Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-17-1015/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-11-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-118-1082/2025Nutartis · 2025-02-04Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-11-12
Bylos Nr.
1-17-1015/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10599-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
R. B.
Nukentėjusysis
A. E. E. A. G.
Advokatai
Mykolas Girdiušas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-17-1015/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10599-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorėms Renaldai Kučinskaitei, Indrei Zubavičiūtei,kaltinamosios R. B. gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui,nukentėjusiajam A. E. E. A. G.,vertėjai Katerinai Chvatovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kaltinamajai nedalyvaujant, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. mušdama sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

ji 2020 m. kovo 12 d., apie 09.35 val., restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu suduodama smūgį ranka A. E. E. A. G. į pilvą, sukėlė nukentėjusiajam A. E. E. A. G. fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusysis A. E. E. A. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis nagrinėjamo įvykio metu dirbo restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir kiek jam žinoma, R. B. yra buvusi šio restorano darbuotoja ir anksčiau su ja nebuvo jokių konfliktų. Vieną dieną jam paskambino restorano savininkai ir pasakė, kad kaltinamoji ateis į restoraną pasiimti savo daiktų. Jie sudėjo R. B. daiktus į maišą ir pastatė jį išorėje prie baro staliuko. Tuo metu restorane, be jo, dirbo dar trys moterys ir buvo atvykęs technikas, kuris taisė restorano vaizdo kamerų sistemą. Į restoraną ryte atėjo piktai nusiteikusi kaltinamoji, paklausė, kur yra jos daiktai, jie parodė jai maišą, tačiau ji į daiktus nežiūrėjo, o pradėjo šaukti, apšaukė įvairiais žodžiais dirbusias moteris, kurias pažinojo. Nukentėjusiajam paprašius jos nusiraminti, kaltinamoji nustūmė jį į šoną, nustūmė šaldytuvą, kuris vos neužvirto ant techniko ir kuris rankomis jį prilaikė. Nukentėjusysis nuėjo padėti technikui, o kaltinamoji tuo metu jau daužė stiklines, paimtas iš lentynos. Po to kaltinamoji, stovėdama priešais A. K., pradėjo su ja konfliktuoti, todėl nukentėjusysis atsistojo tarp jų, parodė ranka į duris ir pagrasino, kad iškvies policiją. Kaltinamoji pajudėjo 2-3 žingsnius, jis ėjo jai iš paskos, tada ji alkūne smogė jam į krūtinės sritį ir pasakė daug negerų žodžių. Smūgis buvo stiprus, kaltinamoji sakė, kad žino, kur yra jo namai, į kurį darželį vaikšto jo vaikas ir kad sukels jam daug problemų. Jis su viskuo sutiko, tik prašė, kad kaltinamoji išeitų. Tuo metu jis segėjo metalinį laikrodį, kaltinamoji smogė jam į ranką, pataikė į laikrodį, jį sudaužė ir dėl to atsirado nubrozdinimas jo riešo srityje. Po to kaltinamoji nejudėjo, stovėjo vietoje ir išvadino įvairiais žodžiais jam už nugaros stovinčią A.. Jie ne kartą prašė kaltinamosios neiti į baro patalpas, skirtas darbuotojams, tačiau ji teberėkė, todėl jie iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams taip pat buvo sunku suvaldyti kaltinamąją, bet galiausiai ji pasiėmė savo daiktus ir išėjo. Telefonu buvo įrašyta apie 80 procentų jų vykusio konflikto. Šiuo metu minėtame restorane nedirba. Taip pat jis nurodė, kad jam buvo suduotas smūgiai alkūne į krūtinės vidurį ir į ranką, tačiau jis neskaičiavo, kiek kartų jam buvo suduota į ranką. Jis dabar tiksliai nežino, kaip jam buvo padarytas įbrėžimas ant riešo, ar tai buvo padaryta nagais, ar laikrodžiu. Tą pačią dieną, praėjus valandai po įvykio nukentėjusįjį pykino, jis vėmė tris kartus, savaitę buvo su savo vaiku, nes buvo iš kaltinamosios sulaukęs daug grasinimų ir nežinojo, ko iš jos laukti. Po įvykio su R. B. susitikęs nebuvo. Moterys, kurios stovėjo jam už nugaros, bijojo veltis į konfliktą, jos tik buvo įsijungusios kameras telefone ir filmavo. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad kaltinamajai einant pas merginas į virtuvę, jis stovėjo kelio viduryje. Norėdama praeiti, kaltinamoji turėjo arba pastumti jį, arba nustumti šaldytuvą. Ji pastūmė šaldytuvą, kuris buvo ant ratukų, todėl jis krito, tačiau jį sulaikė ten buvęs technikas. Visi tuo metu restorane dirbę asmenys, tame tarpe ir technikas, matė, kaip kaltinamoji jam sudavė smūgius. Po įvykio kaltinamoji nebandė su juo susisiekti.

Liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji seniai pažįsta R. B., yra pas ją dirbusi. Tikslios datos neatsimena, ji nagrinėjamo įvykio metu buvo kavinėje ir truputį matė konfliktą, kilusį tarp A. K., A. ir R. B., tačiau dėl konflikto pasijuto nepatogiai ir išėjo į virtuvę, kuri nuo kavinės salės yra atskirta durimis. Išgirdusi triukšmą ji pro duris pažiūrėjo į kavinę ir grįžo į virtuvę. Įvykio metu ji nekalbėjo su R. B., nors tiksliai to neatsimena. Konfliktas kilo dėl to, kad kavinės administratore turėjo dirbti R. B., tačiau įsidarbino A. ir jos ten aiškinosi santykius. Teisėjai pagarsinus liudytojos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (tomas 1, b.l. 80-82), liudytoja juos patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. K. parodė, kad 2020 m. kovo 12 d. buvo savo darbo vietoje, restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Dirbo virtuvėje su virėja R.. R. atėjo į restoraną. A. atėjo į virtuvę ir pasakė, kad R. yra restorane. Girdėjo, kad R. šaukė ir vieną frazę išgirdo, kad A. dukrai nepasisekė su motina. R. pasakė A., kad ji nesupranta savo darbo, dėl jos nekompetencijos gali bankrutuoti restorano biznis. A. viską filmavo telefonu. Koridoriuje dar stovėjo kažkoks vyras iš firmos. R. sakė, kad kvies policiją. Kai ji nuo 2019 m. lapkričio 4 d. įsidarbino į šį restoraną, R. buvo su šio restorano savininku B., jis egiptietis. R. tuomet pastatė jai į medicinos komisijos knygelę antspaudą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais. Nuo Naujųjų metų restorano savininkas įdarbino A. ir A.. Nuo to laiko R. praktiškai nebuvo atsakinga už restorano darbą. Matyt R. su B. nesutarė, o gal įvyko koks konfliktas, nes B. pasamdė A.. R. galėjo būti pikta, kad jos atsikratė, o ji įdėjo pastangų darbui restorane. Ji nežino, ar R. sudavė A. (tomas 1, b. l. 80-82).

Liudytoja I. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra policijos pareigūnė ir R. B. nepažįsta. 2020 metais ji dirbo Patrulių rinktinėje, tačiau šiuo metu įvykio aplinkybių neatsimena.

Buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2020 m. kovo 12 d., 9.46 val., jai budint su vyriausiuoju patruliu K. B., gavo iškvietimą į įvykį (duomenys neskelbtini). Restorane „(duomenys neskelbtini)“ vyko konfliktas tarp kavinės darbuotojos ir klientės. Atvykus į vietą, užėjo į vidų. Kavinėje, prie baro stovėjo moteris, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šviesiaplaukė, vidutinio ūgio. Netoli jos buvo užsienietis, restorano barmenas vardu – A. ir šio restorano vadybininkė A. K.. Toliau už baro buvo virtuvė, kuri buvo uždengta užuolaida, todėl stovint prie baro, virtuvės darbuotojų nesimatė. Ji su kolega pradėjo bendrauti su asmenimis. R. B. buvo susijaudinusi, šnekėjo emocingai, pakeltu tonu. Ji sakė, kad dirbo šiame restorane ir dabar atėjo paimti savo daiktų, o A. ir A. neleidžia jai praeiti į virtuvę, kur yra tie daiktai. A. pasakė, kad R. prieš kelias dienas rašė jai žinutes, kad nori ateiti paimti savo daiktų. A. iš pradžių atrašė, kad tą dieną kavinė nedirbs, kad ateitų į kavinę kitą dieną. Pakui A. pasakė, kad R. rašė grasinančias žinutes, grasino A. dukrai. Kai paklausė kokiu būdu grasino, ji pasakė, kad tiesiog pasakė, jog A. dukrai bus blogai, bet kokie veiksmai tam bus padaryti, nesakė. A. sakė, kad R. pirma pradėjo konfliktuoti ir iš alkūnės sudavė A. į pilvą. Jie pradėjo stumdytis, to veiksmo eigoje vos nenukrito šaldytuvas, sudužo porą stiklinių. Ji nuėjo į virtuvę ir paklausė ten buvusių dviejų virėjų, ar jos kažką gali pasakyti apie konfliktą, tačiau jos pasakė, kad nenori kištis į šių santykių aiškinimąsi, nieko nematė ir neliudys. Kavinėje buvęs pašalinis asmuo D. M. paaiškino, kad R. B. pirma sukėlė konfliktą, jėga veržėsi į virtuvę, užpuolė barmeną A., nepamena, ar sakė apie kokius nors smurtinius veiksmus A. atžvilgiu. Įvykio vietoje R. B. parodė sužalotą dešinės rankos pirštą - nubrozdinimą, o A. parodė nubrozdintą kairės rankos dilbį. Apie kitus sužalojimus R. nepaminėjo. A. sakė, kad R. jam sudavė iš alkūnės į pilvą. Tuo metu A. pareiškimo dėl R. veiksmų nerašė. Įvykio dalyviai medikų pagalbos atsisakė. Įvykio vietoje nufotografavo R. ir A. sužalotas kūno vietas ir nuotraukas pridėjo prie ROIK medžiagos. Konflikto dalyviai atrodė blaivūs, todėl poreikio tikrinti jų blaivumo nebuvo ( tomas 1, b. l. 84-87). Liudytoja patvirtino šiuo parodymus.

