- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- A-816-525/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01941-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Virginija Volskienė, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2004 iki 2015 metų periodiškai buvo laikomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje (toliau – ir areštinė) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Teigė, kad areštinės kameros būdavo nuolat perpildytos. Kamerose nebuvo ventiliacijos, kamerų langai neatsidarydavo, todėl patalpoje trūkdavo oro. Kamerose buvo tamsu tiek dienos šviesoje, tiek įjungus dirbtinį apšvietimą. Pažymėjo, kad areštinės pasivaikščiojimų kiemeliai yra labai maži ir vienu metu į lauką buvo vedami visi toje pačioje kameroje laikomi asmenys, todėl pasivaikščiojimo kiemelyje buvo ankšta, pareiškėjas neturėjo galimybės jame judėti. Atvykus į areštinę, pareiškėjui nebuvo išduotos būtinosios higienos priemonės (tualetinis popierius). Taip pat atvykus į areštinę, pareiškėjas negaudavo pietų maitinimo. Pareiškėjas teigė, kad dėl laikymo areštinėje neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų, antisanitarinėmis sąlygomis jis patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo sveikata, susirgo depresija.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus apskrities vyriausiais policijos komisariatas padavė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo skundas nepagrįstas. Teigė, kad kalinimo areštinėje metu jam buvo užtikrintas minimalus kameros plotas. Pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja nei pasivaikščiojimų kiemelių dydžio, nei vienam asmeniui turinčio tekti ploto vaikščiojant juose. Tvirtino, kad areštinėje higienos normų pažeidimų nebuvo nustatyta. Kameros areštinėje yra reguliariai valomos ir dezinfekuojamos atitinkamomis priemonėmis. Alytaus AVPK teigimu, pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais argumentais ir jokių įrodymų apie patirtą žalą nepateikė. Atsakovo atstovas taip pat prašė taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nagrinėjamu atveju prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, kadangi skundą teismui pareiškėjas išsiuntė tik 2015 m. rugsėjo 29 d., o neturtinę žalą prašo priteisti už periodinį netinkamą laikymą areštinėje nuo 2004 iki 2015 metų. Teismo nuomone, jei pareiškėjas jautė diskomfortą, pažeminimą, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos, ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė, svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Todėl teismas taikė pareiškėjo skundui ieškinio senaties terminą, numatytą Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje, ir nagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimo dalį atlyginti neturtinę žalą dėl laikymo areštinėje netinkamomis sąlygomis nuo 2012 m. rugsėjo 29 d. iki 2015 m. spalio 2 d.
Įvertinęs bylos duomenis teismas konstatavo, kad pareiškėjas areštinėje iš viso buvo laikomas 58 paras, iš kurių 10 parų jo laikymo sąlygos neatitiko Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinto reikalavimo, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m.
Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo byloje pateiktais duomenimis, todėl konstatavo, kad pareiškėjo teisė pasivaikščioti areštinėje, gryname ore, nebuvo pažeista. Įvertinęs bylos duomenis teismas taip pat pripažino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog kamerų langai neatsidarydavo, jose nebuvo ventiliacijos, apšvietimas buvo nepakankamas, jam nebuvo išduodamos higienos priemonės, atvykęs į areštinę, jis negaudavo pietų maitinimo, yra nepagrįstos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertino, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų laikymo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl per mažo kamerų ploto pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, ko jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis ploto sąlygomis.
Įvertinęs pažeidimo mastą (pareiškėjui 10 parų trūko daugiau nei 1,28 kv. m. gyvenamojo ploto) teismas pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą.
III.
Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su jam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino jo patirtą neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas padavė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Alytaus AVPK teigia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 50 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui už patirtą neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai atsižvelgė tiek į konkrečias bylos aplinkybes, tiek ir į nacionalinėje teisėje įtvirtintus žalos nustatymo kriterijus. Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
Pareiškėjas prašo priteisti neturinės žalos atlyginimą už periodinį laikymą Alytaus AVPK areštinėje nuo 2004 iki 2015 metų. Tačiau skundą teismui pareiškėjas pateikė tik 2015 m. rugsėjo 29 d. (I t., b. l. 6). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Ieškinio senatį Alytaus AVPK prašė taikyti.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009).
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytus jam galimai padarytus teisės pažeidimus, t. y. tinkamų laikymo areštinėje sąlygų neužtikrinimą, yra akivaizdu, kad pareiškėjas viso laikymo areštinėje metu žinojo arba turėjo žinoti, jog jam buvo neužtikrinta teisė į tinkamas laikymo sąlygas areštinėje. Asmuo faktines laikymo sąlygas ar jų pasikeitimus jaučia ir jas suvokia kiekvieną dieną, t. y. negali nežinoti (nesuvokti) kokiomis sąlygomis (pvz., perpildytose kamerose, ar ne) jis laikomas. Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą išvadai, jog pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių buvimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai daliai pareiškėjo skundo taikė ieškinio senaties terminą, numatytą Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, ir nagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimo dalį atlyginti neturtinę žalą dėl laikymo areštinėje netinkamomis sąlygomis nuo 2012 m. rugsėjo 29 d. iki 2015 m. spalio 2 d.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.
Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 29 d. iki 2015 m. spalio 2 d. (I t., b. l. 26–27), konstatuoja, kad pareiškėjas 17 parų areštinėje buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtintą reikalavimą, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ištyrusi bylos duomenis (Alytaus AVPK 2015 m. lapkričio 5 d. pažymą Nr. 52-S-58339 „Dėl S. K. laikymo areštinėje“ (I t., b. l. 26–27), Alytaus visuomenės sveikatos patikrinimo aktus ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos dirbtinės ir natūralios apšvietos bei šiluminės aplinkos matavimo protokolus (I t., b. l. 30–69), ūkinių, buitinių, švaros prekių pirkimo-pardavimo sutartis (I t., b. l. 174–179)) teisėjų kolegija sutinka su minėto teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti kitus pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė byloje esančius duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes paneigiančių argumentų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas minėtas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo šioje dalyje nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pripažįsta, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjo teisė pasivaikščioti areštinėje, gryname ore, buvo pažeista, kamerų langai neatsidarydavo, jose nebuvo ventiliacijos, o apšvietimas buvo nepakankamas, pareiškėjui nebuvo išduodamos higienos priemonės, atvykęs į areštinę, jis negaudavo pietų maitinimo, yra nepagrįstos.
Visgi nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė kalėti tinkamomis ploto sąlygomis areštinės kamerose, konstatuotina, kad Alytaus AVPK neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Įvertinusi pareiškėjui padaryto pažeidimo (t. y. tekusio per mažo kameros ploto) pobūdį, trukmę (17 parų) ir intensyvumą (pareiškėjo kalinimas per mažo ploto sąlygomis buvo periodiškas) teisėjų kolegija mano, kad jis negali būti vertinamas kaip reikšmingas ar ilgos nepertraukiamos trukmės. Todėl atsižvelgus į tai, jog byloje nenustatyta higienos normų pažeidimų, pareiškėjui visu ginčo laikotarpiu buvo užtikrinama teisė pasivaikščioti gryname ore, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo atžvilgiu taikė adekvatų neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.