Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas, atsakovo atstovas, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d., 5 d.).

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus aps. VPK areštinėje atskirais laikotarpiais nuo 2004 m. iki 2015 m.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas prašo taikyti trejų metų senaties terminą. Skundą teismui pareiškėjas išsiuntė 2015-09-29 (b.l. 6). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl jo pažeistų teisių jis jautė didelį dvasinį diskomfortą, nepatogumus. Jei pareiškėjas jautė diskomfortą, emocinę depresiją, pažeminimą, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų nesuteiktos sąlygos domėtis įstatymais ir teisės aktais. Pareiškėjas nenurodė, svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į tai, jog 2004 m. pareiškėjas atvyko į Alytaus aps. VPK, tačiau tik 2015-09-29 kreipėsi į teismą, todėl, vadovaujantis CK 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d., senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas už laikotarpį nuo 2012-09-29 iki 2015-10-02. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2015 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-46-442/2015).

Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus aps. VPK areštinėje. Savo reikalavimą pareiškėjas grindžia tuo, kad pažeidžiant taikytinus teisės aktus (Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Higienos normas) jis buvo laikomas tam tikrą laiką areštinės patalpos, kuriose nebuvo užtikrintos higieninės ir sanitarinės sąlygos.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjo tvirtinimu, jis buvo laikomas per mažose kamerose, todėl buvo ribojama judėjimo laisvė.

Bylos duomenys (b. l. 18-19, 26-27) patvirtina, kad pareiškėjas periodiškai laikotarpiu nuo 2013-05-15 iki 2015-10-02 buvo laikomas Alytaus aps. VPK areštinės kamerose Nr. 3, 6, 9, 10, 11, 12, šių kamerų plotas – 14,9 kv.m. Alytaus aps. VPK areštinėje iš viso buvo laikomas 58 paras (įvairiais laikotarpiais), iš kurių 10 parų jo laikymo sąlygos neatitiko Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 p. įtvirtinto reikalavimo, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv.m. Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą (ABTĮ 57 str.). Iš to seka išvada, kad pareiškėjui būnant Alytaus aps. VPK nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpose. Tokie atsakovo veiksmai negali būti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas savo teisių pažeidimus grindžia aplinkybėmis, kad Alytaus aps. VPK areštinėje pasivaikščioti į kiemelį buvo vedamas 1 valandą per parą kartu su kitais kameroje laikomais asmenimis, dėl ko pasivaikščiojimų kiemeliuose jam trūko vietos, pareiškėjas neturėjo galimybės judėti.

Ginčo laikotarpiu galiojusios Higienos normos HN 37:2009 17.3. punkte numatyta, kad policijos areštinės teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Akcentuotina, kad nei pasivaikščiojimų kiemelių dydžio, nei vienam asmeniui tenkančio ploto kiemelyje, teisės aktai nereglamentuoja. Taisyklių II skyriuje, reglamentuojančiame policijos areštinėje laikomų asmenų teises ir pareigas, 7.10 punkte nustatyta, kad policijos areštinėse laikomi asmenys, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai, turi teisę kasdien vieną valandą pasivaikščioti (nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze asmenys gali pasivaikščioti du kartus po vieną valandą per dieną). Taisyklių 56 punkte numatyta, kad vienu metu pasivaikščioti išvedami vienoje kameroje esantys asmenys.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerų langai neatsidarydavo, todėl patalpoje trūkdavo oro, nebuvo ventiliacijos.

Higienos normos HN 37:2009 23 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (b.l. 30-69) nurodyta, kad Alytaus aps. VPK areštinės kamerose patalpos vėdinamos per langus, langai pakeisti, kamerose įrengta paduodamoji ventiliacija. Minėti įrodymai patvirtina, kad Alytaus aps. VPK veiklą, vykdo nepažeisdamas Lietuvos higienos normų HN 37:2009 nuostatų. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl patalpų vėdinimo, pareiškėjo skundo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, jog atvykus į areštinę nebuvo išduotos būtinosios higienos priemonės (tualetinis popierius).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 83 punkte nurodyta, jog policijos areštinėje uždaryti asmenys esant būtinumui turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais.

Pareiškėjas skunde akcentavo apšvietimo trūkumą kamerose.

Ginčui aktualiu metu galiojusios HN 37:2009 21 punktas numato, jog policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. HN 37:2009 22 punkte įtvirtinta, jog policijos areštinės kameroje ir karceryje įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.

2009 m. rugsėjo 29 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-820, kuriuo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ numato, jog ši higienos norma nustato policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą (1p.), tačiau ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems policijos areštinių pastatams ir jų teritorijoms. Veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais ( 2p.).

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b.l. 22) nurodė, jog Alytaus aps. VPK areštinės vidaus tvarkos taisyklėse yra nustatyta laikomų asmenų dienotvarkė (25 punktas), pagal kurią yra nustatytas maitinimo laikas. Maistą tiekia į areštinę pagal 2015 m. gegužės 20 d. sutartį Nr. 52-ST2-25 UAB „Sotega" (iki šios sutarties sudarymo tiekdavo VšĮ Kretingos maistas" pagal 2012 m. gegužės 9 d. sutartį Nr.l68/52-ST2-40). Alytaus aps. VPK 2015-11-05 pažymoje Nr. 52-S-58339 (b.l. 27) nurodo, kad sulaikytieji asmenys gauna visą jiems priklausantį maitinimą, tais atvejais, kai jie yra etapuojami pasibaigus pietų metui, sulaikytieji asmenys gauna sausą maisto davinį. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad buvimo Alytaus aps. VPK areštinėje metu pareiškėjas dėl maitinimo nei žodžiu, nei raštu nereiškė jokių pretenzijų areštinės pareigūnams ir nesikreipė į kitas atsakingas įstaigas ir institucijas. Teismas neturi pagrindo abejoti į bylą atsakovo pateiktais įrodymais dėl areštinėje laikomų asmenų maitinimo organizavimo atitikties nustatytiems reikalavimams. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai jog atvykus į areštinę negaudavo pietų maitinimo, yra deklaratyvūs, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.