Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mimeta“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrolė“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2921-285/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mimeta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrolė“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Nord Via“, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrolė“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mimeta“ dėl skolos priteisimo už atliktus statybos darbus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl pareikšto ieškinio

Dėl pareikšto priešieškinio

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Dėl ieškinio reikalavimų (dėl ieškovės nuostolių dydžio)

21. Materialiosios teisės normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius, nustato rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą. Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalis), be to, esant esminiams ir nepašalinamiems trūkumams, jis turi teisę nutraukti rangos sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą teisių gynimo būdą ir reiškė reikalavimą atsakovei neatlygintinai pašalinti nekokybiškai atliktų darbų trūkumus. Kadangi tai padaryta nebuvo, ieškovė prašė priteisti visas jos patirtas išlaidas už netinkamai atliktus darbus.

23. Atsakovės UAB „Elektrolė“ vertinimu pirmos instancijos teismas, nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, nepagrįstai iš atsakovės priteisė 12334,81 Eur žalos atlyginimui, kurią sudaro: 1) 3821,47 Eur PVM; 2) 7224,34 Eur (be PVM) už medžiagas, nurodytas UAB „Almor“ lokalinėje sąmatoje; 3) 289 Eur (be PVM) išlaidų, ieškovės sumokėtų UAB „Almor“ už stogo būklės įvertinimą; 4) 1000 Eur (be PVM) išlaidų, ieškovės patirtų iki kreipiantis į teismą advokato pagalbai apmokėti. Taip pat atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad statybos techninės priežiūros paslaugas ieškovei teikęs trečiasis asmuo UAB „Nord Via“ taip pat atsakingas už statinio defektus, tačiau ieškovė šio asmens atžvilgiu reikalavimų nepareiškė, ieškovė, šalinant nustatytus statybos defektus, su atsakove nebendradarbiavo, todėl CK 6.259 straipsnio 1 dalies pagrindu 50 procentų mažintina atsakovės atsakomybė, t. y. iki 5323,08 Eur ((22980,96 - 12334,81)/ 2). Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

24. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad stogo remontui (trūkumų pašalinimui) buvo galima panaudoti senas medžiagas, kurių vertė pagal UAB „Almor“ sąmatą (t. 1, b. l. 73-74) sudaro 7224,34 Eur be PVM. Byloje nustatyta, kad dėl nekokybiškai atliktų atsakovės statybos rangos darbų, gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidinėje stogo konstrukcijoje kaupėsi drėgmė, todėl, teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad nuimta vata ir putplastis galėjo būti paveikti drėgmės, o drėgmė galėjo paveikti medžiagų technines savybes. Atsakovė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, į bylą nepateikė. Ekspertas A. Z. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad tą pačią vatą, polistireninio putplasčio plokštes būtų galima panaudoti tik tuo atveju, jeigu jos nėra drėgnos, nesugadintos, be to, atkreiptinas dėmesys, kad šio eksperto tyrimo objektas nebuvo šių aplinkybių nustatymas. Apeliantas neginčija to, kad UAB „Almor“ atlikti darbai buvo būtini, t. y. stogo konstrukcija privalėjo būti išardyta bei nuimta sudėta vata ir polistireninio putplasčio plokštės, kurios (ar dalis jų), teisėjų kolegijos vertinimu, šių darbų atlikimo metu neišvengiamai gali būti sugadintos (mineralinės vatos plokštės lengvai plyšta, putplasčio plokštės lūžta). Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas D. R.. Be to, apeliacinis teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad atliekant defektų šalinimą rangovui UAB „Almor“ su medžiagomis, kurios būtų naudojamos antrą kartą, ateityje galimai kiltų ginčai dėl atliktų darbų garantinio termino. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą dalyje dėl 7224,34 Eur be PVM priteisimo, t. y. už visas panaudotas medžiagas, tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad galėjo būti panaudota tik vata ir polistireninio putplasčio plokštės, kurių vertė 2972 Eur be PVM. Dėl kitų medžiagų galimo panaudojimo šalinant statybos defektus jokių argumentų nenurodyta, bei byloje jokių įrodymų nėra. Todėl atsakovės argumentai, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir poreikio naujoms stogo defektų šalinimui reikalingoms medžiagoms, yra nepagrįsti ir atmestini.

