Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovei B. P., atsakovo L. Ž. atstovei advokatei A. Ž., trečiajam asmeniui G. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui L. Ž. dėl draudimo išmokos grąžinimo, trečiasis asmuo – G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Tai, kad draudimo išmoka buvo išmokėta pagal tuo metu turimus duomenis, patvirtina pirminiai Lenkijos Kolno apskrities policijos Prevencijos skyriaus duomenys. Vadovaudamasi nurodytais duomenimis, ieškovė išmokėjo atsakovui draudiminę išmoką. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl ieškovė įgijo teisę regreso tvarka reikšti atgręžtinį reikalavimą už eismo įvykio sukėlimą atsakingam asmeniui, t. y. transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui. Minėtos transporto priemonės savininkas G. B., gavęs pretenziją iš ieškovės, iš karto atsiliepė, nurodydamas, jog eismo įvykio metu nebuvo Lenkijos Respublikos teritorijoje. Pateikė įrodymus, jog tuo metu jo sutuoktinė, kuri naudojasi nurodytu automobiliu eismo įvykio metu, buvo darbe, o nurodytu automobiliu į Lenkiją važiavo praėjus parai po įvykusio eismo įvykio. Ieškovė, gavusi tokius įrodymus, papildomai kreipėsi į Lenkijos policijos pareigūnus dėl detalesnės informacijos apie eismo įvykį. Lenkijos policijos pareigūnai paaiškino, jog eismo įvykio kaltininkas buvo nustatytas, peržiūrėjus ne tos dienos Lomžos miesto vaizdo kamerų įrašus, todėl kaltininkas nustatytas neteisingai. Papildomai nurodė, jog tinkamos dienos vaizdo įrašų peržiūrėti nebėra galimybių.

5. Be ieškinio faktinio pagrindo ieškovė pateikė ir reikalavimo teisinį pagrindą. Ieškovė akcentavo, kad privalomo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.191 straipsnio 1 dalis). Trečiuoju asmeniu tampa bet kuris nuo privalomu transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu apdraustos transporto priemonės valdytojo nukentėjęs asmuo (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 15 dalis). Draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Nukentėjęs trečiasis asmuo įgyja teisę reikalauti atlyginti jam padarytą žalą, jei yra nustatytos visos būtinos sąlygos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei kilti (TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis).

6. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais draudikui teisė reikalauti iš nukentėjusio trečiojo asmens grąžinti jo neteisėtai gautą draudimo išmoką kyla tada, kai paaiškėja priežastys, dėl kurių nukentėjęs trečiasis asmuo neteisėtai gavo šią išmoką. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 3 dalyje įvardyta sąlyga tokiai teisei kilti (trečiojo asmens pateikta klaidinga informacija, dėl ko buvo neteisingai apskaičiuota draudimo išmoka) nėra apibrėžta įstatyme ar jo įgyvendinamajame teisės akte. Žodis „klaidingas“ reiškia „su klaida ar klaidomis, neteisingas, netikras“, todėl tokia informacija gali būti pateikta nebūtinai dėl nukentėjusio trečiojo asmens kaltės. Šiuo atveju svarbus pats faktas, kad tokia informacija buvo pateikta ir ji lėmė neteisėtą draudimo išmokos išmokėjimą.

7. Draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nedetalizuoja, kokia tvarka turi būti grąžinama nukentėjusiojo trečiojo asmens neteisėtai gauta draudimo išmoka, tačiau, vertinant pačios draudimo išmokos tikslus, išmokėjimo tvarką, spręstina, kad draudiko teisė susigrąžinti neteisėtai nukentėjusio trečiojo asmens gautą draudimo išmoką turėtų būti įgyvendinama tokia pat tvarka, kaip ir teisė gauti draudimo išmoką. Draudikas, sužinojęs, kad nukentėjęs trečiasis asmuo neturi teisės gauti draudimo išmoką, visų pirma turėtų teikti šiam asmeniui reikalavimą grąžinti neteisėtai gautą draudimo išmoką. Atsižvelgdama į tai, ieškovė, įgyvendindama jai suteiktą teisę, 2019 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu grąžinti neteisėtai gautą draudimo išmoką, tačiau atsakovas atsisakė grąžinti išmoką.

