Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I.Sakalauskaitė, sekretoriaujant J.Skuodienei ir N.Dužinienei, dalyvaujant ieškovui V. K., ieškovės atstovui advokato padėjėjui S.Gabniui, atsakovei V. Š., jo atstovei advokatei V.Safošinai viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. N. ir V. K. ieškinį atsakovei V. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai ieškiniu (b.l. 5-6) pareiškė reikalavimą iš atsakovės priteisti kiekvienam po 1448,10 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovė neturėdama jų sutikimo internetinėje erdvėje išplatino jų nuotraukas su komentarais ir taip grubiai pažeidė jų abiejų teises. Nurodė, kad atsakovė yra V. K. sutuoktinė, tačiau tarp jų šiuo metu vyksta skyrybų procesas, nes jų santykiai nuo 2013m. yra pašliję ir jau beveik metai kaip nebeveda bendro ūkio. Nurodė, kad ieškovai tarpusavyje pradėjo bendrauti nuo 2014 m. ir jų santykiai yra artimi, tačiau labai trapūs, ir giliai asmeniai, ir jokiu būdu nepateiktini neapibrėžto dydžio viešosios nuomonės vertinimui. Dėl atsakovės veiksmų jie patyrė reputacijos pablogėjimą artimųjų tarpe ir stiprų nesaugumo jausmą, dėl ko stipriai sumažėjo bendravimo galimybės, jų tarpusavio santykiai tapo komplikuoti, atsirado pagrįsta baimė, kad šios nuotraukos bet kada ateityje gali būti panaudojamos bet kokiam tikslui. Be to, dėl patirto streso D. N. susirgo depresija, ji buvo priversta kreiptis pagalbos į psichologą, o jis dėl atsakovės veiksmų taip pat patyrė reputacijos pablogėjimą tiek pažįstamų asmenų, tiek verslo partnerių tarpe, sumažėjo bendravimo galimybės, be to patyrė didelį stresą, pasverdamas galimas negatyvias pasekmes verslo reikaluose, patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą.

2015-03-23 teisme priimtas ieškovės prašymas ieškovams už nepagrįstą ieškinį paskirti iki 5792,00 Eur baudą ir 50 procentų baudos skirti atsakovei.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė visiškai ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais. Papildomai paaiškino, kad atsakovė jį įžeidė, nes siuntinėjo jo nuotraukas be jo žinios ir dėl to, jis patyrė psichologinę traumą. Nurodė, kad vieną nuotrauką atsakovė išsiuntė jo draugui A. V. be jokių prierašų, kad tos nuotraukos skirtos tik A. V.. Jis taip pat nuotraukas gavo iš N. S., o ji nuotraukas gavo iš O. P.. Nuotraukos vaikšto po visą internetą ir kiekvienas žmogus gali jas matyti , juoktis ir įžeidinėti, ir jam dėl to labai nemalonu. Mano, kad gali būti, kad jis ateityje dar gali gauti šias nuotraukas, jį gali šantažuoti dėl nuotraukų. Prašo priteisti 1448,10 Eur žalą, nes mano, kad tai normali suma, nes jis patyrė įžeidimą, jam buvo depresija, patyrė moralinę žalą, turėjo iš draugų ir pažįstamų išklausyti, kad yra tokios nuotraukos ir prieš kiekvieną jis turi aiškintis ir gintis. Dėl nuotraukose užfiksuotų vaizdų jam nėra gėda, tačiau jis jaučiasi nepatogiai, nes nuotraukos vaikšto po visą internetą. Nurodė, kad A. V. yra jo draugas, o N. S. yra jo pažįstama ir jam pati paskambino bei pasakė apie tas nuotraukas. Nurodė, kad nei jis, nei N. S. nepažįsta O. P.. Iš kur gavo O. P. nuotraukas nežino, tačiau tai tos pačios nuotraukos kurios darytos iš atsakovės mobilaus telefono.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas V. K. ir atsakovė V. Š. yra sutuoktiniai, tarp kurių šiuo metu vyksta skyrybų procesas Klaipėdos rajono apylinkės teisme ir yra ginčas vyksta ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo. Tiek ieškovas V. K., tiek atsakovė pripažino, kad ieškovų į bylą pateiktos nuotraukos buvo darytos 2014-11-29 , o padarytos ieškovams būnant name, esančiame (duomenys neskelbtini)Klaipėdos r., tai yra ieškovo V. K. namuose, dėl kurio dalybų tarp šalių vyksta ginčas ir nuotraukas padarė atsakovė savo mobiliojo telefono pagalba. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2014-05-26 yra priimtas V. Š. ieškinys atsakovui V. K., institucija išvadai teikti – Klaipėdos rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo V. K. priešieškinys dėl santuokos nutraukimo ir užvesta civilinė byla Nr.e2-123-729/2015, procesinis sprendimas santuokos nutraukimo byloje bus skelbiamas 2015-05-14, 16.30val. Ieškovai kaip įrodymus pateikė N. S. ieškovui siųsto elektroninio laiško su fotografijomis, kurio tema V. ir D. ryte 2014-11-28 (b.l 8-11) bei pat pateikė A. V. el. laišką su fotonuotraukomis siųstą ieškovui, kuris gautas iš atsakovės V. Š. (b.l. 12-15). Ieškovės D. N. išrašą iš medicininių dokumentų apie tai, kad ji kreipėsi į UAB „Nefridos“ klinika 2014-12-22 pas psichiatrą dėl miego sutrikimų ir jai buvo paskirtas migdomasis preparatas bei kvitą iš Camelija vaistinės dėl 2,98 Eur ir kvitą dėl 120,00 Lt už UAB „Nefridos“ klinika (b.l. 41-43).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30str. 2d. nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1d.). Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms, t. y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui ir panašiai. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003).

Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 182 str.). Taigi civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai.

Pagal LR CPK 176 str. 1d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu pagal byloje esančius įrodymus, gautus LR CPK 177str. 2 ir 3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi ir panašiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., byla Nr. 3K-3-378/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovai turėjo įrodyti, kad atsakovė nuotraukas, kuriose yra nufotografuoti ieškovai, patalpino internetinėje erdvėje ir dėl to ieškovai patyrė neturinę žalą. Teismas nagrinėjant tokio pobūdžio bylas nėra aktyvus ir pats nerenka įrodymų, nes teismas tik vertina pateiktus šalių įrodymus. Ieškovę byloje atstovavo kvalifikuotas teisininkas, kuris į bylą teikė įrodymus, kurie jo manymu yra reikšmingi. Nei ieškovas, nei ieškovės atstovas neprašė apklausti kaip liudytojų N. S. ar O. P..

Nustatyta, kad atsakovė pripažįsta, kad ji padarė ieškovų nuotraukas, tačiau teigia, kad jas išsiuntė tik ieškovo draugui A. V., turėdama vienintelį tikslą išsiaiškinti ar moteris buvusi kartu su jos vyru lovoje yra buvusi A. V. draugė, taip pat nurodė, kad ji nerašė jokių komentarų. Tai, kad atsakovė išsiuntė elektroniniu paštu, kurio adresas (duomenys neskelbtini).lt nuotraukas patvirtino ir liudytojas A. V., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad jam paskambino V. Š., kuri yra jo pažįstama, ir pasakė, kad turi nuotraukas ir jas jam atsiuntė, norėdama sužinoti ar nuotraukose yra Danguolė, o jis jai telefonu patvirtino, kad tai jo buvusi draugė D. N., tai yra ieškovė. Liudytojas A. V. nurodė, kad jis iš atsakovės gautas nuotraukas persiuntė ieškovui V. K. ir iš jo pasityčiojo, nes ieškovas buvo nufotografuotas lovoje. Liudytojas A. V. taip pat nurodė, kad jis nežinojo, jog ieškovas susitikinėja su ieškove, nes jam buvo žinoma, kad ieškovas susitikinėja su N. S.. Tai, kad atsakovė nuotraukas išsiuntė A. V. patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra A. V. 2014-12-01, 10.10val. ieškovui V. K. persiųstas atsakovės jam 2014-11-29, 12.20val. atsiųstas el.laiškas, kuriame buvo tik nuotraukos be jokių komentarų (b.l. 12-15). Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų komentarai elektroniniame laiške atsirado tik O. P. N. S. siųstame elektroniniame laiške, kurį N. S. persiuntė ieškovui 2014-11-30, 19.42val. (b.l. 8-11). Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovė nuotraukas būtų siuntusi O. P. ar kitiems asmenims, be to nepateikta ir jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovė šias nuotraukas būtų patalpinusi į internetinę erdvę ar paskelbusi kur viešai, nes pateikti byloje įrodymai tik patvirtina aplinkybę, kad atsakovė nuotraukas siuntė tik A. V. el. paštu. Ieškovai ieškinyje nurodė, ieškovas teismo posėdžio metu patvirtinimo, kad jis nepažįsta O. P., atsakovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad ji O. P. nepažįsta. Liudytojas A. V., kuris teigė yra ieškovo draugas ir gerai pažįsta tiek ieškovus, tiek ir atsakovę nurodė, kad jis pažįsta tik N. S., o O. P. nepažįsta. Iš ieškovų prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų nėra galimybės nustatyti kokiu būdu ir iš ko O. P. gavo atsakovės 2014-11-29 darytas nuotraukas.

