniginės raudonos irgi neberado. Pakabukas auksinis, jis buvo 7 g., buvo padarytas iš auksinių žiedų. Kitų draugų, pažįstamų pas juos į namus tuo metu neateidavo. Pakabuko nenurodė, nes vėliau pamatė. Visą valdžią paėmė ji pati, pardavė namą prieš 15 metų, pas ją turi būti tvarka, moko gyventi sąžiningai. Dukrą auklėjo, visko buvo, daiktus kontroliuoja, ji nepyksta. Išvažiuodavo pas gydytojus į Lenkiją, 16 metų gyvena su žentu, nei karto nesipyko. Pati pas E. B. nuėjo pėsčia, nes netoli. Dukra pasakė, kad paskolino paltą, kai pamatė. Kalbėjo dėl paskolinimo, dabar neskolina. Ji pasitikėjo, nes sakė, kad apgyvendins, įdarbins. Auskarai buvo kaip lapas pailgas, niekada nepirkdavo negražių daiktų. Dar buvo mažos baltos akutės. Pirko (duomenys neskelbtini), juvelyrinėje. Jos pačios auksas buvo padėtas kitoje vietoje. Jos aukso dukra niekada neimdavo. Dukra turi ir kitų auskarų, bet anie buvo brangesni. E. B. gyveno per kelis namus nuo jų. Dukra pasakė adresą, (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numeris (duomenys neskelbtini). Žinojo kur eiti, nes dukra buvo pasakiusi. Auskarai kainavo 700 litų, jiems buvo 7-8 metai, tuo metu tai buvo dideli pinigai. Palaiko savo civilinį ieškinį. Pati nevagia ir vaikai nevagia, o vagiui reikia atsakyti už savo veiksmus. Už auskarus mokėjo ji. Auskarai buvo padovanoti dukrai. Žala jai pačiai ir padaryta.

Liudytoja R. S. teisme parodė, kad tyrėja R. atvyko ir paprašė įvertinti kailį. Ji atvyko todėl, kad vagystė buvo labai seniai. Nesigilino, kas įvyko, tik sakė, kad nenori teisme dalyvauti. Pati dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ su kailiais, odiniais drabužiais ir tik gali įvertinti kailio vertę. Aprašė, koks kailis buvo, kad jis senas, per kiek metų nusidėvi, kad kokybė krenta. Ji pasakė, kad kailis buvo įvertintas 500 litų. Dabar galima kailį nupirkti už 60-80 eurų. Tik tiek ir žino. Pati kailio nematė. Sakė, kad kailis lapės. Lapių yra daug rūšių: usūrinis šuo, juodsidabrės lapės, poliarinės lapės ir nuo to priklauso kaina. Kokia ten buvo lapė, pasakyti negali. Jei yra pasiūta, paruošta viena lapės apykaklė, maždaug jos rinkos kaina yra apie 150 eurų. Litais reikia paskaičiuoti, tai ir gaunasi apie 500 litų. Vienas kailis yra lapė, iš jo formuojami gaminiai. Galima formuoti apykaklę, rankogalius ir taip toliau. Dabar maždaug rinkos kaina yra 150 eurų, taip ir yra 500 litų. Jai buvo pasakyta žodžiai, koks buvo kailis, pati to kailio nematė. Tyrėja yra jų klientė, tiesiog paprašė, sakė „aš neturi kuo remtis, jūs esate geri specialistai, at tu galėtum padėti ir įvertinti kailio vertę?“. Padėjo jai įvertinti, kiek apykaklė gali kainuoti. Kaip suprato, sakė, kad juoda lapė ir apykaklė. Suprato, kad tai buvo apykaklė. Juoda lapė yra pati pigiausia lapė. Juodsidabrės yra brangesnės, jos su tokiu pilkumu. Kiekviena lapė turi savo kainą. Ji pačios apykaklės nematė. Yra daug paltų, gal ir galima įsigyti su netikru kailiu, ar 2011 m. galėjo įsigyti, nežino, bet ir šiandien galima įsigyti. Pasakoma, ar kailis nenatūralus, bet negali pasakyti, kaip kiti parduoda. Jie klientams nemeluoja. Apykaklė gali būti brangesnė už paltą. Paltas gali kainuoti 70 eurų, o apykaklė gali kainuoti 150 eurų, jei ji natūrali. Tvirtina, kad 2011 metais juodos lapės apykaklė galėjo kainuoti 500 litų. Pati lapė dabar rinkoje kainuoja 60-80 eurų, o iš jos pagamina apykakles ir kitus gaminius. Gaminiai, kurie formuojami iš lapės kailio, gali būti ir brangesni, nes įeina darbuotojo atlyginimas, modeliavimas, sukirpimas, ištempimas, produkto pagaminimas.