Atsakovo atsiliepimo argumentai

19. Teismo posėdyje atsakovo L. Ž. atstovė advokatė A. Ž. palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (išlaidas už advokatės teisines paslaugas – 2 047,08 Eur).

Trečiojo asmens atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Šioje byloje ieškovės reikalavimas atsakovui grąžinti sumokėtą draudimo išmoką kilo iš draudimo teisinių santykių. Į bylą pateikta 2018 m. spalio 16 d. privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir G. B., yra sutartis trečiojo asmens, šiuo atveju L. Ž. (nukentėjusio asmens), naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 2 straipsnio 15 dalis). Ieškovė (draudikas) šiuose prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą, neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų, padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Nukentėjęs asmuo (atsakovas L. Ž.) atitinkamai įgijo teisę reikalauti atlyginti jam padarytą žalą, jei yra nustatytos visos būtinos sąlygos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei kilti (TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis).

22. Šio ginčo dalykas – ieškovės (draudiko) sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo klausimas. Taigi byloje atitinkamai svarbu nustatyti, ar nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė klaidingą informaciją, ar dėl to buvo neteisingai apskaičiuota ir neteisėtai išmokėta išmoka ir atlyginta žala (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 3 dalis).

23. Taigi šalių ginčo išsprendimui yra aktualus teisinis reglamentavimas, numatytas

- 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 65.3 punkte (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė).

24. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais draudikui teisė reikalauti iš nukentėjusio trečiojo asmens grąžinti jo neteisėtai gautą draudimo išmoką kyla tada, kai paaiškėja priežastys, dėl kurių nukentėjęs trečiasis asmuo neteisėtai gavo šią išmoką. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 3 dalyje įvardyta sąlyga tokiai teisei kilti (trečiojo asmens pateikta klaidinga informacija, dėl ko buvo neteisingai apskaičiuota draudimo išmoka) nėra apibrėžta įstatyme ar jo įgyvendinamajame teisės akte. Žodis „klaidingas“ reiškia „su klaida ar klaidomis, neteisingas, netikras“ (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“), todėl tokia informacija gali būti pateikta nebūtinai dėl nukentėjusio trečiojo asmens kaltės. Šiuo atveju svarbus pats faktas, kad tokia informacija buvo pateikta ir ji lėmė neteisėtą draudimo išmokos išmokėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-686/2016 19 punktą).

25. Taisyklių 65.3 punkte nurodyta, kad draudikui turi būti grąžinta nukentėjusio trečiojo asmens neteisėtai gauta draudimo išmoka, jei draudimo išmoka išmokėta neturėjusiam ar neturinčiam teisės pagal įstatymą šios išmokos gauti asmeniui. Paaiškėjus, kad nėra sąlygų apdrausto transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei kilti, trečiasis asmuo praranda įstatyme nustatytą teisę gauti draudimo išmoką. Tai, kad draudimo išmoka buvo išmokėta pagal tuo metu turimus duomenis, patvirtinančius apdrausto transporto priemonės valdytojo atsakomybę, bet vėliau šie duomenys yra nuginčijami, nepanaikina draudiko teisės reikalauti grąžinti draudimo išmoką. Šiuo atveju svarbus yra ne laiko, kada paaiškėjo trečiojo asmens pateiktos informacijos klaidingumas, bet fakto, kad nukentėjusiam trečiajam asmeniui pateikus klaidingą informaciją buvo neteisėtai išmokėta draudimo išmoka, nustatymas. Taigi atitinkamai šioje byloje svarbu nustatyti faktines aplinkybes, ar pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) eismo įvykio Lenkijoje kaltininką buvo klaidinga ir ar dėl to buvo neteisėtai išmokėta draudimo išmoka nukentėjusiajam asmeniui L. Ž..

26. Draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nedetalizuoja, kokia tvarka turi būti grąžinama nukentėjusiojo trečiojo asmens neteisėtai gauta draudimo išmoka, tačiau, vertinant pačios draudimo išmokos tikslus, išmokėjimo tvarką, spręstina, kad draudiko teisė susigrąžinti neteisėtai nukentėjusio trečiojo asmens gautą draudimo išmoką turėtų būti įgyvendinama tokia pat tvarka, kaip ir teisė gauti draudimo išmoką. Draudikas, sužinojęs, kad nukentėjęs trečiasis asmuo neturi teisės gauti draudimo išmoką, visų pirma turėtų teikti šiam asmeniui reikalavimą grąžinti neteisėtai gautą draudimo išmoką. Atsižvelgiant į TPVCAPDĮ 19 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatuotina, kad nukentėjęs trečiasis asmuo į draudiko pareikštą pretenziją dėl neteisėtai gautos draudimo išmokos grąžinimo turėtų atsakyti per 30 dienų, pateikdamas motyvuotą pasiūlymą dėl išmokos grąžinimo ar įrodymus, atleidžiančius jį nuo išmokos grąžinimo ar suteikiančius teisę sumažinti grąžintiną išmoką. Tuo atveju, jei asmuo nesutinka grąžinti neteisėtai gautą draudimo išmoką ar neatsako į draudiko pareikštą pretenziją, galima konstatuoti draudiko pažeistas teises, o praėjus 30 dienų terminui atsakyti į draudiko pretenziją pradedamas skaičiuoti vienerių metų ieškinio senaties terminas draudikui kreiptis į teismą dėl, jo manymu, neteisėtai gautos draudimo išmokos grąžinimo (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, šiame ginče svarbu nustatyti tai, ar ieškovė tinkamai įgyvendino pareigą iki kreipimosi į teismą teikti nukentėjusiam asmeniui L. Ž. pretenziją dėl draudimo išmokos grąžinimo.

27. Remiantis nurodytomis teisės normomis ir išsamiai bei sistemiškai įvertinus byloje pateiktus įrodymus (šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojos E. B. parodymus, rašytinius įrodymus, vaizdo medžiagą), konstatuojama, kad ieškovė įvykdė jai tekusią pareigą įrodyti turtinių reikalavimų dėl draudimo išmokos ir palūkanų teisėtumą ir pagrįstumą. Šiai teismo išvadai pagrįsti teismas toliau teikia byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinį vertinimą.

28. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, vaizdo medžiagos, trečiojo asmens G. B. ir liudytojos E. B. parodymų nustatė, kad pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) eismo įvykio Lenkijoje kaltininką buvo klaidinga ir dėl to buvo neteisėtai išmokėta draudimo išmoka nukentėjusiajam asmeniui L. Ž.:

- iš 2019 m. sausio 15 d. Kolno policijos pareigūno M. D. informacinio pranešimo apie eismo įvykį nustatyta, kad pagal eismo įvykį mačiusių asmenų paaiškinimus eismo įvykį sukėlė tamsios spalvos (duomenys neskelbtini), tikėtina (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio dalyviai patvirtino matę, kad eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė toliau nuvyko Lomžos kryptimi. Iš 2019 m. sausio 6 d. eismo įvykio protokolo matyti, kad šiame dokumente taip pat buvo paminėta, kad iš eismo įvykio pasišalinusi transporto priemonė yra (duomenys neskelbtini). Tačiau išsamesnių (tikslių) duomenų apie transporto priemonę nebuvo pateikta. Akivaizdu, kad pirminiai ir vieninteliai šaltiniai apie eismo įvykio kaltininką buvo labai abstraktūs ir nekonkretūs. 2019 m. sausio 17 d. liudytojo L. Ž. apklausos protokole taip pat nurodytas tik vienas kaltininką identifikuojantis duomuo, t. y. transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (žr. Lenkijos policijos pareigūnų atsiųstą medžiagą, procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-103336 priedas);