Liudytojas D. L. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad prieš 2-3 metus jis buvo kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje įvyko apsistumdymas, kurio metu vos nenukrito šaldytuvas. Nurodė, kad jam būnant kavinėje, į kavinę atėjo moteris, A. padavė jai kažkokį maišelį ir tarp tos moters ir A. įvyko susistumdymas. Jis tos moters neatsimena ir nežino, koks yra jos ir A. ryšys, taip pat jis neatsimena, ką tuo metu kalbėjo moteris ir nežino, dėl ko įvyko konfliktas. Šaldytuvas stovėjo kavinės centre, jis nuvažiavo nuo ratukų ir A. jį gaudė, kad šaldytuvas nenukristų. Jis nematė, ką tuo metu darė moteris, nes buvo susikoncentravęs į šaldytuvą, kuris važiavo į liudytojo pusę. Šiuo metu jis negali detalizuoti, kaip įvyko susistumdymas. Tuo metu kavinėje buvo dar du žmonės, lyg buvo ir virėja, tačiau jis pažinojo tik A..

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo D. L. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir užfiksuoti 2020 m. kovo 24 d. tarnybiniame pranešime, kad jis 2020 metais kovo mėnesį, tikslios dienos ir laiko neatsimena, darbo reikalais užsuko į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pas A.. D. verčiasi vaizdo kamerų pardavimu. A. įgijo iš jo porą vaizdo kamerų. Jis atėjo pagelbėti A. techniniuose dalykuose su kameromis. Jis, A., pastarojo draugė, dar dvi moteriškės - maisto gamintojos buvo bare. Tuo metu atėjo moteris, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio ūgio, kitų veido bruožų nepamena. Minėta moteris kalbėjo su A. pakeltu tonu, keikėsi ir prašė leisti praeiti link A. draugės, kuri tuo metu buvo virtuvėje. A. neleido jai praeiti. A. sakė savo draugei nieko nešnekėti šiai moteriškei. Moteriškė brovėsi link virtuvės, į kurią įėjimas yra tik vienas, šalia kurio stovėjo A., įvyko susistumdymas. Moteriškė norėjo kažkokių tai daiktų. A. paliko šalia šaldytuvo maišelyje, kaip suprato, šiai moteriškei skirtus daiktus. Jis pats buvo nusisukęs nugara, gaudė krentantį ant žemės šaldytuvą, kuris buvo ant ratukų ir kurį pastūmė susistumdymo metu. Šaldytuvas jau krito, bet jis jį pagavo. Moteriškė, labai stipriai, alkūne sudavė A. į pilvą, grasino A. draugei, kad kažką blogo padarys jos dukrai. A. iškvietė policiją ir ta moteris policijos akivaizdoje dar kartą pakartojo, kad kažką negero padarys A. draugės dukrai. Moteriškė atrodė blaivi ir policijos pareigūnams aiškino, kad anksčiau daug metų dirbo šiame restorane. Susistumdymo metu moteris pastūmė ir jį, tačiau jam jokio skausmo nesukėlė (tomas 1, b. l. 88-90). Liudytojas patvirtino šiuos parodymus ir nurodė, kad suduotas smūgis A. buvo stiprus, jis tai suprato iš garso. Jis neatsimena, ar A. sakė, kad patyrė sužalojimus, begaudydamas šaldytuvą. Teigė, kad atėjusi moteris buvo pikta.

