- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-02
- Bylos Nr.
- ATP-353-337/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01581-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Donatas Jatužis Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-353-337/2014
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. rugsėjo 2 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. N. ((duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atmestas jo apeliacinis skundas dėl Administracinės komisijos prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014-05-22 nutarimo panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-30 nutartimi atmestas A. N. apeliacinis skundas dėl Administracinės komisijos prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014-05-22 nutarimo, kuriuo A. N. nubaustas pagal ATPK 110 str. 13 d. 1000 Lt bauda.
A. N. nubaustas už tai, kad 2013-12-08 apie 11 val. A. N. priklausantis mišrūnų veislės šuo, kuris buvo be pavadėlio ir antsnukio, t. y. palaidas ir be šeimininko priežiūros, (duomenys neskelbtini) namo kieme įkando į kairės kojos blauzdą J. P., sužalodamas jį. Tokiais savo veiksmais A. N. nesilaikė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. normų ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 13 d.
A. N. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-30 nutartį, prašo šią nutartį bei Administracinės komisijos prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014-05-22 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad teisės pažeidimo, už kurį jis nubaustas, nepadarė. Teigia, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina jo kaltės, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad nukentėjusysis J. P. policijos pareigūnams davė melagingus paaiškinimus. Iš tikrųjų, jis 2013 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini) rinko atliekas iš konteinerių, jokio maišelio su produktais J. P. neturėjo. Jo, apelianto, šuo priėjo prie nukentėjusiojo, bet nepuolė ir nekando. Pats J. P. pradėjo šunį mušti lazda, kuria išsitraukdavo daiktus iš konteinerio. Tokiais veiksmais J. P. išprovokavo jo šunį gintis ir, galbūt, jam įkąsti. Jam, apeliantui, pradėjus šaukti šunį, šuo atbėgo.
Apeliantas teigia, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarp to, kad jis šunį vedžiojo be pavadėlio ir J. P. apkandžiojimo nėra priežastinio ryšio. J. P. patirtų sužalojimų priežastis yra jo paties neteisėtas elgesys, jis pats pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. 3 p. - jo gyvūną gąsdino ir sužeidė, tokiu būdu žiauriai su juo elgėsi. Teigia, kad J. P. parodymai, kad esą jis nesąs asocialus asmuo ir kad šuo jam į koją įkando iš pasalų, vertintini kritiškai. Tokiais parodymais J. P. siekia išvengti atsakomybės pagal ATPK 90 str. Teigia, kad J. P. melagingai nurodo, kad po incidento jis, apeliantas, išėjo iš namo laiptinės, nes jam provokuojant šunį jis, apeliantas, buvo (duomenys neskelbtini).
Apeliantas pažymi, kad jo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs. Jis nurodė, kad šuo galbūt galėjo įkąsti J. P., tačiau šios aplinkybės nepripažino, nes viso incidento negalėjo stebėti betarpiškai. Sužalojimai ant J. P. kojos, jei tokių buvo, galėjo atsirasti ir kitokiomis aplinkybėms, o Panevėžio Respublikinės ligoninės raštas neturi įrodomosios galios, nes neįrodo, kad J. P. apkandžiojo būtent, jo, apelianto, augintinis. Pažymi, kad policijos pareigūnams 2014-01-06 surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, jis pripažindamas savo kaltę, save apkalbėjo, nes buvo sutrikęs ir išsigandęs.
Nurodo, kad vengdamas pasiduoti J. P. provokacijoms nesiėmė fizinių veiksmų, kad apgintų savo augintinį, tačiau iš karto po įvykio jis pranešė policijai apie neteisėtą J. P. elgesį smurtaujant prieš augintinį, tačiau pareigūnai atsisakė priimti jo pareiškimą.