- 2019 m. sausio 31 d. Lenkijos policijos pareigūnų rašte nesiųsti prašymo taikyti bausmę apylinkės teismui pažymėta, kad byloje dėl eismo įvykio, kurį sukėlė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas (duomenys neskelbtini) 23.00 val. Staviskų aplinkkelyje, pažeidimo kaltininkas nenustatytas. Šiame rašte papildomai pažymėta, kad apklausus liudytojus, negauta jokios informacijos, galėsiančios nustatyti kaltininką ir jo vairuotą transporto priemonę. 2019 m. sausio 18 d. gautas Lomžos MPK atsakymas apie tai, kad miesto stebėsenos kameros užregistravo minėtą kaltininko transporto priemonę, įvažiuojančią į Lomžos miestą iš Staviskų pusės. Nurodytas transporto priemonės gamintojas ir spalva pasitvirtino, automobilio registracijos numeris (duomenys neskelbtini) savininkas – užsienio valstybės pilietis. 2019 m. sausio 31 d. L. Ž. adresuotame Lenkijos policijos pareigūnų pranešime nurodyta, kad apklausus liudytojus negauta jokios informacijos, galėsiančios padėti nustatyti kaltininką ir jo vairuotą transporto priemonę. Taigi visos šiose dokumentuose paminėtos aplinkybės apie eismo įvykio kaltininką buvo paremtos iš esmės tik prielaidomis ir neturint tikslių duomenų apie eismo įvykio kaltininką – vieninteliai duomenys apie transporto priemonę buvo gauti iš eismo įvykio liudininkų, bet šie duomenys buvo labai lakoniški (automobilio markė (duomenys neskelbtini), kaip vėliau paaiškėjo, klaidingas modelis (duomenys neskelbtini) ir automobilio spalvos tonas – tamsi, automobilio judėjimas po eismo įvykio Lomžos kryptimi). Būtent tokius lakoniškus ir netikslius duomenis apie transporto priemonę, gautus iš eismo įvykio liudininkų, nurodė Pavieto policijos būstinės Kolne pareigūnas M. D. savo 2019 m. sausio 12 d. oficialiame rašte (žr. Lenkijos policijos pareigūnų atsiųstą medžiagą, procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-103336 priedas);

- akcentuotina, kad aptartų dokumentų duomenų klaidingumą patvirtina 2019 m. sausio 11 d. Kolno apskrities policijos komisariato Prevencijos skyriui adresuotas pranešimas, kuriame yra aiškiai nurodyta, kad nustatinėjant duomenis apie (duomenys neskelbtini) miesto stebėjimo kameros buvo peržiūrėtos ne (duomenys neskelbtini), bet 2019 m. sausio 5 d. Ši klaida galimai padaryta dėl to, kad policijos pareigūnai turėjo informaciją ne dėl (duomenys neskelbtini), o dėl 2019 m. sausio 5 d. apie 23.00 val. eismo įvykį. Nors ir ne oficialiu policijos pranešimu, tačiau 2019 m. lapkričio 2 d. elektroniniu susirašinėjimu iš elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo patvirtina, kad per klaidą buvo peržiūrėti ne (duomenys neskelbtini), kuomet įvyko eismo įvykis, bet 2019 m. sausio 5 d. vaizdo įrašai. Vertinant šio elektroninio laiško turinį, sutiktina su atsakovo atstovės pozicija, kad šis laiškas nelaikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu. Tačiau teismas negali visiškai neatsižvelgti į elektroninį laišką ir jame pateiktą informaciją. Šį elektroninį laišką teismas laiko dar vienu rašytiniu įrodymu, papildomai patvirtinančiu informaciją, kad miesto stebėjimo kameros buvo peržiūrėtos ne (duomenys neskelbtini), bet 2019 m. sausio 5 d. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2019 m. sausio 11 d. Lomžos miesto policijos komisariato rašte Kolno apskrities policijos komisariato Prevencijos skyriui, 2019 m. sausio 15 d. Ostrolenkos miesto policijos komisariato rašte (žr. Lenkijos policijos pareigūnų atsiųstą medžiagą, procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-103336 priedas). Apie tai, kad policijos pareigūnai Lenkijoje pagal klaidingai pateiktą informaciją tikrino būtent 2019 m. sausio 5 d. duomenis apie transporto priemonę (duomenys neskelbtini), patvirtina ir 2019 m. sausio 21 d. Lomžos miesto Kelių eismo skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. sausio 5 d. Lomžos miesto policijos komisariato Patrulių ir intervencijos skyriaus pareigūnai netikrino juodos spalvos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) ar panašios transporto priemonės (žr. Lenkijos policijos pareigūnų atsiųstą medžiagą, procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-103336 priedas). Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovo pozicija, jog byloje, apart elektroninio laiško, nėra jokių oficialių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad vaizdo stebėjimo kameros klaidingai buvo peržiūrėtos 2019 m. sausio 5 ir 6 d., yra nepagrįsta;