Liudytojas A. S. teisme parodė, kad dėl ko yra iškviestas liudyti, nežino. Neatsimena, dėl kokių aplinkybių buvo iškviestas į policiją prieš daugiau nei vienerius metus, nesupranta apie ką šnekama, visiškai nežino nieko. Tikrai nežino, kada buvo iškviestas į policijos įstaigą. 2020 m. gruodžio mėnesį, neatsimena. Moterų, kurios yra prisijungusios nuotoliniam posėdžiui, tikrai nepažįsta. Anksčiau turėjo lombardą, bet uždarytas prieš 5 metus. Ten dirbo tokia J. G., (duomenys neskelbtini). Lombardas buvo parduotas prieš 5 metus. Aukso dirbinius priimdavo. Žmogus ateina su pasu ir su aukso dirbiniais, pats pasverdavo tą auksą ir pasiūlydavo tokią supirkimo sumą. Žmogus pasakydavo, kad kelioms dienoms užstato, gauna pinigus, pasirašo ant kvituko, vienas kvitukas pasilieka lombarde, o vienas pas žmogų. Paskui ateina laikas, žmogus grąžina pinigus, atsiima savo auksą, pasirašo, kad atsiėmė, tokia tvarka. Būna tokių atvejų, kad žmogus užstato, praeina tam tikras laikas, nebereikėdavo saugoti, nes parduodavo nustatyta tvarka, dokumentaliai viskas, archyvuose visi popieriai yra. Tarkim, žmogus užstato mėnesiui, pats visą mėnesį pralaukia, dar vieną mėnesį laukia ir tada dar vieną mėnesį laukia, tiek laiko turi praeiti. LR banke yra tokia lentelė, kokie pirkiniai padėti, tiek įvertina, kaip Lietuvos bankas įvertina vieną gramą, supirkimo kaina kokia yra, vertina kaip bankas ir kiekvieną dieną būna skirtumas, vieno euro, pusę euro, brangiau, pigiau, internete ta lentelė yra, yra nurodyti metalai, kokia šiandien dienos kaina. Pasverdavo būtinai, be tų svarstyklių negalima dirbti, Probavimo rūmai tikrina. Specialios rūšys yra, specialius kursus einama, reikia apmokinti prieš tai, jei tą darbą dirbti, apmokinti, kaip suprasti, viską atskirti. Kai atneša dirbinį, būtinai patikrina, nes gali atnešti ir ne auksą, o varį. Yra direktyvai, kurie nustato, ar 900 (duomenys neskelbtini), ar 750, 585, 375, yra visi direktyvai, be jų negalima dirbti. Asmuo būtinai turi pateikti pasą, be paso niekas nepriima, su pasu priima, ir su pasu atiduoda, kitam žmogui juk negali atiduoti. Taip, jis paduoda auksą, pats pasveria, pasako tiek sveria, kokia kaina ir kokiam laikui, 10 dienų, 15 dienų, iki mėnesio laiko, paskui, kai baigiasi laikas, žmogus atsiima savo daiktą, jei neatsiima, parduoda, pinigus vėl į kasą, viskas dokumentaliai. Pats priimdavo ir ta darbuotoja J. G., tą dieną, kai ji dirbdavo, ji priimdavo, kitą dieną, kai jis dirbdavo, jis priimdavo. Tokių atsitikimų per metus buvo ne vieną kartą, kad iš jo būtų paimtas dokumentas, buvo ateidavo, atimdavo ir niekas negrąžindavo. Ateidavo policijos darbuotojai, parodydavo dokumentus, privalo jiems viską parodyti, jie daro kratą, išima, tokia situacija, išima viską, sako „būsit įtrauktas į teismą, bus teismas, išsidalins, kas tavo, kas į kalėjimą“, o pats palikdavo nuošalyje su nuostoliais, jam niekas negelbėdavo, būdavo, kaip vagies pagalbininkas ar bendrininkas, va taip, 10 metų dirbo ir buvo vagių bendrininkas. Policijos pareigūnai, pasiimdami aukso dirbinius, išrašydavo tokį popieriuką, kad po teismo atgaus ar pinigus, bet nieko neatgaudavo. Pareigūnai paaiškino, kad įvyko vagystė, sugrąžinama šeimininkui, o vagis nubaustas, o pats palikdavo šone. Iš 10 atvejų vienas būdavo, jog dirbinius grąžindavo jam.