Be to, apeliantas teigia, kad Administracinė komisija prie Panevėžio miesto savivaldybės, priimdama 2014-05-22 nutarimą, ir apylinkės teismas nepašalino bylos nagrinėjimo trūkumų, nurodytų įsiteisėjusiame Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-17 nutarime. Teismas buvo pažymėjęs, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, jog A. N. atžvilgiu turi būti suformuluotas naujas, patikslintas kaltinimas. Teigia, kad liko nepatikslinta, kokiais veiksmais ar neveikimu jis neužtikrino, kad jo šuo nekeltų grėsmės kitų asmenų sveikatai bei neaišku, ar jis buvo nubaustas už tai, kad jo šuo buvo be pavadėlio ir antsnukio - palaidas ir be šeimininko priežiūros ir sužalojo kitą asmenį - J. P., ar kad jo šuo sužalojo kitą asmenį – J. P..
Byloje yra gautas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus atsiliepimas į A. N. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma A. N. apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-30 nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniu skundu A. N. nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 110 str. 13 d. teigdamas, kad J. P. mušė jo šunį ir taip jį išprovokavo, bei kad tarp to, jog jis šunį vedžiojo be pavadėlio ir J. P. patirtų sužalojimų nėra priežastinio ryšio. Be to, neįrodyta, kad būtent jam priklausantis šuo įkando J. P. ir jį sužalojo. Tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde išdėstyta pozicija, teismo nuomone, nėra pagrįsta, nes yra paneigiama byloje surinktais objektyviais įrodymais.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu matyti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta. ATPK 110 str. 13 d. numatyta, jog gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio atsirado žala asmens sveikatai ar turtui ir kuris padarytas asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje, septintojoje ar dešimtojoje dalyse numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.
A. N. kaltę padarius ATPK 110 str. 13 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina bylos įrodymų visuma, kuri abejonių dėl jo kaltės nepalieka, tai yra liudytojo A. Ž. parodymai, nukentėjusiojo J. P. paaiškinimai, administracinio teisės pažeidimo protokole ir tarnybiniame pranešime fiksuoti duomenys, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2013-12-08 raštas.
Apeliantas, nesutikdamas su jo nubaudimu, apeliaciniu skundu pakartotinai išdėsto argumentus, kuriuos buvo nurodęs apylinkės teismui. Tai, kad J. P. sužalojo būtent apelianto šuo, neabejotinai patvirtina 2013-12-08 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ raštas, iš kurio matyti, kad įvykio dieną, t. y. 2013-12-08, J. P. kreipėsi į šios gydymo įstaigos priėmimo – skubios pagalbos skyrių, jam diagnozuota kairės blauzdos kąsta žaizda ( b.l. 12), o iš 2013-12-08 tarnybinio pranešimo matyti, kad J. P. iš įvykio vietos buvo išgabentas į ligoninę, o A. N. neneigė, kad būtent jo šuo apkandžiojo vyriškį, todėl apelianto manymas, kad nukentėjusiajam sužalojimus galėjo padaryti ir kiti šunys, vertintinas kaip pasirinktas gynybos būdas.
Pažymėtina, kad A. N. neneigė, kad jam priklausantis šuo įvykio metu buvo be pavadėlio ir antsnukio, taigi be priežiūros, todėl nukentėjusiajam A. N. šuns padaryti sužalojimai yra priežastiniame ryšyje su nurodytomis aplinkybėmis. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog nukentėjusiajam šuo įkando, nes galimai šuniui buvo suduota lazda, teisinės reikšmės neturi, nes neabejotina, kad jei apeliantas būtų tinkamai prižiūrėjęs jam priklausantį šunį, įvykis nebūtų kilęs. Iš 2014-04-29 administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad pats A. N. paaiškino, kad jam bevedžiojant šunį, jo šuo pribėgo prie nukentėjusiojo ir pradėjo loti, dėl ko vyriškis pradėjo mosuoti medine lazda prieš šunį ( b.l. 17-18). J. P. paaiškino, kad jį šuo puolė kokias penkias minutes, kol priėjo A. N..
Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo ištaisyti trūkumai, kuriuos esant 2014-03-17 nutartimi konstatavo Panevėžio miesto apylinkės teismas. Tąkart teismas nustatė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas A. N. buvo surašytas netinkamai, nes administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, kokias taisykles savo netinkamais veiksmais pažeidė A. N.. Iš 2014-04-29 surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad A. N. inkriminuotas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. pažeidimas, todėl apelianto argumentai dėl neištaisytų trūkumų byloje yra nepagrįsti.
Remdamasis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.