- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-17
- Bylos Nr.
- 2-940-117/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DNB bankas
- Atsakovas
- V. D.
- Trečiasis asmuo
- Z. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3428-232/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB bankas ieškinį atsakovei V. D. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Z. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 121 996,28 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 121 966,28 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei 5 497 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovė pateikė prašymą atnaujinti byloje procesą bei pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimą, sumažinant priteistą skolą iki 46 272,72 Lt bei priteisto žyminio mokesčio dydį už pateiktą kasacinį skundą iki 888,18 Lt. Nurodė, kad gavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį, atsakovei tapo žinoma, jog dėl tos pačios skolos kartu su jos teisminiais procesais vyko ir išieškojimas iš bendraskolės turto. 2014 m. sausio 17 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu buvo parduotas Z. V. nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini) už 81 203 Lt. Tokiu būdu skola išieškotojui (ieškovui) pagal išduotą paskolą sumažėjo 75 723,56 Lt suma, tačiau kreditorius, žinodamas apie šias aplinkybes, jas nutylėjo ir šiai dienai turi įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo gali nepagrįstai praturtėti, nes bendra priteista ir šiai dienai galiojanti suma viršija realią skolą 75 723,66 Lt. Atsakovės teigimu, ji apie šią aplinkybę sužinojo po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties gavimo ir pasidomėjusi pas Z. V. apie vykdymo procesą. Atsakovės manymu, procesas turėtų būti atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovės V. D. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3428-232/2012.
Teismas pažymėjo, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 189/2010). Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje sprendimą Vilniaus apygardos teismas priėmė 2012-07-20, o Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas sprendimas paliktas nepakeistas buvo priimta 2013-12-09. Kaip matyti iš pateikto Turto pardavimo iš varžytynių akto, įkeistas turtas priverstine tvarka parduotas 2014-01-17. Kadangi įkeistas turtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme nebuvo realizuotas, ši aplinkybė bylą nagrinėjusių teismų nebuvo ir objektyviai net negalėjo būti nustatyta. Teismas sutiko su ieškovo atsiliepime išdėstytais argumentais, jog atsakovės nurodomų aplinkybių sužinojimo momentas nagrinėjamu atveju apskritai nėra aktualus, kadangi pati aplinkybė, kuria grindžiamas proceso atnaujinimas (įkeisto turto pardavimo faktas) atsirado tik po to, kai civilinėse bylose buvo priimti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai, todėl ji negali sudaryti proceso atnaujinimo pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė V. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3428-232/2012 ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimą pakeisti, sumažinant priteistą skolą iki 46 272,72 Lt, sumažinant priteisto žyminio mokesčio už kasacinį skundą dydį iki 888,18 Lt.
Atsiliepimas
Atskirajame skunde atkartoja prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytas aplinkybes ir nurodo, kad bylą nagrinėjant kasacine tvarka įkeistas turtas jau buvo parduotas ir ieškovas apie tai žinojo, tačiau teikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą apie tai nutylėjo. Jeigu ieškovas elgtųsi sąžiningai, tai pareiškėjai nebūtų reikėję pateikti šio prašymo ir ištaisyti likusią įsiskolinimo bankui sumą. Dabar Bankas turi galiojantį vykdomąjį raštą tokiai pinigų sumai, kuri jam nepriklauso, ir papildomai – vykdomąjį dokumentą Z. V. atžvilgiu. Pats ieškovas nesikreipia dėl išieškotinos sumos sumažinimo, nes didžiąją dalį sumos atgavo, todėl pareiškėja priversta pati tą inicijuoti, kad apsaugotų savo turtinius interesus, nes atsižvelgiant į Banko elgesį, Bankas gali imti ir dar papildomai priskaičiuoti kokias nors palūkanas ar delspinigius ir įskaityti į jau priteistą sumą.
Šalies argumentai
Ieškovas akcinė bendrovė DNB bankas prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad apeliantė proceso atnaujinimą ir reikalavimą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimą grindžia priteistos skolos sumažėjimo aplinkybe, kuri atsirado 2014 m. sausio 17 d., kai priverstine tvarka kredito gavėjai Z. V. nuosavybės teise priklausęs Banko naudai įkeistas nekilnojamasis turtas buvo realizuotas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas – įsiteisėjęs (įsiteisėjimo data 2013 m. gruodžio 9 d.). Proceso atnaujinimas pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. nėra galimas, kadangi apeliantės nurodomos aplinkybės nebuvo (ji neegzistavo) nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme. Tai, kad ši aplinkybė egzistavo, kai byla buvo nagrinėjama kasacine tvarka, teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo neturi, nes kasacinio skundo padavimas nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisinei galiai. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų pagrįstumas ir teisėtumas kasacinės instancijos teisme yra vertinamas tik teisės taikymo aspektu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005; 2008 m. sausio 21 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
Nagrinėjamu atveju apeliantė, prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kaip naujai paaiškėjusią nurodo aplinkybę, kad 2014 m. sausio 17 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu buvo parduotas bendraskolei Z. V. nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini) už 81 203 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėto buto įkeitimu ir apeliantės laidavimu pagal laidavimo sutartį buvo užtikrintos trečiojo asmens Z. V. kaip kredito gavėjos prievolių pagal kredito sutartį, sudarytą su ieškovu, tinkamas įvykdymas. Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas banko pareikštas reikalavimas laiduotojai, sprendimą Vilniaus apygardos teismas priėmė 2012 m. liepos 20 d., o Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, buvo priimta 2013 m. gruodžio 9 d. Atsižvelgiant į tai, kad įkeistas turtas buvo realizuotas jau po to, kai byla buvo išnagrinėta tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl įkeisto turto pardavimo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą nebuvo ir ši aplinkybė objektyviai net negalėjo būti nustatyta. Kadangi apeliantės nurodoma aplinkybė neatitinka vieno iš būtinų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, šiuo pagrindu procesas negali būti atnaujinamas.
Tai, kad apeliantės nurodoma aplinkybė buvo bylą nagrinėjant kasacine tvarka, neturi teisinės reikšmės, kadangi, kaip teisingai atsiliepime nurodo ieškovas, kasacinis teismas apskųstus sprendimus patikrina tik teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 str. 1 d.). Dalies skolos išieškojimas iš kito bendraskolio po teismo sprendimo įsiteisėjimo nereiškia, kad ieškovas turėjo kreiptis į teismą dėl išieškotinos sumos sumažinimo. Pažymėtina, kad priverstinio prievolės vykdymo iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto atveju išieškojimo mastas kontroliuojamas vykdymo procese. Pagal CPK 647 straipsnio 4 dalį, solidaraus išieškojimo atveju išieškotojas, kai jam priteista suma visa išieškota, privalo pranešti antstoliui, kurio teritorijoje vykdomas išieškojimas, kad išieškojimas būtų nutrauktas. Pati apeliantė kaip skolininkė turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 str. 4 p.). Apeliantės teiginiai apie nesąžiningą ieškovo elgesį, banko galimas papildomai priskaičiuoti kokias nors palūkanas ar delspinigius yra deklaratyvūs, abstraktaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais įrodymais.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.
Atmetus atskirąjį skundą, ieškovui iš apeliantės priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Ieškovas prašo priteisti iš apeliantės 605 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti. Toks išlaidų dydis neatitinka bylos sudėtingumo, todėl ieškovui iš apeliantės priteistina jų dalis – 200 Eur (CPK 98 str.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo akcinės bendrovės DNB banko (į. k. 112029270) naudai 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.