Liudytoja G. V. teisme parodė, kad dėl ko yra iškviesta, tai ji matė apačioje kaltinamosios pavardę – B., kažkas labai miglotai, turbūt čia seni dalykai turėtų būti. Ji dabar dirba nebe ten, ji dabar dirba (duomenys neskelbtini), o prieš tai dirbo iki 2012 m. gegužės 21 d., berods, (duomenys neskelbtini). Tiksliai pasakyti negali, pagal šaukimą matė, kad vagystė ir sukčiavimas, taip, pagal šaukimo duomenis žino, mato pagal numerį, kad 2011 m. Logiška manyti, jeigu yra kviečiama į teismo posėdį, tai ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko. Tiksliai kokius ir kiek veiksmus atliko, nepamena. M. D. irgi girdėta, labai tiksliai negalėtų nurodyti. Kiek dabar pamena, nepasakys kokio amžiaus žmogus, žmonių veidų nepamena, pavardės dar kažkur truputėlį girdėtos, o veidų, tai tikrai ne, nes labai daug tų veidų buvo per darbą. 2012-03-02 jei taip parašyta, tai atliko M. D. apklausą, bet pačios apklausos nepamena. Taip, kad įsimintų būtent šito asmens apklausa, tikrai ne. Apklausą vykdo ir visada įspėja žmogų dėl galimos atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kaip tiksliai ta apklausa vyko, negali pasakyti, bet taip, kaip ji dirba šiai dienai ir kaip dirbo tada, mano, kad taip pat. Klausia žmogaus, labiau mėgsta pasakojimo forma ir paskui užduoda papildomus klausimus, jei iškyla tam tikrų klausimų apklausos eigoje, tada žmogus perskaito ir pasirašo, jei viskas pagal žmogų yra užfiksuota gerai, jei norima papildyti, tai papildo. Tos bylos konkrečiai neprisimena, labai miglotai atsimena. Kiek atsimena, pagal jų praktikas, buvo tyrėjai, kurie, kaip tada kalbėdavo, dirbo su „šviesiomis“ bylomis, tai reiškia tose bylose, kur buvo nustatytas galimas įtariamas asmuo. Pareiškimų iš asmenų neimdavo, labai retais atvejais, bet kiek atsimena kiek ten dirbo, turbūt nelabai teko. Šiaip pas juos tyrėjai vyrai, jie dirbdavo ir tose operatyvinėse grupėse, priiminėdavo pareiškimus, arba iš karto, jei būdavo aiškus asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, tada iš karto atiduodavo po liudytojų, nukentėjusiųjų apklausos tyrėjui, o jeigu ne, tai tada, kai išsiaiškindavo apie galimą įtariamąjį byloje, tada perduodavo tirti. Vadovai rašydavo rezoliucijas ir atiduodavo atlikti tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Apklausinėjo įtariamuosius, liudytojus, nukentėjusiuosius, kiek būdavo reikalinga, kitą kartą tos apklausos būdavo pirminės išsamios, ne visus tekdavo apklausti, o kitu atveju klausinėdavo liudytojus, naujai paaiškėjusius, atlikdavo kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, jei prireikia byloje. Įtarimus reikšdavo. Susipažindavo su pirmine medžiaga, kai gauna bylą, susipažįsta su medžiaga, ir tada, jei asmuo nėra sulaikytas tuo momentu, tai iškarto nereiškia įtarimo, tada kviečia tą asmenį ar kitus liudytojus, kuriuos prieš tai reikia apklausti, derina veiksmus, planuoja darbą ir dirba. Žalos dydis įvairiai fiksuojamas būna. Žalos dydis būna, kad pareiškime iš karto nurodytas, būna, kad vėlesnėse apklausose. Pavyzdžiui, jei žmogus nežino tiksliai žalos sumos tuo metu, pavyzdžiui, kai tyrėjai apklausinėjant priimdavo pareiškimus, jei neaiškus įtariamasis arba patys pasitikslina, arba jei žalos dydis neaiškus, tada, jau atliekant ikiteisminį tyrimą, jau tikslinasi patys tyrėjai. S. N., M. D. pačios apklausos turinio tikrai nepamena, visų apklausų turinio nepamena. Dėl daiktinių įrodymų, pagal savo praktiką gali apie save pasakyti, būdavo, kad priima pareiškimą jau kiti tyrėjai, jei ji priimdavo, šiaip pagal savo praktiką visada apklausoje pažymi daiktų, dokumentų pateikimo protokole, blogiausiu atveju, tarnybiniame pareiškime. Šioje byloje turėtų būti protokolai, jei tokie buvo paimti, pavirtinantys žalą, tiksliai neprisimena, ar ji pati, ar dar kas atliko veiksmus. Viską, ką surinkdavo, pirminius veiksmus atlikę, viską, ką atnešdavo, ji priimdavo su visa byla. Visoms apklausoms, kai ruošiasi, skiria išskirtinį dėmesį, nes reikalinga gauti tam tikrą objektyvią informaciją, kuri vėliau gali padėti išsiaiškinti tiesą byloje. Su vyresniais žmonėmis stengiasi, gal jie daugiau papasakoja, daugiau klausimų tenka užduoti, jeigu neaiškumai kyla dėl to, ką klausia, šiaip, kiek ji turėjo senyvo amžiaus žmonių, apkritai bylose, tai nebuvo kažkokių labai išskirtinių žmonių, kurie nesuvoktų ką kalba ar labai nerišliai, kiek yra turėjusi senyvų žmonių, kažkokio išskirtinumo nebūdavo, žmonės papasakodavo, ką prisimindavo, tada užduodami klausimai ir žmogus ką atsako, tą ir užrašo. Per gyvenimą yra buvę apklausų, kuriose dalyvautų žmonės, kurie negali vaikščioti. Pati dirba nuo 2004 m. (duomenys neskelbtini), kuriuo laikotarpiu tai galėjo būti, per tuos metus tikrai buvo keletą žmonių. Apklausiamasis žmogus protokolo gale parašo, jei viskas gerai, „perskaičiau, protokolas surašytas teisingai“ arba „perskaičiau, iš mano žodžių surašyta teisingai“, visada taip. Būna, kad žmogus dėl fizinių ypatybių, amžiaus negali pasirašyti protokolo, tada parašo ir žmogus pasirašo. Už tą žmogų pasirašydavo tą sakinį, jei žmogus rašyti negali, taip įsivaizduoja, kiek atsimena. Sunku pasakyti, kitą kartą turėdavo atstovus, kitą kartą nebūdavo tų atstovų, jei žmogus suvokia, ką jis kalba, jis nėra neveiksnus ar kitaip pripažintas, tai nekviesdavo. Neatsimena tokių atvejų, kai kartu su apklausiamaisiais apklausos metu dalyvaudavo ir giminaičiai, šiaip ji visada stengiasi likti su žmogumi ir šiaip daro taip, bet, jei nėra apklausiamojo oficialaus atstovo, kuris pripažintas byloje procesiškai, tada tas žmogus, ar išeina, gal, kuris gali palydėti senyvą žmogų, jis išeina ir pačios apklausos metu, nepamena, kad turėjo tokių atvejų. Pasižiūrėjo į asmenis, kurie prisijungę, gal ir yra buvę pas ją apklausoje, bet veidų tikrai neatsimena. M. D. apklausos protokolas - jos rašytas dokumentas. Tiek gali pasakyti, kad tikrai senyvo amžiaus žmogus, ir, pagal tai, kas parašyta, mato, bet šiaip vizualiai tikrai neprisimena, kaip atrodo, tik tai tiek, kad pasirašius, tai reiškia, kaip ir parašyta. Tiek, kiek dabar pasižiūrėjus, mano, kad tikrai žmogus nesipainiojo aplinkybėse, kad žmogus papasakojo, ganėtinai išsamiai, pagal pasakojimą, greičiausiai, neatsimena kokius klausimus uždavė, bet, mano, kad jai nekėlė abejonių, ar žmogus nesuvokia, ar kažkaip nesupranta, apie ką kalba eina. Kai apklausinėjo, buvo su visa bylos medžiaga susipažinus, kiek iki tai dienai buvo tos bylos medžiagos, tiek buvo susipažinusi, kiek ir pati veiksmų buvo atlikus. Jei suma buvo fiksuota kituose parodymuose galimai ar protokoluose, tai tą sumą ji tikrai žinojo, gaudama bylą, jei tokia suma buvo. O iš kur pinigai, tai visada tokiose bylose, kurios yra susijusios su nusikaltimais, vagyste, galima vagyste, galimu sukčiavimu, klausinėjama, visada bando išsiaiškinti, kiek žmogus pinigų turėjo, iš kur jis tuos pinigus gavo, kad kažkokiu būdu pagrįsti galima būsimą civilinį ieškinį, ir, kad formuluoti įtarimą, paskui, jeigu reikia tikslinti, jei prieš tai kažkas neaišku, tai klausinėja apie gautas pajamas, čia yra visose bylose, kas susiję su turtiniais nusikaltimais. Tikrai nepamena, ar galėjo vaikščioti apklausiamoji. Kas parašė pareiškimą, neatsimena, paskaitė dabar protokole, parašyta toje apklausoje, kad dukra rašė, bet tik dabar pamačiusi. Šiuo atveju tiksliai tikrai negali pasakyti, ar apklausiamoji laisvai pasakojo, ar ji uždavinėjo klausimus, tik sako pagal savo darbą, kaip ji vykdo apklausas, dažniausiai leidžia žmogui papasakoti ir tik tada kilus tam tikriems klausimams, juos papildomai užduoda. Šiuo konkrečiu atveju tiksliai, kaip buvo vykdoma apklausa, pasakyti negali. Negali pasakyti, ar apklausiamoji buvo plepi, žmogus pasakoja, jie rašo, o ar plepus, ar ne plepus, dabar sunku pasakyti. Negali pasakyti, ar ją atlydėjo, ar ji viena atvyko į apklausą. Viską, ką žmonės sako, užrašo, perskaito, jei turi papildymų, pildo, ir žmonės visi susipažįsta su protokolais, ir jau ką pasako, tą užrašo. Jei yra jos vardu rašytas protokolas, tai apklausinėjo, tai tik tiek gali pasakyti, viską, ką ji yra padariusi byloje, viskas turi būti, bet tokių aplinkybių, kad būtų apklausinėjusi pareiškimą parašiusią, neprisimena.

