Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį (patvirtinto 1984 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-4449, galiojusiu iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d., darbo dienomis nuo 08 val. 00 min. iki 17 val. 00 min., statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), A. N., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas - (duomenys neskelbtini)) įmonės vadovu, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido dirbti nelegaliai G. A., G. J. ir J. Č. plataus profilio statybininkais. Įmonės vadovas A. N. darbuotojams G. A., G. J. ir J. Č. leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su jais nesudaręs rašytinės darbo sutarties, neįteikus antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdytos (toliau tekste - VSDFV) teritorinio skyriaus. Atsižvelgiant į patikrinimo metu surinktus įrodymus, matyti, kad veikoje tarp darbdavio- įmonės vadovo ir darbuotojų buvo visi darbo sutarties požymiai: buvo susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų (profesijos, specialybės ir tam tikrų pareigų), kurias darbuotojai vykdė. Šiuo atveju įmonės vadovas A. N. privalėjo užtikrinti, kad įmonėje dirbantys asmenys būtų įdarbinti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau šios pareigos nevykdė. MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovas A. N., vykdydamas darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad darbuotojams G. A., G. J. ir J. Č., prieš jų darbo pradžią, statybvietėje būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su darbuotojais rašytines darbo sutartis, įteikus jiems antrus darbo sutarties egzempliorius ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pradžią. Šiais veiksmais MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovas A. N. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 99 straipsnio 1, 2 dalis ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V- 243 patvirtintų „Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių“ 17.1 punktą (Draudėjas privalo pateikti: kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, 1-SD pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau, kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios).

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. N. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, teismui paaiškino, kad buvo padaryta klaida įmonės buhalterijoje ir darbuotojai buvo atleisti per anksti, darbo sutartys nuo liepos 28 d. iki rugsėjo 15 d. nebuvo galiojančios, kadangi nebuvo paimti darbuotojų prašymai ir buhalterė per anksti pranešė „Sodrai“ (b. l. 34-35, 37).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. J. parodė, kad dirbo A. N. vadovaujamoje įmonėje, dirbo statybos objekte Garliavoje. Rugpjūčio mėnesį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pradėjo skirti mažiau darbo, o rugsėjo 15 dieną, baigus objektą, jokių naujų objektų nesiūlė. Lapkričio 4 dieną kreipėsi į Sodrą ir joje sužinojo, jog nedirba įmonėje nuo rugpjūčio mėnesio. Dirbdamas objekte atliko fasado šiltinimo darbo, sutartas atlyginimas buvo 299 Eur, tačiau realiai buvo mokama už padarytus kvadratinius metrus, „į rankas“ gaudavo apie 500 Eur (b. l. 35).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. Č. parodė, kad ne vienerius metus dirbo įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)“, paskutinį kartą įmonėje dirbo nuo liepos 20 d. iki rugsėjo 15 d. objekte Garliavoje, atliko namų renovacijos darbus. Lapkričio 4 dieną kreipėsi į Sodrą ir sužinojo, kad įmonėje nebedirba. Atlyginimą mokėdavo pagal padarytą darbą, darbo sutartis buvusi neterminuota (b. l. 36).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. A. parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015 metų balandžio mėnesio iki tol, kol buvo atleisti. Paskutinis objektas buvo Garliavoje, jame pradėjo dirbti liepos mėnesio viduryje ir dirbo iki rugsėjo vidurio. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis, darbo sutartyje nustatytas minimalus atlyginimas, realiai už atliktą darbą gaudavo didesnį atlyginimą. Apie darbo sutarties nutraukimą įmonės vadovas jo neinformavo (b. l. 36-37).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią <...>.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95 straipsnis).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutarties pavyzdinę formą nustato Vyriausybė.

A. N. kaltė dėl nelegalaus darbo be jo paties prisipažinimo įrodyta byloje esančia rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 3-4), G. A. prašymu (b. l. 5), G. A. paaiškinimu (b. l. 6), pažyma apie G. A. valstybinį socialinį draudimą (b. l. 7-8), G. J. prašymu (b. l. 9), G. J. paaiškinimu (b. l. 10), fotonuotraukomis (b. l. 11-14), pažyma apie G. J. valstybinį socialinį draudimą (b. l. 15), J. Č. prašymu (b. l. 16), J. Č. paaiškinimu (b. l. 17), pažyma apie J. Č. valstybinį socialinį draudimą (b. l. 18-19), integracijos su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatais (b. l. 20-23).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d., darbo dienomis nuo 08 val. 00 min. iki 17 val. 00 min., statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), A. N., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas - (duomenys neskelbtini)) įmonės vadovu, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido dirbti nelegaliai G. A., G. J. ir J. Č. plataus profilio statybininkais. Įmonės vadovas A. N. darbuotojams G. A., G. J. ir J. Č. leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su jais nesudaręs rašytinės darbo sutarties, neįteikus antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdytos (toliau tekste - VSDFV) teritorinio skyriaus. Atsižvelgiant į patikrinimo metu surinktus įrodymus, matyti, kad veikoje tarp darbdavio- įmonės vadovo ir darbuotojų buvo visi darbo sutarties požymiai: buvo susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų (profesijos, specialybės ir tam tikrų pareigų), kurias darbuotojai vykdė. Šiuo atveju įmonės vadovas A. N. privalėjo užtikrinti, kad įmonėje dirbantys asmenys būtų įdarbinti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau šios pareigos nevykdė. MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovas A. N., vykdydamas darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad darbuotojams G. A., G. J. ir J. Č., prieš jų darbo pradžią, statybvietėje būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su darbuotojais rašytines darbo sutartis, įteikus jiems antrus darbo sutarties egzempliorius ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pradžią. Šiais veiksmais MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovas A. N. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 99 straipsnio 1, 2 dalis ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V- 243 patvirtintų „Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių“ 17.1 punktą (Draudėjas privalo pateikti: kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, 1-SD pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau, kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios). Darytina išvada, kad A. N. padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. vietoj galiojusio ATPK (patvirtinto 1984 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-4449), įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK). 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275 redakcija), 3 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 3 punkte numatyta, kad: „1. Jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. 2. Perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra šiais atvejais: <...> 3) už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau nei dešimt eurų mažesnis <...>. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad <...> veikos perkvalifikuojamos <...> 2) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu – teismo sprendimu.

A. N. padarė administracinį teisės pažeidimą iki 2017 m. sausio 1 d., jo padaryta veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje numatyta bauda už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 Eur iki 2896 Eur. Kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 1000 iki 5000 Eur ir skiriama nuobauda nesiejama su nelegaliai dirbančių asmenų skaičiumi, laikytina, kad nagrinėjamu atveju nustačius tris nelegaliai dirbusius asmenis, ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta sankcija yra švelnesnė, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytą pasikeitusį teisinį reguliavimą, A. N. padarytas administracinis teisės pažeidimas perkvalifikuojamas iš ATPK 41³ straipsnio 1 dalies į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pripažino teisės pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį (nustatyti trys nelegaliai dirbę darbuotojai), pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, A. N. administracine tvarka nebaustas), į tai, jog nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei daro išvadą, kad A. N. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje - bauda, jos dydį nustatant sankcijoje numatytam vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 95 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. N., vadovaujantis ANK 3 straipsnio 2 dalimi, pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16064167527. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.