25. Atsakovė teigia, kad UAB „Almor“ atliktas namo stogo vertinimas yra perteklinis, nes dubliuoja UAB „Skena“ atliktus vertinimus, todėl nepagrįstai iš atsakovės pirmos instancijos teismas priteisė 289 Eur be PVM už stogo būklės įvertinimą (t. 1, b. l. 71). Teisėjų kolegijos vertinimu, pakartotinį stogo būklės įvertinimą lėmė tai, kad dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų, šalinant nustatytus defektus, ieškovė prieš pasitelkiant kitą asmenį trūkumams pašalinti, vėlgi turėjo įvertinti, ar atsakovė pašalino anksčiau nustatytus trūkumus, nustatyti šalintinų defektų apimtis, t. y. šiuo įrodymu, esant tarp šalių ginčui dėl darbų kokybės, fiksavo atliktinų darbų pagrįstumą. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad nebuvo pagrindo iš jos priteisti 1000 Eur be PVM išlaidų, ieškovės patirtų iki kreipiantis į teismą advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismu, kad jei atsakovė būtų atlikusi darbus kokybiškai, ieškovei, kuri nėra teisines paslaugas teikianti įmonė, nebūtų kilęs poreikis kreiptis dėl advokato pagalbos, sprendžiant ginčus ar vedant derybas su namo gyventojais ar rangovu dėl namo trūkumų, t. y. nebūtų poreikio naudotis advokato paslaugomis.

26. Atsakovės vertinimu, ieškovės sumokėtas PVM pagal UAB „Almor“, UAB „Skena“ ir advokato M. Š. išrašytas PVM sąskaitas faktūras negali būti laikomas ieškovės nuostoliu, nes ieškovė kaip PVM mokėtoja turi teisę į PVM atskaitą. PVM turi būti sumokėtas valstybei, todėl PVM yra rangos ar kitų darbų (paslaugų) kainos dalis. Ieškovė už atliktus darbus, paslaugas sumokėjo pagal jai pateiktas sąskaitas faktūras, įtraukiant į jas ir PVM. Galimybė susigrąžinti PVM yra šalies teisė, o argumentai, kad PVM neturėtų būti priteisiamas, nes mokėtojas gali šį mokestį susigrąžinti, yra paremti tik prielaidomis apie ateityje iš mokestinių teisinių santykių galinčiomis atsirasti teisėmis, kuriomis PVM mokėtojas nebūtinai gali ir pasinaudoti. Taip pat reikia pažymėti, kad PVM mokesčio mokėjimas, jo administravimas bei susigrąžinimas nustatytas Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatyme ir nėra šioje byloje nagrinėjamas klausimas (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-461-180/2015). Taigi atsakovės argumentai dėl nepagrįstai į priteistiną sumą įtraukto pridėtinės vertės mokesčio yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas priteisęs nuostolių sumą su PVM priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

27. Atsakovė, kaip teismo precedentą, nurodo kasacinio teismo nutartį, priimtą 2006 m. birželio 7 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovės sumokėtų sumų už paslaugas ir atliktus darbus PVM įtraukimo į ieškovės patirtus nuostolius. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006 nagrinėta situacija dėl PVM įtraukimo į draudėjo nuostolius klausimas, draudėjui neremontavus sugadinto automobilio. Taigi apeliantės nurodomos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra panašios ar tapačios.

28. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai dėl ieškovės kaltės bei atsakovės atsakomybės mažinimo (iš dalies atleidimo nuo atsakomybės). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad nustatytus statybos defektus lėmė ir ieškovės, statybos techninės priežiūros paslaugas teikusios UAB „Nord Via“ kaltė, o šiuos trūkumus šalinant ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti. Nenustačius ieškovės kaltės, galėjusios turėti įtakos atsakovės įsipareigojimų vykdymui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė apeliantės nurodomų Civilinio kodekso normų dėl atsakomybės netaikymo/sumažinimo (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.259 straipsnis).