Įvertinus tai, kad atsakovė nuotraukas išsiuntė tik vienam adresatui, tai yra ieškovo draugui ir jos pažįstamam A. V., į jo naudojamą elektroninio pašto dėžutę, turėdama vienintelį tikslą įsitikinti ar su jos sutuoktiniu buvusi moteris yra buvusi A. V. draugė, į tai, kad A. V. telefonu buvo informuotas kokiu tikslu jam yra siunčiamos nuotraukos ir liudytojas A. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis suprato, jog nuotraukas gavo tikslu atpažinti kas yra nuotraukoje užfiksuota moteris, darytina išvada, kad pagal ieškovų pateiktus rašytinius įrodymus nėra įrodyta, kad atsakovė nuotraukas patalpino internetinėje erdvėje. Elektroninėje erdvėje patalpinimą nuotraukų būtų galima pripažinti tik tuo atveju, jeigu atsakovė nuotraukas būtų įdėjusi į internetinėje erdvėje veikiančius socialinius tinklapius, tokius kaip One.lt, Frype, Klase.lt, Facebook, susipažinimo portalus ar kitokius socialinius tinklalapiuose ar į kokius kitus internetinius tinklalapius, prie kurių gali prisijungti platus ratas žmonių ir gali matyti ten patalpintas nuotraukas, daryti komentarus. Lietuvos Respublikos Elektroninių ryšių įstatymo (20104-04-15, Nr.IX-2135) 3str. 10p. numatyta, kad yra elektroninis pašto pranešimas, tai yra viešuoju ryšių tinklu nusiųstas tekstinis, balso, garso, vaizdo ar kitokios formos pranešimas, kuris gali būti saugomas tinkle arba gavėjo galiniame įrenginyje, kol jį gavėjas pasiima. Šis elektroninio pranešimo apibrėžimas patvirtina, kad elektroninių laišku išsiųstas pranešimas iš esmės yra adresuojamas konkrečiam adresatui, tai yra siunčiant elektroninį pranešimą į elektroninį paštą yra būtina nurodyti gavėją, kuriam yra skirtas laiškas ir tik tuomet šis laiškas patenka pas nurodytą gavėją, o ne į internetinę erdvę. Konkrečiam asmeniui išsiųstą elektroninį laišką į to asmens elektroninį pašto dėžutę gali susipažinti tik tas asmuo, kuris turi slaptažodžius nuo pašto dėžutės. Išsiuntus el.paštą konkrečiam adresatui jis nors ir keliauja internetu, tačiau kaip jau aukščiau nurodyta su tuo laišku gali susipažinti tik pats adresatas, o ne platus ratas žmonių. Teismas nesutinka su ieškovų nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovė privalėjo padaryti prierašą, kad elektroninis laiškas skirtas tik A. V., nes akivaizdu, kad susiklosčius tokiai situacijai, kai atsakovė pamatė savo sutuoktinį ir kitą moterį, savo ir ieškovo miegamajame, nėra įprasta ir kasdieniška, todėl suprantama, kad atsakovė buvo nustebinta ir nieko blogo negalvodama nuotraukas išsiuntė A. V., norėdama įsitikinti ar tai ta moteris apie kurią ji galvoja. Ieškovų nurodytos aplinkybės, kad atsakovė siųsdama nuotraukas A. V. privalėjo jam nurodyti, kad šios nuotraukos yra skirtos tik jam asmeniškai atmestinos kaip nepagrįstos dar ir dėl to, kad A. V. buvo paaiškinta telefonu kokiu tikslu jam buvo atsiųstos nuotraukos ir jis suprato kokiu tikslu jam buvo siunčiamos nuotraukos, nes pats tai patvirtino teismo posėdžio metu, be to A. V. yra geras ieškovo V. K. draugas, o ne koks nepažįstamas asmuo.