Liudytoja A. M. (buvusi pavardė – K.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kad kavinė, esanti (duomenys neskelbtini), priklauso verslininkams iš Egipto, jie atsidarinėjo Lietuvoje savo verslą - kavinę. Ji pažinojo B., kuris paprašė jos pagalbos, nes ji turi patirtį kavinių versle, ir ji sutiko padėti kavinę tik atsidaryti, po to sutiko likti ten įdarbinta. Kadangi kavinės savininkai yra egiptiečiai, o B. baiginėjosi viza, jis turėjo grįžti į Egiptą, todėl jis paprašė jos likti atsakinga už kavinę, ji sutiko ir paprašė jai padėti A.. B. išskrido į Egiptą ir vienos dienos bėgyje kavinėje pasirodė R. B., ji pradėjo mosikuoti popieriais, sakė, kad liudytoja yra atleista iš darbo arba gali likti dirbti padavėja. Su A. R. taip pat pradėjo konfliktuoti, nes žinojo, kad jis yra B. draugas ir gali jį paprotinti. Jie su A. išvažiavo iš kavinės. B. suprasdamas, kad kažkas negerai, paprašė jos, kad ji liktų kavinėje dirbti padavėja, kol jis sutvarkys visus dokumentus. Norėdama padėti, ji liko dirbti padavėja, apsimesdama R. drauge ar darbuotoja. R. pasakė, kad ji bus kavinės direktore. Su R. ji važinėjo ir pirko daiktus, reikalingus restoranui ir matė, kad ji vagia pinigus, perkasi, kas jai reikia. Ji viską pasakojo B., jis prašė jos nepasitraukti, nes visi įgaliojimai buvo išduoti R. vardu ir jis būtų praradęs pinigus. Kavinė turėjo atsidaryti po savaitės, ji ieškojo darbuotojų, sudarinėjo meniu, nešiojo lankstinukus. Gavosi taip, kad B. surengė planą, kaip atsivilioti R. į Egiptą ir ten perrašyti visus įgaliojimus B. vardu. R. išvažiavo į Egiptą, buhalterė perrašė liudytojos darbo sutartį, kaip vadovės ir ji liko ten vadovauti. Kai R. grįžo iš Egipto, ji buvo nepatenkinta, kad liudytoja yra vadovė ir jai užvirė kraujas. Iš R. ji asmeniškai sulaukė daug grasinimų, ji grasino susidoroti ir su ja ir jos dukra, prasidėjo jos persekiojimas. Ji į darbą susigrąžino A. ir kavinėje jie dirbo kartu. Liudytoja įkėlė postą į Facebooką, kad atidarė kavinę, R. rašinėjo, kad ji yra aferistė, melagė, rašinėjo mamai, draugams, kad ji yra tam tikro pobūdžio moteris, kad kavinę užsidirbo savo kūnu. Pradžiai ji ir jos mama parašė kelias žinutes R., kad nereikia dergtis, tačiau jai neužteko. Vieną dieną R. įsiveržė į kavinę ir pasakė, kad ji neverta gyventi ir ją puolė. Gerai, kad tuo metu kavinėje buvo A., kuris stojo jos ginti, nes R. būtų ją užmušusi. Jie bijojo, kad R. neturėtų peilių. A. niekada nebuvo palietęs moters, jis stovėjo, kaip siena, neprileisdamas R. iki jos, o R. vaidino, kad A. jai sudavė. Ji A. buvo nustumta į virtuvę, kad R. jos nepasiektų. R. kavinėje daužė stiklines. Kadangi A. stovėjo tarp jų, jis liko apdraskytas, tačiau tiksliai ji negali įvardinti, kur buvo sužalojimai. A. laikė R. prie kolonos ir ji jam trenkė. R. veržėsi link liudytojos per tą koloną, kuri yra aštri, ten persidrėskė ir aiškino, kad čia taip padarė A.. R. siautėjo, kai atvyko pareigūnai į kavinę, vadino necenzūriniais žodžiais, sakė liudytojai, kad ji gali laidoti vaiką. Po to R. kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą dėl liudytojos, persekioja ją, išsigalvoja istorijas. Liudytoja mano, kad R. elgiasi neadekvačiai ir kad jai reikia psichologo pagalbos. Liudytoja nurodė, kad ji matė, kaip R. sudavė A. į petį, rankas. Ji negali pasakyti, kiek kartų sudavė, A.s niekaip nereagavo ir R. B. nesudavė. R. nuvertė konditerinį šaldytuvą, kaimynai padėjo šaldytuvą atstumti, bet A. jau buvo sužalotas. A. buvau toliau nuo kolonos ir negalėjo į ją susižaloti. A. rodė jai sužalojimus, buvo sužalota jo ranka, jie kartu važiavo į komisariatą rašyti pareiškimo. Liudytoja patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (tomas1, b.l. 68-70, 72-75).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklių matyti, kad 2020 m. kovo 12 d., 09.45 val. R. B. skambino Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC) dėl kavinėje vykusio konflikto, kvietė policiją, nurodė, kad įvyko konfliktas tarp darbuotojos ir klientės, darbuotoja įžeidinėja klientę. 2020 m. kovo 12 d., 09.48 val. BPC skambino A. E., teigdamas, kad į restoraną atėjusi moteris nori muštis, yra agresyvi, neišeina. 2020 m. kovo 13 d., 12.55 val. R. B. vėl skambino į BPC, teigdama, kad 2020 m. kovo 12 d., apie 10 val. kavinėje adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė A. K. ir A. E. E. A. (tomas 1, b.l. 9-12);

VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės 2020 m. kovo 12 d. pateiktame medicinos dokumentų išraše matyti, kad R. B. kreipėsi į šią gydymo įstaigą dėl dešinės plaštakos srities nubrozdinimo ir kairiojo šono skausmų, nurodydama, kad šiandien ryte buvo sumušta pažįstamo asmens. Atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad pilvo vidaus organai yra be traumos požymių, nustatytas dešinės plaštakos paviršinis sumušimas (tomas 1, b.l. 122);

Bendrasis pagalbos centras Vilniaus skyrius pateikė dviejų užregistruotų skambučių dėl įvykių adresu (duomenys neskelbtini), garso įrašus. Nustatyta, kad 2020 m. kovo 12 d. į BPC skambino R. B. ir A. E. dėl konflikto kavinėje, pateiktos pokalbių stenogramos (tomas 1, b.l. 30-33);

2020 m. kovo 26 d. daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti USB laikmenoje pateikta viena nuotrauka, kurioje užfiksuota vyro ranka su laikrodžiu ir įdrėskimas, ir trys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas nagrinėjamas konfliktas kavinėje ir kurį, sprendžiant iš konteksto, filmavo pareiškėja - A. K.. Protokole nurodyta, kad apibendrinus įrašus, moteriškė, kuriai metami kaltinimai, elgėsi vaizdo įraše normaliai, nepažeidė viešosios tvarkos, nešūkavo, nerėkė, jokio triukšmo nekėlė, tik vieną kartą, kai tamsiaplaukis vaikinas norėjo ją atitraukti ir prisilietė prie jos, ji nustūmė jo ranką, ranka suduodant per ranką. Jokių puolimo ar muštynių įraše neužfiksuota (tomas 1, b.l. 34-38);