Liudytoja R. G. teisme parodė, kad kviesta yra dėl pavogtų juvelyrinių gaminių įvertinimo. Moterys, kurios matomos ekrane, jai nėra pažįstamos. Gaminius įvertino tiesiog pagal aprašymą, kokie tie gaminiai buvo ir pagal jų svorį ir tos dienos, tų metų prekių pardavimo kainą. 20 metų dirba juvelyrinių dirbinių parduotuvėje, perka produkciją, ją pajamuoja ir prekiauja. Dirba (duomenys neskelbtini). Jai buvo pateiktas gaminių svoris ir kas buvo per gaminiai, berods, parašyta, kad kažkokiais akmenukais. Gaminio nematė, vertino tik iš parašymo. Buvo sunku įvertinti, nes jai gaminys nematytas, nežinoma nei kaip jie padaryti, kaip jie atrodė. Tyrimo apklausoje buvo nurodyta, kad dirbiniai buvo pavogti, kas per dirbiniai ir maždaug surašytas jų svoris. Dabar svorio nepasakys, visiškai neužfiksavo. Mano, kad ikiteisminio tyrimo apklausoje nurodė teisingas aplinkybes. Rėmėsi to laikmečio aukso dirbinių pardavimo kursu. Kalba apie tai, kada buvo pirkti gaminiai to žmogaus, iš kurio buvo jie pavogti. Aukso dirbinių (duomenys neskelbtini) buvo 583. Nustatė tik iš aprašymo. Negali pasakyti kokia kaina 2000 m. Ukrainoje buvo 5-6 g gaminio, tik gali pasakyti, kokia kaina tuo laikmečiu buvo Lietuvoje. 2001 m. galėjo kainuoti apie 700 litų, o dabar gali kainuoti apie 500 eurų, nes šiuo metu gramo, kaip dirbinio, kaina yra apie 90-100 eurų. Grandinėlės su pakabuku 2001 m. kaina galėjo būti apie 600 litų, o šiai dienai apie 600 eurų. Buvo prašymas įvertinti dirbinių kainą. Dabar kainuotų apie 600 eurų, dar priklauso nuo parduotuvės, kiek ji daro nuolaidą pirkėjui. Nustatinėja kainas pagal pasaulinę rinkos kainą. (duomenys neskelbtini) 585. Gaminių nepriiminėjo. Nurodydama prabą 583 suklydo, nes ankščiau tarybinė (duomenys neskelbtini) buvo tokia, o nepriklausomoje Lietuvoje jau 585. (duomenys neskelbtini) paskaičiuota pagal lietuvišką. Aprašymas pateiktas popierine forma: buvo surašyti dirbiniai, kas tie dirbiniai ir dirbinių svoriai. Duomenys buvo surašyti ant atskiro lapo. Kitų duomenų, pareiškimo parodyto nebuvo. Buvo užrašytas procesas, kad buvo įvykdyta vagystė ir norint prisiteisti žalą reikia įvertinti dirbinių vertę. Jokių pareiškimų dėl vagystės nematė. Gaminio vertė gali keistis, jei gaminyje įdėti brangesni akmenukai. Jei yra be akmenukų, nustatoma tiesiog pagal svorį. Pynimas reikšmės neturi. Gali būti kažkoks brangakmenis: topazas, safyras, granatai yra pigesni, jei jų nebuvo, tai kaina skaičiuojama tiesiog kaip metalo. Vertė skaičiuota yra tiesiog pagal gaminio svorį. Nieko nežino apie tauriųjų metalų gaminių kainą Ukrainoje. Vertinant buvo įvertinta tokia kaina pagal tos dienos kainą pačioje rinkoje. Gramas šiai dienai 585 prabos aukso dirbinio kainuoja nuo 80-120 eurų, tai priklauso nuo parduotuvės, kurioje gaminys yra perkamas. Kiekviena parduotuvė užsideda savo antkainį. Apie Ukrainoje esančias gaminių kainas nežino. Vertino tik gaminio svorį, atskirai akmenuko neišskyrė.