- aplinkybę, kad miesto stebėjimo kameros buvo peržiūrėtos ne (duomenys neskelbtini), o 2019 m. sausio 5 ir 6 dienų, patvirtina 2019 m. sausio 9 d. Lenkijos policijos pareigūnų telegrama, adresuota Lomžos miesto policijos komisariatui, Ostrolenkos miesto policijos komisariatui, kurioje prašoma peržiūrėti būtent sausio 5 ir 6 dienų vaizdo įrašus, taip pat pateikti informaciją, ar policijos pareigūnai šiomis dienomis netikrino minėtos transporto priemonės. Ypatingai svarbu pažymėti, kad šioje telegramoje suklysta ne tik dėl eismo įvykio datos, bet taip pat pakartotinai nurodytas kitas, nei trečiajam asmeniui G. B., priklausančios transporto priemonės modelis – (duomenys neskelbtini) (žr. Lenkijos policijos pareigūnų atsiųsta medžiaga, procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-103336 priedas);

- trečiasis asmuo G. B., kurio dalyvavimą byloje teismas pripažino būtinu žodine nutartimi 2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje, teikė nuoseklius žodinius paaiškinimus apie jo ir sutuoktinės E. B. išvykimą į kelionę 2019 m. sausio 5 d., apie tai, kad iki sausio 5 d. jis ir jo sutuoktinė nebuvo Lenkijos teritorijoje su transporto priemone, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Analogiškas aplinkybes G. B. pateikė ir draudimo bendrovei, raštu atsakydamas į 2019 m. birželio 10 d. registruotu laišku gautą pretenziją. Aplinkybes apie tai, kad sutuoktiniai transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tik 2019 m. sausio 5 d. įvažiavo į Lenkijos teritoriją, kuomet vyko į Varšuvos oro uostą, patvirtino ir liudytoja E. B.. Trečiojo asmens ir liudytojos paaiškinimus, kad (duomenys neskelbtini) liudytoja (trečiojo asmens sutuoktinė) dirbo ligoninėje, patvirtina gydytojos antspaudu patvirtintas liudytojos prašymas pakeisti jos pamainos laiką. Abejoti šių asmenų paaiškinimais, kaip nurodė atsakovo atstovė, dėl jų suinteresuotumo taip pat nėra pagrindo, nes ERGO Insurance SE Lietuvos filialas dar iki bylos iškėlimo, t. y. 2019 m. lapkričio 8 d., pateikė trečiajam asmeniui G. B. pranešimą, kad pretenzija dėl žalos atlyginimo regreso tvarka yra panaikinta ir draudimo bendrovė jokių pretenzijų daugiau neturi. Trečiojo asmens paaiškinimai ir liudytojos parodymai yra detalūs, nuoseklūs ir, be to, neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, todėl pagrindo abejoti paaiškinimų patikimumu teismas neturi jokio pagrindo;