2020 m. birželio 3 d. daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „NAEA 5866. PM4“, kuriame nufilmuota restorano patalpa, girdimas dūžtančio stiklo garsas. Stovi R. B., D. M., A., filmuoja A. K.. Šiame vaizdo įraše užfiksuoti R. B. pasakyti žodžiai dėl kavinės uždarymo ir nemokėjimo jai vadovauti, po ko A. prieina prie R. ir prašo pasitraukti. R. iš visos jėgos smūgiuoja alkūne A. į pilvą, šis nuo skausmo sušunka. Po R. stipriai ranka suduoda A. per kairės rankos riešą, ant kurios buvo laikrodis. A. skambina policijai ir tuo pačiu prašo A. neatsakinėti į R. klausimus ir su ja nebendrauti (tomas 1, b.l. 39);

2020 m. spalio 1 d. daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti vaizdo įrašai pavadinimais NAEA5866.mp4, VID_20200312_094753.mp4, VID_20200312_095224.mp4, VID_20200312_095558.mp4, kuriame nufilmuota nedidelė patalpa, kurioje stovi R. B., A., D. M.. R. ginčijasi su A. K., bando prie jos prieiti, bet A. užstoja kelią ir taip neleidžia prieiti prie A.. Dėl ko R. supyksta ir alkūne suduoda smūgį A. į pilvą ir po to ranka suduoda A. per kairės rankos riešą. Šiame protokole taip pat yra stenografuoti asmenų pokalbiai (tomas 1, b.l. 40-41);

2020m. spalio 1 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtos A. K. pateiktas susirašinėjimas SMS žinutėmis su R. B. (tomas 1, b.l. 42-50);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 13 d., 13.00 val. specialisto išvada Nr. G870/2020(01) konstatuota, kad A. E. E. A. G. nustatytas odos nubrozdinimas kairėje rankoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių. Sužalojimas galimai padarytas 12-36 val. iki apžiūros. Sužalojimas kvalifikuotas nežymiu sveikatos sutrikdymu (tomas 1, b.l. 57-58);

Kaltinamoji R. B. žinodama apie bylos nagrinėjimą, šaukiama į teisiamuosius posėdžius neatvykdavo, atvesdinti jos taip pat nebuvo galimybės, todėl jai buvo paskelbta paieška, kurios metu gauta duomenų, jog R. B. šiuo metu gyvena Egipte, t.y. ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Bendraujant su kaltinamąja elektroniniu paštu ji nurodė, kad yra Egipte, elektroniniu paštu ji buvo informuota apie 2024 m. liepos 24 d. posėdžio datą ir laiką, nusiųsta ZOOM prisijungimo nuoroda ir paaiškinta galimybė dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, taip išaiškinta galimybė, asmeniui vengiant dalyvauti posėdžiuose, bylą išnagrinėti kaltinamajai nedalyvaujant, tačiau ji neprisijungė (jai buvo pranešta ir apie 2024 m. rugsėjo 12 d. posėdį, kuriame buvo nagrinėjama byla ir į kurį kaltinamoji irgi neatvyko). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo kaltinamosios vengimą dalyvauti procese Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 246 straipsnio 1 dalies prasme, todėl buvo priimtas sprendimas nagrinėti bylą kaltinamajai nedalyvaujant.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausta kaip įtariamoji, R. B. nurodė, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė. Prieš šį įvykį, prieš ateinant į kavinę, perspėjo, kad ateis pasiimti savo daiktų. Telefonu A. K. konfliktavo ir grasino sumušti. Atėjus į kavinę, A. G. ir A. K. užstojo kelią ir neleido įeiti į virtuvę. Dalį daiktų atnešė ir padėjo, tačiau tai buvo ne visi daiktai. Jai reikėjo įeiti į virtuvę ir apsižiūrėti bei norėjo pasisveikinti su darbuotojomis. Viskam vadovavo A. G., jis trenkė ranka kažkur jai į krūtinės sritį, tuo metu stovėjo už šaldytuvo, kai jis trenkė, kažkaip ją stumdė, jo ranka užkliuvo už šaldytuvo, dėl ko jis susižalojo savo pirštus, jam pirštų tikrai nedraskė. Nuo smūgio ji griuvo kartu su šaldytuvu. A. G. tokiais savo veiksmais apdaužė šaldytuvą. Jis vėliau, kažkaip jai trenkė į pilvą, nes po įvykio skaudėjo pilvą. Pirma skambino policijai, tačiau A. G. išsigandęs, paskambino už kelių minučių ir pats. Galbūt ten jį ranka ir palietė kažkaip, tačiau jokio ten stipraus smūgio nebuvo, A. G. šią situaciją suvaidino. Kai A. G. ją stūmė ir ji virto, gal būdama šoko būsenoje galėjo gindamasi jį paliesti, bet jo nesumušė. (tomas, 1, b. l. 125-127).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaip matyti iš R. B. pareikšto kaltinimo, jai inkriminuota tai, jog ji 2020 m. kovo 12 d., apie 09.35 val., restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu suduodama smūgius rankomis A. E. E. A. G. į pilvą ir kairiąją ranką, sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė A. E. E. A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl nubrozdinimo kairėje rankoje.