Teisė į privataus gyvenimo gerbimą yra viena iš svarbių demokratinėje visuomenėje saugomų vertybių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) 8 straipsnis). Privataus gyvenimo sferai priskirtinos tokios vertybės kaip asmens atvaizdas, vardas bei kiti asmens duomenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad žmogaus teisės į privataus gyvenimo gerbimą, ginamos Konvencijos 8 straipsniu, dalis yra žmogaus teisės į atvaizdą gerbimas. LR CK 2.22str. numato, kad fizinio asmens atvaizdą platinti, atkurti parduoti, demonstruoti ar asmenį fotografuoti galima tik turint jo sutikimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė ieškovus nufotografavo be jų sutikimo, tačiau nuotraukos buvo padarytos jos ir ieškovo V. K. namuose, atsakovė ir ieškovas V. K. yra sutuoktiniai, todėl teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, kad atsakovė būdama savo namuose ir fotografuodama juose esančius asmenis pažeidė šių asmenų teises ar privatų gyvenimą, nes iš byloje pateiktų įrodymų nenustatyta, kad atsakovei kaip nors buvo apribota teisė pateikti į namą, ar kad ji būtų įsibrovusi į kitam asmeniui priklausančią privačią nuosavybę ir ten būtų dariusi ten buvusių asmenų nuotraukas. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškinio, nes ieškovai neįrodė, kad atsakovė būtų internetinėje erdvėje patalpinusi ieškovų foto nuotraukas ir priteisti iš atsakovės neturinę žalą.

Dėl atsakovės reikalavimo skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas pažymi, kad pagal LR CPK 95str. nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva” ir Ko“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005, nurodė, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

Atsakovė prašė skirti ieškovams 5792,00 Eur baudą bei 50 procentų iš šios baudos skirti jai. Tokį prašymą motyvavo tuo, kad ieškovai pateikė visiškai nepagrįstą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš prašymo turinio matyti, jog atsakovė ieškovų atsakomybę dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis iš esmės grindžia tuo, kad ieškovai nesąžiningai pateikė nepagrįstą ieškinį. Ieškinio, nors iš esmės ir nepagrįsto, padavimas nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Minėta, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos tiesioginę paskirtį. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo konstatuoti, jog ieškovai kreipėsi į teismą siekiant apginti ne savo tariamai pažeistą teisę, o nepagrįstai sukelti nepatogumų atsakovei. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo, remiantis atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoti ieškovo nesąžiningumą, todėl prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.

Ieškinį atmetus yra pagrindas iš ieškovų lygiomis dalimis priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 400,00 Eur atstovavimo išlaidų, todėl atsakovei iš kiekvieno ieškovo priteistina po 200,00 Eur atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93str.).

Byloje yra susidariusių 5,52 Eur, suapvalinus 6,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios išlaidos atmetus ieškinį lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovų, tai yra iš kiekvieno po 3,00 Eur (LR CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovų D. N. ir V. K. ieškinį atmesti.

Iš ieškovų D. N., a.k(duomenys neskelbtini) ir V. K., a.k(duomenys neskelbtini) priteisti po 200,00 Eur atsakovei V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Iš ieškovų priteisti D. N., a.k(duomenys neskelbtini) ir V. K., a.k(duomenys neskelbtini) po 3,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.