29. Civilinis kodeksas ir Statybos įstatymas nepriskiria statinio techninės priežiūros vykdytojų prie pagrindinių atsakomybės subjektų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad statybos projekto vykdymo techninis prižiūrėtojas atsako, t. y. jam kyla atsakomybė, tik už tokius darbų trūkumus (defektus), kurie nustatomi statinio projekto vykdymo priežiūros metu arba kai įrodoma, kad jie atsirado būtent dėl šio asmens kaltės. Šiuo atveju stogo darbų trūkumai buvo paslėpti, kurie buvo išaiškinti rangovui jau pridavus statybos darbus, po namo gyventojų pretenzijų ir tik atlikus ekspertinį tyrimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad statybos techninės priežiūros paslaugas teikusio asmens veiksmai lėmė statinio defektų atsiradimą. Todėl atsakovės nurodytas apeliacinio skundo argumentas, kad dėl padarytų defektų statybos metu yra atsakinga ir pati užsakovė, kuriai statybos techninės priežiūros paslaugas teikė trečiasis asmuo UAB „Nord Via“, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigia atsakovės, kaip rangovės, atsakomybės. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad atsakovė, kaip savo srities profesionalė, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir ji veikia savo rizika, atsakovė privalėjo numatyti kokie techniniai sprendimai yra reikalingi, kad darbai būtų atlikti tinkamai.

30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas bylą nagrinėja neperžengdamas byloje pareikštų reikalavimų ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje nereiškiamas savarankiškas reikalavimas dėl civilinės atsakomybės trečiajam asmeniui taikymo, o taip pat nepateikta įrodymų, jog statinio defektai atsirado dėl užsakovės kaltės, todėl nėra pagrindo mažinti rangovo atsakomybę (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teisme rangovas nepaneigė savo kaip rangovo atsakomybės prezumpcijos už statinį ir neįrodė užsakovės atsakomybės sąlygų.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė bendrosiose sutarčių vykdymą reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) nustatytos šalių, šiuo atveju ieškovės, pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis nevykdymo. Byloje pateikti duomenys apie šalių susirašinėjimą/veiksmus, siekiant pašalinti nustatytus rangos darbų trūkumus, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė bendradarbiavo su atsakove ir jai suteikė galimybę per protingą terminą ištaisyti šiuos trūkumus.

32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė nedelsiant po sužinojimo apie defektus kreipėsi į atsakovę dėl jų šalinimo, pateikdama 2017 m. vasario 27 d., 2017 m. kovo 3 d. pretenzijas. 2017 m. kovo 22 d. inicijuotas gyvenamojo namo stogo techninės būklės įvertinimas. 2017 m. kovo 28 d. ekspertas A. Z. pateikė išvadą Nr. 17-03/07, kurioje nurodė šalintinus statybinius defektus. 2017 m. gegužės 16 d., dalyvaujant atsakovės atstovams, atliktas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo įrengimo, palangių ir kitų skardinimo darbų kokybės patikrinimas, taip pat langų sumontavimo ir kitų konstrukcijų sandarumo kokybės patikrinimas, langų ir atitvarų sandarumo tyrimas bute Nr. 6. Atsakovei nepašalinus trūkumų, ieškovė užsakė dar vieną gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butuose Nr. 1, 3, 5 ir 6 atliktų statybinių darbų kokybės patikrinimą (2017 m. gegužės 22 d. aktas Nr. 17-05/07). Ieškovė 2017 m. gegužės 25 d. reikalavimu dėl defektų pašalinimo pakartotinai kreipėsi į atsakovę, reikalaudama iki 2017 m. birželio 1 d. pradėti šalinti statybos darbų defektus nurodydama, kad jeigu tai nebus padaryta, defektus pašalins pati ieškovė atsakovės sąskaita. 2017 m. liepos 5 d. UAB „Skena“ statinio ekspertas A. Z. atliko pakartotinį patikrinimą, po kurio konstatavo, jog rangovė nustatytus statybinius defektus, surašytus 2017 m. gegužės 22 d. akto Nr. 17-05/07 lentelėje Nr. 1, pašalino ne visus ir nevisiškai. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nors atsakovė geranoriškai sutiko klausimus spręsti ir įsipareigojo defektus pašalinti, tačiau, kaip buvo konstatuota 2017 m. liepos 10 d. akte, buvo nepašalintas vienas pagrindinių defektų, t. y. nekokybiškai atliktų gyvenamojo namo stogo įrengimo darbai.