Vertinant baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę dėl aktualios nusikalstamos veikos, teigdama, kad ji nagrinėjamo įvykio metu buvo atėjusi į kavinę, kurioje prieš tai dirbo, norėdama pasiimti savo daiktus, norėjo užeiti į virtuvę ir pasisveikinti su darbuotojomis, tačiau kelią jai pastojo A. G. ir A. K.. A. G. jai trenkė kažkur į krūtinės sritį, ji tuo metu stovėjo už šaldytuvo ir kai jai trenkė ir ją stumdė, jo ranka užkliuvo už šaldytuvo, dėl ko jis pats susižalojo pirštus. Nuo smūgio ji griuvo kartu su šaldytuvu, vėliau jis trenkė jai į pilvą. Dėl A. K. pateiktų vaizdo įrašų nurodė, kad pateiktame vaizdo įraše yra tik dalis įvykio, iš pradžių filmuojama nebuvo, A. G. ir A. K. filmavo tik tai, kas jiems yra naudinga ir pateikė šį įrašą policijai. Jie nepateikė vaizdo įrašo, kaip buvo sumušta kaltinamoji. Kažkokį tai neva smūgį ji sudavė A. G., galbūt kažkaip jį palietė ranka, tačiau jokio stipraus smūgio nebuvo, A. G. suvaidino šią situaciją. Nurodė, kad kai A. G. ją stūmė ir ji virto, gal, būdama šoko būsenoje, galėjo jį paliesti gindamasi, bet ji jo nemušė (tomas 1, b.l. 125-126).

Tuo tarpu nukentėjusysis A. E. E. A. G. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad restorane kaltinamajai pradėjus šaukti, nukentėjusysis paprašė jos nusiraminti, kaltinamoji nustūmė jį šoną, nustūmė šaldytuvą, kuris vos neužvirto ant šalia stovėjusio techniko, kuris jį prilaikė ir tada nukentėjusysis nuėjo padėti technikui pastatyti šaldytuvą. Tuo metu kaltinamoji, stovėdama priešais A. K., pradėjo su ja konfliktuoti, todėl nukentėjusysis atsistojo tarp jų, parodė ranka kaltinamajai į duris ir pagrasino, kad iškvies policiją. Kaltinamoji pajudėjo 2-3 žingsnius, jis ėjo jai iš paskos, tada ji alkūne stipriai smogė jam į krūtinės sritį. Tuo metu jis segėjo metalinį laikrodį, kaltinamoji smogė jam į ranką, pataikė į laikrodį, jį sudaužė ir dėl to atsirado nubrozdinimas jo riešo srityje. Vėliau, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis nurodė, kad jis dabar tiksliai nežino, kaip jam buvo padarytas įbrėžimas ant riešo, ar tai buvo padaryta nagais, ar laikrodžiu.

Taigi pirmiausia pastebėtina, jog, kaip matyti iš aptartų parodymų, tam tikra konfliktinė situacija tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo nėra neigiama (tai patvirtino visi įvykio vietoje buvę asmenys), tačiau dėl esminio momento, kaip minėta – galimo smurtinio elgesio ir tokiu būdu sukelto fizinio skausmo ir / ar nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam, parodymai išsiskyrė. Tad tokioje situacijoje, kai proceso dalyvių parodymai dėl esminių aplinkybių skiriasi, yra prieštaringi ir pan., siekiant nustatyti reikšmingas aplinkybes, itin svarbu yra nustatyti, ar kiti duomenys patvirtina ar paneigia vienas ar kitas aplinkybes.

Pažymėtina, kad atitinkamos išvados baudžiamajame procese apie atitinkamų aplinkybių buvimą ir pan. daromos įvertinus surinktų reikšmingų duomenų (įrodymų) visumą. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys (BPK 20 str.), kuriais vadovaudamasis teismas daro atitinkamas išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Visgi pastebėtina, kad teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir atitinkamų išvadų argumentavimu. Savo ruožtu pagal baudžiamojo proceso principus, asmens kaltė padarius atitinkamą nusikalstamą veiką turi būti įrodyta pakankamais ir patikimais įrodymais.

Kaip matyti iš liudytojos A. M. (buvusi pavardė – K.) duotų parodymų tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, ji iš esmės patvirtino nukentėjusiojo duotus parodymus apie tai, kad kaltinamajai atėjus į kavinę, pradėjus triukšmauti ir pulti liudytoją, nukentėjusysis atsistojo tarp jų prie kolonos ir neleido toliau praeiti kaltinamajai, todėl kaltinamoji jam trenkė. Liudytoja teigia mačiusi, kaip R. sudavė A. į petį, į rankas, A. niekaip nereagavo ir R. B. nesudavė. Teigė, kad R. nuvertė konditerinį šaldytuvą, kurį kitas asmuo padėjo pastatyti į savo vietą, bet A. tuo metu jau buvo sužalotas. A. negalėjo susižaloti nuo kolonos, nes stovėjo toliau nuo jos.

Nors, kaip jau buvo minėta, liudytojos A. M. parodymai neprieštarauja nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms, tačiau jos parodymai turėtų būti vertinami itin atidžiai ir lyginami su kitais byloje esančiais duomenimis, įvertinus aplinkybę, kad, kaip spręstina, konfliktas iš pradžių kilo būtent tarp šios liudytojos ir kaltinamosios, o nukentėjusysis, pasak liudytojos A. M. ir nukentėjusiojo, į šį konfliktą įsikišo tik norėdamas apginti A. M. nuo agresyvios kaltinamosios. Kita vertus, nurodyta aplinkybė negali būti vertinama ir kaip pagrindas iš esmės nevertinti šios liudytojos parodymų.