Liudytoja K. B. teisme parodė, kad iš matomų moterų, jai pažįstama tik jos giminaitė – J. K.. Nežino dėl ko yra kviesta į posėdį. Kadangi gavus teismo šaukimą, pamatė, kad įvardintas Šiaulių apylinkės teismas, tai pasiklausė, galbūt tai susiję, nes daugiau su Šiauliais neturi nieko bendro, bet dėl ko konkrečiai, negali pasakyti. J. yra jos (duomenys neskelbtini). Tikrai nežino dėl ko turi būti apklausta, pastaruoju metu jos darbo grafikas labai įtemptas, jos labai retai bendrauja. Pačiai yra (duomenys neskelbtini) metai. Iš J. mamos A. yra gavusi labai nemažai daiktų, nes daug metų atgal kai atsikraustė gyventi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), sunkiu gyvenimo periodu ji daug yra padėjusi. Dažniausiai tai būdavo rūbai, namų apyvokos daiktai, buities daiktai, įvairiausi daiktai. Rūbai įvairiausi: kelnės, striukės, paltai, kepurės, megztiniai ir visi kiek įmanoma. Tai buvo gal 6-10 metų laikotarpiu. Pagalba tęsėsi gan ilgą laiko tarpą, kol jos močiutė gyveno pas juos, tai buvo ilgas periodas. Dažniausiai tai būdavo J. rūbai. A. G. rūbus močiutė atiduodavo jos mamai, o jai dažniausiai atiduodavo J.. Paltų buvo ir ne vienas. Skirtingais periodais būdavo vienas, būdavo – du, būdavo keli. Įvairiai, tai nebuvo vienas paltas, tai būdavo keli. Nesigilindavo dėl ko buvo atiduodami rūbai, bet iš močiutės kalbos suprasdavo, kad dažniausiai būdavo jau nenešiojamas, ar per mažas, per didelis, dėl įvairių priežasčių. Nežino, dėl ko J. dalyvauja teismo posėdyje. Perduoti paltai gal iš viso buvo 4 ar 5. Rūbų vertės nurodyti negali. Negali pasakyti, ar ten buvo tikra oda, bet odinės išvaizdos paltą yra gavusi. Ant jo nebuvo kailinės apykaklės. Su J. paskutinį kartą bendravo praeitų metų vėlyvą rudenį, kai jos mama gulėjo onkologinėje ligoninėje. Po šaukimo gavimo su J. nebendravo, tik su močiute. Ji jai yra skambinusi dėl savo sveikatos problemų, prašyti pagalbos, patarimo, bet ji tuo metu dirbo pamainoje, buvo iškvietime, negalėjo kalbėti, tai tuo pokalbis ir baigėsi. Nepasidomėjo dėl ko yra kviečiama į teismo posėdį. Iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) persikėlė 2003 metais. Daiktus pradėjo gauti po gerų metų, kai močiutės A. sesuo susirgo psichine liga, ji ją pasiėmė pas save slaugyti, kadangi buvo jų glaudus ryšys, ji pradėjo juos laikyti ir labai padėti. Padėjo panašiai nuo 2004 m. 2007 m. gimė jos pačios dukra, dar keli metai po to dar padėdavo rūbeliais, tai maždaug iki 2009 m.-2010 m. Kažkokia daiktų dalyba nėra nutrūkusi ir šiandien, ir dabar apsikeičia. Odinį paltą, kada galėjo gauti, bijo pasakyti, bet tai nebuvo labai seniai, gal 6-7 metai atgal, tiksliai pasakyti negali. Iki 2009 metų, kai dukrai suėjo 2-3 metai, pas ją stipriai pasikeitė finansinė padėtis, pagalbos nebereikėjo, bet po tų metų dabar dažniausiai kai susitinka, yra daiktų keitimasis. Tai nėra kažkokia pagalba, bet keičiasi kažkokias daiktais. Apie atiduotą paltą datos pasakyti negali, tokių dalykų nesureikšmino. Tikrai ne daugiau nei prieš 6-8 metus, todėl, kad matėsi su močiute prie kapinių lapkričio 1 d., ilgą laiko tarpą buvo nesimačiusios. Jos pačios ūgis 174 cm., J. už ją žemesnė. Dabar galbūt jų sudėjimas panašus, ankščiau gal kiek mažiau panašus. J. nematydavo tuo periodu, matydavo tik iš nuotraukų, kurias parodydavo močiutė, bet po gimdymo buvo šiek tiek stambesnė nei J.. Ne visada rūbai tikdavo. Būdavo daiktai, kurie netikdavo, nes ir J. svoris svyravo, tai kažką išmesdavo, kažką padovanodavo draugėms. Rūbų tokių su sagutėmis, prie kurių būtų galima kažką prisegti, buvo keli. Būdavo striukė, prie kurios yra sagutės kapišono tvirtinimui, prisegimui. Buvo striukė, prie kurios galima būtų segti kapišoną, tas pats minimas paltas, prie jo galima buvo segti, bet nežino ką, ar kapišoną, ar apykaklę. Negali pasakyti, ar ten buvo sagutės, ar kitokie tvirtinimo elementai, nes bijo supainioti su kitais. Vienas dalykas - jai buvo trumpos rankovės, kitas dalykas - nepriderino kapišono ar kažko prisegti. Nepamena, ar ant jo buvo sagutės ar kilputės. To palto jau nebeturi.

Liudytoja L. B. teisme parodė, kad 2011 m. spalio 28 d. vakare jai paskambino S. N., ji kalbėdama verkė, prašė, kad pakalbėtų su mama, nes mama išėjo iš buto, kuriame ji gyveno ir paliko M. D., kuri reikalavo slaugos, su S.. Mama išėjo ir jos S. prašė, kad paskambintų mamai ir paprašytų, kad ji grįžtų. S. atsakė, kad jai sunku prižiūrėti mamą, kad ji liko viena, ką dabar daryti ir tiesiog prašė, kad jos mama grįžtų slaugyti jos mamos. Pokalbio gale, kai S. nusiramino ir baigė kūkčioti, ji pasirodė supykusi, pasakė: „tiek to, viską supratau, aš jai padarysiu“. Pokalbis truko 3-5 minutes. S. N. prašė, kad ji pakalbėtų su savo mama, kad jos mama grįžtų prižiūrėti M. D.. To pokalbio metu S. N. jai neminėjo, kad mama pasisavino kokius nors daiktus, kalbos apie tai nebuvo. Ji pasakė, kad paskambins ir pasikalbės, kas nutiko. Nesuprato, kas ten nutiko, S. kūkčiojo ir verkė, pati nesuprato, kas nutiko, dėl ko mama išėjo. S. verkė, kūkčiojo telefonu, kai pati pakėlė ragelį, išsigando, galvojo, kad jos mamai kažkas nutiko, nes ji irgi ligonis. Ji jai skambino tą patį vakarą, kai mama išėjo. Pati tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Kad tai vyko tą patį vakarą, žino iš mamos pasakojimo ir iš susirašinėjimo. Skambino S. ir padavė kalbėti su vyru L.. Jis labai daug keikėsi, grasino atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), sušaudyti ją ir jos vyrą. Jis grasino todėl, kad S. pasakė, tai jau buvo po dienos, dviejų, kad apkaltino jos mamą, jog ji pavogė pinigus, grandinėlę. Bandė su S. kalbėti, klausti, kokia grandinėlė, kokie ten yra pinigai ir kas, tada vyrui padavė ragelį. Vyras buvo pilnai įsitikinęs, ką S. jam papasakojo, jis palaikė žmonos versiją. Tiksliai negali pasakyti kada, bet po pirmo pokalbio su S., su S. vyru kalbėjo praėjus dienai, dviem. Tą pačią dieną pokalbis buvo trumpas. Su mama apie išsakytus S. ir jos vyro žodžius kalbėjo. Mama buvo šoke dėl tokių kaltinimų, ji paneigė kaltinimus. Mama pas ją atvyko 2012 metais, tiksliai datos nepamena. Prieš tai gal buvo atvykusi 2010 metais. Ji buvo atvykusi kelis kartus. Žinojo dėl ankstesnio nuosprendžio ir paskirtų bausmių. Nežino, ar ji buvo atlikusi bausmę. Būdavo visaip: telefonu S. skambindavo jai ir pati skambindavo. Bendravo todėl, kad buvo draugės.