33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad ta aplinkybė, jog nepasibaigus atsakovei nustatytam terminui pašalinti nustatytus defektus ieškovė dėl stogo remonto darbų sudarė statybos rangos sutartį su nauja rangove, t. y. UAB „Almor“, nėra reikšminga nagrinėjamai bylai, nes patys darbai, atsakovei jų nepašalinus, buvo pradėti jau pasibaigus šiam terminui. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų kreipusi į užsakovę dėl nustatyto termino trūkumams pašalinti pratęsimo ar apskritai būtų ėmusi kokių nors veiksmų juos pašalinti. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ji neigė savo kaltę dėl nustatytų defektų. Kadangi rangovės (atsakovės) atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai, todėl būtent ji aktyviais veiksmais turėjo siekti šių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į nustatytus statybos darbų (stogo konstrukcijos, jos dangos) trūkumus, visiškai suprantamas ieškovės siekis juos kuo greičiau ištaisyti. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, kad ieškovės sutartys su kitais rangovais buvo sudarytos per didelėmis kainomis ir neekonomiškai. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės sutartys su kitais rangovais buvo sudarytos protingomis sąlygomis, išvengiant dar didesnių nuostolių namo gyventojams atsiradimo.

34. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, konstatuoja, jog teismas tinkamai taikydamas procesinės bei materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą dėl ieškinio tenkinimo, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl priešieškinio reikalavimų (dėl ūkinio pastato statybos darbų)

35. Ieškovė nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu priteisti iš jos atsakovei 15708,05 Eur už atliktus statybos darbus, rekonstruojant ūkinį pastatą (sandėliukus), esantį (duomenys neskelbtini).

36. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2015 m. balandžio 21 d. ieškovės įsigytą ūkinį pastatą, kurio statybos (rekonstrukcijos) užbaigimą nekilnojamojo turto registre deklaravo 2016 m. vasario 29 d. ir vėliau pardavė tretiesiems asmenims, pagal žodinį susitarimą rekonstravo būtent atsakovė. Ieškovė priekaištų darbų kokybei neturėjo, priėmė atsakovės atliktus statybos darbus. Tačiau šalys skirtingai aiškina jų sutartinius santykius dėl šių statybos darbų atlikimo bei atsiskaitymo už juos. Atsakovės teigimu, po 2014 m. gruodžio 16 d. rangos sutarties sudarymo dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos šalys sudarė atskirą žodinę rangos sutartį, pagal kurią už atliktus statybos darbus ieškovė iki šiol neatsiskaitė. Tuo tarpu ieškovė įrodinėja, kad šalys sudarė susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, vykdant 2014 m. gruodžio 16 d. rangos sutartį, atsakovei įsipareigojant rekonstruoti sandėliukus neatlygintinai už tai, kad ieškovė neskaičiuotų sutartinių netesybų už vėlavimą atlikti darbus pagal sudarytą rašytinę rangos sutartį.

37. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad šalių žodinis susitarimas buvo 2014 m. gruodžio 16 d. rangos sutarties dalis, kuriuo buvo sutarta dėl papildomų darbų (ūkinio pastato rekonstrukcijos) atlikimo. Pažymėtina, kad 2014 m. gruodžio 16 d. rašytinės rangos sutarties dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir po šios sutarties sudarymo šalių žodinis susitarimas dėl ieškovės įgyto ūkinio pastato rekonstrukcijos, statybos darbai yra visiškai skirtingi, jie negali būti laikomi papildomais darbais CK 6.653 straipsnio 4, 5 dalių taikymo prasme, todėl žodinis šalių susitarimas dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos vertintinas kaip atskira sutartis.

38. Kadangi ūkinio pastato rekonstrukcijos darbai yra nauji (atskiri, savarankiški) statybos rangos darbai, todėl atsakovė, reikalaudama, jog ieškovė sumokėtų šių darbų kainą, turėjo įrodyti, kad šie darbai buvo atlikti pagal atskirą tarp bylos šalių sudarytą statybos rangos sutartį ir kartu pagrįsti tokio susitarimo esmines sąlygas (CK 6.154, 6.156, 6.159, 6.644–6.645 ir 6.681 straipsniai).

39. Kaip jau buvo minėta, byloje nekilo ginčo dėl šalių žodinio susitarimo atlikti ūkinio pastato statybos darbus bei dėl atsakovės atliktų darbų priėmimo ir jų kokybės. Tačiau šioje bylos dalyje tarp šalių esminis ginčas kilo dėl šios sutarties atlygintinumo.