Restorane tuo metu dirbusi liudytoja J. K. nurodė, kad jai būnant kavinėje, ji girdėjo kilusį konfliktą tarp R. ir A., tačiau dėl to pasijautė nepatogiai, todėl nuėjo į virtuvę, kuri nuo kitų patalpų yra atskirta durimis, todėl nematė, ar R. sudavė nukentėjusiajam. Liudytojas D. L. M. parodė, kad jam aktualiu laikotarpiu būnant kavinėje ir tvarkant vaizdo kameras, į kavinę atėjo moteris, kuri pradėjo konfliktuoti su A. ir prašė jo leisti jai prieiti prie A. draugės (liudytojos A. M.), kuri tuo metu stovėjo virtuvėje. A. neleido jai praeiti, moteris brovėsi link virtuvės, šalia kurio stovėjo A., įvyko susistumdymas, kurio metu buvo užkabintas šaldytuvas, kuris pradėjo kristi. Jis gaudė krintantį šaldytuvą, moteris stipriai sudavė A. į pilvą ir jis tai suprato iš garso. Liudytojas neatsimena, ar A. sakė, kad patyrė sužalojimus, begaudydamas šaldytuvą. Liudytoja – policijos pareigūnė I. G. į įvykio vietą atvyko po gauto iškvietimo ir paties konflikto nematė.

Peržiūrėjus byloje telefonu filmuotus vaizdo įrašus, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams pateikė liudytoja A. M. (buv. pavardė K.), yra užfiksuotos tokios reikšmingos bylai aplinkybės: įvykio vietoje buvo R. B., D. M., nukentėjusysis, filmavo A. K.; R. B. aiškina dėl nemokėjimo vadovauti kavinei, jos galimo uždarymo, po ko nukentėjusysis prieina prie jos, prašo pasitraukti, paimdamas ją už rankos ir bandydamas išvesti. R. B., stovėdama nugara nukentėjusiajam, stipriai smūgiuoja alkūne nukentėjusiajam į krūtinės / pilvo sritį, šis nuo smūgio sulinksta, reaguoja garsu, po ko R. B. vieną kartą ranka suduoda A. per kairės rankos riešą, nukentėjusysis telefonu skambina policijai ir prašo A. M. (K.) nekalbėti su kaltinamąja.

Įvertinus liudytojos A. M. pateiktus vaizdo įrašus, kurie buvo apžiūrėti daiktų apžiūros protokolais, taip pat apžiūrėti ir teisiamojo posėdžio metu, teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo, liudytojų A. M. ir D. M. nurodytomis aplinkybėmis, kad kaltinamoji tyčia alkūne sudavė nukentėjusiajam pakankamai stiprų smūgį į pilvo sritį, nuo kurio nukentėjusysis susilenkė, vieną kartą sudavė jam per ranką. Šis vaizdo įrašas, be kita ko, paneigia kaltinamosios nurodytą aplinkybę dėl stipraus smūgio nebuvimo, kadangi pateiktuose vaizdo įrašuose yra užfiksuotas aiškiai išreikštas nukentėjusiojo reagavimas į jį, nuo kurio jis net susilenkė, o liudytojas D. M. nurodė, kad smūgio stiprumas buvo juntamas iš garso. Pažymėtina, be kita ko, kad iš vaizdo įrašo nematyti, kad iki smūgio sudavimo, jo metu nukentėjusysis būtų ėmęsis kokių nors tokio pobūdžio veiksmų kaltinamosios atžvilgiu, kurie galėtų būti vertinami kaip galėję lemti būtinybę kaltinamajai nuo nukentėjusiojo gintis (įvertinus kaltinamosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jog jei ir atliko kokius nors veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, tai tik gindamasi nuo jo).

Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes pripažintina, kad R. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, suduodama smūgį ranka (alkūne) A. E. E. A. G. į pilvo sritį, sukėlė jam fizinį skausmą. Nagrinėjamu atveju pripažintina ir tai, jog nustatyti ne tik minėti objektyvieji, bet ir subjektyvieji nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai, t. y. tiesioginė tyčia, kadangi šiuo atveju įvertinus objektyviosios pusės pasireiškimo būdą ir aplinkybes, nekyla abejonių, jog kaltinamoji suvokė savo veikos pobūdį ir pavojingumą, jos galimas sukelti pasekmes ir jų siekė. Taigi konstatuotina, kad R. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina tai, kad R. B. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad ji, žodinio konflikto metu suduodama smūgį ranka A. E. E. A. G. į kairiąją ranką, padarė A. E. E. A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl nubrozdinimo kairėje rankoje. Nukentėjusiajam nustatytą sužalojimą be kita ko patvirtina byloje esanti pateikta specialisto išvada ir rankos nuotrauka.

Vis dėlto kiek tai susiję su pastaruoju sužalojimu (nubrozdinimu kairėje rankoje), vertinant šio kaltinimo šioje dalyje pagrįstumą teismas pažymi, kad asmens kaltei padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti nepakanka apsiriboti išimtinai tik specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais, būtina įvertinti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nesuteikiant nė vienam iš bylos įrodymų prioritetinės reikšmės, bei nustatyti ir sužalojimo padarymo konkrečias aplinkybes, inter alia, kiek aktualu nagrinėjamoje situacijoje – ar yra pakankamai duomenų spręsti, kad minėtas pakankamais duomenimis patvirtintas sužalojimas buvo padarytas būtent minėtais kaltinamajai inkriminuotais veiksmais (jai inkriminuotu sudavimu nukentėjusiajam).