- trečiojo asmens G. B. ir liudytojos E. B. paaiškinimus, kad jie su transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 5 d. vyko į Lenkiją, į Varšuvos oro uostą (į povestuvinę kelionę) patvirtina 2019 m. sausio 1 d. oro uosto automobilių stovėjimo aikštelės „Lider parking“ rezervacija automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. 4.00 val. ryto iki 2019 m. sausio 13 d. 23 val. 16 val. (procesinis dokumentas Reg. Nr. DOK-108135). Byloje liudytoja apklausta G. B. sutuoktinės bendradarbė I. A., kaip liudytoja, byloje paliudijo, kad E. B. su sutuoktiniu vyko į povestuvinę kelionę;

- abejones dėl eismo įvykį sukėlusio kaltininko sustiprina ir tai, kad pagal Lenkijos policijos duomenis (eismo įvykio liudininkų paaiškinimai) eismo įvykį sukėlė transporto priemonė (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu trečiojo asmens G. B. transporto priemonė yra (duomenys neskelbtini);

- atsakovo pozicija, kad kaltininko automobilis Lenkijos Respublikoje galėjo būti eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini) ir jį galėjo valdyti kiti asmenys (ne trečiasis asmuo G. B. ar jo sutuoktinė) yra laikoma įrodymais nepagrįsta prielaida, kurią paneigia byloje ištirtų įrodymų visuma: 1) nei vienas iš eismo įvykio liudininkų nenurodė transporto priemonės, sukėlusios eismo įvykį, detalesnių registracijos duomenų, nurodė tik automobilio markę (duomenys neskelbtini), modelį (duomenys neskelbtini) ir spalvos toną „tamsi“. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, trečiojo asmens G. B. transporto priemonė yra kitokio modelio – (duomenys neskelbtini); 2) Lenkijos policijos surinktoje medžiagoje taip pat pirmiausia buvo remiamasi eismo įvykio liudininkų nurodyta pirmine informacija apie transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Tikrinant šiuos duomenis, kaip matyti, įsivėlė klaida ir buvo peržiūrėti ne (duomenys neskelbtini), o 2019 m. sausio 5 d. miesto stebėjimo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, iš kurių nustatytas trečiojo asmens G. B. transporto priemonės judėjimas Lenkijoje 2019 m. sausio 5 d.; 3) į bylą išreikalautoje Kolno policijos komisariato pateiktoje vaizdo medžiagoje (peržiūrėta 2020 m. spalio 7 d. teismo posėdyje) taip pat neužfiksuotas transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimas Lenkijos teritorijoje (duomenys neskelbtini); 4) liudytoja byloje apklausta E. B. teismui paliudijo, kad į Lenkiją (Varšuvos oro uostą) ji ir jos sutuoktinis G. B. vyko tik 2019 m. sausio 5 d. vakare, pasibaigus darbo dienai;

- teismas taip pat laiko teisiškai nepagrįstais atsakovo argumentus, kad jo atžvilgiu taikytini vartotojų teisių apsaugos būdai ir dėl to visos abejonės dėl išmokos išmokėjimo pagrįstumo ir teisėtumo turi būti aiškinamos jo naudai. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma nepalieka abejonių, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykis buvo sukeltas ne dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo kaltės. Taigi atitinkamai atsakovas negali remtis argumentu, kad šiame ginče yra liko nenustatytų ar abejotinų faktinių aplinkybių, vertintinų išimtinai atsakovo, kaip vartotojo, naudai.

29. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad ieškovė tinkamai įgyvendino pareigą iki kreipimosi į teismą teikti nukentėjusiam asmeniui L. Ž. pretenziją dėl draudimo išmokos grąžinimo:

- teismas atmeta atsakovo argumentus, kad ieškovė iki ieškinio pateikimo nebendradarbiavo ir nesikooperavo. Pats atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį ir tripliku pateikė 2019 m. lapkričio 14 d., 21 d. ir 2020 m. vasario 12 d. atsakovo raštus, adresuotus ieškovei, ir 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2020 m. sausio 24 d. elektroninius susirašinėjimus, iš kurių turinio ieškovė galėjo susidaryti nuomonę, kad atsakovas nepripažįsta ieškovės reikalavimo grąžinti draudimo įmoką ir šios pozicijos nekeis, kol nebus pateikti neginčytini duomenys apie eismo įvykio kaltininką. Kartu su ieškiniu ieškovė 2020 m. vasario 12 d. pateikė visą išsamią su draudiminiu įvykiu susijusią informaciją, tačiau ir po šių duomenų susipažinimo atsakovas nekeitė savo atsiliepimų argumentų ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos laikėsi tos pačios pozicijos – ieškinio reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra atmestinas. Atsakovas taip pat argumentavo, kad ieškovė, reikšdama pretenziją atsakovui, pateikė ne visus įrodymus. Dėl toliau pateiktų priežasčių tai jokiu būdu negali būti vertinama, kaip ieškovės piktnaudžiavimas:

pirma, ieškovė neturėjo tikslo nepateikti atsakovui visų turimų duomenų, o visus be išimties turimus įrodymus pateikti tik teismui. Nelogiška, kad ieškovė sąmoningai veiktų prieš savo pačios interesus ir nesiektų ikiteismine tvarka išspręsti turtinį ginčą, nedidindama bylinėjimosi išlaidų ir neeikvodama papildomo laiko;

antra, joks teisės aktas nenumato pareigos civilinių teisinių santykių dalyviams ikiteismine tvarka pateikti kitam dalyviui visus be išimties dokumentus, kurių pagrindu vėliau būtų inicijuotas teisminis ginčas. Įrodymų pateikimo tvarka ir laikas yra detaliai reglamentuotas tik teisminiuose procesuose, nagrinėjant civilinius ginčus.

- Šios faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovo argumentai apie ieškovės nebendradarbiavimą iki ieškinio pateikimo yra tik atsakovo pozicija, neatitinkanti realios situacijos. Byloje yra pateikti duomenys, kad ieškovė iki ieškinio pateikimo susisiekė su atsakovu, teikė reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo, nurodė šio reikalavimo faktinį ir teisinį pagrindą, atsakovo pageidavimu, teikė papildomus dokumentus.

30. Remdamasis sprendime nustatytų aplinkybių visuma ir teisiniais motyvais, teismas daro išvadą – ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, kad ieškinio reikalavimas dėl 8 723,00 Eur draudimo išmokos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl yra visiškai tenkinamas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Kadangi ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymo, jis tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

32. Atsakovo argumentai, kad ieškovė iki kreipimosi į teismą tinkamai nevykdė pareigos bendradarbiauti laikyti nepagrįstais (žr. teismo sprendimo 29 punktą), todėl atitinkamai atmetamas atsakovo prašymas ieškinio patenkinimo atveju nepriteisti procesinių palūkanų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai yra patenkinti, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 196,00 Eur žyminis mokestis.

35. Ieškinį patenkinus, atsakovui iš ieškovės nepriteistinos jo turėtos išlaidos už advokatės teisines paslaugas (2 047,08 Eur). Kaip jau minėta, atsakovo argumentai, kad ieškovė iki kreipimosi į teismą tinkamai nevykdė pareigos bendradarbiauti laikyti nepagrįstais (žr. teismo sprendimo 29 punktą), todėl atitinkamai atmetamas atsakovo prašymas ieškinio patenkinimo atveju priteisti bylinėjimosi išlaidas.

36. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (8,93 Eur) valstybei priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies – iš atsakovo L. Ž. (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės ERGO Insurance SE, atstovaujamos ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei ERGO Insurance SE, atstovaujamai ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302912288, iš atsakovo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 723,00 Eur (aštuonių tūkstančių septynių šimtų dvidešimt trijų eurų) draudimo išmoką, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 196,00 Eur (vieno šimto devyniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,93 Eur (aštuonis Eur 93 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.