40. Kaip žinia, rangos sutartis yra atlygintinė. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010; teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. P. A. B., bylos Nr. 3K-3-559/2010). Esant šalių sutartiniams santykiams šalių sutartis turi būti taikoma, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiems klausimams, dėl kurių šalys nesusitarė. Net jeigu sutarties sąlyga neatitinka tai sutarties rūšiai įstatymais nustatyto teisinio reglamentavimo, svarbu, kad ši sąlyga neprieštarautų imperatyviajai įstatymo normai (CK 6.156 straipsnis), nes sutarties laisvės ribos yra imperatyviosios teisės normos, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011).

42. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad nėra sąlygų atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju toks klausimas byloje net nebuvo keliamas. Sprendžiant dėl priešieškinio pagrįstumo bylai reikšminga aplinkybė, ar tarp bylos šalių galėjo būti žodinis susitarimas dėl neatlygintinų ūkinio pastato statybos darbų dėl to, kad ieškovė, atsakovei vėluojant atlikti darbus, nereikalaus netesybų pagal 2014 m. gruodžio 16 d. Statybos rangos sutartį. Šios sutarties 7.5 punkte šalys susitarė, kad jei Rangovas vėluoja pradėti ar atlikti Darbus ar atitinkamų Darbų atskirus etapus, ar neatlieka jų Sutartyje ar jos prieduose nustatytu laiku, Rangovas privalo per 5 (penkias) darbo dienas nuo atitinkamo Užsakovo reikalavimo gavimo dienos sumokėti Užsakovui 5000 Lt (1448,10 Eur) dydžio baudą už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai, neįvertinęs tikrosios šalių valios bei jų susitarimo, konstatavo, kad pagal žodinį susitarimą tarp šalių susiklosčius rangos teisiniams santykiams, ieškovei kyla pareiga atsiskaityti už šiuos darbus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl neatlygintinų ūkinio pastato statybos darbų, t. y. atsakovė įsipareigojo neatlygintinai rekonstruoti ūkinį pastatą (sandėliukus), nes vėlavo atlikti tuo pačiu adresu (kaip ir ūkinis pastatas) ieškovei priklausiusio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus pagal 2014 m. gruodžio 16 d. rašytinę Statybos rangos sutartį. Pagal šalių susitarimą Rangovas 2014 m. gruodžio 16 d. Sutartyje numatytus darbus įsipareigojo baigti ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 1 d. (Sutarties 3 p., 1 t., b.l. 15), tuo tarpu darbai buvo baigti devyniais mėnesiais vėliau nei rašytinis šalių susitarimas. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad ūkinio pastato darbai buvo atliekami tuo pat metu, kaip ir rangos darbai pagal 2014 m. gruodžio 16 d. Statybos rangos sutartį, taip pat visi atsakovės atlikti statybos darbai ieškovei buvo perduoti tuo pat metu (VĮ Registrų centro įrašai galioja nuo 2016 m. kovo 1 d.).

44. Ieškovės teigimu, atsakovei vėluojant atlikti darbus, 2015 metų rudenį šalys susitarė, kad atsakovė 2015 m. balandžio 21 d. ieškovės įsigytą ūkinį pastatą rekonstruos neatlygintinai, todėl žodžiu buvo sutarta dėl termino darbams atlikti pratęsimo bei netesybų atsisakymo. Šias ieškovės faktines aplinkybes iš esmės patvirtino tiek liudytojas J. M., tiek pačių šalių veiksmai. Liudytojas J. M. patvirtino, kad susitarimas dėl neatlygintinų ūkinio pastato (sandėliukų) statybos darbų (rekonstravimo) su atsakove buvo sudarytas, nes atsakovė vėlavo atlikti darbus pagal 2014 m. gruodžio 16 d. Statybos rangos sutartį, todėl iš atsakovės galėjo būti reikalaujamos netesybos (bauda). Kolegijos vertinimu, vien tai, kad liudytoją J. M. su ieškove sieja verslo santykiai, nėra pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais.