Nors kaltinamoji E. B. teisiamojo posėdžio metu nepripažino padariusi jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau jos kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 4 dalyje, įrodo nukentėjusiosios M. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiosios S. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, liudytojų R. S., A. S., R. G. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, liudytojos G. V. teisme duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2011-10-29 S. N. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad nuo 2011-10-23 iki 2011-10-28 19.00 val. (duomenys neskelbtini), iš buto buvo pagrobta auksinė grandinėlė su pakabuku, 600 litų vertės ir 3 400 litų. Vagyste įtaria savo pažįstamą E. B., padaryta 4 000 litų žala (1 t., b. l. 82);

- 2011-10-29 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 87-88);

- nukentėjusioji M. D. 2012-03-02 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2011 m. liepos mėnesio pabaigos jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), ją prižiūrėjo ir kartu gyveno E. B.. Ji nemokėjo už butą ir nepirko maisto produktų, vaistų ir kitų reikmenų, nes viską sudėdavo ir nupirkusi atveždavo jos dukra S. N.. Viską dukra pirkdavo iš savo pinigų, iš jos pensijos nieko pinigų neimdavo. Ji pensijos gaudavo 860 litų ir 750 litų dėl negalios. Visus pinigus laikydavo prie savęs arba ant staliuko, arba rankinėje, piniginėje. Niekada pinigų E. B. neduodavo, duodavo tik po kelis litus, kai norėdavo, kad parneštų kokį nors skanėstą. Pinigų jai taip pat neskolino. Dėl dantų protezų gali pasakyti, kad už juos buvo mokėta ne iš jos pensijos, o dukra sumokėjo iš savo lėšų. Kada E. B. galėjo pavogti jos pinigus, negali tiksliai pasakyti, bet ji turėjo laisvą priėjimą prie jos rankinės ir galėjo bet kada spalio mėnesį tuos pinigus paimti. Pinigų daug niekur neleido, visus dėjosi į rankinę nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio. Be to, jai dukra buvo dovanojusi auksinę grandinėlę su pakabuku, su akute. Grandinėlę nešiojo visada ant kaklo. E. B. paprašydavo grandinėlę paskolinti, kad pasipuoštų. Ji grandinėlę nusegdavo jai nuo kaklo arba šiaip paimdavo, bet paskui gražindavo. Bet kai išėjo spalio mėnesį, grandinėlės jai negrąžino. Grandinėlės jai tikrai nedovanojo ir neatidavė. E. B. ją paprasčiausiai pavogė. Kadangi nevaikšto, prašė, kad interesus baudžiamojoje byloje atstovautų jos dukra S. N., kuri ir rašė pareiškimą į policiją. Dėl senyvo amžiaus negali rašyti, tik gali pasirašyti. Jai parodyta auksinė grandinėlė yra ne ta, kurią pavogė E. B. (1 t., b. l. 95);

- 2020-11-26 vykusios apklausos metu nukentėjusioji S. N. pateikė motinos M. D. nuotrauką, kurioje ji nufotografuota seginti grandinėlę su pakabuku (1 t., b. l. 101);

- 2012-02-28 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota objektų apžiūra: grandinėlė: auksinė grandinėlė su lapeliu „(duomenys neskelbtini) Au 585, Svoris 4,95 g., Kaina 495 Lt, A(duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini)“, sutartis: Nr. 9-109 dėl lombardo paslaugų 2011 m. rugsėjo 29 d. sudaryta su E. B., pasirašyta E. B., nurodyta, kad ji užstato auksinę grandinėlę, pakabuką su akute, svoris 6,88 g. Au 585, išmokėti 450 Lt, sutartis sudaryta iki 10-30, įkelta į prekybą 2011-11-28 (1 t., b. l. 174-176);

- 2020-11-26 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji S. N. iš trijų jai pateiktų grandinėlių (viena iš grandinėlių pažymėta Nr. 1 buvo grandinėlė, paimta 2012-02-28 iš A. S. lombardo, kitos dvi nesusijusios su atliekamu tyrimu) neatpažino grandinėlės kaip tos, kurią iš jos motinos pavogė E. B. (1 t., b. l. 185-188);

- 2011-11-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimis leista atlikti kratą E. B. gyvenamojoje vietoje bei atlikti E. B. asmens kratą, siekiant surasti ir paimti auksinę grandinėlę su pakabuku, pavogtus pinigus bei kitus nusikalstamai veikai tirti reikšmingus daiktus (2 t., b. l. 13-14). 2011-11-29 asmens kratos protokole užfiksuota, kad E. B. rankinėje rasti ir paimti 80 litų, kurių apžiūra užfiksuota 2012-03-05 apžiūros protokole ir kurie perduoti saugoti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato finansų skyrių (2 t., b. l. 15, 23-24, 25-27). 2011-11-29 kratos protokole užfiksuota, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini nieko nerasta ir nepaimta (2 t., b. l. 19-20).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. B. kaltę dėl nukentėjusiosios M. D. turto pagrobimo neigė bei paaiškino, kad nukentėjusiosios M. D. bute, kartu su sugyventiniu apsigyveno 2011 metų balandžio mėnesio gale, pirmasis apsigyveno sugyventinis, ji tuo metu buvo suimta. M. D. į butą buvo atvežta maždaug liepos mėnesio viduryje. Pati gyveno bute iki spalio 28 d. vakaro, sugyventinis išsikraustė liepos mėnesio gale. Kol ji gyveno tam bute, pensija buvo atnešta du kartus. M. D. pati pasirašydavo, pati pasiimdavo pinigus. Kažkur valandos laikotarpyje atvykdavo S. N., su ja važiuodavo susimokėti mokesčius, nusipirkti maisto, sauskelnių, ji padėdavo, parnešdavo tašes. Matė, kad S. N. pasiimdavo pinigus. Žinojo kur M. D. laikė pinigus - spintelėje prie jos lovos buvo padėta juoda rankinė ir ji ten joje laikydavo. Nežino apie grandinėlę, jokios grandinėlės neėmė, jai užteko savų. Auksinės grandinėlės su pakabuku pas M. D. nematė, jokio aukso adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo. Buvo užstačiusi savo grandinėlę lombarde rugsėjo mėnesį. Ikiteisminio tyrimo metu liudijo apie savo užstatytą grandinėlę, užstatė ne tik grandinėlę, bet ir žiedą, auskarus. Yra užstačiusi pas tą patį A. S., jai motina yra padovanojusi, sūnus daug grandinėlių yra padovanojęs, kai reikdavo pinigų, nunešdavo ir užstatydavo, tuo momentu tik užstatė auksinę grandinėlę, pintą, gyvatuko formos, ir žiedą.

- 2012-02-17 ir 2012-02-24 A. G. protokolai-pareiškimai, kuriuose nurodyta, kad 2011 m. lapkričio mėn., tikslios dienos nepamena, jos dukra J. K. iš matymo pažįstamai E. B. paskolino jos auksinius papuošalus bei kailinius, daiktus žadėjo grąžinti iki 2012 m. vasario mėn., tačiau negrąžino, telefonu neatsiliepia. Patirta 1 200 litų žala (1 t., b. l. 85-86);

- 2021-02-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusioji J. K. atpažino E. B. kaip asmenį, kuri iš jos 2011 m., tikslia laiko neprisimena, pasiskolino lapės apykaklę, o iš jos mamos auksinius auskarus, daiktų negražino (1 t., b. l. 136-140).

Kaip matyti, ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas gavus A. G. 2012-02-17 protokolą-pareiškimą (1 t. b. l. 85) ir vėliau 2012-02-24 patikslintą protokolą-pareiškimą (1 t., b. l. 86). Ikiteisminio tyrimo eigoje A. G. buvo pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 124), pareiškė civilinį ieškinį dėl 700 Lt turtinės žalos atlyginimo (pagrobtų auksinių auskarų vertė, 1 t., b. l. 125), tačiau teisiamojo posėdžio metu paaiškėjo, jog tiek juodos lapės apykaklė, tiek auksiniai auskarai nuosavybės teise priklausė ne A. G., o jos dukrai nukentėjusiajai J. K., dėl ko prokuroras 2022-03-16 posėdyje patikslino pareikštą kaltinimą.

Kaltinamoji E. B. dėl šios nusikalstamos veikos kalta neprisipažino ir teisme teigė, jog nei J. K., nei A. G. net nepažįsta, žino iš matymo, jog prekiavo turguje, teigė, kad jos buvęs sugyventinis V. K. gerdavo su turguje dirbančiais asmenimis, todėl galėjo viską apie ją papasakoti. Teismas tokią kaltinamosios poziciją vertina kaip gynybinę, kurią paneigia kiti byloje esantys duomenys.

Aplinkybę, jog kaltinamoji E. B. bendravo su nukentėjusiąja J. K., patvirtina itin detalūs nukentėjusiosios bei jos motinos A. G. parodymai apie pačią E. B.. Nukentėjusioji J. K. teisme parodė, jog E. B. meluoja, kad jos nepažįsta, bet tai yra jos sąžinės reikalas, ji dabar nepasikeitusi, tikrai E. B. pažįsta ir tikrai jai davė tuos daiktus. Kol jie buvo (duomenys neskelbtini), aktyviai bendravo su E. B., tai truko maždaug apie pusmetį, pagrinde bendravo turgelyje, bet užeidavo ir į svečius išgerti kavos, ir ji pati pas ją užeidavo. Ji pati gyveno (duomenys neskelbtini), o E. B. nuomojosi butą šalia jų, taip pat (duomenys neskelbtini), butas buvo pirmame ar antrame aukšte. E. B. sugyventinis gal jos metų, gal kiek jaunesnis, ne lietuvis, jie visą laiką ateidavo, būdavo gražiai apsirengę, nieko blogo nepagalvojo. Iš E. B. kalbos žinojo, kad turi namą (duomenys neskelbtini), kad sūnų, dukrą turi. Klausė, kodėl nuomojasi butą ir ten negyvena, tai ji sakė, kad išvažiavo ir kažkas prižiūri. E. B. jai sakė, kad vyras yra miręs, gyvena su sugyventiniu, sakė, kad važiuotų kartu į (duomenys neskelbtini). Be to, 2021-02-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusioji J. K. atpažino E. B. kaip asmenį, kuri iš jos pasiskolino lapės apykaklę, o iš jos motinos A. G. auksinius auskarus, daiktų negražino (1 t., b. l. 136-140). Nukentėjusiosios J. K. parodymus papildo nukentėjusiosios A. G. parodymai, kad E. B. ateidavo pas juos su vyru, kartais ją pavaišindavo, buvo per Kūčias, paruošė vaišes, ji atėjo su sugyventiniu. Ankščiau E. B. kasdien ateidavo. Ji šviesi, apvalaus veiduko, nedidelio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, vyras tamsus kaip armėnas. Bendravo dažnai, nes jai grįžus, dukra pasakė, kad geras žmogus, žada ją vežtis gyventi, dirbti į (duomenys neskelbtini). E. B. netgi davė savo sesers telefoną (tai, kad A. G. su ja bendravo dėl E. B. atliktų neteisėtų veiksmų, patvirtina N. J. (E. B. sesers) 2012-03-08 apklausos protokolas, 1 t. b. l. 166), nes sesuo Kaune dirbo „prie kojinių“, davė adresą, kad galėtų iš jos sesers pigiau nusipirkti. Dar daugiau, iš byloje esančio A. G. 2012-02-17 protokolo-pareiškimo matyti, jog ji, kreipdamasi pagalbos dėl netekto turto, policijos pareigūnams iškart nurodė asmens, pasisavinusio turtą, vardą ir pavardę (įvardijo E. B.), jos gyvenamosios vietos adresą ((duomenys neskelbtini),) bei telefono numerį, t. y. labai tikslius duomenis apie asmenį (1 t., b. l. 85), teisme paaiškino, kad žinojo, jog E. B. turi sūnų ir dukrą. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog kaltinamosios E. B. nurodyta aplinkybė, kad ji apskritai nepažįsta nukentėjusiųjų A. G. ir J. K., o apie ją joms informaciją suteikė jos buvęs sugyventinis, yra akivaizdi gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina ir tai, jog A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su E. B. ji kalbėjo telefonu, prašė jos gražinti auskarus ir lapės apykaklę, E. B. žadėjo grąžinti, bet negrąžino, po to dukra kalbėjo su E. B., pasakė jai, kad jei ji negrąžins daiktų, tai jos kreipsis į policiją, po ko E. B. telefoną išsijungė (1 t., b. l. 123).