Kaip jau buvo minėta, peržiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus buvo užfiksuotas tik vienas kaltinamosios suduotas smūgis į nukentėjusiojo ranką. Vis dėlto, teismo vertinimu, įvertinus šio sudavimo pobūdį ir intensyvumą (pagal vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes), kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad šis sudavimas kaltinamosios plaštaka galėjo lemti būtent kitais duomenimis (pateikta nuotrauka, specialisto išvada) patvirtintas pasekmes – nurodytą nukentėjusiojo sužalojimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kairėje rankoje, pastebint, kad iš vaizdo įrašo nematyti, jog nukentėjusysis būtų sureagavęs į minėtą sudavimą, kas galėtų rodyti apie nurodyto sužalojimo padarymą būtent minėtu kaltinamosios veiksmu, taip pat įvertinus ir tai, kad ir nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu negalėjo konkrečiai nurodyti, ar įbrėžimas ant riešo jam buvo padarytas nagais ar laikrodžiu. Pažymėtina, kad įrodinėjimo standartas baudžiamajame procese lemia, jog kaltinimas dėl nusikalstamos veikos turi būti pagrįstas ne prielaidomis, o pakankamais ir patikimais duomenimis, be kita ko, išvados baudžiamajame procese daromos atsižvelgiant ir į vieną iš esminių principų – in dubio pro reo principu, kuris reiškia, jog visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra konkrečių ir abejonių nekeliančių duomenų apie tai, kad nurodytas nubrozdinimas atsirado būtent dėl pakankamais įrodymais patvirtintų kaltinamosios neteisėtų veiksmų – t. y. nurodyto sudavimo ranka (plaštaka), o ne kitomis aplinkybėmis, ypač įvertinus tai, kad byloje yra duomenų, kad susistumdymo metu vos nenukrito šaldytuvas, kurį prilaikė liudytojas D. M., o jam padėjo nukentėjusysis, todėl R. B. pareikštas kaltinimas dėl nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo šalintinas. Atitinkamai, kaip minėta, pakankamais duomenimis patvirtinus, jog kaltinamoji sudavė ranka (plaštaka) nukentėjusiajam į kairiąją ranką, būtina įvertinti, ar minėtas sudavimas (fizinis poveikis nukentėjusiajam) gali būti traktuojamas kaip sukėlęs BK 140 straipsnio 1 dalyje reikalaujamas vienas iš alternatyvių pasekmių – fizinį skausmą. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką, aiškinant minėtą nusikalstamos veikos sudėties požymį, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto skausmą ar kitas fizines kančias, pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgiama į konkretaus fizinio kontakto (smurtinio poveikio) pobūdį, intensyvumą, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme reikšminga, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, ir pan. Aktualiu atveju remiantis, be kita ko, jau minėtu in dubio pro reo principu, teismas vis dėlto sprendžia, kad nėra pakankamų duomenų (įrodymų) ir argumentų spręsti, kad minėtas fizinis poveikis nukentėjusiajam, pasireiškęs vaizdo įraše užfiksuotu kaltinamosios sudavimu nukentėjusiajam per kairę ranką jos plaštaka, būtų tokio intensyvumo ir stiprumo, kad tai lemtų pakankamas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį taikyti pasekmes – fizinį skausmą, dar kartą akcentavus, jog, kaip minėta, jog nukentėjusysis betarpiškai į minėtą sudavimą iš esmės nereagavo (neišreiškė jokios reakcijos). Taigi minėta aplinkybė – dėl sudavimo ranka (plaštaka) nukentėjusiajam į jo kairę ranką, šalintina iš kaltinimo, pažymint, jog veikai šioje dalyje pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti nenustatytos būtinosios pasekmės – fizinis skausmas ar nežymus sveikatos sutrikdymas.

Taigi įvertinus visus nurodytus įrodymus bei argumentus, teismas sprendžia, jog pakankamai ir patikimais duomenimis yra patvirtinta kaltinamosios kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, pasireiškusį tuo, kad R. B. 2020 m. kovo 12 d., apie 09.35 val., restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu suduodama smūgį ranka A. E. E. A. G. į pilvą, sukėlė jam fizinį skausmą.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Vertinant R. B. baudžiamosios atsakomybės individualizavimo klausimą, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – smurtinis, tyčinis (tiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta. Byloje nukentėjusiojo civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę – ji anksčiau neteista (tomas 2, b.l. 66), per paskutinius penkerius metus vieną kartą buvo bausta administracine tvarka už greičio viršijimą, paskirta bauda sumokėta, nuobauda negaliojanti (tomas 2, b.l. 67), duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse nėra.

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, ypač tai, kad ji nėra teista, kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgdamas į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajai skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jos terminą nustatant mažesnį nei vidurkis – 6 mėnesiams, skiriant įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, bei uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju.

R. B. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo skirta kardomoji priemonė.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys CD kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais – paliktini saugoti byloje.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Teismui į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, valstybės patirtų dėl kaltinamajai R. B. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos – 221,90 eurų sumos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju įvertinęs tai, kad teismas neturi duomenų apie kaltinamosios turtinę padėtį, be kita ko, ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo pagrindą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – t. y. antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, nepriteistinos iš R. B..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir 5 dalies 2 punktu, įpareigoti R. B. bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, bei uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju A. E. E. A. G..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris CD kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti byloje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė