Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-12-12 · Civilinė byla Nr. 2S-1751-460/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-12
Bylos Nr.
2S-1751-460/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Atsakovas
Ž. M.
Ieškovas
A. Ž.
Civilinė byla Nr. 2S-1751-460/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04260-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.6.3; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. M. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. (A. Ž.) ieškinį atsakovui Ž. M. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 12 d. priėmė sprendimą už akių, juo ieškinį tenkino iš dalies, ieškovui A. Ž. priteisė iš atsakovo Ž. M. 926,78 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 926,78 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 123,84 Eur bylinėjimosi išlaidų,. Kitą ieškinio dalį atmetė.

2. Klaipėdos apylinkės teisme 2019 m. liepos 25 d. gautas atsakovo Ž. M. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašoma panaikinti 2019 m. liepos 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad 2019 m. liepos 18 d. grįžo iš užsienio į namus ir rado pašto dėžutėje laišką, kuriame buvo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimas už akių. Prieš tai jokių laiškų iš teismo negavo, todėl nieko nežinojo apie pradėtą civilinį procesą Klaipėdos apylinkės teisme. Jeigu būtų informuotas apie bylą, būtų pateikęs atsiliepimą į ieškinį bei būtų dalyvavęs teisme teismo posėdyje. Šiuo atveju yra akivaizdžiai pažeistos jo teisės, kadangi nebuvo informuotas apie bylą ir šiuo metu yra priimtas nepagrįstas teismo sprendimas už akių.

Atsiliepimas

3. Ieškovas atsiliepimu prašė netenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, jog pinigus paėmė būtent atsakovas ir išdavė pakvitavimą. Dėl jo veiksmų jam buvo padaryta žala.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartimi atsakovo Ž. M. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas. Paliko galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimą už akių.

4.1. Teismas vertino, kad ne tik atsakovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau visais kitais įmanomais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytais įteikimo būdais procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko, todėl buvo priimtas ieškovo prašymas procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu.

4.2. Teismas pripažino, kad atsakovas nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, pareiškimą grindė procesinio pobūdžio pagrindais bei subjektyvia nuomone.

4.3. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį bei Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimą už akių ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Ieškovas 2001 m. už įdarbinimo paslaugas sumokėjo savitarpio pagalbos organizacijai „X“, o ne atsakovui. Šiuo atveju ne tam atsakovui buvo pareikštas ieškinys, kadangi pinigus gavo „X“, o ne Ž. M..

5.2. Ieškovui niekas nedraudė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, skolos priteisimo civiline tvarka jau 2001 m., o ne laukti 18 metų. Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo, kuriam įstatymas numato maksimalų 3 metų senaties terminą. Tai rodo, kad ieškovo ieškinys netgi negalėjo būti priimtas, bei nagrinėjamas, kadangi yra suėjęs senaties terminas.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1. Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodyta, kad veiklos tikslas ir rūšys: patenkinti jos narių ūkinius, ekonominius, kultūros bei švietimo poreikius, įstatuose parašyta, kad asociacijos veikla yra susijusi su jos narių poreikiais Be to asociacija neatsako už jos narių prisiimtus įsipareigojimus (asociacijos įstatų 1.3 p.).

6.2. Pinigus - 3200 Lt (926,78 Eur) paėmė būtent atsakovas ir išdavė pakvitavimą, dėl to jis įsipareigojo įdarbinti ieškovą jūreiviu už Lietuvos ribų, užsienio firmose. Ž. M. dokumente uždėjo antspaudą su ukrainietišku simboliu. Akivaizdu, kad antspaudas buvo netikras. Kadangi ieškovo Ž. M. neįdarbino, todėl akivaizdu už šiuos pinigus jis patenkino būtent savo asmeninius poreikius.

6.3. Baudžiamasis procesas buvo nutrauktas ir nors civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo paliktas nenagrinėtas, tačiau buvo nurodyta, kad gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta peržiūrėti sprendimą už akių, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis)

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktinius duomenis bei teisinę situaciją konstatavo, kad atsakovas nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, pareiškimą grindė procesinio pobūdžio pagrindais bei subjektyvia nuomone. Apeliantas su tuo nesutinka ir nurodo, kad ieškinys pateiktas ne tam atsakovui, nes ieškovas pinigus sumokėjo ne atsakovui, o asociacijai. Be to, ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas su atsakovo argumentais nesutinka.

11. CPK 287 straipsnio normos numato specialiam procesiniam dokumentui – pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių, keliamus reikalavimus, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-235-370/2017).

12. Įstatymas numato, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

13. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pranešimas apie pareigą per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį bei ieškovo ieškinio nuorašas atsakovui buvo įteiktas 2019 m. birželio 20 d. viešo paskelbimo būdu, išnaudojus CPK nustatytus būdus, tačiau atsakovas (pareiškėjas) nei per teismo nustatytą terminą nei vėliau atsiliepimo į ieškinį ar prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti nepateikė. Kadangi ieškovas ieškiniu prašė, nesant pateikto atsiliepimo į ieškinį priimti sprendimą už akių, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių teisės normų bei pagrįstai priėmė sprendimą už akių. Apibendrinus išdėstytą konstatuotina, jog šiuo atveju sprendimas už akių yra atsakovo netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Nors jis nurodė, kad buvo išvykęs į užsienį, tačiau jokių įrodymų, tai pavirtinančių, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

14. Skirtingai nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). Visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

15. Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas jo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neištyrė ir tinkamai neįvertino aplinkybių, patvirtinančių sprendimo už akių neteisėtumą. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo grindžiamas tuo, kad: 1) jis yra netinkamas atsakovas; 2) yra praleistas 3 m ieškinio senaties terminas.

16. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai), t. y. įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018).

17. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti argumentai yra vien formalus, t. y. nemotyvuotas ir (ar) aiškiai nepagrįstas, nesutikimas su ieškinio reikalavimais, todėl negali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-166-972/2017, kuria pripažinta, kad Ž. M. (šioje byloje atsakovas) pagrįstai buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas „iš A. Ž. 2001 m. gegužės 30 d. paėmė 3200 Lt (926,78 Eur), tačiau neįdarbino, pinigų jam negrąžino ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo A. Ž. priklausantį turtą – 926,78 Eur“, be to, nustatė, kad ieškovui A. Ž. „išrašė paskolos raštelį šiai sumai, ant kurio pasirašė pats Ž. M.; pinigus sumokėjo pačiam Ž. M.“. Teismo nutartyje buvo pripažinta ir tai, kad ieškinys pareikštas būtent Ž. M., o ne asociacijai „X“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodyti prejudiciniai faktai (CPK 182 straipsnio 2 punktas) patvirtina, kad Ž. M. šiuo atveju yra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje, kaip minėta, nustatyta, kad jis (atsakovas) pinigus iš ieškovo įgijo savo naudai, o ne asociacijos veiklai.

19. Skundžiamos nutarties nesudaro pagrindo naikinti ir apelianto subjektyvus vertinimas, kad ieškovas ieškinį pateikė praleidęs sutrumpintą iš žalos teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams ieškinio senaties terminą.

20. CK 1.127 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties termino pradžios momentą, 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimui, ieškinio senaties terminas iš žalos teisinių santykių kylantiems reikalavimams pareikšti ieškovui prasidėjo 2017 m. spalio 3 d. įsiteisėjus Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarčiai baudžiamojoje byloje Nr. 1-166-972/2017, kuria pripažinta, kad Ž. M. (šioje byloje atsakovas) pagrįstai buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla, kurioje Ž. M. (šioje byloje atsakovas) buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 ir 2 dalis, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, o byloje pareikšti civiliniai ieškiniai (iš jų ir atsakovo) palikti nenagrinėti, teikiant galimybę juos reikšti civilinio proceso tvarka. Todėl, 2017 m. rugsėjo 12 d. prasidėjus ieškinio senaties terminui, sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

22. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad kreipiantis su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neužtenka nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti priimto sprendimo už akių akivaizdų neteisėtumą, dėl kurio jis turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Tokių įrodymų ir argumentų atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

23. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

24. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Maškevičienė