Nukentėjusioji J. K. teisme parodė, kad E. B. paprašė paskolinti apykaklę, sakė, jog reikia važiuoti pas seserį, nori pasipuošti. Jai paskolino apykaklę ir nieko blogo nepagalvojo. E. B. pasiskolino lapės apykaklę paltui pasipuošti ir paskui auskarus. Ji pati daiktus jai paskolino vienam kartui užsidėti. Pirmą kartą ji grąžino apykaklę, kuomet ją pasiskolino vykti pas seserį, o paskui vėl pasiskolino ir daiktų nebegrąžino. Paskui motina skambino E. B. seseriai, tačiau paskambinus E. B. sesuo sakė, jog neturi jokių reikalų su ja, ji yra apgavikė. Po įvykio paltą padovanojo jos pusseserės vaikams. Nukentėjusiąja apklausta A. G. parodė, kad sužinojo, jog dukra pradėjo skolinti daiktus, klausė, kur auskarai, atsakė, kad paskolino, E. B. važiavo kažkur, reikėjo. Paskui pažiūrėjo ir pamatė, kad palto nėra. Išreikalavo iš J. duoti jai E. adresą, sakė, kad pati pasiims daiktus. Pati buvo nuvykusi į butą, nuėjo pas pirmininkę, kuri pasakė, kad E. B. paliko buto raktus ir išvažiavo. Pirmininkė ją įleido į butą, jame stovėjo rankinė su rūbais, joje buvo J. kostiumėlis, buvo paltas be rankogalių ir be apykaklės, ji tuos daiktus parsinešė. Paskambino E. B. seseriai, ji pasakė, kad E. B. buvo atvažiavusi su gražiais auskarais. Sesuo pasakė, kad E. B. buvo pas motiną pirtyje ir auskarus pamiršo, paliko pirtyje. Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. K. parodė, jog E. B. pati jai sakė, kad auskarus paliko kaime pas motiną (1 t., b. l. 130). Teisme nukentėjusioji A. G. parodė ir tai, jog paltas be apykaklės neturi vaizdo, kadangi daug ką atiduoda, paltą atidavė sesers anūkei K. B.. Liudytoja apklausta K. B. teisme iš esmės patvirtino A. G. parodymus, teigdama, kad iš J. motinos A. yra gavusi labai nemažai daiktų, dažniausiai tai būdavo J. rūbai, paltų buvo ir ne vienas, negali pasakyti, ar ten buvo tikra oda, bet odinės išvaizdos paltą yra gavusi, ant jo nebuvo kailinės apykaklės, prie jo buvo galima segti, bet nežino ką, ar gobtuvą, ar apykaklę.

Kaltinamosios gynėjas baigiamosios kalbos metu akcentavo, kad byloje nėra įrodyta, jog auksiniai auskarai bei lapės apykaklė kaip tokie iš viso egzistavo, tačiau teismas sprendžia, kad tai, jog moterys nebeturėjo daiktų įgijimo dokumentų, nėra esminis kriterijus spręsti, jog tokie daiktai iš vis neegzistavo. Kaip matyti, paltas su lapės apykakle buvo įgytas turguje, kur tuo metu nebūdavo išduodami pirkimo kvitai, o auskarus J. K. buvo padovanojusi motina A. G.. Be to, nukentėjusiosios J. K. ir A. G. detaliai tiek prieš daugiau nei 10 metų ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apibūdino pasisavintus daiktus. Dėl auskarų nukentėjusioji A. G. parodė, kad auskarus pirko (duomenys neskelbtini), paskui buvo J. jubiliejus ir juos padovanojo J.. Nukentėjusioji J. K. parodė, kad auskarai buvo dar rusų aukso, auskarai buvo jos, motina juos jai dovanojo, juos nešiojo. Auskarai buvo 585 prabos, su baltomis akutėmis, dideli, gražūs, kaip lapelio formos, kaip gėlytės formos, pailgi, užsegimas stiprus, geras, lapelio formos į apačią ir su baltais akmenukais. Siekiant patikslinti nurodytą auskarų kainą – 700 litų, dar ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. G. parodė, jog 2000 metais pirkti auksiniai auskarai galėjo kainuoti 700 litų (1 t., b. l. 150-151), tokią daikto kainą patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Taigi, akivaizdu, kad nukentėjusiųjų bei liudytojos duoti parodymai dėl auksinių auskarų vertės sutampa. Dėl lapės apykaklės nukentėjusioji J. K. parodė, kad paltą pirko seniai, dar Gariūnuose, paltas buvo brangus, jį retai nešiodavo, pati už paltą brangiai mokėjo, 1 600-1 700 litų, apie 2 000 litų, buvo rankogaliai ir apykaklė lapės. Apykaklę įvertino 500 litų. Nors pasisavinta lapės apykaklė buvo nerasta, o nukentėjusioji A. G. bute, kuriame gyveno E. B., rado tik patį paltą, apykaklė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo įvertinta liudytojos R. S., kuri parodė, kad 2011 m. juodos lapės kailinė apykaklė galėjo kainuoti 500 litų. Tokiu būdu teismui abejonių dėl apgaule pasisavintų daiktų egzistavimo fakto ir jų verčių nekyla.

Gynėjas taip pat tvirtino, jog jei tikėti J. K. iškelta versija, ji pati elgėsi itin nerūpestingai, skolindama daiktus menkai pažįstamam asmeniui, tačiau šis argumentas prieštarauja bylos duomenims. Kaip matyti iš jau aptartų aplinkybių, J. K. ir E. B. bendravo gana dažnai, susitikdavo ne tik turguje, bet ateidavo viena pas kitą į svečius, bendravo apie pusę metų. Pati J. K. motinai pasakojo, kad E. B. - geras žmogus. E. B. netgi kvietė J. K. vykti kartu į (duomenys neskelbtini), kas parodo, jog J. K. pasitikėjo E. B.. E. B. įgijo J. K. pasitikėjimą, visų pirma, buvo pasiskolinusi nedideles pinigų sumas, ir juos netrukus grąžindavo, po to pasiskolino lapės apykaklę ir ją taip pat grąžino. Vėliau vėl pasiskolino lapės apykaklę ir auksinius auskarus, ir šių daiktų jau nebegrąžino. Iš pradžių teigė, jog daiktus grąžins iki 2012 m. vasario mėnesio, moterys toliau bendravo, tačiau kai nukentėjusiosios pradėjo prašyti grąžinti daiktus, E. B. išjungė turėtą telefoną, išsikraustė iš nuomoto buto, išvyko į užsienį ir be teisėsaugos institucijų pagalbos jos surasti nukentėjusiosioms galimybių nebuvo. Tokie E. B. veiksmai parodo tai, jog ji sudarė patikimo asmens įvaizdį, apgaule pasisavinusi svetimą turtą, dingo. Pažymėtina ir tai, jog tarp šalių susiklostę santykiai nebuvo civilinio pobūdžio, nes pačios nukentėjusiosios J. K. ir A. G. E. B. surasti ir su ja susisiekti nebegalėjo, o be to, ir pati E. B. iš vis neigė pažinojusi J. K. ir A. G., nors tokia jos iškelta versija yra paneigta byloje surinktais duomenimis.