45. Paprastai viena esminių statybos rangos sutarties sąlygų – šalių susitarimas dėl darbų kainos, tačiau nagrinėjamu atveju šalims ši sutarties sąlyga nebuvo esminė bei aktuali, todėl sudarant rangos sutartį šalys dėl jos nesitarė. Teismas taip pat pažymi, kad abi šalys, tiek ieškovė, tiek atsakovė yra verslininkai, todėl jiems taikytina didesnė atsakomybė sudarant sutartis. Aukštesnis verslininko rūpestingumo standartas įpareigoja verslininką apdairiai domėtis sudaromais sandoriais, prisiimti iš jų sudarymo ir vykdymo kylančią riziką. Atsakovės, kaip verslininkės, neaktyvūs veiksmai, siekiant pasirašyti rašytinį susitarimą dėl visų šalių susitarimų, įvertinant bonus pater familias standartą (protingo, rūpestingo asmens), kelia abejonių dėl atsakovės priešieškinyje nurodytų teiginių, juolab, kad kaip matyti iš tarp šalių buvusios praktikos, statybos rangos santykiai paprastai įforminami rašytine sutartimi, kuria susitariama tiek dėl darbų kainos, tiek dėl atsiskaitymo tvarkos (2014 m. gruodžio 16 d. Statybos rangos sutartis). Be to, atsakovė daugiau kaip dvejus metus nė karto nesikreipė į ieškovę dėl šių darbų apmokėjimo, darbų sąmatą sudarė ir sąskaitą faktūrą išrašė tik po to kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu kategoriškai neigė savo prievolę pagal žodžiu sudarytą susitarimą atsiskaityti su atsakove, teigdama, kad tarp šalių susitarimas buvo dėl neatlygintinų statybos darbų atlikimo.

46. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino žodinį šalių susitarimą dėl rangos teisinių santykių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu labiau tikėtina, kad tarp bylos šalių buvo susitarimas, kad atsakovė pagal žodinį susitarimą dėl ūkinio pastato statybos darbų atlikimo nereikalaus atlyginimo, t. y. statybos darbus atliks neatlygintinai, toks šalių susitarimas neprieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), o sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis dėl rangos teisinių santykių atlygintinumo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pagal tarp šalių susiklosčiusius rangos teisinius santykius atsakovei darbus atlikus ir rekonstravus ūkinį pastatą, ieškovei kyla prievolė už šiuos darbus sumokėti, neįvertinęs to, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl neatlygintinų statybos darbų atlikimo, nepagrįstai tenkino priešieškinį.

47. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie, nagrinėjamu atveju, nėra teisiškai reikšmingi.

Dėl proceso baigties

48. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimas pakeistinas – teismo sprendimo dalis, kuria teismas patenkino atsakovės priešieškinį dėl 15 708,05 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo panaikinama ir atsakovės priešieškinio reikalavimai atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, todėl kita teismo sprendimo dalis, kuria paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. preliminarus sprendimas, ieškinį tenkinant ir priteisiant iš atsakovės UAB „Elektrolė“ ieškovei UAB „Mimeta“ 22 980,96 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (22 980,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

49. Panaikinus pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovės priešieškinio tenkinimo ir priėmus naują sprendimą – priešieškinį atmesti, spręstinas klausimas dėl teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitimo (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

50. Atsakovės priešieškinį atmetus, o ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, atsakovės tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

51. Kadangi pirmos instancijos teismas, tenkinęs tiek ieškinį, tiek priešieškinį, priteisė visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 297,00 Eur žyminio mokesčio ir 2400,00 Eur išlaidų advokato/advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, apeliacinės instancijos teismui panaikinus teismo sprendimo dalį dėl atsakovės priešieškinio tenkinimo ir priėmus naują sprendimą – priešieškinį atmesti, nėra pagrindo perskirstyti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

52. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 353,00 Eur žyminis mokestis, 1950,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, o atsakovės – atmetus, iš atsakovės ieškovei priteistina 2303,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

53. Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas valstybei. Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 10,94 Eur, kurios, įvertinus bylos baigtį, priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės UAB „Elektrolė“ ieškovei UAB „Mimeta“ priteista 22 980,96 Eur nuostolių atlyginimas, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (22 980,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 297,00 Eur žyminio mokesčio ir 2400,00 Eur advokato ir advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, palikti nepakeistą.

Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrolė“ priešieškinio tenkinimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimo valstybei, ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrolė“ valstybei 10,94 Eur (dešimt eurų 94 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrolė“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mimeta“ 2303,00 Eur (du tūkstančius tris šimtus tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.